- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- 1-2004-946/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01162-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- S. B.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Advokatai
- Darius Jurgutis, Artūras Špilkovas
- Kategorijos
- 1.2.17.11Kreditinis sukčiavimas (BK 207 str.)
- 1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: Kauno apygardos teismo 2013-01-24 nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d. bauda (80 MGL). Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., nustatyta galutinė bausmė – 78 MGL (bauda nesumokėta),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 207 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. AB „SEB Vilniaus banko Kauno filialas“, adresu Laisvės al. 82/Maironio g. 17, Kaune, norėdamas įvykdyti banko keliamus reikalavimus, 2006-09-01 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo 2007-11-23 Susitarime Nr. 1 ir 2009-03-26 Susitarime Nr. 3 pasirašė pats ir pasirašė už E. Š. imituodamas jos parašą.
Kaltinamasis S. B. teisme kaltu prisipažino, kad pasirašė už E. Š., tačiau, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 str. 1 d., neprisipažino, nes kreditą ėmė kartu su E. Š. bendru susitarimu. Bendru susitarimu su E. Š. 2006 m. įsigijo žemės sklypą su pradėtu statyti namu. Jis kreipėsi į SEB banką. Pagal jo pajamas išdavė 500000 Lt kreditą. Tokiu būdu jie įsigijo po ½ turto, nes planavo gyventi kartu. Jis nesiekė sau naudos. Sumokėjus 200000 Lt pavedimu tiesiai pardavėjui, statyboms liko 300000 Lt. Pastačius namą reikėjo įrengti vidų. Pagal jo paskaičiavimą buvo reikalinga dar 300000 Lt suma. Dėl to reikėjo didinti kreditą, o jo pajamų kreditui neužteko. Bendru susitarimu į kreditą įstojo E. Š. Bankui buvo pateikta jos darbo pažyma, kuri turėtų būti kredito byloje. Buvo atlikti nekilnojamojo turto vertinimai prieš kredito suteikimą. Visa medžiaga buvo SEB banke. Svarstė Vilniuje centriniame skyriuje, komitetas patenkino jų prašymą, komisija buvo iš 4 asmenų. Komisijos protokolo pagrindu buvo sudaryta sutartis. Tuo metu E. Š. buvo išvykusi į kelionę, reikėjo priimti sprendimą, kam pasirašyti. Jie žodiniu susitarimu buvo sutarę, kad jis pasirašys, o ji grįžusi pasirašys banke. Po jos atvykimo į banką, gavo susitarimą pakeisti sąlygas. Jis buvo reikalingas hipotekos lakšto pasirašymui ir įkeičiant būstą. Pagal komiteto sąlygas turėjo įkeisti turtą per 2 mėn. Įkeitimas buvo atliktas 2008-04-08 pas notarę J. Buvo užbaigti namo įrengimo darbai. Buvo prašymas dėl kredito atidėjimo. E. Š. parašai įrodo, kad buvo tęstinumas. Atsiradus finansinėms problemos, E. Š. kreipėsi 2013 m. į SEB banką, kad jei leistų išstoti iš solidariosios prievolės, nes ji buvo solidariai atsakinga. Dėl išstojimo iš prievolės, gautas raštas, kad jei ji sumokėtų 100000 Lt, tada bankas duos leidimą, taip pat reikėjo parduoti namą ne mažiau kaip už 600000 Lt. Namas buvo parduotas tik už 570000 Lt. E. Š. vėl kreipėsi į banką, kad bankas leistų išstoti iš prievolės, o likutis liks jam. Buvo gautas iš banko sutarties projektas, kuriame vienas iš punktų buvo, kad iki sutarties pasirašymo reikia sumokėti 75000 Lt. Ta suma buvo neįnešta ir liko nepasirašyta. Namas parduotas. Jis buvo bedarbis, nesugebėjo dengti kredito. Kredito sutartis buvo nutraukta, perduota antstoliui ir paskelbtos varžytinės. Turtas buvo parduotas ir lėšos buvo nukreiptos padengti kreditą, antstolis toliau vykdo išieškojimą. Dokumentas, kurį pasirašė E. Š. grįžusi iš kelionės, buvo pasirašytas vėlesne data nei parašyta sutartyje. Dokumentą pasirašant jie kartu nedalyvavo. Dokumentą jis gavo arba iš asistento, arba vadybininko. Tai galėjo būti ir B. Jis pasirašė ant vieno egzemplioriaus, turėjo būti 3. Ant pakeitimo dėjo vieną parašą. Už save jis pats pasirašė 3 egzemplioriuose. Nežino, kam atiteko kiti du egzemplioriai. Nežino, ar E. Š. gavo 1 egzempliorių. Kai jis pasirašinėjo, E. Š. parašų nebuvo. Bankas jam davė iš karto 3 egzempliorius pasirašyti. Už E. Š. pasirašė tik vieną kartą. Kiti du liko tušti, nepasirašyti. Dėl papildomo kredito susitarė su E. Š., ji pateikė dokumentus. Nežino, ar reikėjo bankui sutikimo, kad ji sutinka būti bendraskole. Reikia rašyti prašymą, pateikti pajamas, turto vertinimą ir vadybininkas siunčia į komitetą, kad patvirtintų. Bankas nustato sutarties sąlygas, turėdamas komiteto sutikimą. E. Š. žinojo prieš išvažiuodama, kad suteiktas kreditas. E. Š. sutiko, kad jis pasirašytų už ją. Kiek pamena, susisiekė su ja internetu dėl to, kad yra sutartis paruošta, ji liepė jam pasirašyti už ją, o ji grįžusi užeis į banką pasirašyti kitų. Kai grįžo E. Š., ji pasirašė banke, o jis pasiėmė sutartį. Ji pati banke pasirašė ant kitų egzempliorių. Bankas 300000 Lt sumas išmokėjo tik atlikus darbus. Jau apie 2007-11-23 sutarties pagrindo pakeitimus E. Š. buvo žinoma. Susitarimo Nr. 1 esmė, kad į prievolę įstoja naujas kredito gavėjas, išduotas papildomas kreditas ir įkeičiamas butas. Pasirašant hipotekos lakštą, E. Š. jokių prieštaravimų nereiškė. Notaras įspėjo apie kredito nemokėjimo pasekmes. Pasirašant sutartį dirbo SEB banko skolų išieškojimo specialistu nuo 1993 m. Kauno filialo atidarymo iki 2012 m. M. ir B. pažįsta. Susitarimo Nr. 3 metu, E. Š. dirbo ir gyveno Vilniuje, su ja buvo susisiekta ir pasakyta, kad jai reikia atvažiuoti ir pasirašyti. Ji sakė pasirašyti jam, nes sąlygos nebuvo esminės. Šio susitarimo esminė sąlyga buvo ta, kad jeigu jį atleidžia iš darbo, įvertinus kredito gavėjo rizikas, gali būti padidintos palūkanos. 2009-03-26 susitarimas Nr. 3 reikšmės 300000 Lt kreditui neturėjo. Nepamena, ar visa 300000 Lt suma buvo išmokėta. Neprisimena, kiek kartų buvo pasirašė už E. Š. Jis neturi Susitarimo Nr. 3. Dėl 1000 Lt turtinės žalos jis nesutinka, nes kreditą tiek jis, tiek ji turėjo dengti, o dėl neturtinės 10000 Eur žalos, palieka spręsti teismo nuožiūrai. Nežino, ar B. žinojo, jog Susitarime Nr. 1 parašas yra ne E. Š.. Mano, kad B. tvarkė kredito bylą. Raštiško įgaliojimo veikti už E. Š. neturėjo. Ant susitarimo Nr. 1 jis suklastojo E. Š. parašą. Dėl 2009-03-26 sutarties pakeitimo Nr. 3 su juo susisiekė bankas. Kada pašlijo santykiai su E. Š., negalėjo pasakyti. Išsikraustė iš jos 2008 m. pabaigoje. 