- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-643-544/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03380-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-643-544/2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. ir antstolės V. Ž. atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4407-812/2017 pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolės veiksmų suinteresuotiems asmenims A. S., antstolei V. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
antstolės V. Ž. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas pareiškėjo (skolininko) R. S. atstovės advokatės skundas, kuriuo buvo prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 687 straipsnio nuostatomis, įskaityti priešpriešines pinigų sumas tarp R. S. ir A. S. pagal antstolei abiejų šalių pateiktus vykdomuosius raštus, išduotus to paties teismo sprendimo pagrindu; panaikinti skolininko R. S. turtui taikomą areštą bei įpareigoti antstolę V. Ž. grąžinti jam iš banko sąskaitos antstolės patvarkymo pagrindu nurašytas lėšas (5 – 7 b. l.). Skunde buvo nurodoma, kad, vykdydamas Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-120-278/2016 ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, į išieškotojos A. S. banko sąskaitą nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. vasario 1 d. pervedė 6152,47 Eur iš 7802,74 Eur, kurie iš jo buvo priteisti teismų sprendimais. 1650 Eur nepervedė, nes tokią sumą jam skolinga išieškotoja A. S.. Antstolės jam siųsto raginimo sprendimą įvykdyti geruoju negavo, nes gyvena ir dirba Norvegijoje, todėl tik 2017 m. kovo 13 d. iš sūnaus sužinojo, kad jo turtas yra areštuotas, dėl ko pats susisiekė su antstole, jai buvo nusiųstos bankinių pavedimų kopijos. Be to, 2017 m. kovo 15 d. R. S. sūnus D. S. gavo laišką iš siuntėjos J. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini), kuriame buvo R. S. skirti antstolės V. Ž. dokumentai – 2017 m. sausio 24 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl 8497,74 Eur išieškojimo, vykdymo išlaidų paskaičiavimas, raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. Šiuose dokumentuose R. S. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu daug metų negyvena, dirba ir gyvena Norvegijoje, procesiniuose dokumentuose šis adresas nebuvo nurodytas nei kaip gyvenamoji vieta, nei kaip adresas jiems gauti, šiuo adresu gyvena tik išieškotoja A. S.. Todėl raginimas sprendimą įvykdyti geruoju nebuvo tinkamai įteiktas.Antstolė V. Ž. 2017 m. balandžio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo (skolininko) R. S. skundą tenkino iš dalies ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Vadovaudamasi CPK 510, 512, 687 straipsniais antstolė patvarkė: atlikti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įskaitas, nurodant, kad R. S. 1650 Eur skola, 99,99 Eur būtinos išlaidos bei 1695 Eur skola A. S. už negrąžintus daiktus yra padengta; priimti naują vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti areštą R. S. nekilnojamajam turtui ir esančioms sąskaitoms ir grąžinti jam į sąskaitą 807,69 Eur, likusius 577,87 Eur palikti sąskaitoje vykdymo išlaidų padengimui ir, padengus vykdymo išlaidas, vykdomąją bylą užbaigti; informuoti R. S., kad dėl 577,87 Eur piniginių lėšų grąžinimų reikia kreiptis į teismą ieškininio proceso tvarka; atlikti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įskaitas, nurodant, kad A. S. skola 1650 Eur, 79,99 Eur už būtinas išlaidas ir 1695 Eur už negrąžintus daiktus R. S. yra padengta bei kad liko išieškoti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 880 Eur skolą už negrąžintus daiktus; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdžius lėšų įskaitymą, nebetaikyti priverstinio vykdymo priemonių ir, išnagrinėjus skundą teisme, vykdomąją bylą užbaigti; nurodyti A. S., kad vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos turi teisę sumokėti geruoju likusią skolos dalį – 880 Eur už negrąžintus daiktus R. S. naudai, o, sumokėjus nurodytą sumą per nustatytą terminą, priverstinio vykdymo priemonės nebus taikomos; sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tol, kol bus išnagrinėtas skundas teisme. 