Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-120-278/2016

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-01
Bylos Nr.: 2A-120-278/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė (pran.)
Atsakovas: A. S.
Ieškovas: R. S.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-120-278/2016

Teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03293-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-223/2015 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir atsakovės A. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

patikslintu ieškiniu ieškovas R. S. prašė teismą nutraukti santuoką su atsakove A. S. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą. Nurodė, kad jam 2004 m. išvykus dirbti į užsienį, vienas nuo kito nutolo, neliko bendrų interesų, grįžus į namus, atsakovė nuolat priekaištaudavo, ieškodavo priekabių, be to, A. S. pradėjo vartoti alkoholį kartu su medikamentais. Teigia, jog galutinai šalių santuoka iširo maždaug prieš du metus. Nurodė, jog santuokos metu savo jėgomis pasistatė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, įsigijo transporto priemones bei nekilnojamojo turto. Prašė teismą nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis natūra, jam priteisti 1 615 Eur vertės darbo įrankius, 2 413 Eur pinigines lėšas, automobilį Mitsubishi Grandis, atsakovei 6 000 Eur automobilį Skoda Octavia, 3 840 Eur vertės kilnojamąjį turtą, priteisiant jam 606 Eur kompensaciją.

Atsakovė A. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti jai 2 000 Eur neturtinę žalą, jai nuosavybėn priteisti gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, žemės sklypą, automobilį Skoda Octavia, padalinti nekilnojamąjį turtą bei priteisti iš ieškovo 4 806,38 Eur piniginę kompensaciją. Nurodė, jog ieškovas jai buvo neištikimas ir dėl jo netinkamo elgesio ji susirgo. Teigė, kad namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas skirtini jai, nes ji name gyvena, jį prižiūri, o ieškovui sumokėjus neturtinę žalą, užtektų jai sumokėti kompensaciją už dalį namo, nes santaupų pati neturi. Be to, nurodė, jog dalintini piniginiai indėliai, kurių dalį ieškovas panaudojo asmeniniams tikslams, tuo sumažindamas bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priklausantį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko turimas pavardes, ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo bei kitų statinių, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį Mitsubishi Grandis, 5 580,53 Eur pinigines lėšas, stakles „Dewalf‘, akumuliatorinius įrankius „Makita“, perforatorių „Makita“, fotoaparatą, akumuliatorinį suktuvą, plytelių pjaustiklį, benzininį variklį, kombinuotą perforatorių, elektrinį siaurapjūklį, kampinį šlifuoklį, plytelių pjaustiklį „Makita“, stacionarų kompiuterį, svetainės baldų minkštą dalį, namų kino sistemą, šaldiklį-dėžę, medinį stalą su 8 kėdėmis, elektrinį kampinį šlifuoklį, viso turto ir piniginių lėšų už 32 765 Eur; atsakovei A. S. priteisė ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo bei kitų statinių, (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės automobilį Skoda Octavia, 6 762,47 Eur pinigines lėšas, televizorių, žoliapjovę, šaldytuvą, ratų atsukėją, malkų skaldytuvą, skalbimo mašiną, vėjapjovę, pjūklą „Stihl“, kirvį „Fiskar“, vertikalų šaldiklį, virtuvės baldus su buitine technika, miegamojo baldų komplektą ir čiužinį „Dormeo“, aukšto slėgio plovimo įrenginį, akumuliatorinį suktuvą, sekciją, prieškambario spintą, elektrinį diskinį pjūklą su stalu, benzininį variklį, langą „Velux“, viso turto ir piniginių lėšų bendrai 32 765 Eur sumai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, jog byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą santuokai iširus dėl ieškovo kaltės. Konstatavo, jog atsakovės nurodyti faktai dėl sutuoktinio bendravimo su kitomis moterimis buvo prieš kurį laiką, santuokiniai ryšiai tarp šalių po to tęsėsi, todėl minėti faktai nebuvo pagrindine santuokos iširimo priežastimi. Nurodė, jog atsakovė A. S. nepateikė pakankamų įrodymų, kad ieškovas artimai bendrauja su V. N.. Teismas darė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu pažeidė moralines sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti vienas kitą, savitarpio pagalbos ir paramos, dėl lojalumo ir pasitikėjimo trūkumo, per mažo bendravimo, kas per ilgesnį laiką nutraukė santuokinius ryšius ir šalių santuokinį gyvenimą padarė neįmanomu bei neperspektyviu. Konstatavęs santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, darė išvadą nesant pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nustatė, kad šalys ginčo dėl žemės sklypo su namu ir kitais priklausiniais bei automobilio Mitsubishi Grandis verčių nekėlė, o, šalims sutikus kilnojamų daiktų vertes vertinti pagal jų nurodytų verčių vidurkį, įvertinęs panašių automobilių rinkos vertę, automobilį Skoda Octavia įvertino 5 000 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinyje nurodytus prietaisus ir įrenginius esant įsigijus iš esmės pripažįsta abi šalys, o dėl atsakovės priešieškinyje nurodytų daiktų faktinio buvimo ir jų komplektacijos kilo ginčas, teismas, įvertinęs, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad dalis įrankių buvo išmesta, o atsakovei pateikus jų instrukcijas, darė išvadą, jog šalys santuokos metu įgijo 7 432,50 Eur vertės kilnojamą neregistruotiną turtą. Teismas nurodė, jog nei vienam iš sutuoktinių neprašius padalinti turtą iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, piniginės lėšos dalintinos sukauptos iki tos dienos, kai buvo iškelta byla dėl santuokos nutraukimo. Ieškovui pripažinus metus laiko neteikiant materialinės pagalbos atsakovei, atmetė jo teiginius, jog piniginės lėšos panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Nustatė, kad tarp šalių dalintinos piniginės lėšos yra 12 343,57 Eur. Pripažino, jog byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo teigti, kad lėšos, esančios bendrąja jungtine šalių nuosavybe, buvo naudojamos atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti ir asmeninėms prievolėms vykdyti, ir dėl to sumažėjo bendrąja jungtine šalių nuosavybe esančios piniginės lėšos. Konstatavo, jog žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais yra dalūs objektai, atsakovė neturi galimybės išmokėti piniginę kompensaciją, todėl nekilnojamas turtas dalintinas natūra lygiomis dalimis, nes priešieškinyje nurodytas padalinimo būdas pažeistų šalių lygiateisiškumo ir sąžiningumo principus. Šalių santuokoje įgytus automobilius padalijo pagal tai, kuris iš sutuoktinių automobiliu naudojosi. Konstatavo, jog kitas kilnojamasis turtas padalintinas atsižvelgiant į jo ūkinę paskirtį, į tai, kad ieškovas užsiima darbine veikla, susijusia su statybos darbais, aplinkybę, jog dalis turto reikalinga namų apyvokos srityje bei siekiant patenkinti buitinius šalių poreikius. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nesant galimybės lygiomis dalimis padalinti neregistruotiną kilnojamąjį turtą dėl savo ūkinės reikšmės ir vertės bei siekdamas išlaikyti lygias turto padalinimo proporcijas, konstatavo esant pagrindui atsakovei priteisti didesnę dalį piniginių lėšų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. S. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir 1983-05-14 sudarytą santuoką nutraukti dėl R. S. kaltės, priteisti iš ieškovo jos naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, padalinti santuokos metu įgytus nekilnojamuosius daiktus ir natūra jai nuosavybėn priteisti 0,1701 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 34 754 Eur vertės, nustatyti natūra priteistos jai transporto priemonės SKODA OCTAVIA COMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę 4 000 Eur, kilnojamuosius daiktus: ratų atsukėją 15 Eur vertės, vejapjovę 125 Eur vertės, aukšto slėgio plovimo įrenginį CMI 50 Eur vertės, benzininį variklį „Briggs and Stratton“ Classic/Sprint/Quatro 200 Eur vertės, langą „Velux“ 350 Eur vertės ir elektrinį diskinį pjūklą su stalu 800 Eur vertės priteisti natūra R. S., pinigines lėšas 12 412,95 Eur, esančias R. S. bankų sąskaitose priteisti R. S. nuosavybėn bei iš atsakovo jos naudai priteisti 4 562,31 Eur kompensaciją. Nurodo, kad teismas be pagrindo atmetė jos pateiktus netiesioginius įrodymus, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ignoravo tai, kad ieškovas dėl pateiktų įrodymų davė melagingus paaiškinimus. Teigia, jog ieškovas intensyviai bendravo su V. N., o savo kaltę mato tik tame, kad neišvyko į Norvegiją ir neapsaugojo ieškovo nuo kitų moterų. Tvirtina R. S. esant kaltam dėl santuokos iširimo, jos ligų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, todėl turinčiam pareigą atlyginti 2 000 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad teismas, padalindamas turtą, neatsižvelgė į sutuoktinių pageidavimus, aplinkybę, jog gyvenamojo namo natūra padalinti negalima, priešingu atveju būtų reikalingos nepateisinamai didelės investicijos name įrengiant du butus. Teigia, jog teismo pasirinktas nekilnojamojo daikto padalijimo būdas ateityje sukels ginčus dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo. Nurodo teismui privalėjus pasirinkti nekilnojamųjų daiktų padalijimo variantą, priskiriant vienam sutuoktiniui turtą natūra, o kitam priteisiant kompensaciją. Nurodo, kad patys nekilnojamieji daiktai yra kaip garantas, jog kompensacija bus išmokėta, todėl argumentai dėl jos galimybių išmokėti kompensaciją, nepagrįsti. Teigia, jog automobilio Skoda Octavia vertė yra 4 000 Eur, atsižvelgiant į rinkoje parduodamų tokios pat markės ir tokio pat modelio automobilių vertes. Nurodo teismui nepagrįstai įtraukus į dalintinų piniginių lėšų sumą DNB banke esančios sąskaitos piniginių lėšų likutį 2014-12-31 dienai (1 357,11 Lt), nes turėjo įtraukti 2014-05-01 buvusias lėšas – 1 426,49 Eur (4 925,40 Lt). Tvirtina, kad visos piniginės lėšos natūra turėtų būti priteistos ieškovui. Nurodo, jog teismo išvada nesant pagrindo konstatuoti, jog bendras lėšas ieškovas panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, nepagrįsta, nes lėšų sumažėjo 2012-06-30-2014-04-30 laikotarpiu, tuo tarpu šalys kartu neatostogavo, o R. S. naujus 2014 metus sutiko Austrijoje su drauge, 2013 m. liepos mėn. su drauge buvo Vokietijoje. Teigia, jog ieškovas turėjo grynųjų pinigų bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dieną. Nurodo nieko nežinanti apie ieškovo sudarytą 2013-12-30 pinigų dovanojimo sūnui sutartį (80 000 NOK) ir sutikimo tam nėra davusi, todėl teismas į tai turėjo atkreipti dėmesį, priteisiant iš ieškovo kompensaciją už bendro turto sumažinimą. Teigia, ieškovui privalant sumokėti jai 13 164,09 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Nurodo, kad ieškovas iš gyvenamojo namo išsivežė vejapjovę, aukšto slėgio plovimo įrenginį ir langą „Velux“, todėl minėti daiktai turėtų būti natūra priteisiami R. S.. Teigia, jog įrankiais išimtinai naudojasi tik ieškovas, todėl kilnojamieji daiktai - ratų atsukėjas 15 Eur vertės, benzininis variklis „Briggs and Stratton“ Classic/Sprint/Quatro 200 Eur vertės ir elektrinis diskinis pjūklas su stalu 800 Eur vertės taip pat natūra priteistini ieškovui. Nurodo, jog pakeitus sprendimą ir kilnojamuosius daiktus priteisus jos naudai bei įskaičiavus kompensaciją, kurią R. S. jai turi sumokėti už bendro turto sumažinimą, iš jos ieškovui priteistina 4 562,31 Eur kompensacija. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant objektyviai išsiaiškinti santuokos nutraukimo priežastis. Papildomai nurodo, kad 2014-05-09 ieškinyje yra suklastotas ieškovo parašas; teigia, jog ieškovas iš jos pavogė papuošalus, įvertintus 8 000 Eur, kurių vertę prašo priteisti iš R. S., nesutinka su teismo nustatyta nekilnojamojo turto verte.