2009-03-26 suklastojo E. Š. parašą ir pateikė SEB bankui. Pasirašydamas už minėtą asmenį, jis tikslo apgauti banką neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė suklastojus dokumentus byloje yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Nukentėjusiosios E. Š. parodymais, kuri parodė, kad su kaltinamuoju pradėjo bendrauti nuo 2004 m., priėmė sprendimą persikelti gyventi kartu į namą. Jis sakė, kad paims kreditą iš SEB ir įsigis namą. Tai buvo 2006 m. vasaros pabaigoje. Kai išsirinko namą, jis kreipėsi vienas į banką dėl kredito suteikimo. Ji jo klausė, ar jie kartu dalyvaus prievolėje, bet jis sakė, kad vienas. Ji nesutiko imti kredito. Po metų gyvenimo kartu, suprato, kad tai ne tas žmogus, su kuriuo ji nori gyventi, nes jis piktnaudžiauja alkoholiu. Kainos kilo, jis sakė, kad neužteks paimto kredito. Ji jam sakė neįrenginėti namo, nes kartu negyvens. Grįžusi iš kelionės sužinojo, kad yra įtraukta į prievolę prieš savo valią. Prašė, kad įtrauktų tėvus vietoj jos. Jis pasakė, kad viską sutvarkys, kad jam reikia laiko. Jie susitarė, per kiek laiko tai padarys. Jis pakelė ranką prieš ją, šantažavo, liepė pasirašyti namuose sutartį. Jis sakė, kad jam reikia tos sutarties. Ji E. B. sakė, kad sutartis ne jos, bet į banką nuvykusi nebuvo. Rašė prašymą išstoti ir prievolės. Jai sakė, kad geriau nerašyti, nes ten ne jos parašai, dėl to daug žmonių neteks darbo. 2009 m. parašė prašymą, kad bankas leistų išstoti iš prievolės. Banko sprendimas buvo teigiamas, jei paskola sumažės, tai atsisakys kaip bendraskolės. Jai šitas būdas buvo priimtiniausias. Dėl parašų ji į policiją nesikreipė. Nenorėjo kenkti nei kaltinamajam, nei B. Kaltinamasis nesutiko parduoti namo. 2011 m. jai paskambino B., kad atvažiuotų į Kauną. B. paprašė pasirašyti pakeitimą, nes kaltinamasis jau negalėjo mokėti. Sakė, jei pasirašys, tai galės parduoti namą. Pasirašė, bet jis namo nepardavė. Gavo iš SEB pranešimą, kad skola 20000 Lt. Paskambino išieškojimo specialistei, ji sakė kad reikia sumokėti bent 1000 Lt, nes kitaip bus nutraukta sutartis ir areštuos sąskaitas. Apie suklastotus parašus pranešė Vilniaus skyriui, policijai. Jai paskambino iš policijos ir paklausė, ar gali atvykti, bet ji negalėjo, daugiau skambučio nesulaukė, o tyrimas buvo nutrauktas. Sumokėjo 1000 Lt, kad nenutrauktų sutarties, nes bijojo, kad areštuos sąskaitą. Ji dirba banke vadove, jai negalima būti kitos kredito įstaigos skolininke. Ėmėsi veiksmų pardavinėti namą, nes kaltinamasis nieko nedarė, jis slėpėsi, nebendravo. Tuomet namas buvo parduotas už 570000 Lt, o bankas būtų leidęs išstoti iš prievolės, jeigu būtų parduotas už 650000 Lt. Ji buvo pasiryžusi sumokėti tuos pinigus. Ji nepamena tiksliai, kad pažymos iš darbo jis prašė. Ji neatsimena, ar kredito byloje yra kokie nors pašymai. Parašas buvo padėtas ant tuščio lapo, sutarties egzempliorius buvo namuose, kai ji grįžo iš Brazilijos. Buvo didelis konfliktas, kai sužinojo, jog yra įtraukta į kreditą. Įsikišo kaimynai. Jis per muštynes reikalavo pasirašyti, todėl ji vieną kartą pasirašė ant vieno egzemplioriaus. Jis jai sakė, kad paėmė paskolą, suklastojęs jos parašą. Bankas jai jokių dokumentų nerodė. E. B. sakė, kad suklastotas parašas, bei ji nesiaiškino. Ji neskaitė jokių kredito pakeitimų. Ji nesutiko su tuo, ką jis darė, bet ji geranoriškai bandė viską išspręsti. B. prašė, kad ji nerašytų pareiškimo, nes būtų išlėkusi iš darbo, ji buvo jos vadovė, ji jai jautė pagarbą. B. nepranešė bankui. Kaltinamasis visada žadėdavo viską išspręsti, taip pat mano, kad jis ir B. tą patį žadėjo. Ji iš to kredito nėra paėmusi nei vieno lito. Apie Susitarimą Nr. 3 sužinojo 2012 m. vasarą, kai paprašė dokumentų iš banko. Advokatas patarė kreiptis į teismą dėl padirbtų parašų. Ji nenorėjo nei teisinių, nei jokių procesų. SEB banke klausė apie Susitarimą Nr. 2, tai jai atsakė, kad tokio nėra. Susitarimą Nr. 4 pasirašė, nes bankas buvo priėmęs sprendimą, kad jei kreditas sumažės, ją išbrauks ir prievolės. Kaltinamasis skambino ir sakė jai, kad jau yra teistas už finansinius nusikaltimus, kad sės į kalėjimą. E. B. jos prašė, kad ji pasirašytų, nes kaltinamasis parduos namą, sumokės kreditą ir ji bus laisva. Dėl šitų dviejų susitarimų patyrė žalą, nes jos turtas areštuotas. Neturtinė žala atsirado nuo 2007 m., kai pašlijo santykiai, gyveno įtampoje. Jis kreditą nustojo mokėti nuo 2012 m. Turtinės išlaidos susidarė, kai G. S. pasakė, jog rytoj nutrauks sutartį, jei nebus sumokėta bent 1000 Lt. Ji įnešė tuos pinigus, kad būtų galimą parduoti namą, būtų sustabdytas išieškojimas. Bankas mėnesinių įmokų iš jos nenuskaičiavo. Nuo 2006 m. vasaros iki 2008 m. pabaigos dirbo Swedbank. Kai kaltinamasis ėmė kreditą, ji dirbo kitame banke. Tik sužinojusi apie kreditą, ji galėjo kreiptis iš karto į policiją, bet to nepadarė. Dabar ji neturi jokio turto. Kredito paraiškoje dėl 300000 Lt kredito suteikimo, tai yra jos parašas, jos ranka pasirašyta data, paraiška buvo pildyta namuose. Tai buvo prieš kelionę į Braziliją. Brazilijoje buvo nuo lapkričio 12 iki lapkričio 26 d. Kaltinamasis spaudė įstoti į prievolę, nes ji buvo turto bendrasavininkė. Kai statė namą, reikėjo jį įregistruoti, todėl važiavo pas notarę pasirašyti hipotekos lakštą. Tuo metu kaltinamasis prašė jos įstoti į prievolę, dėl to pildė paraišką kartu, bet kai užpildė paraišką, kitą dieną pasakė jam, kad nenori būti nei bendrasavininke, nei bendraskole. Bankui to nepranešė. Paraiška jos neįpareigoja imti kredito. Ant 50000 Lt kredito padidinimo 2009-04-23 paraiškos yra ne jos parašas. Ji su kaltinamuoju į banką nėjo, ką reikėdavo paprašydavo namuose. 2007-10-11 sutikimus gal ir teko pasirašyti, čia jos parašai. Ant vieno sutikimo tikrai jos parašas, kur ranka parašytas vardas, pavardė, o dėl kito – nėra tikra. SEB banke kitų kreditų neturėjo. 2009-12-12 prašymą teko rašyti, jį pateikė B. Ji neneigia, kad svarstė su kaltinamuoju didinti kreditą.
