Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-14 · Civilinė byla Nr. 2A-848-160/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-07-19Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-14
Bylos Nr.
2A-848-160/2013
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00927-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
A. T., R. T.
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-848-160/2013Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00927-2011-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 121.14.; 121.21.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieškovui A. T., ieškovų atstovui adv. S. L., atsakovės atstovui adv. D. G., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. T. ir R. T. ieškinį atsakovei D. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

A. T. ir R. T. prašė priteisti jiems lygiomis dalimis iš D. K. 18861,05 Lt turtinės žalos atlyginimo, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad teismo sprendimu 2011-04-01 ieškovai buvo įkeldinti į patalpas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė šiame name išardė ieškovų lėšomis įrengtas pirmo aukšto patalpas, laiptus į palėpę, įrengtą palėpę, iš namo taip pat dingo įvairūs daiktai. Turto vertės atstatymo darbai kainuos 16211,05 Lt, dingusių daiktų vertė 2650 Lt, taigi bendras turtinės žalos dydis – 18861,05 Lt. Neturtinė žala atsirado dėl ieškovų nuosavybės sugadinimo ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, sąlygojusių ieškovų negalėjimą ilgą laiką valdyti ir naudotis jų nuosavybės teisės objektu. Vaizdas, kurį ieškovai pamatė 2011-04-01 įkeldinus juos į jų namo dalį, ieškovus šokiravo ir sukrėtė dvasiškai – įrengtos tėviškės patalpos buvo apgadintos, taip pasityčiojant ne tik iš ieškovų, bet ir iš Konstitucijos saugomos vertybės – nuosavybės. Ieškovai dėl šios priežasties negali realiai naudotis patalpomis, neturtinę žalą vertina 10000 Lt. Kita 10000 Lt neturtinė žala kildinama iš to, jog ieškovai dėl atsakovės veiksmų nuo 2005 metų pabaigos iki 2011-04-01 negalėjo valdyti ir naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Šis faktas sukėlė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, kuriuos dar labiau pagilino atsakovės bandymai klaidinti teismą, vilkinti bylos nagrinėjimą.