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. S. prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės paaiškinimai dėl santuokos iširimo priežasčių yra prieštaringi, todėl teismas pagrįstai pripažino abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo ir dėl to atmetė reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Nurodo, kad namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), yra vienintelis vertingas šalių turtas, todėl jo išvykimas dirbti į kitą vietovę negali nulemti daiktų priteisimo natūra atsakovei, jai neturint galimybės turto dalies kompensuoti kitu sutuoktinių turtu. Teigia, kad atsakovės pateikta namo rekonstrukcijos sąmata neatitinka tikrovės, nes pats statė namą ir gerai žino, jog jį galima pritaikyti gyventi dviem šeimininkams, be didelių investicijų. Sutinka su teismo parinktu nekilnojamojo turto padalijimo būdu, nes A. S. nenurodė, iš kokių lėšų ji galėtų sumokėti jam kompensaciją, nes neturi ne tik lėšų namui išlaikyti, bet ir pragyvenimui. Teigia, jog automobilis Skoda Octavia atsakovei buvo nupirktas visiškai naujas, bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutiko, jog šio turto vertė būtų nustatyta pagal šalių nurodytų kainų vidurkį, todėl pagrįstai automobilis įvertintas 5 000 Eur suma. Nurodo, kad atsakovė pati prašė įtraukti į dalintiną turtą pinigines lėšas, esančias DNB banke 2014-12-31 dienai, be to, iš minėtos sąskaitos jis apmoka už atsakovės sunaudotą elektros energiją. Teigia, jog vaikams buvo teikiamos lėšos, apie šį faktą žinojo ir A. S.. Nurodo, jog dovanojimo sutartimi nurodyta bendra suma, dovanota sūnui, todėl teigdama, kad apie dovanotas lėšas nežinojusi, atsakovė kelia naujus reikalavimus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo kelti ir teismui nebuvo pagrindo vertinti minėto reikalavimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam priteisė visus patikslintame ieškinyje prašomus priteisti įrankius, o atsakovės nurodyto benzininio variklio „Briggs and Stratton“ Classic/Sprint/Quatro jis nepirko, todėl teismas pagrįstai šį turtą priteisė atsakovei. Teigia, jog nustatytas atsakovei išmokėtinos kompensacijos dydis yra teisingas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantė A. S. pareiškė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, jog žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas, nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Iš bylos duomenų matyti, jog teismo posėdžiuose šalys dalyvavo, teikė paaiškinimus, įrodymus, todėl konstatuotina, jog A. S. buvo išklausyta, o jos nesutikimo su sprendimu motyvai išdėstyti apeliaciniame skunde. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad 1983-05-14 šalių sudaryta santuoka, kurios metu gimė sūnūs D. ir E., yra iširusi (1 t., b. l. 9). Šios aplinkybės šalys neneigia, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalies nuostatas sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 str. 2 d.). CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Nagrinėdamas R. S. ir A. S. santuokos iširimo priežastis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, tačiau A. S. teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes R. S. buvo neištikimas. 2015-04-08 teismo posėdžio metu ieškovas R. S. iš esmės nepaneigė prieš eilę metų buvęs neištikimas ir pirmosios instancijos teismas įvertino minėtų santykių įtaką ginčo šalių santuokiniam gyvenimui ir pagrįstai konstatavo jiems nesant pagrindine santuokos iširimo priežastimi (2 t., b. l. 71-73). Vertinant apeliacinio skundo teiginius dėl V. N. įtakos šalių santuokai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė kitų įrodymų, be savo teiginių, byloje nepateikė, nors teismas ir siūlė teigti įrodymus, kviesti į teismo posėdį liudytojus ir kt. (CPK 178 str., 189 str., 197 str.). Byloje pateiktos telefono operatoriaus išklotinės yra A. S. vardu (2 t., b. l. 139-150). Apeliantė tvirtina, jog jos vardu registruotu telefono numeriu naudojosi R. S. ir minėtos išklotinės patvirtina jam dažnai skambinus V. N., tačiau faktinių duomenų, kad A. S. nurodytas telefono numeris iš tiesų priklausė V. N., byloje nėra bei nepaneigta, jog pati A. S. yra skambinusi V. N. (CPK 12 str.). Be to, byloje nepaneigta, jog R. S. ir V. N. Norvegijoje dirba toje pačioje darbovietėje, todėl, įvertinus tiek R. S., tiek V. N. gyvenamąsias vietas ((duomenys neskelbtini) mieste bei rajone), neatmestina, jog jie, dirbdami užsienyje, galėjo kartu derintis keliones į Lietuvą ir iš jos. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog su V. N. ieškovas buvo išvykęs į Austriją bei Vokietiją. Kaip vieną iš A. S. kaltės dėl santuokos iširimo priežasčių, R. S. nurodo sutuoktinei vartojant alkoholį, nesistengus įsidarbinti ir gauti pajamų. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos VSDFV pažymos apie asmens valstybinį draudimą 2004-2015 m. laikotarpiu matyti, jog A. S. nedirbo 2010-2012 m. (3 t., b. l. 96-101). Duomenų, kad objektyviai A. S. minėtu metu negalėjo dirbti dėl sveikatos ar kitokių priežasčių, byloje nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Nors atskirais laikotarpiais atsakovė dirbo, tačiau nepaneigti ieškovo teiginiai, kad esminiai šeimos poreikiai buvo tenkinami išimtinai iš R. S. gaunamų darbinių pajamų, todėl neatmestina, jog atsakovė buvo išlaikoma ieškovo (CK 3.27 str.). Iš byloje esančių medicininių duomenų matyti, jog dėl (duomenys neskelbtini) atsakovė gydosi nuo 2002 m. (1 t., b. l. 119-120). Kad atsakovės sveikata yra sutrikusi dėl ieškovo netinkamo elgesio, neginčijamų duomenų teismui nepateikta. Atsakovė teigia, jog viena iš santuokos iširimo priežasčių, yra tai, jog 2004 m. ieškovas vienas išvyko dirbti į užsienį. Neatmestina, jog esant tvirtiems santuokiniams ryšiams, išvykimas į kitą šalį negali būti pagrindine santuokos iširimo priežastimi, be to, išvykti dirbti kartu turėjo galimybę ir pati A. S.. Įvertintina, jog ieškovas užsienyje dirbo, gautas pinigines lėšas skyrė sutuoktinės, gyvenamojo namo išlaikymui, vaikams ir, jo teigimu, dėl nuolatinių atsakovės priekaištų, kilusio nepasitikėjimo sutuoktine, nuo 2013 m. pavasario nebegrįžta į namus. Bylos aplinkybės bei šalių paaiškinimai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai nutolo, susvetimėjo, neskyrė pakankamo dėmesio vienas kitam, o neginčijamų įrodymų, kad santuoka iširo vien dėl ieškovo netinkamo elgesio, teismui A. S. nepateikė. Įvertintina aplinkybė, jog teigdama, kad ieškovas R. S. yra neištikimas ir todėl kaltas dėl santuokos iširimo, atsakovė toleravo ieškovo elgesį, iniciatyvos nutraukti santuoką nereiškė, kas leidžia abejoti santuokai iširus tik dėl ieškovo kaltės. Nepaneigus teismo išvados dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo (CK 3.70 str. 2 d.).

Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, nutraukiant santuoką, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padaryti (CK 3.127 str. 3 d.). Dalijant turtą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių gauti didžiausią naudą iš šio turto. Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas vadovaujasi Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis, byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais duomenimis, atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus, tačiau nėra jų griežtai saistomas. Turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvaus (pvz., turto nedalumas, neįmanomumas naudoti pagal paskirtį), tiek subjektyvaus (pvz., konfliktiški sutuoktinių santykiai, jų galimybės bendrai valdyti ir naudoti objektą) pobūdžio veiksniai (CK 3.127 str. 3 d.). Parenkant bendro turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Apeliantė A. S. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria žemės sklypas, gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, (duomenys neskelbtini), buvo padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, ir teigia, kad natūra namo padalinti negalima, nes jo rekonstrukcija į du atskirus butus pareikalaus itin didelių investicijų, be to, ateityje gali kilti ginčai dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo. Byloje nepaneigta, jog R. S. gyvenamąjį namą statė savo jėgomis, todėl neatmestina, kad jam yra žinoma kaip, esant minimalioms sąnaudoms, atlikti namo pertvarkymus (2 t., b. l. 71-73). Pagal pateiktą gyvenamojo namo inventorinės bylos kopiją, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog gyvenamojo namo pertvarkymas yra negalimas ar tam reikalingos itin didelės investicijos. Teismui pateikta UAB „Šneka“ gyvenamojo namo rekonstrukcijos pasiūlymo kaina viršija daugiau nei pusę šalių įvertinto gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendros vertės, kas leidžia abejoti minėto pasiūlymo objektyvumu (2 t., b. l. 60-68, 3 t., b. l. 61). R. S., turintis patirties statybos srityje, 2015-08-26 teismo posėdžio metu nurodė galimas rekonstrukcijos išlaidas ir jo teiginių A. S. nepaneigė (CPK 178 str.). Be to, R. S. nurodė neatsisakantis savo lėšomis dengti namo rekonstrukcijos išlaidų, todėl apeliantė nepatirtų pertvarkymo išlaidų (2 t., b. l. 66-70). Santuokos nutraukimo byloje sutuoktinių bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas padalijamas, o ne atidalijamas, todėl detaliai vertinti faktines galimybes padalinti gyvenamąją namą, nėra pagrindo (CK 3.127 str., 4.80 str.). Kritiškai vertintini apeliantės teiginiai esą ieškovui gyvenamasis namas nėra reikalingas, nes procesiniuose dokumentuose R. S. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė reikalavimą nekilnojamąjį turtą padalyti po ½ dalį (3 t., b. l. 2-9, 27-34). A. S. teigia, kad priteisus gyvenamąjį namą natūrai jos nuosavybėn, pats turtas būtų kaip garantas, sumokant kompensaciją ieškovui už jai tenkančią didesnę turto dalį. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių ir byloje nėra pateikta jokių leistinų įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad apeliantei, garantuojant priteistinu nekilnojamuoju turtu, būtų suteikta kokia nors finansinė pagalba (CPK 12 str., 178 str.). Kad apeliantė turi lėšų ir gali ieškovui išmokėti kompensaciją už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, teismui taip pat nepateikta. Kadangi gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai yra dalūs, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, nesant priežasčių nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas pagrįstai nekilnojamąjį turtą dalino natūra po ½ dalį (CK 3.117 str. 1 d., 3.123 str.). Dėl paminėtų motyvų keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių padalijimo būdo bei tenkinti apeliantės reikalavimą minėtą nekilnojamąjį turtą priteisti jai natūra, nėra pagrindo.