Liudytojos G. S. parodymais, kuri parodė, kad yra SEB banko išieškojimo skyriaus specialistė. Du kartus išsiieškoti skolą bankas nemato galimybės, dėl to civilinio ieškinio nereiškia. Ji nežino aplinkybių, kaip buvo išduoti kreditai. Negali atsakyti, ar bankas patyrė žalą. 2012 m. kredito byla buvo perduota antstoliams. Iš banko pusės įspėjimus yra siuntusi abiem kredito gavėjams. Ji dirba su kredito byla, kai perduodama išieškojimui. Informacija apie suklastotą parašą jai žinoma iš vieno pateikto rašto. Jos skyrius kredito sutarčių nepasirašo. Visus dokumentus atidavė prokuroro prašymu.
Liudytojos E. B. parodymais, kuri parodė, kad kaltinamąjį žino. Buvo pasirašyta Kredito sutartis, paskui suteiktas kreditas. Iš pradžių kaltinamasis ėmė kreditą, užpildė 2006-08-29 paraišką, paskui įstojo E. Š. į prievolę. Buvo didinamas kreditas. Viskas vyko pagal procedūrą. 2006-09-01 buvo pasirašyta pagrindinė sutartis. Ji buvo vadybininkė, surinko dokumentus, komandoje žmonių buvo daugiau. Po paraiškos užpildymo surenkami dokumentai, pateikiami kredito komitetui, kuris sprendžia, ar suteikti paskolą. Bankas skolino pinigus kaltinamajam, kredito paraiška buvo pasirašyta 500000 Lt sumai. Paraiška, sutartis buvo pasirašyta banke. Susitarimo pakeitimų buvo ne vienas. Reikia pildyti paraišką, norint padaryti kredito pakeitimą. 2007-11-05 kredito paraiška yra pareiškimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Čia jau yra nurodyta E. Š. Kiek jai žinoma, kaltinamasis ir nukentėjusioji norėjo tęsti gyvenimą, pabaigti statyti namą. E. Š. įstojo į prievolę, įgijo ½ turto. E. Š. pati atėjo į banką. Neatsimena, ar jie kartu atėjo į banką, ar atskirai. Paraiškas galima atsispausdinti, pasirašoma būnant banke. Neatsimena, ar tuo momentu E. Š. dirbo banke, ar jau nebe. Nepamena, ar ji pasirašė prie jos, ar prie jos kolegos. 2007-10-11 – tai paraiškos pildymo data. Ji pasirašė jį, kai gavo visus kitus dokumentus. Ji tada uždeda parašą, tada paraiška registruojama. Įregistravimas buvo tik lapkričio 5 d., nes greičiausiai trūko kažkokių dokumentų, gal trūko vertinimo, ar statybos dokumentų, dėl to tai užtrunka. Neturėtų būti taip, kad dokumentas buvo atneštas jai pasirašytas. Tada ruošiamas projektas ir siunčiamas į komitetą svarstyti. Po komiteto sprendimo pasirašoma sutartis. Tuo metu greičiausia turėjo būti du sutarties egzemplioriai. Kiek pamena, kredito gavėjai gaudavo vieną egzempliorių, o kitas likdavo banke. Susitarimas Nr. 1 turėjo būti pasirašytas banke. 2006-09-01 Susitarime Nr. 1 yra jos parašas. Abu sutarties egzemplioriai pasirašomi kartu. Kaltinamasis dirbo banke, jis turėjo išskirtines galimybes susipažinti su sutartimi. Davė jam pasiskaityti sutartį. Neatsimena aplinkybių, kaip buvo pasirašytas susitarimas Nr. 1. Su E. Š. dirbo kartu banke, tai ją žino kaip kolegę, ir kaltinamąjį žino kaip kolegą. E. Š. į ją nesikreipė, prašė tik atsiųsti kopijas visų sutarčių. Buvo jos prašymai išstoti iš prievolės, prašymas paduoti namą, jie buvo svarstyti komitete. Prašymas išstoti buvo vėliau gautas nei sutarties pakeitimas. Buvo svarstomos galimybės, ką daryti su kreditu, ar parduoti namą, ar išstoti, bet tai svarsto komitetas. E. Š. paaiškino, kad nebegyvena kartu su kaltinamuoju. Su ja E. Š. nesitarė, nekalbėjo, ar reikia kreiptis į policiją. 2006-09-01 Susitarimu Nr. 3 buvo keičiamos palūkanos, tai buvo banko iniciatyva, bet nesusijęs su 300000 Lt papildomu kreditu. Minėtas susitarimas buvo dėl to, kad jei darbuotojas išeina iš darbo, tai perskaičiuojamos palūkanoms. E. Š. turėjo pasirašyti, nes ji buvo kredito byloje. Šis kreditas jai nebuvo išskirtinis. 300000 Lt papildomas kreditas nebuvo išduotas apgaulės įtakoje, nebuvo nesąžiningumo. Ji iš E. Š. negirdėjo, kad negavo skolinamų pinigų. E. Š. nesakė, kad nenorėjo gauti tų pinigų. Kredito suteikimas svarstomas paraiškos pagrindu, o suteikiamas – sutarties pagrindu, dar reikia hipotekos lakšto. Hipotekos lakštas pasirašomas sutarties pagrindu. Į pačią sutartį įrašoma pasirašymo data. Išankstinė data neįrašoma, įrašoma reali pasirašymo data. Neatsimena, ar ant abiejų egzempliorių parašai buvo pasirašyti banke. Nežinojo, kad 2007-11-23 susitarimo Nr. 1 metu E. Š. buvo Brazilijoje. Ji nežinojo, kad kaltinamasis pateikė suklastotus pasirašytus susitarimus. Susitarimas Nr. 3 buvo padarytas banko iniciatyva, ne klientų prašymu. Ant susitarimo Nr. 3 privalėjo būti ne tik S. B., bet ir E. Š. parašas, nes ji įstojo į kreditą Susitarimu Nr. 1. Kad yra paraiška, tai nereiškia, jog ji buvo svarstyta komitete. Nežino, ar 2009-04-23 paraiška buvo svarstyta komitete. Nežino, ar banko komitetas patvirtino 2009-04-23 paraišką dėl 300000 Lt, ji gali būti ir atmesta. Jei kredito gavėjas dirba