D. K. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kad buvo įsigiję ieškinyje nurodytus daiktus, kad jie buvo ieškovų naudojami jiems priklausančiose patalpose, taip pat neįrodė neteisėtų veiksmų fakto ir atsakovės kaltės. Su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos pagal CPK 177 str. yra neleistinos įrodinėjimo priemonės. Ieškovai neįrodė, kad buvo įsirengę jiems priklausančias patalpas ir jomis naudojosi, daugiau nei 20 metų jomis nesirūpino, ignoravo CK 4.76 str. nustatytas bendraturčių pareigas, neįgyvendino bendraturčių teisių. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas nei teisine, nei faktine prasme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-02-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės D. K. ieškovui A. T. 9430,53 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12430,53 Lt sumą nuo 2011-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1373 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės D. K. ieškovui R. T. 9430,53 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12430,53 Lt sumą nuo 2011-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 873 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Padarė išvadą, jog ieškovų reikalavimai priteisti turtinę žalą yra pagrįsti. Teismų konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, susiję su namo (patalpų) rekonstravimu, ieškovams ribota teisė patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, ir šioje byloje nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai verčia abejoti atsakovės sąžiningumu, tuo pačiu nesudaro pagrindo abejoti ieškovų pateiktose nuotraukose, kuriose palyginama patalpų būklė 2005 ir 2011 metais ir matyti ginčo daiktų buvimo faktas. Ieškovai į patalpas įkeldinti tik 2011-04-01 vykdant priverstinį įkeldinimą. Atsakovė, faktiškai valdžiusi gyvenamojo namo patalpas yra atsakinga už kitiems bendraturčiams padarytą žalą. Ieškovų pateikta patalpų remonto lokalinė sąmata, kurioje paskaičiuota darbų kaina sudaro 16211,05 Lt atitinka protingumo kriterijus, atsakovė savo paskaičiavimų nepateikė. Atsižvelgė į tai, kad ieškovams priteistina 18861,05 Lt turtinė žalos atlyginimo turtinės žalos atlyginimas taip pat yra atitinkama satisfakcija už patirtą skriaudą, kad gyvenamasis namas nebuvo ieškovų nuolatinė gyvenamoji vieta, o nuosavybė, kuria dėl atsakovės veiksmų negalėjo daugiau kaip 5 metus naudotis, bei kad buvo padaryta gana ženkli žala jų turtui, kiekvienam ieškovui priteisė po 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus faktinius duomenis – nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą, nesivadovavo teisės aktų reikalavimais bei teisingumo ir protingumo kriterijais, šiurkščiai pažeidė atsakovės teisę dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje bei pasinaudoti visomis procesinėmis šalies teisėmis šiame bylinėjimosi etape, pažeidė kooperacijos principą, ignoravo rungimosi bei dispozityvumo principus bei atsakovės esminę teisę į nešališką teismą bei teisingą bylos išnagrinėjimą, nesivadovavo atsakovės nurodytais prejudicinę reikšmę turinčiais teismų išaiškinimais. Teismas 2011-11-09 surengė parengiamąjį posėdį, nors atsakovė ir jos atstovas apie posėdį nebuvo tinkamai informuoti, todėl tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Parengiamajame posėdyje teismas iš karto pradėjo ieškovo pusės apklausą tuo šiurkščiai pažeisdamas parengiamojo teismo posėdžio eigą ir tvarką. Nagrinėjant bylą iš esmės teismas atmetė visus atsakovės atstovo prašymus motyvuodamas tuo, kad jie turėjo būti teikiami parengiamajame teismo posėdyje. Procesinius dokumentus atsakovės atstovui teismas nuolat siuntė ne atstovo nurodytu adresu. Skundžiamame sprendime rėmėsi prielaidomis, kas imperatyviai draudžiama teismo sprendimo turiniui. Neteisingai taikė bendruosius civilinės atsakomybės taikymo principus ir taisykles. Siekiant nustatyti atsakovės civilinės atsakomybės sudėtį teismas privalėjo neginčijamai pagrįsti, kad ieškovai galėjo naudotis jų nurodomu namu laikotarpiu nuo 1999 iki 2005 metų ir būtent šiuo metu savo jėgomis ir pastangomis įsirengė patalpas gyvenamajame name, pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3 ir virš šių patalpų esančią pastogę, o atsakovė šiuos pagerinimus bei ieškovų daiktus sunaikino. Teismo išvados, kad visoms nurodytoms patalpoms atsakovė savo veiksmais padarė žalą, yra nemotyvuotos bei nepagrįstos ir prieštarauja, net pačių ieškovų pateiktiems rašytiniams įrodymams. Ieškovų pateiktoje 2011 metų Lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad statybos darbai buvo atliekami ieškovų nurodomose neegzistuojančiose patalpose pažymėtose indeksais 1-6 ir 1-7 bei patalpoje 2-2. Lieka neaišku kokiais rašytiniais įrodymais remiantis teismas konstatavo, kad patalpoms pažymėtoms indeksais 2-1 ir 2-2 padaryta žala. Prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčiame Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005-12-07 sprendime (c. b. Nr.2-581-233/2005) vienareikšmiškai konstatuota, kad ieškovai negalėjo laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2005 m. naudotis jų nurodoma namo dalimi ir atlikti namo rekonstrukcijos ir remonto darbus bei juo labiau laikyti šiose patalpose tariamai jų nuosavybės teise priklausančius baldus ir buitinę techniką. Esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turi rašytiniai įrodymai, esantys prijungtoje Rokiškio rajono apylinkės teismo byloje bei atsakovės atstovo teikti 2012-01-17 teismo posėdyje, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino. Neaišku kokiais teisiniais pagrindais teismas priteisė iš atsakovės lokalinėje sąmatoje nurodytas sumas su visais mokesčiais, kai remiantis pačių ieškovų pozicija jie net nepatyrė tokių išlaidų nes tariamai patys atliko visus darbus. Teismas, tenkindamas reikalavimą dėl žalos už ieškovų daiktus nenurodė nei vieno rašytinio įrodymo, galinčio pagrįsti šių daiktų teisėtą priklausomybę ieškovams. Pažeidžiant CPK 185 str. 2 d. nuostatas prioritetinę reikšmę suteikė ieškovų byloje pateiktoms nuotraukoms, nepaneigė atsakovės motyvų, kad iš nurodytų nuotraukų neįmanoma nustatyti, ne tik jų padarymo vietos, bet ir laiko. Ieškovai nekonkretizavo, kada konkrečiai buvo daromos nuotraukos, o tik formaliai nurodė, kad 2005 metais. Teismas privalėjo įvertinti prijungtoje byloje apklaustų liudytojų V. U. ir E. P. parodymus, kurie itin dažnai lankydamiesi pas atsakovę gyvenamajame name per 20 metų ieškovų nematė. Visiškai nepasisakius dėl atsakovės išdėstytų teisinių argumentų dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą nepagrįstumo buvo formaliai remtasi CK 6.250 str. 1 d. Nurodytos LAT nutartys ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimai nepatvirtina ieškovų reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisinio pagrįstumo, kadangi šiose bylose buvo nagrinėjamas asmens teisės į atvaizdą pažeidimas. Buvo ignoruota aplinkybė, kad ieškovų teismui ir atsakovei pateikti rašytiniai įrodymai nėra patvirtinti LR teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