2017 m. gegužės 5 d. teisme gautame patikslintame skunde pareiškėjas (skolininkas) R. S. papildomai prašo panaikinti antstolės V. Ž. 2017 m. kovo 13 d. patvarkymo dalį dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; panaikinti 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų įskaitų, nurodant, kad A. S. skola 1650 Eur, 79,99 Eur už būtinos išlaidos ir 1695 Eur už negrąžintus daiktus R. S. yra padengta ir liko išieškoti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 880 Eur skolą už negrąžintus daiktus, nurodant antstolei perskaičiuoti įskaitymus už negrąžintus daiktus, atsižvelgiant į tai, kad dalis daiktų (televizorius „(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur vertės ir „(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur vertės) yra pas A. S. ir ji neturi teisėto pagrindo reikalauti išieškoti šių daiktų vertės pinigais. Patikslintame skunde papildomai nurodyta, kad antstolės patvarkyme nenurodyta, kada raginimas įvykdyti sprendimą geruoju buvo įteiktas R. S.. 2017 m. sausio 24 d. raginimo per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą geruoju ir sumokėti 8497,74 Eur skolą negavo ir tik 2017 m. kovo 13 d. būdamas Norvegijoje iš sūnaus sužinojo, kad yra areštuotas jam priklausantis turtas. Apie raginimą sužinojo 2017 m. kovo 15 d. ne iš antstolės, bet siuntėjos J. V., kuri tvirtina, kad dokumentų negavo ir nesiuntė. Patikrinus https://www.antstoliai.lt/vbp/viesieji-raginimai, nėra paskelbtas raginimas R. S. įvykdyti teismo sprendimą. Nors antstolė negavo patvirtinimo apie raginimo skolininkui įteikimą, 2017 m. kovo 9 d. sudarė turto arešto aktą, 2017 m. kovo 13 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti lėšas – 9496,75 Eur ir jas nurašė, priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo. Tokie antstolės veiksmai yra neteisėti, atsižvelgiant į tai, kad raginimą skolininkas R. S. gavo 2017 m. kovo 15 d., raginime nustatytas 10 dienų terminas įvykdyti sprendimą baigėsi tik 2017 m. kovo 25 d., o antstolė, neturėdama duomenų apie raginimo skolininkui įteikimą, negalėjo pradėti priverstinių vykdymo veiksmų, o juos pradėjusi pažeidė skolininko teisę gera valia įvykdyti teismo sprendimą.Papildomai buvo nurodyta ir tai, kad antstolė 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymo 1 punkte konstatavo, kad 99,99 Eur būtinosios išlaidos yra padengtos, tačiau 2017 m. balandžio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime vėl nurodomos 99,99 Eur būtinąsias išlaidas ir kad išieškota 0,00 Eur išlaidų. Kadangi piniginis išieškojimas 3345 Eur, o pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 straipsnio 12 punktą turi būti išieškota 12 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 414,16 Eur, o tai sudaro 401,40 Eur, antstolė sau atlyginimą pasiskaičiuoja 521,32 Eur. Vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta, jog vykdymo išlaidas sudaro išlaidos už patvarkymo areštuoti lėšas parengimą, už turto arešto akto surašymą, ir kt., t. y. už veiksmus, kurių antstolė iki 2017 m. kovo 15 d. neturėjo teisės atlikti, todėl mano, kad neturi pareigos jų atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolės veiksmų tenkino iš dalies: panaikino antstolės V. Ž. 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) 6 punktą atlikti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įskaitas, nurodant, kad A. S. skola 1650 Eur, 79,99 Eur už būtinas išlaidas ir 1695 Eur už negrąžintus daiktus R. S. yra padengta, bei kad liko išieškoti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – 808 Eur skolą už negrąžintus daiktus; skundo dalį dėl 2017m. kovo 13 d. patvarkymo dalies panaikinimo paliko nenagrinėtu bei paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad antstolė raginimą įvykdyti sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka skolininkui R. S. įteikė 2017 m. vasario 8 d. viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje, kadangi vykdomojoje byloje nebuvo pateikta duomenų apie kitą pareiškėjo gyvenamąją vietą. Kadangi raginime nustatytas 10 dienų terminas įvykdyti sprendimą baigėsi 2017 m. vasario 20 d., teismas sprendė, jog antstolė priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje atlikti turėjo teisę nuo 2017 m. vasario 21 d. Be to, nors R. S. pagal vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą vykdomąjį raštą A. S. yra sumokėjęs iš viso 6152,47 Eur, tačiau įrodymai apie sprendimo dalinį įvykdymą antstolei pateikti po to, kai buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas antstolės V. Ž. 