SEB banke, tai komitetas sprendžia dėl kredito suteikimo. E. Š. dirbo banke, kai buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1 dėl 300000 Lt. Jos pajamų negalėjo matyti. Jei E. Š. nedirbo banke, tai turėjo būti pažyma apie pajamas. Jeigu dirba kitoje darbovietėje, tai užklausiama Sodra. Pajamos vertinamos visada. Jeigu E. Š. dirbo Hansabanke, tai greičiausia užklausė jį. Turi būti vidinė kredito byla dar banke. Jos paršas ant susitarimo Nr. 1 uždėtas 2007-11-05, sudarytas jis 2007-11-23. Renkami dokumentai per tą laikotarpį. E. Š. parašas – 2007-10-07, surenkami dokumentai iki svarstymo. Lapkričio 5 dieną greičiausiai buvo visi dokumentai, bet galėjo dar kažko trūkti, komitetas gali kažko paprašyti. Susitarimas Nr. 1 pasirašytas 2007-11-23, jos parašas 2007-11-05, tai komiteto sprendimas gali būti ir kitą dieną, ir po mėnesio. Sutartis pasirašoma po komiteto protokolo. Kredito komitete apsvarstomos esminės sutarties sąlygos, užstatai ir kita. Kredito komiteto sprendimas būna dėl sąlygų, kurios yra sutartyje. Pinigai išmokami tada, kada parašyta protokole. Tai atsiranda kredito sutartyje ir jie išmokami. Neatsimena šiuo konkrečiu atveju, kada buvo išmokėti pinigai. Jei kredito gavėjai neįvykdo kažkokių sąlygų, kreditas išmokamas nebūna. Susitarimo Nr. 1 pasirašymo tvarka galėjo būti visokia. Gali būti, kad vienu metu pasirašo vienas gavėjas, kitu metu – kitas, gali būti, kad vadovas negali pasirašyti tuo momentu. Jai E. Š. skambino ir prašė, kad atsiųstų kredito sutarčių kopijas, nes ji ne viską turi, pykstasi su S. B., nenori kredito mokėti. Neatsimena, kad E. Š. prašė nesikreipti į banką dėl padirbtų parašų. Iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymų nebuvo, nebuvo kalbų nekelti visko į viešumą. Kaip suprato, kad E. Š. norėjo išsivaduoti iš kredito. Kad parašas netikras, ji sužinojo tik tada, kai ją apklausė. Pasakė šią informaciją vadovui 2012 m. Kai prasidėjo įmokų vėlavimai, užaugo skolos, kredito bylą perėmė kiti banko darbuotojai. Nežino, kam pagal Susitarimą Nr.1 papildomai suteikti pinigai buvo pervesti, o jei statybai reikalingi pinigai, tai mokama į kliento sąskaitą. Kreditas buvo tikslinis. Žino, kad buvo kažkoks darbo pažeidimas, dėl to S. B. išėjo iš darbo. D. S. Nr. 3 banko vidinio patikrinimo nebuvo. Į policiją buvo kreiptasi dėl padirbtų parašų ir tada vyko vidinis tikrinimas. Negalėjo atsakyti, ar E. Š. 2007 m. dirbo SEB banke. Gal pusę metų buvo E. Š. vadove SEB banke. Neįsivaizduoja, ar nukentėjusioji galėjo pasirašyti ant tuščio egzemplioriaus.
Iš 2006-09-01 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad AB SEB bankas (buvęs AB SEB Vilniaus bankas) suteikė S. B. žemės sklypo su statomu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r., pirkimui 500000 Lt kreditą (1 t. b. l. 12-19, 74-81).
2007-11-23, kaip nurodyta kredito gavėjai – S. B. ir E. Š. (abiejų pasirašyta), su AB SEB banku 2007-11-23 sudarė Susitarimą pakeisti 2006-09-01 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1 (toliau – Susitarimas Nr. 1), kuriuo bankas suteikė minėtiems asmenims papildomą 300000 Lt kreditą, skirtą gyvenamojo namo statybos darbų pabaigimui (1 t. b. l. 20-21, 82-83, 179-180).
2009-03-26 kredito gavėjai S. B. ir E. Š. su AB SEB banku sudarė Susitarimą pakeisti 2006-09-01 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 3 (toliau – Susitarimas Nr. 3), kuriuo bankas nusprendė pakeisti Sutarties Specialiosios dalies 9.1, 9.2, 9.3 punktus. Šis susitarimas taip pat abiejų pasirašytas (1 t. b. l. 22-23, 84-85).
2011-12-30 buvo sudarytas Susitarimas dėl 2006-09-01 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo Nr. 4 (toliau – Susitarimas Nr. 4), kuriuo buvo susitarta pirkti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r. (Specialiosios dalies 7.1 punktas) ir užbaigti statybą gyvenamojo namo, nurodyto Specialiosios dalies 7.1 punkte, sumokėti pagal Sutartį uždelstą grąžinti kredito dalį, sukauptas, nesumokėtas palūkanas ir refinansuoti įsipareigojimus kreditinės kortelės Nr. 4790302209854443 Visa Classic sąskaitoje. Šis susitarimas taip pat abiejų pasirašytas (1 t. b. l. 24-28, 86-90).
Iš AB SEB banko Operacijų departamento 2015-02-20 rašto Nr. 20-S-16835 matyti, kad S. B. pagal 2006-09-01 sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas 2014-12-01 buvo 225527,37 Lt. Taip pat nurodyta, kad bendraskolių S. B. ir E. Š. skola pagal kredito sutartį yra solidari. Įmokos pagal minėtą sutartį nėra mokamos (1 t. b. l. 70, 71).
Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (2015-05-15 versija) patvirtina, kad po ½ žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. nuosavybės teise iki 2012-10-30 priklausė S. B. ir E. Š. (1 t. b. l. 91-95).