A. T. ir R. T. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apeliacinio skundo argumentai, kad nepranešimas atsakovės atstovui apie parengiamojo posėdžio laiką ir vietą (jeigu pripažinti, kad toks pažeidimas buvo) nesutrukdė teisingai išspręsti bylą. Apeliantas nepagrįstai bando perkelti teismui tam tikras pareigas, ignoruodamas tai, jog šios kategorijos bylose teismas yra neutralus, t. y. įstatymas jam nesuteikia teisės savo iniciatyva rinkti papildomus įrodymus bei tirti kitas aplinkybes, kurių neprašo tirti šalys. Teismas, nustatydamas sunaikinto turto atkuriamąją vertę, pagrįstai vadovavosi ieškovų pateikta lokaline sąmata kaip remonto darbų kainą pagrindžiančiu įrodymu. Lokalinė sąmata buvo sudaryta remiantis 2008-10-17 atliktų kadastrinių matavimų duomenimis bei ieškovų pateiktų remonto darbų aprašymu. Todėl sąmatoje ir nurodytos patalpos „1-6“, „1-7“, patalpos „2-2“ sienų sugadinimai matyti pateiktose nuotraukose, o tai, kad nėra laiptų, pripažįsta pati atsakovė. Apeliaciniame skunde nepagrįstai abejojama ieškovų pateiktomis nuotraukomis kaip įrodymų šaltiniu tuo pagrindu. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra pripažinta ieškovų nuosavybės teisė į patalpas, todėl jie turėjo teisę fotografuoti tiek patalpų būklę, tiek jose esančius daiktus. Dėl to svarbu ne tai kaip ieškovai pateko į patalpas 2005 metais (tai įvyko su atsakovės sutikimu po 2005 m. gruodžio mėnesį priimto teismo sprendimo), bet tai, kad ieškovai teisėtai fotografavo jiems priklausantį turtą. Nuotraukos, kuriose užfiksuota patalpų dabartinė būklė darytos 2011-04-01 įkeldinus ieškovus į jiems priklausančias patalpas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai didelė įrodomoji reikšmė teikiama atsakovės 2005-07-11 bei 2010-03-01 atliktų kadastrinių matavimų duomenims, teigiant, kad ieškovų iniciatyva 2008-10-17 atlikti kadastriniai matavimai nepatvirtina buvus įrengtą palėpę, nes kadastriniai matavimai įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoti ir todėl apelianto nuomone iš viso neturi įrodomosios vertės. Kadastrinių matavimų neįregistravimas nedaro negaliojančiais pačių matavimų, tačiau šie matavimai negali būti panaudoti prieš 3-iuosius asmenis. Įrodomąją reikšmę turi ne kadastrinių matavimų paviešinimas, o jų atlikimo metu užfiksuota faktinė padėtis. Todėl visi kadastriniai matavimai laikytini rašytiniais įrodymais ir vertintini kartu su kitų byloje esančių įrodymų visuma. Apeliaciniame skunde nepagrįstai reikalaujama rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų daiktų, buvusių ieškovų patalpose, priklausomybę, o taip pat šių daiktų vertę (kainą). Daiktų buvimas ieškovams priklausančiose patalpose bei tai, kad atsakovė niekada nėra tvirtinusi, jog tai yra jos daiktai (išskyrus apeliaciniame skunde) davė pagrindą teismui sutikti su ieškovų paaiškinimais apie šių daiktų priklausomumą jiems. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005-12-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-581-233/2005, kadangi ši byla nėra prijungta, be to, sprendime nustatytos aplinkybės nepaneigia skundžiamame sprendime nustatytų aplinkybių. Skunde nepagrįstai bandoma apeliuoti į tą faktą, kad neva visas namas buvo pagerintas atsakovės lėšomis jai atlikus rekonstrukciją, kadangi ginčas dėl rekonstrukcijos metu kilusių pasekmių yra išspręstas, įsiteisėjusiais teismų sprendimais, be to, atsakovė niekada nėra tvirtinusi įrenginėjusi palėpę virš ieškovų patalpų. Apeliaciniame skunde nurodomos pagrindinės naujos aplinkybės ir įrodymai, kurie nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant 1-os instancijos teisme (Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005-12-07 sprendimas, namo rekonstrukcijos projektas su leidimu atlikti rekonstrukciją, 1987-05-18, 2005-07-11, 2010-03-01 kadastrinių matavimų duomenys, 2010-06-17 atsiliepimas į apeliacinį skundą, aplinkybė, kad pateiktoje lokalinėje sąmatoje padidinti medžiagų ir darbų kiekiai bei kt.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Pagal CPK 329 str. 3 d. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti teismo sprendimą dėl to, kad teismas parengiamąjį teismo posėdį pravedė nepranešęs atsakovei bei jos atstovui ir jiems nedalyvaujant. Parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu pažeista atsakovės procesinė teisė teikti teismui įrodymus bei duoti paaiškinimus. CPK 230 str. 4 d. nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles. Todėl apie teismo parengiamąjį posėdį turėjo būti pranešta atsakovo atstovui (CPK 118 str. 1 d.). Atsakovo atstovas atsiliepime į ieškinį nurodė savo adresą korespondencijai – Liejyklos g. 3/Šv. Ignoto g.1, Vilnius (b. l. 32), tačiau pirmosios instancijos teismas teismo šaukimą išsiuntė kitu adresu - Krokuvos g. 13, Vilnius (b. l. 44), gavus duomenis, kad šaukimas neįteiktas, parengiamąjį teismo posėdį 2011-11-09 pravedė ir paskyrė bylos nagrinėjimo datą – 2012-01-17 (b. l. 49-50). Apie šį teismo posėdį atsakovės atstovui pranešta tinkamai, jis teismo posėdyje dalyvavo (b. l. 75).