Nustatydamas dalintino bendro turto vertę, teismas automobilio Skoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Skoda Octavia) vertę nustatė esant 5 000 Eur. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėto automobilio vertės nustatymo buvo kreiptasi į turto vertintojus. Nustatyta, jog pagal byloje pateiktus internetinius skelbimus apie parduodamus panašaus modelio ir markės automobilius, šios transporto priemonės vertė yra nuo 3 400 Eur iki 5 400 Eur (1 t., b. l. 114-116). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 2015 m. pradžioje Skoda Octavia Combi 1.9 TDI PD Elegance vertė buvo 4 850 Eur (įskaitant PVM; 2 t., b. l. 84). R. S., pateikdamas santuokoje įgyto turto balansą, automobilio Skoda Octavia vertę nurodė 4 000 Eur (2 t., b. l. 131-132). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, ginčo automobilio pagaminimo metus (2006 m.), nesant duomenų apie faktinę šios transporto priemonės ridą, daro išvadą, jog pripažinti automobilio Skoda Octavia vertę esant 5 000 Eur, nėra pakankamo pagrindo. Byloje nustatytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visuma nepaneigia apeliantės teiginių, jog automobilio Skoda Octavia vertė 4 000 Eur. Ieškovas R. S. iš esmės nepaneigė minėtų teiginių, kaip minėta ir pats nurodė 4 000 Eur transporto priemonės vertę, todėl šioje dalyje yra pagrindas keisti sprendimo dalį dėl A. S. nuosavybėn priteisto automobilio vertės, ją mažinant 1 000 Eur.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu jos asmeninėn nuosavybėn priteisti ratų atsukėją 15 Eur vertės, vejapjovę 125 Eur vertės, aukšto slėgio plovimo įrenginį CMI 50 Eur vertės, benzininį variklį „Briggs and Stratton“ Classic/Sprint/Quatro 200 Eur vertės, langą „Velux“ 350 Eur vertės ir elektrinį diskinį pjūklą su stalu 800 Eur vertės. Iš 2015-05-29 patikslinto ieškinio matyti, jog R. S. prašė teismą priteisti jo asmeninėn nuosavybėn ratų atsukėją 15 Eur vertė. Kadangi apeliantė nurodo, jog šis įrenginys jai nėra reikalingas, jis priteistinas ieškovui. Be to, A. S. teigia, jog ieškovas išsivežė vejapjovę, aukšto slėgio plovimo įrenginį ir langą „Velux“, kurie priteisti jos nuosavybėn. Atsiliepime į apeliacinį skundą R. S. minėtų teiginių nepaneigė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindui minėtus daiktus priteisti ieškovui, o atsakovės naudai iš R. S. priteistina piniginė kompensacija. Kadangi teisėjų kolegija mažina šalių santuokoje įgyto turto vertę 1 000 Eur suma, todėl sumažinus A. S. nuosavybėn priteisto turto 540 Eur sumai, už R. S. tenkančią didesnę dalį turto A. S. naudai priteistina 1 040 Eur piniginė kompensacija (bendro turto vertė 33 305 + 31 224,47 = 64 529,47 Eur : 2 = 32 264,74 - 31 224,47 = 1 040,27 Eur). Kiti šalių santuokoje įgyti kilnojamieji daiktai padalinti atsižvelgiant į jų paskirtį, todėl keisti sprendimo likusioje dalyje nėra pagrindo.