Iš 2015-08-10 SEB banko rašto matyti, kad skolos išieškojimą pagal 2006-09-01 Kredito sutartį ir šios sutarties pakeitimus bankas vykdo per antstolį, todėl civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nereikš (1 t. b. l. 144, 145).
Iš E. Š. teismui pateikto Lietuvos Respublikos paso matyti, jog ji buvo gavusi Brazilijos vizą kaip turistė (1 t. b. l. 172).
Iš Hipotekos lakšto matyti, kad S. B. ir E. Š. įkeitė po ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., kreditoriui AB SEB bankas prievolės, tai yra 800000 Lt užtikrinimui pagal 2006-09-01 Kredito sutartį Nr. 0340618033928-13 (1 t. b. l. 173-176).
Iš 2015-09-30 AB SEB banko rašto matyti, kad 2006-09-01 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 originalai pagal 2015-03-06 poėmio protokolą buvo perduoti Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos PK KPS tyrėjui E. Ž. Kredito sutarties pakeitimas Nr. 2 nebuvo pasirašytas, tikėtina, įvyko sutarties pakeitimų numeracijos klaida. Įkeistas turtas parduotas, hipotekos lakšto originalas kartu su vykdomuoju įrašu buvo perduotas antstoliui V. Z., o hipotekos lakštas išregistruotas (2 t. b. l. 3).
2006-08-18 AB SEB Vilniaus banko Kauno filialo Vyresniosios privačių klientų vadybininkės E. B. aiškinamojo rašto matyti, kad ji AB SEB Vilniaus banko Valdybai siūlė pritarti S. B. prašymui suteikti 500000 Lt kreditą žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r.
Iš 2006-08-30 AB SEB Vilniaus banko CB darbuotojų kredito komiteto posėdžio protokolo Nr. 344 matyti, kad S. B. buvo nutarta suteikti 500000 Lt kreditą su tam tikromis sąlygomis.
2007-09-10 S. B. į atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta 25000 Lt, 2007-08-29 – 15000 Lt, 2007-07-02 – 20000 Lt, 2007-05-21 – 30000 Lt, 2007-05-02 – 25000 Lt, 2007-04-05 – 50000 Lt, 2007-04-04 – 170000 Lt, 2007-03-29 – 30000 Lt, 2007-01-30 – 10000 Lt, 2006-10-23 – 5000 Lt, 2006-10-05 – 20000 Lt, 2006-09-19 – 27000 Lt, 2006-09-19 – 23000 Lt.
2007-11-06 AB Hansabanko pažyma patvirtina, kad E. Š. dirbo minėto banko Kauno regiono skyriaus Pardavimų grupės vyresniosios vadybininkės pareigose, gauna ne mažesnį kaip 3284,90 Lt atlyginimą.Ši pažyma buvo pateikta SEB bankui.
2007-10-11 E. Š. pasirašė du sutikimus AB SEB Vilniaus bankui teikti paklausimus, gauti asmens duomenis, naudoti juos įvertinant jos mokumą bei ūkinę ir finansinę veiklą kreditavimo paslaugų jai, jos sutuoktiniui ar asmeniui, už kurį laiduoja, teikimo ir naudojimosi jomis laikotarpiu. Šie sutikimai patvirtinti jos parašu.
2007-11-05 AB SEB banko vadybininkė Erika B. S. B. ir E. Š. parengė kreditavimo pasiūlymą 2006-09-01 Kredito sąlygų keitimui.
Iš 2007-11-21 AB SEB Vilniaus banko CB darbuotojų kredito komiteto posėdžio protokolo Nr. 459 matyti, kad S. B. ir E. Š. buvo nutarta papildomai suteikti 300000 Lt kreditą su tam tikromis sąlygomis, didinant kreditą pagal sutartį Nr. 0340618033928-13 nuo 500000 Lt iki 800000 Lt.
2007-11-26 S. B. į atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta 50000 Lt, 2008-09-11 – 40000 Lt, 2008-07-15 – 20000 Lt, 2008-07-08 – 20000 Lt, 2008-07-01 – 20000 Lt, 2008-06-04 – 25000 Lt, 2008-05-10 – 25000 Lt, 2008-04-15 – 100000 Lt, 2008-04-15 – 50000 Lt.
Iš 2008-01-23 AB SEB Vilniaus banko CB darbuotojų kredito komiteto posėdžio protokolo Nr. 38 matyti, kad buvo priimtas sprendimas pratęsti nekilnojamojo turto – statomo gyvenamojo namo su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., ir buto (duomenys neskelbtini), Kaune, įkeičiamo už S. B. ir E. Š. suteiktą kreditą įkeitimo terminą iki 2008-04-01.
Iš 2009-03-31 pažymos apie gaunamas pajamas matyti, jog E. Š. nuo 2008 m. gruodžio iki 2009 m. kovo gavo pajamas.
2009-04-24 Erika B. S. B. ir E. Š. parengė kreditavimo pasiūlymą 2006-09-01 Kredito sąlygų keitimui.
Iš 2008-01-23 AB SEB Vilniaus banko CB darbuotojų kredito komiteto posėdžio protokolo Nr. 38 matyti, kad buvo priimtas sprendimas minėtiems asmenims suteikti papildomai 50000 Lt, ekv. Eur, kreditą gyvenamojo namo bei gerbūvio sutvarkymo pabaigimui, didinat kreditą Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš 2011-12-27 ataskaitos matyti, kad 2011-12-05 Verslo KK buvo patvirtintas sprendimas atidėti S. B. ir E. Š. būsto kredito dalinius dengimus 12 mėn. bei atidėti 80 proc. ateities palūkanų mokėjimus 12 mėn. Kredito sutartis nepasirašyta, nes S. B. neturėjo lėšų sumokėti nesumokėtų būsto kredito palūkanų, delspinigių ir kredito dalies bei nepadengė Visa Classic kortelės kredito limito įsiskolinimo. Todėl būsto kredito restruktūrizavimas svarstomas pakartotinai, papildomai suteikiant 18000 Lt kreditą.
2007-10-11 S. B. kaip pareiškėjas ir E. Š. kaip bendraskolė užpildė ir pasirašė SEB Vilniaus banko paraišką papildomai suteikti 300000 Lt gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kauno r., statybai, o 2009-04-23 – 50000 Lt statybos užbaigimui.
2011-12-20 S. B. ir E. Š. užpildė AB SEB banko paraišką papildomai suteikti 18000 Lt būsto kredito ir kortelės skolos padengimui.
Iš 2012-10-29 AB SEB banko Prevencijos departamento pranešimo dėl nusikalstamos veikos Kauno apskr. VPK viršininkui matyti, jog atsižvelgiant į tai, kad klientė E. Š. nurodė, jog Susitarime Nr. 3 esantis jos parašas yra suklastotas, jie prašo ištirti minėtą įvykį.