Kadangi pravedus parengiamąjį teismo posėdį to paties posėdžio eigoje nebuvo pereita į bylos išnagrinėjimą iš esmės, negalima teigti, kad teismo sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus bylą, kai į teismo posėdį neatvyko atsakovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdį nebuvo pranešta. 2012-01-17 teismo posėdžio metu (b. l. 75) atsakovės atstovas dalyvavo, teikė prašymus, prašymai buvo svarstomi. Nepriimtas teikiamas dokumentas – Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011-07-12 raštas Nr. V4-4-217 yra pateiktas prie apeliacinio skundo ir vertintinas nagrinėjant apeliacinį skundą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas išreikalavo ir pirmosios instancijos teismo neišreikalautą išnagrinėtą Rokiškio rajono apylinkės teismo bylą Nr. 2-581-233/2005, kurioje išnagrinėtas ginčas tarp šalių dėl nuosavybės teisės į tą patį objektą – namą, dėl kurio dalies pakeitimų ir iš šio namo dingusių daiktų vertės atlyginimo, ginčas nagrinėjamas šioje byloje. Taigi šalys turėjo realią galimybę apeliacinės instancijos teismui pateikti visus įrodymus, kuriuos laikė reikalingais pateikti, teismas savo iniciatyva taip pat rinko įrodymus, todėl grįžimas į parengiamąjį posėdį, kad būtų tinkamai pasiruošta bylos nagrinėjimui iš esmės, yra beprasmis. Bylos eigoje faktiškai buvo pašalintos visos kliūtys atsakovei ir jos atstovui pateikti įrodymus, todėl teismo sprendimo naikinti dėl netinkamai pravesto parengiamojo teismo posėdžio yra nepagrįsta. Kitų, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl neturtinės žalos

Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Ieškovai neturtinės žalos atlyginimo siekė dėl to, kad atsakovė sugadino jų nuosavybę ir dėl jos neteisėtų veiksmų jie ilgą laiką negalėjo naudotis nuosavybės objektu. Taigi šis reikalavimas nėra susietas nei su nusikaltimu, nei su sveikatos sugadinimu ar gyvybės atėmimu, taip pat ir kiti įstatymai nenustatė, kad ieškovų nurodytu pagrindu būtų galimas neturtinės žalos atlyginimas. Pagaliau ir patys ieškovai nenurodė įstatymo, kuris, jų manymu, galėtų jiems suteikti galimybę prisiteisti neturtinę žalą. Ieškovų nurodytais pagrindais gali būti atlyginama tik reali turtinė žala ir nuostoliai, kurie šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti dėl turto sugadinimo. Todėl teismo sprendimas, nors ir mažinantis reikalaujamos sumos dydį yra nepagrįstas, šioje dalyje naikinamas ir ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Dėl žalos atlyginimo sugadinus turtą

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįstančiomis, kad tuo laikotarpiu, kai ieškovai negalėjo patekti į namą dėl atsakovės jų nuosavybės teisės į dalį namo nepripažinimo, atsakovė, kaip faktinė namo valdytoja, buvo atsakinga ir už sukurto turto išsaugojimą. Pirmosios instancijos teismo išvardinti įrodymai tvirtina, kad patalpos, kurios priskirtos naudotis ieškovams, be jų sutikimo buvo remontuojamos, remonto metu sugadinta tai, kas buvo įrengta. O pateiktos nuotraukos tvirtina, kad faktiškai palėpė yra išplėšta ir iki ieškovų įkeldinimo palikta nesutvarkyta. Ieškovų pateikta lokalinė sąmata tvirtina, kad žalos dydis, siekiant patalpas atstatyti į buvusią padėtį siekia 16211,05 Lt. Sąmatoje yra aprašytos ir reikalingo remonto detalės, todėl apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl patalpos 2-1 remonto reikalingumo padarytos žalos dydžiui neturi įtakos, nes patalpos 2-1 remontas sąmatoje nenumatytas. Ieškovės parengtas projektas dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos (Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-581-233/2005, t. I, b. l.119-132) tvirtina, kad atsakovė pagal 1997 metų projektą pertvarkė namo bendrąsias konstrukcijas ir jai priskirtąją namo dalį, tačiau neįrenginėjo palėpės, šiuo metu priskirtos ieškovams. Todėl suprantama, kad atlikus namo rekonstrukciją, įteisinant pakeitimus pagal rekonstrukcijos planą, ieškovams priskirta palėpė, atliekant matavimus 2005 metais, nebuvo įtraukta į kadastrinių matavimų bylą (Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1-504/2010, t. I, b. l. 16-30). Kilus ginčui tarp šalių, ieškovų iniciatyva tikslinant kadastrinius matavimus 2008 metais, pastogės patalpos buvo fiksuotos, jos įrengimo medžiagos nurodomos tapačios, kaip ir ieškovų pridėtose nuotraukose bei liudytojų R. B. ir G. T. parodymuose (b. l. 15, 20, 78-79). Taigi akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2008 metų iki ieškovų įkeldinimo į namą, įrengta palėpė, anga į palėpę bei dalis pirmojo aukšto patalpų, įvardintų sąmatoje, buvo išardyta. Tuo pačiu ieškovams padaryta žala.

Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Asmens turto sužalojimas yra priskiriamas prie žalos, kurią privalo atlyginti kaltas asmuo (CK 6.249 str. 1 d., 6.248 str. 1 d.). Todėl atsakovė, faktiškai valdžiusi namą žalos padarymo laikotarpiu, yra atsakinga už ieškovų turtui padarytą žalą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatęs, kad nėra kitų dokumentų, įrodančių žalos dydį, išskyrus ieškovų pateiktą lokalinę sąmatą 16211,05 Lt sumai, turėjo atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes: ankstesnių bylų nagrinėjimo metu ieškovas R. T. pripažino, kad savo namo vidaus dalį remontavo savo asmeniniu darbu, išorinę namo dalį remontavo atsakovė, o ieškovas A. T. apie namo rekonstrukciją sužinojo tik 2005 metais, kai rekonstrukcijos darbai jau buvo baigti (Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-581-233/2005, t. I, b. l. 88-89), kad vidaus darbai buvo atlikti iki 2005 metų ir tuo metu naudojamos medžiagos buvo ne tik pigesnės, tačiau ir kitokios kokybės, kad ieškovai nepateikė realių remonto išlaidų. Todėl pilnas žalos atlyginimas pagal pateiktą sąmatą yra pagerinantis ieškovų padėtį ir mažintinas ½ dalimi, viso kiekvienam iš ieškovų priteisiant po 4000 Lt.

Dėl dingusių daiktų vertės atlyginimo

Ieškovai nurodė, kad 2005 metais pastate, dėl kurio nuosavybės dalių vyko ginčas, buvo likę jų daiktų viso 2650 Lt vertės. Daiktų buvimą name įrodinėjo vieninteliu įrodymu – fotonuotraukomis, darytomis 2005 metais, kai daiktai name buvo, ir fotonuotraukomis, darytomis 2011 metais, kai daiktų name jau nebuvo. Ieškovas A. T. apeliacinės bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad dėl dingusių daiktų į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes manė, kad pakanka daiktų dingimą fiksuoti įkeldinimo į namą protokolu. Tačiau įkeldinimo į namą protokole nėra fiksuota, kokių daiktų ieškovai pasigedo įkeldinimo metu (b. l. 7-9). 2005-06-19 aktas tvirtina, kad R. T. buvo užrakinęs vieną namo kambarį ir jame buvo sudėjęs savo daiktus (Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1-504/2010, t. II, b. l. 134). Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo analizuota. Taip pat nebuvo aiškintasi, kas konkrečiai 2005-2010 metų laikotarpiu gyveno name ir naudojosi daiktais, jeigu jie buvo name palikti. Atsakovės atstovo apeliaciniame skunde nurodyta, kad name pastoviai gyveno atsakovės motina V. Š., kuri išsikeldama iš namo išsivežė savo daiktus. Tačiau nei pati atsakovė, nei jos motina pirmosios instancijos proceso metu nebuvo apklaustos ir jų paaiškinimai (parodymai) nebuvo vertinti. Nepagrįstai netirta ir kai kurių daiktų išliekamoji vertė (šaldytuvo, televizoriaus), kurie pagal technines savybes turi ribotą vertės išlaikymo laiką. Taip pat nesiaiškinta, kada ir kokia kaina ieškovai įsigijo daiktus. Todėl laikytina, kad byla šioje dalyje išnagrinėta tinkamai neištyrus bylos aplinkybių ir neišsiaiškinus, ar būtent atsakovė yra atsakinga dėl ieškovų daiktų dingimo. Kadangi tokių aplinkybių tyrimas, o ypač jei reikia, atsakovo keitimas, apeliaciniame teisme nėra galimas, teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, grąžinant bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo išlaidų perskirstymas

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas A. T., paduodant ieškinį, sumokėjo 1166 Lt žyminio mokesčio (b. l. 5), ieškinys patenkinamas 20,5 procento nuo reikalavimo sumos, todėl iš atsakovės žyminio mokesčio atlyginimui priteistina 239,03 Lt. Atsakovė sumokėjo 745,83 Lt žyminio mokesčio (b. l. 106). Atsakovės reikalavimas išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka buvo patenkintas 16861,06 Lt sumai, žyminis mokestis nuo šios sumos sudaro 505,83 Lt, kuriuos atlyginti atsakovei turi ieškovai. Byla dalyje dėl 2650 Lt reikalavimo grąžinama nagrinėti iš naujo, todėl dėl 79,50 Lt žyminio mokesčio dalies turėtų būti sprendžiama išnagrinėjus ginčą dėl dingusių daiktų vertės atlyginimo. Taigi subendrinus priteisiamus vienarūšius priešpriešinius reikalavimus iš ieškovų po lygiai atsakovei priteistina po 133,40 Lt žyminio mokesčio atlyginimui.

Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Ieškovo atstovas pateikė ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį bei dalyvavo 3 val. 50 min. teismo posėdžiuose. Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85, didžiausia už šį darbą atlygintina suma gali būti priteisiama 4413,75 Lt (8.2 p., 8,11 p., 8.18 p.). Viso ieškovai advokato pagalbai išleido 3500,00 Lt (b. l. 47,49,128). Atsakovės atstovui didžiausia atlygintina suma gali būti priteista 4664,38 Lt (8.2 p., 8.10 p., 8.18 p.). Viso atsakovė advokato pagalbai išleido 6300 Lt (b. l. 70, 134, 146). Viršijančias rekomendacijas patirtos išlaidos atmetamos, kitos paskirstomos atsižvelgiant į bylos baigtį. Ieškovų reikalavimai patenkinti 20,5 procento nuo pareikštos sumos, jiems iš atsakovės priteistina 727,75 Lt, atsakovės atžvilgiu atmesto reikalavimo dalis sudaro 72,5 procento, todėl jai atlygintina suma advokato pagalbai sudaro 3381,67 Lt. Subendrinus šiuos vienarūšius reikalavimus iš ieškovų atsakovei priteistina po 1332,91 Lt.

Kadangi perskirsčius pašto išlaidas, išieškotinos sumos iš ieškovų ir atsakovės nesudaro po 10 Lt, jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimą iš dalies pakeisti, dalį sprendimo panaikinti ir perduoti bylą toje dalyje nagrinėti iš naujo, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį, kuria iš atsakovės D. K. priteista ieškovui A. T. 9430,53 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 12430,53 Lt sumą nuo 2011-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1373 Lt bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovės D. K. priteista ieškovui R. T. 9430,53 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 12430,53 Lt sumą nuo 2011-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pakeisti, šioje dalyje teismo sprendimą išdėstant sekančiai:

Priteisti iš D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4000 Lt (keturis tūkstančius Lt) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4000 Lt sumą nuo 2011-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4000 Lt (keturis tūkstančius Lt) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4000 Lt sumą nuo 2011-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Priteisti iš A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 133,40 Lt (šimtą trisdešimt tris Lt 40 ct) žyminio mokesčio atlyginimui ir po 1332,91 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt du Lt 91 ct) advokato pagalbai atlyginti.

Sprendimą dalyje dėl 2650 Lt priteisimo dėl dingusių daiktų vertės atlyginimo panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Zita SmirnovienėHenrichas JaglinskisAsta Radzevičienė