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymas priimtas nesuėjus antstolės skirtam 10 dienų terminui, per kurį skolininkė A. S. turėjo teisę įvykdyti sprendimą geruoju, nes terminas suėjo 2017 m. balandžio 18 d. Skundžiamoje nutartyje taip pat pabrėžiama, jog vykdomuosiuose raštuose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra nuorodų apie atitinkamos pinigų sumos už priteistus daiktus, jei tų daiktų nebūtų, išieškojimą (priteisimą). Todėl antstolė privalo vykdyti sprendimą dėl daiktų išieškojimo iš skolininko. Vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, kad antstolė tikrino, ar teismo priteisti daiktai faktiškai yra, ar jie nesugedę ir ar juos galima perduoti, bylose nėra surašytų aktų, kad teismo sprendimo negalima įvykdyti, t. y. antstolė netikrino sprendimo įvykdymo galimybių, neišaiškino teisės kreiptis į teismą, kad būtų pakeista sprendimo vykdymo tvarka. Todėl teismas padarė išvadą, kad minėtose vykdomosiose bylose buvo galimas tik išieškomų priešpriešinių piniginių sumų įskaitymas. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismas neatlieka veiksmų vykdymo procese, todėl panaikinus patvarkymo dalį dėl atliktų įkaitų, antstolė turi teisę iš naujo atlikti priepriešinių pinigų sumų įskaitymą ir priimti su įskaitymo atlikimu susijusius patvarkymus. Kadangi patikslintame skunde dėl 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymo buvo pareikštas naujas reikalavimas dėl 2017 m. kovo 13 d. patvarkymo panaikinimo ir nesilaikyta CPK 510 straipsnyje numatytos neteisminės skundo nagrinėjimo procedūros, teismas šioje dalyje patikslintą skundą paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjo R. S. atstovė prašo panaikinti skundžiamos teismo nutarties dalį, kuria skundas dėl 2017 m. kovo 13 d. antstolės V. Ž. patvarkymo paliktas nenagrinėtu ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės 2017 m. kovo 13 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir įpareigoti antstolę grąžinti R. S. iš banko sąskaitos neteisėtai nurašytas pinigų sumas. Nurodo, kad pirmasis skundas buvo paduotas ir dėl 2017 m. kovo 13 d. patvarkymu nepagrįstai paskaičiuotų vykdymo išlaidų, buvo suformuluotas reikalavimas įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui iš banko sąskaitos neteisėtai nuskaičiuotas pinigų sumas. Šis reikalavimas skunde buvo grindžiamas tuo, kad antstolė neturėjo teisinio pagrindo iš R. S. reikalauti vykdymo išlaidų, kurias paskaičiavo 2017 m. kovo 13 d. patvarkymu, kadangi antstolei jau buvo pateikti duomenys apie 6152,47 Eur sumokėjimą išieškotojai. Antstolei iš dalies tenkinus pateiktą skundą ir 2017 m. balandžio 13 d. patvarkyme konstatavus, jog prašomos grąžinti piniginės lėšos nuo skolininko banko sąskaitos buvo nuskaičiuotos kaip vykdymo išlaidos, o teismui 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi įpareigojus patikslinti skundo reikalavimą, ir buvo suformuluotas reikalavimas panaikinti 2017 m. kovo 13 d. patvarkymo dalį dėl vykdymo lėšų paskaičiavimo, kurio pagrindu antstolė ir nurašė lėšas iš R. S. sąskaitos. Nors reikalavimas paliktas nenagrinėtu, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pasisakė dėl aptariamo antstolės 2017 m. kovo 13 d. patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo, nes sprendė, jog įrodymai antstolei apie sprendimo dalinį įvykdymą buvo pateikti po to, kai teisėtai buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.Atskirajame skunde papildomai pabrėžiama, kad antstolė raginimą įvykdyti sprendimą išsiuntė ne skolininko R. S., bet išieškotojos A. S. gyvenamosios vietos adresu, be to, antstolės dokumentai buvo atsiųsti ne antstolės, o kito asmens. Antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 22 straipsnio nuostatomis, turėjo galimybę susipažinti su išnagrinėta civiline byla ir pasitikrinti skolininko gyvenamosios vietos adresą. Atskiruoju skundu antstolė V. Ž. prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo (skolininko) R. S. skundą atmesti.Nurodo, kad pateikdami vykdomuosius raštus tiek R. S., tiek A. S. nurodė, jog teisminio proceso metu buvo nustatyta padalintų daiktų vertė, prašė išieškoti daiktų piniginę vertę, kadangi yra praėję 2 metai ir daiktai jau nuvertėję. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad vykdomajame rašte yra nustatytos daiktų vertės, o šalys patvirtino neturinčios šių daiktų, nėra pateikti daiktus identifikuojantys duomenys. Atsiliepimu į antstolės V. Ž. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. S. prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pagal vykdomųjų bylų duomenis nėra aišku, ar antstolė V. Ž. tikrino, ar teismų procesiniais sprendimais priteisti daiktai yra faktiškai išlikę, kur jie yra ir ar nėra perduoti tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto R. S. atstovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. 2017 m. gegužės 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties dalis, kuria skundas dėl antstolės V. Ž. 2017 m. kovo 13 d. patvarkymo panaikinimo paliktas nenagrinėtu, naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliantės antstolės V. Ž. atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikintas antstolės V. Ž. 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) 6 punktas, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Apeliantas R. S. atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria jo skundas dėl antstolės V. Ž. 2017 m. kovo13 d. patvarkymo panaikinimo paliktas nenagrinėtu. Apeliantė antstolė V. Ž. atskiruoju skundu nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria panaikintas jos 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) 6 punktas atlikti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įskaitymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 25 punkte išdėstytą reglamentavimą, skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kitose dalyje netikrina ir dėl jų nepasisako.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolei V. Ž. pateiktame 2017 m. balandžio 5 d. skunde pareiškėjas (skolininkas) prašė įskaityti priešpriešines pinigų sumas tarp jo ir A. S. pagal antstolei jų pateiktus vykdyti vykdomuosius raštus; panaikinti jo turtui areštą; įpareigoti antstolę grąžinti jam iš banko sąskaitos neteisėtai nurašytas pinigų sumas vykdymo išlaidoms apmokėti. Antstolei šį skundą tenkinus iš dalies ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntus teismui, šis 2017 m. balandžio 24 d. priėmė nutartį, kuria įpareigojo R. S. patikslinti pateikto skundo reikalavimus. 2017 m. gegužės 5 d. gautame patikslintame skunde buvo suformuluoti tokie reikalavimai: panaikinti antstolės 2017 m. kovo 13 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų įskaitymų tarp apelianto ir A. S.. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patikslinto skundo reikalavimą dėl 2017 m. kovo 13 d. patvarkymo panaikinimo paliko nenagrinėtą, nes apeliantas neišnaudojo privalomos CPK 510 straipsnyje numatytos neteisminės skundo nagrinėjimo procedūros (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atskiruoju skundu apelianto R. S. atstovė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą paliko nenagrinėtu nepagrįstai, kadangi jau pirmame skunde dėl antstolės V. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo reikalavimas grąžinti iš banko sąskaitos nurašytas lėšas vykdymo išlaidoms apmokėti pagal neteisėtą, nes priimtą tinkamai neįteikus raginimo sprendimą įvykdyti geruoju ir nepasibaigus terminui įvykdyti sprendimą geruoju, 2017 m. kovo 13 d. antstolės patvarkymą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu iš dalies sutinka.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CPK 510 straipsnyje yra numatyta neteisminė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kurios nesilaikymas, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, sąlygoja pareiškimo palikimą nenagrinėtu. Iš apelianto 2017 m. balandžio 5 d. skundo turinio ir jo rezoliucinės dalies matyti, jog reikalavimas panaikinti antstolės V. Ž. 2017 m. kovo 13 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pažodžiui nebuvo suformuluotas. Tačiau tiek antstolei, tiek pirmosios instancijos teismui pateiktuose skunduose faktiniu jų pagrindu kaip tik ir buvo nurodyta, kad minėtas 2017 m. kovo 13 d. patvarkymas neteisėtas, nes skolininkas sprendimą buvo iš esmės įvykdęs, nes tinkamai neįteiktas raginimas sprendimą įvykdyti geruoju ir nebuvo pasibaigęs sprendimo įvykdyti geruoju terminas, kuris prasidėjo tada, kai iš trečiųjų asmenų gavo antstolės raginimą. Šias aplinkybes, faktus ir minėto 2017 m. kovo 13 d. patvarkymo teisėtumą ir pagrįstumą vertino ir tyrė tiek antstolė, kuri perskaičiavo minėtu patvarkymu nustatytą vykdymo išlaidų dydį, tiek teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad priverstiniai vykdymo veiksmai, taigi, ir patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, priimti