2012-09-27 E. Š. AB SEB banko Fizinių asmenų skolų išieškojimo skyriaus Specialaus kreditų administravimo departamentui pateikė prašymą leisti jai išstoti iš prievolės pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai pervedus bankui fiksuotą 75000 Lt sumą, nukreipiant ją kredito dalies grąžinimui.
2012-10-10 E. B. paaiškinime nurodė, kad AB SEB banke dirba nuo 1997 m. asmeninės finansų patarėjos pareigose. Jai suteikti įgaliojimai teikti kreditavimo paslaugas AB SEB banko darbuotojams. Vienas iš tokių klientų, kurio kreditavimo sutarties reikalais nuo pat pradžių rūpinosi, buvo AB SEB banko darbuotojas S. B.. Į jau galiojančią 2006-09-01 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kaip bendraskolė įstojo E. Š. E. Š., taip pat buvo AB SEB banko darbuotoja ir kažkuriuo laikotarpiu kartu su S. B. dirbo Kauno FPC. Pagal jai parodytus S. B. kreditavimo dokumentus nurodė, kad 2009-03-26 buvo pasirašytas šios Sutarties pakeitimas Nr. 3. Tuo laiku buvo išleistas banko vidinis nurodymas darbuotojams, kuriems buvo suteikti kreditai, atlikti pakeitimus jų galiojančiose kredito sutartyse. Įprasta tvarka tokio pobūdžio sutartyse turėjo pasirašyti visi sutartyje išvardinti kredito gavėjai. Šiuo atveju S. B. ir E. Š.. Kokiu būdu įvyko būtent šio pakeitimo pasirašymas ir abu šie asmenys prie jos šį pakeitimą pasirašė, ji pasakyti negali, nes neatsimena. Dėl kokių priežasčių gali būti neigiami šiame sutarties pakeitime esantys E. Š. parašai, ji pasakyti negali, nes nežino. Galiu tikrai užtikrinti, kad ji pati už klientę tikrai nepasirašinėjo ir kad už ją yra pasirašęs koks nors kitas asmuo, tikrai nežino. Kiek atsimena, bendraujant su S. B. pasitaikydavo atvejų, kai jis jos prašydavo paspartinti ar su nepilna dokumentacija atlikti kokius nors kreditavimo dokumentacijos tvarkymo veiksmus. Atsimena, kad yra buvę atvejų, kai S. B. jai pristatė su šiuo kreditavimu susijusius dokumentus su juose jau esančiais E. Š. parašais, tačiau ar tai buvo būtent šis sąlygų pakeitimas (Nr. 3), ji tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Kokie konkrečiai kiti dokumentai jai buvo pristatyti jau su esančiais E. Š. parašais įvardinti negali.
S. B. veika ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant jį teismui buvo kvalifikuota iš sutapties kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 str. 1 d. ir dokumento suklastojimas pagal BK 300 str. 1 d.
Dėl S. B. kaltinimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį
Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. B. buvo kaltinamas kreditiniu sukčiavimu. Šio kaltinimo esmė buvo ta, kad S. B., siekdamas gauti papildomą kreditą iš banko SEB, 2007-11-23 sudarė su šiuo banku 2006-09-01 kredito sutarties pakeitimą Nr. 1 ir 2009-03-26 pakeitimą Nr. 3, kuriuose pasirašė savo vardu ir E. Š. vardu imituodamas jos parašą ir taip suklastojęs šiuos dokumentus veikdamas apgaule suklaidino banką, ko pasėkoje iš jo gavo papildomą 300000 Litų sumą
BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Apgaulė suprastina kaip veikos padarymo būdas, kurią kaltininkas naudoja norėdamas išgauti teigiamą kredito, paskolos, subsidijos ar kitų įsipareigojimų davėjo (šiuo atveju banko) sprendimą. Apgaulės požymis apima tiek suklastotų dokumentų pateikimą ir kitokius melagingų duomenų pateikimo būdus, tiek ir nutylėjimą juridiškai svarbių aplinkybių, galinčių nulemti neigiamą įstaigos sprendimą (pvz., kad kreditas imamas skoloms padengti). Taigi nustatinėjant šios nusikalstamos veikos sudėties požymius ir jų visumą yra reikšminga išsiaiškinti, ar kaltinamojo veikos padarymo būdas iš tikrųjų rodo, kad buvo naudojama apgaulė, kuri iš esmės ir nulėmė kredito įstaigos sprendimą dėl kredito ar paskolos suteikimo. Kreditinio sukčiavimo sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad kreditas ar kita (kas numatyta BK 207 straipsnyje) yra neteisėtai gaunama. Kita vertus, BK 207 straipsniui taikyti būtina nustatyti ir tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdama, jog kreditą gauna naudodamas prieš banką apgaulę, ir norėdamas taip veikti. Tokiai išvadai padaryti būtina kruopščiai įvertinti visas bylos aplinkybes.
Šioje byloje ištyrus įrodymus neginčijamai nustatyta, kad papildomo 300000 litų kredito pagal 2007-11-23 sudarytą su banku 2006-09-01 kredito sutarties pakeitimą Nr. 1 paėmimo iniciatoriai buvo tiek kaltinamasis S. B., tiek ir nukentėjusioji E. Š.. Kaltinamasis apklausiamas parodė, kad nukentėjusioji įstojo į kreditą bendru sutarimu. Nors nukentėjusioji tokius kaltinamojo parodymus neigė, nurodė, kad jie neatitinka tikrovės, nes apie tai, kad ji yra įstojusi į prievolę pagal kredito sutartį, sužinojo jau po to, kai grįžo iš kelionės Brazilijoje ir tuomet panaudojus prievartą buvo priversta pasirašyti ant kito kredito sutarties pakeitimo Nr. 1 egzemplioriaus, tokius jos parodymus paneigia byloje esantys surinkti pakankamai objektyvūs duomenys, tai yra banko pateikti kredito bylos dokumentai ir juose užfiksuota informacija.
Kaip matyti iš SEB banko pateiktų dokumentų, dar iki 2007-11-23, nukentėjusioji kartu su kaltinamuoju S. B. 2007-10-11 pateikė judviejų bendrą kredito paraišką, kuria prašė papildomai suteikti 300000 litų namo statybai. Paraiška yra judviejų pasirašyta, ką abu patvirtino ir posėdžio metu. Be to, nukentėjusioji 2007-11-06 pateikė bankui savo charakteristiką iš savo darbovietės banko “Hansabankas”, o 2007-10-11 pateikė SEB bankui du rašytinius sutikimus gauti apie ją visą informaciją, reikalingą įvertinti jos mokumą kreditavimo paslaugų teikimo laikotarpiu. Šias aplinkybes nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, nurodė, kad parašai ant šių dokumentų yra jos. Taigi, šie įrodymai patvirtina kaltinamojo parodymus ir paneigia nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad ji nieko nežinojo apie šią prievolę, kad nedavė kaltinamajam sutikimo ją įtraukti į prievolę ir nesitarė, kad jis už ją pasirašys viename iš sutarties pakeitimo Nr. 1 egzempliorių, bei apie kaltinamojo tokius ketinimus iki kol sugrįžo iš Brazilijos nieko nežinojo, o į prievolę buvo įtraukta prieš jos valią.
