Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Statyba ABC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Statyba ABC“ ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Civilinio proceso kodeksas imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. Tai, ar pareikštas reikalavimas laikytinas turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimu, apsprendžia paties reikalavimo turinys. Nuo to, kokia teisinio ginčo prigimtis (turtinis ar neturtinis ginčas), priklauso, kokio dydžio žyminiu mokesčiu bus apmokestintas ieškinys (CPK 80 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad AB „SEB lizingas“ 2011-03-17 raštu Nr. 02-1691 vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą 2006 m. lapkričio 28 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-100189 ir nurodė, kad ieškovas UAB „Statyba ABC“ privalo per 3 dienas nuo lizingo sutarčių nutraukimo dienos grąžinti lizinguojamą turtą, per 1 mėn. atlaisvinti patalpas ir ne vėliau kaip per vieną savaitę sumokėti visus sutarčių nutraukimo dieną turėtus sumokėti mokėjimus, o AB „SEB lizingas“ pardavus realizuotą turtą – padengti skirtumą tarp realizuoto turto kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal sutarčių mokėjimų grafiką.

Ieškovas pareiškė reikalavimus pripažinti vienašališką atsakovo AB „SEB lizingas“ 2006 m. lapkričio 28 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-100189 nutraukimą neteisėtu bei pakeisti AB „SEB lizingas“ ir UAB „Statyba ABC“ 2006 m. lapkričio 28 d. sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-100189 sąlygas, nustatytas mokėjimo grafikuose-sąskaitose Nr. 2006-100189-01 ir 2006-100189-02: 1) nesumokėtų įmokų ir palūkanų bei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo mokėtinų įmokų ir palūkanų mokėjimo terminą atidėti 30 mėn; 2) lizingo sutarties terminą pratęsti iki 150 mėnesių. Ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 137 Lt žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimas pripažinti lizingo sutarties nutraukimą neteisėtu yra turtinio pobūdžio reikalavimas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimas pripažinti lizingo sutarties nutraukimą neteisėtu yra turtinio pobūdžio reikalavimas. Tokiam nesutikimui papildomą pagrindą duoda ir naujausia teisminė praktika.

Ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, t.y. pagal ieškovo ieškomą sumą, ieškiniu išreikalaujamo turto vertę, išmokų, davimų sumas ir t. t., t.y. bet kuriuo atveju ieškinio suma nustatoma pagal ieškovo prašomas jam priteisti pinigų sumas ar turtą. Ieškinio suma taip gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai ieškovas ieškiniu siekia panaikinti/sumažinti savo prievoles perduoti atsakovui atitinkamas sumas, turtą, nes tokio ieškinio tenkinimo atveju jis įgyja turtinės naudos.

Dauguma bylų yra vienaip ar kitaip yra susijusios su turtu, tačiau ne visose tokiose bylose yra tiesiogiai sprendžiamas klausimas dėl turto priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau anksčiau buvo konstatavęs, kad „neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Taigi, teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-334/2009). Teisminei praktikai išliekant nevienareikšmei, kasacinio teismo teisėjų kolegija „siekdama suvienodinti šiuo klausimu bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškina, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-264/2011). Nors pastarojoje kasacinio teismo nutartyje tiesiogiai apie lizingo sutarties nutraukimo pobūdį teisėjų kolegija nepasisakė, tačiau šioje nutartyje yra pasisakyta ne tik dėl toje byloje nagrinėto klausimo, bet nagrinėjamu aspektu aptarti ir kitokie atvejai. Taigi, yra iš esmės suformuluota bendro pobūdžio taisyklė – turtinio ieškinio atveju turi būti prašoma tiesiogiai priteisti lėšas ar kitą turtą, kuri, teismo nuomone, yra aktuali bei taikytina nagrinėjamai bylai.

Šiuo atveju ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovas neteisėtai nutraukė lizingo sutartį. Tai, kad tokio pobūdžio sutartis yra susijusi su šalių piniginiais santykiais, lizinguojamu turtu per se nereiškia, kad ir kilęs šalių ginčas yra kilęs dėl konkrečių piniginių sumų ar konkretaus turto priteisimo – teisminio nagrinėjimo dalykas yra ne piniginiai (turtiniai) reikalavimai, o tik tai, ar lizingo sutartis nutraukta teisėtai/neteisėtai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareikštas ieškinys yra neturtinio pobūdžio. Kiti du ieškinio reikalavimai- pakeisti sudarytos finansinio lizingo sutarties sąlygas ir nesumokėtų įmokų ir palūkanų mokėjimo terminą atidėti 30 mėnesių, laikytini neturtiniais, kadangi ieškovas siekia modifikuoti sutartį (CK 6.204 str.). Taigi ieškinio reikalavimas pakeisti įmokų mokėjimo grafikus ir sutarties sąlygas yra neturtinio pobūdžio. Tačiau paduodant pirminį ieškinį žyminiu mokesčiu buvo apmokėtas tik vienas neturtinis reikalavimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas UAB „Statyba ABC“ įpareigojamas sumokėti viso

274 Lt žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (mokėjimo dokumento originalą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu , 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.

Nustatyti ieškovui UAB „Statyba ABC“ naują terminą iki 2012 m. birželio 18 d. imtinai sumokėti – 274 Lt už ieškinį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (mokėjimo dokumento originalą).