teisėtai ir pagrįstai. Pabrėžtina, jog pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje (CPK 660 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolės V. Ž. 2017 m. sausio 24 d. raginimas įvykdyti teismo sprendimą kartu su kitais dokumentais skolininkui R. S. buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 13 lapas), bet adresatui neįteiktas ir grąžintas antstolei. Tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal ieškovo R. S. ieškinį pradėtoje civilinėje byloje Nr. 2-64-223/2015 nėra nurodyta, jog jo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), t. y. toks, koks yra nurodomas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. išduotame vykdomojo rašto dublikate (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lapas). Priešingai, iš šios bylos duomenų matyti, kad joje R. S. adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) (Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-64-223/2015 1 t., 2 b. l., 3 t., 2, 23 b. l.), byloje buvo duomenys, kad jis gyveno ir dirbo Norvegijoje, kad adresas korespondencijai buvo nurodytas ieškovo atstovės advokatės K. Rutkauskienės kontoros adresu (duomenys neskelbtini), o išieškotoja A. S., 2017 m. sausio 13 d. kreipdamasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, skolininko adresą nurodė (duomenys neskelbtini) (Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-64-223/2015 3 t., 179 b. l.). Pagal gyventojų registro duomenis, skolininko deklaruota gyvenamoji vieta bylos nagrinėjimo metu yra (duomenys neskelbtini) ir byloje nenustatyta, kada ji pasikeitė. Pagal bylos duomenis, adresas, kuriuo buvo siunčiamas raginimas skolininkui, galimai sutampa su išieškotojos A. S., kuri byloje turi priešingą suinteresuotumą, gyvenamosios vietos adresu. Teismas nepasisakė, kaip vertina apelianto argumentus dėl to, kad antstolės jam siųstus dokumentus gavo vėliau ir iš trečiojo asmens. Kadangi vykdomajame rašte nurodytas skolininko adresas nesutapo su kitais su civilinėje byloje esančias ir galimai viešame registre nurodytais skolininko gyvenamosios vietos duomenimis bei nurodytu adresu korespondencijai, pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis turėjo tirti, įvertinti, pašalinti prieštaravimus ir tik tada padaryti išvadą, ar tikrai raginimas įvykdyti sprendimą geruoju skolininkui įteiktas tinkamai, ar buvo pagrindas jį įteikti viešo paskelbimo būdu ir, priklausomai nuo padarytų išvadų, spręsti, kada skolininkui baigėsi terminas sprendimą įvykdyti geruoju, o antstolei atsirado pagrindas imtis priverstinių vykdymo veiksmų. Nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismui antstolė V. Ž. pateikė dokumentą apie raginimus įvykdyti sprendimą (39 b. l.), kas, jos nuomone, įrodo, jog raginimas skolininkui tinkamai buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu. Tačiau iš pateikto dokumento negalima nustatyti atlikto veiksmo turinio ir patikrinti, ar tai tikrai raginimas skolininkui sprendimą įvykdyti geruoju. Nurodomoje svetainėje įvedus duomenis apie skolininką R. S., nepateikiamas rezultatas apie viešą raginimo jam paskelbimą. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad šio dokumento paskelbimo fakto negalėjo rasti. Pirmosios instancijos teismas minėtu dokumentu vadovavosi neįsitikinęs jo turiniu.Atsižvelgdamas į nutarties 31 bei 32 punkte išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas jas įvertino pažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra pakankamai pagrįsto pagrindo pripažinti, kad išvada, jog raginimas įvykdyti sprendimą geruoju skolininkui buvo įteiktas tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 176-185 straipsniai, 263 straipsnio 1 dalis). Išvada dėl tinkamo (netinkamo) raginimo įteikimo yra tiesiogiai susijusi ir turi esminę reikšmę sprendžiant, ar teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas ginčijamas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir jo pagrindu nurašytos lėšos nuo skolininko banko sąskaitos. Dėl išdėstyto ši skundžiamos nutarties dalis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikinus šią nutarties dalį, naikinama ir nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo, nes, priklausomai nuo būsimų teismo išvadų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bus (gali būti) kitoks. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei antstolės V. Ž. atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai panaikino antstolės V. Ž. 