Pabrėžtina ir tai, kad faktas, ar E. Š. žinojo, ar nežinojo apie kaltinamojo planus imti papildomą kreditą, net ir nėra lemiama sprendžiant, ar buvo naudojama apgaulė imant kreditą. Lemiama yra tai, ar ji išreiškė savo sutikimą imti kartu kreditą juridiškai reikšminga forma, t. y. pasirašydama pati atitinkamus dokumentus banko darbuotojo akivaizdoje. Iš teismo nustatytų aplinkybių, nors apklausti banko darbuotojai negalėjo pakankamai tiksliai nurodyti, ar visi dokumentai buvo pasirašomi banko darbuotojų akivaizdoje, matyti, kad E. Š. juridiškai reikšminga forma bankui sutikimą davė ir aiškiai pareiškė savo valią gauti kreditą, tuo pačiu ir įstoti į prievolę.. Be to, liudytoja E. B. parodė, kad E. Š. pati buvo atėjusi į banką, niekada jai nesakė, kad nenori kredito.
Minėta, nukentėjusioji pati pasirašė kredito paraišką, sutikimus, pateikė charakteristiką Nesant vieno iš sutuoktinio raštiškai išreikštos valios bei sutikimo, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, bankas sprendimo dėl tokio dydžio kredito kaltinamajam ir nukentėjusiajai suteikimo nebūtų ir priėmęs. Šiuo atveju, kaip nustatyta iš AB SEB Vilniaus banko centrinės būstinės darbuotojų kredito komiteto 2007-11-21 posėdžio protokolo Nr. 459, komitetas priėmė sprendimą papildomai suteikti kreditą kaltinamajam ir nukentėjusiajai padidinant jau esamą kreditą nuo 500000 litų iki 800000 litų. Taigi, šiuo atveju banko kredito komitetas priėmė sprendimą dėl kredito suteikimo neturėdamas jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, jokių duomenų apie tai, kad suteiktas kreditas naudojamas ne pagal paskirtį, ir kaltinamajam nenaudojant tuo tikslu jokios apgaulės, kad suklaidinti banką dėl savo ketinimų, kredito tikslų ar valios, kas iš esmės būtų nulėmę tokį sprendimą.
Pažymėtina, kad po to, kai kredito komitetas priėmė minėtą sprendimą, kaltinamasis, kaip nustatyta pasirašė už E. Š. tik viename kredito sutarties pakeitimo Nr. 1 egzemplioriuje. Kitame, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji, yra jos tikras parašas. Tai rodo, kad ji savo valia ne tik užpildė paraišką ir kitus dokumentus, reikalingus bankui priimant sprendimą dėl kredito suteikimo, bet išreiškė savo tikrąją valią ir pasirašydama vieną kredito sutarties pakeitimo Nr. 1 egzempliorių bei tuo pagrindu prisiėmė ne tik teises, bet ir pareigas pagal šią sutartį. Ji įgijo nuosavybės teisę į kredito pagalbą įsigytą ir statomą nekilnojamajį turtą, ką patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (2015-05-15 versija), kad po ½ žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. nuosavybės teise iki 2012-10-30 priklausė S. B. ir E. Š. (1 t. b. l. 91-95). Iš 2008-04-10 įregistruoto Hipotekos lakšto matyti, kad S. B. ir E. Š. įkeitė po ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., kreditoriui AB SEB bankas prievolės, tai yra 800000 Lt užtikrinimui pagal 2006-09-01 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnius jos pakeitimus bei papildymus (1 t. b. l. 173-176), kas rodo, kad vykdė ir iš sutarties kylančias pareigas prievolės užtikrinimui.
Ir nors šiuo atveju kredito sutarties pakeitimo sutarties Nr. 1 vienas egzempliorius buvo pasirašytas ir pateiktas bankui ne pačios nukentėjusiosios, o kaltinamojo, ši aplinkybė pati savaime nereiškia jog gaunant kreditą prieš banką buvo panaudota apgaulė. Pirma, tai ne ši sutartis iš esmės nulėmė banko sprendimą suteikti kreditą kaltinamajam ir nukentėjusiajai, nes ji buvo pasirašyta jau po šio sprendimo, kuriuo buvo nustatytos minėtos sutarties esminės sąlygos. Antra, kitame tos pačios sutarties pakeitimo Nr. 1 egzemplioriuje nukentėjusiosios tikrasis parašas yra. Pažymėtina, kad abu minėtos kredito sutarties pakeitimo Nr. 1 egzemplioriai turi vienodą teisinę galia šalims, kas rodo, kad vien tik ta aplinkybė, kad viename sutarties egzemplioriuje yra tikras, o kitame netikras nukentėjusiosios parašas, nerodo kaltinamojo veikoje apgaulės, galėjusios nulemti iš esmės kitokį banko apsisprendimą dėl kredito suteikimo.
Minėta, kad esminis dalykas šiuo atveju yra tai, ar bankas nebuvo suklaidintas dėl kreditą ketinusių gauti ir vėliau jį gavusių valios pareiškimo. Pažymėtina ir tai, kad gauto kredito, panaudojimo faktas taip pat niekada nekėlė ir nekelia abejonių bankui, kas patvirtina, kad apgaulė nagrinėjamu atveju banko atžvilgiu nėra nustatyta. Bankas kaltinamojo veika nebuvo suklaidintas nei dėl kredito gavėjų tikrosios valios pareiškimo, nei dėl tikrųjų ketinimų. Todėl bankas visą laiką šią sutartį pripažino ir vykdė. Iš 2015-08-10 SEB banko rašto matyti, kad skolos išieškojimą pagal 2006-09-01 Kredito sutartį ir šios sutarties pakeitimus bankas vykdo per antstolį. (1 t. b. l. 144, 145). Apklausti banko darbuotojai negalėjo tiksliai net nurodyti, kada, kur ir kieno akivaizdoje buvo pasirašyti minėti dokumentai, kas patvirtina, kad ta aplinkybė, kas pasirašė sutartyje nebuvo tiek reikšminga ir lemianti banko apsisprendžiant dėl kredito suteikimo. Liudytoja E. B. taip pat parodė, kad 300000 Lt papildomas kreditas nebuvo išduotas apgaulės įtakoje, nes nebuvo nesąžiningumo. Ji iš E. Š. niekada negirdėjo, kad ji negavo skolinamų pinigų. E. Š. nesakė, kad nenorėjo gauti tų pinigų.