Be nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginės lėšos, kaip turtas, yra įtrauktinos į sutuoktinių bendro dalintino turto sąrašą (CK 3.88 str., 3.118 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas į dalintiną ginčo šalių bendrą turto balansą įtraukė ir padalijo 12 343,57 Eur pinigines lėšas, buvusias ieškovo R. S. bankų sąskaitose. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai į dalintino turto balansą įtraukė ieškovo AB DNB banke esančios sąskaitos pinigų likutį 2014-12-31 dienai, nes turtas dalintinas įgytas iki bylos iškėlimo. Iš A. S. 2015-06-01 priešieškinio matyti, kad atsakovė prašė į dalintino turto balansą įtraukti ieškovo AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį 1 357,11 Eur likutį 2014-12-31 dienai (3 t., b. l. 11-18). R. S. 2015-04-08 teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad jo banko sąskaitose, tame tarpe ir AB DNB banke esančios piniginės lėšos, būtų padalintos pagal byloje pateiktų banko sąskaitų išrašuose nurodytus duomenis. Esant minėtiems šalių prašymams, pripažinti teismą netinkamai įgyvendinus CK 3.127 straipsnio nuostatas nėra pakankamo pagrindo (2 t., b. l. 71-73). Apeliaciniu skundu A. S. prašo visas pinigines lėšas, esančias R. S. vardu bankų sąskaitose, priteisti ieškovui, tačiau tokį reikalavimą apeliantė kelia prašydama visą nekilnojamąjį turtą natūra priteisti jos nuosavybėn. Atmetus šį reikalavimą, pagrįstai šalių santuokoje įgytos piniginės lėšos yra padalintos.

Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį, kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių iš bendro sutuoktinių turto vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Apeliantė A. S. teigia, jog ieškovas nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. sumažino bendrąja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas panaudodamas savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Byloje esantys ieškovo R. S. vardu registruotų bankų sąskaitų išrašai rodo, kad apeliantės nurodytu laikotarpiu ieškovas vykdė pinigines operacijas, susijusias su grynųjų pinigų išsiėmimu iš savo sąskaitų (1 t., b. l. 91-92, 133-178). Įvertinusi byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą nesant pakankamo pagrindo pripažinti R. S. sumažinus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą. Byloje nėra paneigta, kad darbo užmokestis ieškovui buvo pervedamas į atsiskaitomąją sąskaitą, todėl kas mėnesį jo atsiskaitomoji sąskaita buvo papildoma. Neneigiama, jog R. S. išlaikė šeimą, jo gaunamomis pajamomis buvo tenkinami tiek jo paties, tiek ir A. S. poreikiai, apmokamos nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidos, mokama už teikiamas paslaugas. Apeliantė A. S. neneigia minėtų teiginių bei fakto, jog buvo vyro išlaikoma, jo uždirbtomis lėšomis buvo padedama abiems sūnums (2 t., b. l. 10-15). Esant minėtiems duomenims pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ginčo laikotarpiu ieškovo išsiimti grynieji pinigai buvo panaudoti šeimos, tame tarpe ir apeliantės bei paties R. S. asmeniniams poreikiams tenkinti. Pateiktas ginčo šalių balansas rodo, jog 2012-2014 metų laikotarpiu sutuoktiniai įsigijo televizorių, skalbimo mašiną, kito turto (2 t., b. l. 131-132, 134-138). Aplinkybė, jog minėtu laikotarpiu šalys kartu nevyko atostogauti, nepatvirtina ieškovą dalį bendro šeimos turto nepagrįstai panaudojus asmeninėms reikmėms. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas padalijo bendrą sutuoktinių turtą, įgytą iki bylos iškėlimo dienos, todėl nesant prašymui dalinti turtą, įgytą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nėra pagrindo į dalintiną sutuoktinių turtą įtraukti ieškovo 2014 m. birželio mėn. L. L. paskolintus 2 896,20 Eur (10 000 Lt) ar po ieškinio pateikimo teismui dalinti R. S. gaunamas lėšas (CK 3.127 str. 1 d.). CK 3.92 straipsnis reglamentuoja turto, valdomo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, valdymą, naudojimą ir disponavimą. A. S. tvirtina nedavusi sutikimo R. S. 2013-12-30 sudaryti pinigų dovanojimo sutartį, kuria ieškovas padovanojo šalių sūnui D. 80 000 NOK (2 t., b. l. 56). Nustatyta, kad 2013-12-30 Pinigų dovanojimo sutartis, teismui pateikta 2015-04-08 posėdžio metu (2 t., b. l. 71-73), tačiau nei 2015-06-01 priešieškiniu, nei vėliau A. S. nereiškė reikalavimo pripažinti 2013-12-30 dovanojimo sutartį negaliojančia, kaip sudarytą be sutuoktinio sutikimo, kas leidžia daryti išvadą, jog lėšų dovanojimui apeliantė pritarė (CK 3.92 str. 3 d., 3 t., b. l. 11-18, 71-78). Be to, bylos nagrinėjimo metu A. S. neneigė, jog sūnums šalys yra dovanojusios pinigines lėšas. Įvertintina aplinkybė, jog A. S. neprašė teismo liudytoju apklausti sūnų D. S., kuris galėjo paneigti ieškovo teiginius. Dėl paminėto, atsakovei nenuginčijus sutarties, nėra pagrindo konstatuoti, jog dovanojimo sutartis yra suklastota, o ieškovo teiginiai, kad sūnui eilę kartų buvo dovanotos įvairios piniginės sumos ir bendra suma nurodoma vienoje dovanojimo sutartyje, yra nepagrįsti. Aplinkybė, jog 2013 m. R. S. buvo išvykęs į Vokietiją, o 2014 m. į Austriją, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, jog asmeniniams poreikiams išleistomis lėšomis buvo sumažintas santuokoje įgytas turtas (CK 3.115 str.). Be to, nėra aišku kokios konkrečios sumos panaudotos nepagrįstai, nes šalys daugiau nei 10 metų gyveno skirtingose šalyse, todėl bet kokiu atveju ieškovui buvo reikalingos lėšos asmeninių poreikių tenkinimui - maistui, aprangai, gyvenamajam būstui apmokėti ir kt.. Dėl paminėto, tenkinti apeliacinio skundo šioje dalyje nėra pakankamo pagrindo.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė A. S. tvirtina esant suklastotam ieškovo parašui 2014-05-09 ieškinyje ir teigia minėtu metu R. S. nebuvus Lietuvoje. Civilinio proceso kodekso 300 straipsnio nuostatos numato, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Iš 2015-04-08 teismo posėdžio protokolo matyti, jog ieškovas R. S. patvirtino, kad 2014-05-09 ieškinys pasirašytas jo paties ir nutraukti santuoką yra jo paties noras (2 t., b. l. 71-73). Pakankamų ir leistinų įrodymų, kad R. S. negalėjo pasirašyti minėtame procesiniame dokumente, apeliantė A. S. nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Be to, iš byloje esančių ieškovo vardu registruotų banko sąskaitų išrašų matyti, jog 2014-04-15 - 2014-05-04 laikotarpiu R. S. atsiskaitė už prekes Panevėžio miesto parduotuvėse, todėl neatmestina, jog minėtu metu ieškovas buvo grįžęs į Lietuvą (1 t., b. l. 81-88). Dėl paminėto, teisėjų kolegija neturi pagrindo atskirąja nutartimi kreiptis į prokurorą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, pasirašant 2014-05-09 ieškinį. A. S. tvirtina ieškovui pasisavinus jos papuošalus, kuriuos įvertino 8 000 Eur ir šią sumą prašo priteisti iš R. S. (3 t., b. l. 109-110). Pirmosios instancijos teismui reikalavimo priteisti iš ieškovo 8 000 Eur A. S. nereiškė, šalys dėl šio fakto nepasisakė, o apeliacinės instancijos teisme nauji reikalavimai negali būti keliami, todėl teisėjų kolegija dėl pareikšto prašymo nepasisako (CPK 312 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys neatliko nekilnojamojo turto vertinimo, o bylos nagrinėjimo metus sutiko, jog šio turto vertė, apskaičiuota pagal VĮ Registrų centras viešai skelbiamus duomenis, yra 34 754 Eur. Be to, procesiniuose dokumentuose A. S. nurodė, jog nekilnojamojo turto vertė 34 000 Eur ir, prašydama visą nekilnojamąjį turtą priteisti natūra jai, siūlė ieškovui priteisti 17 377 Eur kompensaciją už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, kas rodo, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantė iš esmės sutiko su ieškovo nurodomu nekilnojamojo turto vertinimu. Kadangi dalijamo turtė vertė gali būti nustatoma VĮ Registrų centras, turto vertintojų pateiktais duomenimis, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės, todėl atmestini teiginiai, jog nekilnojamasis turtas įvertintas neteisingai (1 t., b. l. 17-19, 2 t., b. l. 134-138, 3 t., b. l. 11-18, 36-46).