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) 6 punktą dėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įskaitų atlikimo, nurodant, kad A. S. skola 1650 Eur, 79,99 Eur už būtinas išlaidas ir 1695 Eur už negrąžintus daiktus R. S. yra padengta, o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liko išieškoti 808 Eur skolą už negrąžintus daiktus.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 765 straipsnyje įtvirtintos teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimo išieškotojui taisyklės, kuriomis privalo vadovautis antstolis. Įstatyme numatyta, kad kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ar trečiojo asmens ir perduoda išieškotojui (1 dalis). Jeigu sprendime nurodytų daiktų nėra, antstolis surašo tai patvirtinantį aktą ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui (2 dalis), o jeigu negalima daiktų perduoti dėl to, kad jie yra sugedę, nekomplektiniai, arba jeigu negalima jų perduoti dėl kitų priežasčių, antstolis surašo aktą, kad negalima sprendimo įvykdyti, o vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui (3 dalis). Patvarkyme grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui antstolis turi išaiškinti išieškotojui teisę kreiptis į teismą, kad pakeistų sprendimo vykdymo tvarką (4 dalis). Nagrinėjamu atveju vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, kad antstolė tikrino, ar teismo priteisti daiktai faktiškai yra, ar jie nesugedę ir ar juos galima perduoti. Kartu pažymėtina, jog šiose vykdomosiose bylose esančiuose vykdomuosiuose raštuose yra nedviprasmiškai įvardinti konkretūs materialūs daiktai, atitenkantys kiekvienam iš ginčo šalių, todėl teismo sprendimas šiose dalyse turi būti vykdomas natūra, jei nėra minėtų CPK 765 straipsnyje įtvirtintų sąlygų. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylose nėra surašytų aktų, kad teismo sprendimo negalima įvykdyti, t. y. antstolė netikrino sprendimo įvykdymo galimybių, neišaiškino teisės kreiptis į teismą, kad būtų pakeista sprendimo vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis) ar kad išieškotojas ir skolininkas gali sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CPK 595 straipsnis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai panaikinto 2017 m. balandžio 13 d. antstolės V. Ž. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl įskaitymo atlikimo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Išdėstytų išvadų nekeičia ir antstolės V. Ž. atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog abi šalys prašė išieškoti daiktų vertę, kad išduotose vykdomuosiuose raštuose yra nustatytos daiktų vertės, kad daiktų negalima identifikuoti, kad dalis daiktų gali būti nusidėvėję, prarasti ar perkelti į kitą valstybę. Pažymėtina, jog CPK 272 straipsnyje įtvirtina, jog, priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteisto turto nėra. Taigi daiktų vertės teismo sprendime yra nurodytos laikantis įstatymo reikalavimo ir toks nurodymas negali būti vertinamas kaip iš anksto numatyta alternatyva vykdymo procese. Kartu pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad abi šalys prašė išieškoti daiktų vertę, nepaneigia virš išdėstytų imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu. Toks vykdymo proceso dalyvių pareiškimas gali sąlygoti tik taikos sutarties vykdymo procese sudarymą ar kreipimąsi dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.Kadangi antstolės V. Ž. atskirojo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar ją keisti, dėl to ji atskirojo skundo ribose paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas R. S. pateikė naujus įrodymus – raginimo įvykdyti sprendimą viešosios paieškos duomenis ir kt., kuriais yra grindžiami atskirojo skundo argumentai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, kita šalis juos gavo ir galėjo dėl jų pasisakyti, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima naujus rašytinius įrodymus ir vertina visų įrodymų visumoje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria skolininko R. S. atskirojo skundo dalis dėl 2017m. kovo 13 d. patvarkymo panaikinimo palikta nenagrinėta, nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klausimą šiose dalyse perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Likusią Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.