Nors kaltinime S. B. nurodyta, kad apgaulė gaunant papildomą 300000 litų kreditą pasireiškė dar ir tuo, kad kaltinamasis pasirašė už E. Š. ir kredito sutarties pakeitime Nr. 3, tačiau ši kaltinimo dalis yra nelogiška ir visiškai nepagrįsta. Kaip nustatyta šis kredito sutarties pakeitimas iš viso neturi ryšio su banko sprendimu suteikti papildomą 300000 litų kreditą, nes yra pasirašytas jau po tokio banko sprendimo. Be to, pakeitimas Nr. 3 buvo atliktas paties banko iniciatyva keičiant palūkanas, ką patvirtina liudytojos E. B. parodymai, banko pateikti rašytiniai dokumentai, susiję su šiuo sutarties pakeitimu.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veikoje nėra nustatyta apgaulė, nėra pagrindo pripažinti, kad kreditas kredito sutarties pakeitimo Nr. 1 pagrindu buvo gautas neteisėtai. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 207 str., dėl ko iš šio kaltinimo turi būti išteisintas.
Dėl S. B. kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.
Tikro dokumento suklastojimas – tai dokumento tikrumo arba jo turinio teisingumo pakeitimas.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis savo veiksmais pakeitė kredito sutarties pakeitimo Nr. 1 ir pakeitimo Nr. 3 vieno egzemplioriaus turinį, t. y. pasirašė vietoje nukentėjusiosios. Tokiu būdu kaltinamasis S. B. įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pasirašant vieną pakeitimo Nr. 1 egzempliorių ir pakeitimą Nr. 3 šių sutarčių sudarymo metu dalyvavo ir nukentėjusioji. Todėl tokia veika yra dokumento suklastojimas nepaisant to, ar asmuo pasirašydamas vietoje kito asmens naudojo savo parašą, ar suklastojo kito asmens parašą, nes, bet kuriuo atveju, jis dokumente pateikia neteisingus duomenis apie kito asmens dalyvavimą pasirašant dokumentą. Nors kaltinamasis teigia, kad pasirašė vietoje nukentėjusiosios tik todėl, jog ši tuo metu buvo išvykusi į Braziliją (pakeitimo Nr. 1 atveju) ir gyveno bei dirbo Vilniuje (pakeitimo Nr. 3 atveju), ir sakė jam pasirašyti už ją, veikos padarymo motyvai veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Kaltinamasis aiškiai suvokė, kad pasirašo dokumente, kuris konstatuoja juridinį faktą ir gali sukelti teisines pasekmes, vietoje kito asmens be įstatymų nustatyta tvarka suteikto įgaliojimo neturėdamas teisės to daryti ir to norėjo, todėl jos veikoje yra tiesioginė tyčia.
Nors kaltinamojo veikoje yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau padaryta veika realiai žala jokia padaryta nebuvo, nes buvo tik siekiama kuo greičiau sutvarkyti banko sprendimu suteikto kredito gavimo ir administravimo formalumus, kas rodo, kad dėl savo tikslų ir motyvų ši veika nėra didelio pavojingumo ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių BK 300 straipsnio dispozicija nenumato. Todėl yra pagrindas kaltinamojo S. B. padarytą nusikaltimą – dokumentų suklastojimą pripažinti mažareikšmiu ir tuo pagrindu jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. (BK 37 straipsnis).
Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.
Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, kad S. B. 2007-11-23 sudarė su SEB banku 2006-09-01 kredito sutarties pakeitimą Nr. 1 ir 2009-03-26 pakeitimą Nr. 3, kuriuose pasirašė savo ir E. Š. vardu imituodamas jos parašą ir taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus, tačiau šiais savo veiksmais nepadarė jokios realios žalos nei bankui, nei nukentėjusiajai E. Š., kuri, nors ir nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įgaliojusi S. B. už ją pasirašyti minėtų sutarties pakeitimų, tačiau savo ankstesniu elgesiu bei veiksmais, kuomet pasirašė bankui teikiamas paraiškas dėl kredito suteikimo, sutikimus ir kitus dokumentus, buvo aiškiai išreiškusi valią įstoti į prievolę, ką beje ir padarė. Kaltinamojo veikos motyvas šiuo atveju buvo tik paspartinti kredito suteikimo procedūras bei kredito administravimą ir įvykdyti visus tam reikalingus formalumus.
Tai beje atitiko ir nukentėjusiosios interesą, kuri tuo metu jau kartu su kaltinamuoju buvo bankui aiškiai išreiškusi valią įstoti į bendrą su kaltinamuoju prievolę bankui. Tai, kad nukentėjusiosios inetersai nebuvo iš esmės pažeisti paaiškina ir atitinkamas nukentėjusiosios elgesys susiklosčiusioje situacijoje, kuomet ji suprasdama, kad kaltinime nurodytuose dokumentuose yra ne jos parašai, toleravo šią situaciją ir kaltinamojo pasirašymą jos vardu ir apie tai pradėjo kalbėti tik po to, kai kaltinamajam tapus nemokiam dėl netekto darbo ir neišgalint mokėti paskolos, pareiga tai daryti kaip bendraskolei pagal sutartį ir jos pakeitimus bei papildymus teko jai. Tačiau tai yra tik pareiga, kylanti bet kuriam bendraskoliui civilinės sutarties pagrindu, kai vienas skolininkas negali įvykdyti prievolės, o ne nusikalstamos veikos – dokumento suklastojimo, kurios padarymu kaltinamas S. B., rezultatas.
Taigi, konstatavus, kad toks dokumentų (2006-09-01 kredito sutarties 2007-11-23 pakeitimo Nr. 1 veno egzemplioriaus ir 2009-03-26 pakeitimo Nr. 3) suklastojimas S. B. juos pasirašius ne tik už save, bet ir už E. Š. iš principo nepažeidė nei vienos iš minėtų sutarčių šalių interesų, yra pagrindas S. B. padarytą BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą laikyti mažareikšmiu ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.
Kadangi nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis S. B. panaudodamas apgaulę kreditą iš banko gavo apgaule, tai yra neteisėtai, ir dėl to turi būti iš kaltinimo pagal BK 207 str. 1 d. išteisintas, tai nukentėjusiosios civilinis ieškinys byloje paliktinas nenagrinėtu.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 4 d., 6 d., 307 str. 4 d., 5 d., 6 d., 7 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. B. iš kaltinimo šioje byloje pagal BK 207 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
S. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (BK 37 str.) ir baudžiamąją bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti.
Nukentėjusiosios E. Š. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: S. B. 2006-09-01 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-23 Susitarimas Nr. 1 du egzempliorius, 2009-03-26 Susitarimą Nr. 3 ir 2011-12-30 Susitarimą Nr. 4 palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p., 1 t. b. l. 74-90, 179-180); Nukentėjusiosios E. Š. nebegaliojantį pasą grąžinti jai (BPK 94 str. 1 d. 3 p., 1 t. b. l. 172); AB SEB banko 2015-11-02 raštu pateiktus dokumentus – banko sprendimų bei pateiktos svarstymui medžiagos kopijas, prašymus ir pavedimus išmokant kreditą, paskolinių sąskaitų išrašus grąžinti AB SEB bankui (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.