Dėl aukščiau paminėtų motyvų sprendimas dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Iš bylos duomenų matyti, jog 2015-10-22 nutartimi apeliantė yra iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant apeliacinį skundą, kurį yra apmokėjusi 20 Eur. Įvertinus, jog sprendimas yra keistinas dėl kilnojamojo turto padalijimo (1 540 Eur), iš ieškovo R. S. valstybės naudai priteistina 46 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d., 96 str., 3 t., b. l. 111-112, 115).

Ieškovas R. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą yra sumokėjęs 200 Eur, todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš apeliantės A. S. ieškovo naudai priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 131, CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo pakeisti ir atsakovės A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteistą vejapjovę, aukšto slėgio plovimo įrenginį, langą „Velux“, ratų atsukėją, bendros 540 Eur vertės kilnojamąjį turtą, priteisti ieškovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybėn. Sumažinti atsakovės nuosavybėn priteisto automobilio „SKODA OCTAVIA COMBI" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) vertę iki 4 000 Eur ir A. S. naudai priteisti iš R. S. 1 040, 27 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Sprendimo dalį, kuria padalintas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas, išdėstyti sekančiai:

ieškovui R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

½ dalį 0,1701 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 17 377 Eur;

automobilį „MITSUBISHI GRANDIS" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) - 6 000 Eur vertės;

pinigines lėšas esančia atsiskaitomosiose sąskaitose - 5 580,53 Eur sumoje;

stakles „Dewalf” - 600 Eur vertės;

akumuliatorinius įrankius „Makita" - 500 Eur vertės (atsakovės nurodyta dvi dėžės įrankių) į komplektą įtrauktas atsakovės nurodytas akumuliatorinis prožektorius be akumuliatoriaus „Makita” , akumuliatorinis pjūklas „Makita“, akumuliatorinis kampinis šlifuoklis „Makita“, akumuliatorinis grąžtas su pakrovėju „Makita“ be prožektoriaus;

perforatorių „Makita" - 500 Eur vertės (atsakovės nurodyta 2 dėžės įrankių) į komplektą įtrauktas atsakovės nurodytas rotacinis plaktukas „Makita“;

fotoaparatą - 250 Eur vertės

akumuliatorinį suktuvą „Black and Decker“ - 12,50 Eur vertės;

plytelių pjaustiklį „Nutool“ BT 180 - 200 Eur vertės;

benzininį variklį „Briggs and Stratton“ modelis 120000 - 150 Eur vertės;

kombinuotą perforatorių „Hitachi“- 150 Eur vertės;

elektrinį siaurapjūklį „Rebir“ IE-5202E (1998 m.) - 100 Eur vertės;

kampinį šlifuoklį “Skil Angle Grinder” - 20 Eur vertės;

plytelių pjaustiklį „Makita“ - 400 Eur vertės;

stacionarų kompiuterį - 250 Eur vertės;

svetainės baldų minkštą dalį (atsakovės nurodyta - svetainės komplektas) 175 Eur vertės;

namų kino sistemą - 100 Eur vertės;

šaldiklį – dėžę - 100 Eur vertės;

medinį stalą su 8 kėdėmis (atsakovės nurodytas - valgomojo stalas) 150 Eur vertės;

elektrinį kampinį šlifuoklį „Metabo“ - 150 Eur;

ratų atsukėją (atsakovės įvardintas - elektrinis suktuvas) - 15 Eur vertės;

vejapjovę (trimerį) -125 Eur vertės;

aukšto slėgio plovimo įrenginį (atsakovės nurodytas - CMI) - 50 Eur vertės;

langą „Velux" - 350 Eur vertės.

Viso R. S. priteisti turto ir piniginių lėšų bendrai 33 305 Eur sumai.

Atsakovei A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

automobilį „SKODA OCTAVIA COMBI" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) – 4 000 Eur vertės;

pinigines lėšas - 6 762,47 Eur;

televizorių „Samsung" - 200 Eur vertės;

žoliapjovę McCulloh - 200 Eur vertės;

šaldytuvą BEKO - 65 Eur vertės;

malkų skaldytuvą (atsakovės įvardintas - elektrinis malkų skaldytuvas) - 125 Eur vertės;

skalbimo mašiną - 200 Eur vertės;

pjūklą „Stihl" (atsakovės nurodytas - benzininis pjūklas) - 100 Eur vertės;

kirvį „Fiskar" - 20 Eur vertės;

vertikalų šaldiklį - 30 Eur vertės;

virtuvės baldus su buitine technika (kartu su indaplove) - 675 Eur vertės;

miegamojo baldų komplektą ir čiužinį „Dormeo" (atsakovės nurodyta - spinta, komoda, dvigulė lova) – 350 Eur;

akumuliatorinį suktuvą DeWalt - 50 Eur vertės;

sekciją (atsakovės nurodyta „Nemiga“) - 35 Eur vertės;

prieškambario spintą - 35 Eur vertės;

elektrinį diskinį pjūklą su stalu - 800 Eur vertės;

benzininį variklį „Briggs and Stratton“ Clasic/Sprint/Quatro - 200 Eur vertės.

Viso A. S. priteisti turto ir piniginių lėšų bendrai 31 224,47 Eur sumai.

Priteisti iš ieškovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 040,27 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų 27 euro centus) piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 46 (keturiadešimt šešis eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. S. Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. S. naudai.

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė