Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-291-875/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-11-07Šiaulių apygardos teismas
  2. T-284-853/2020Nutartis · 2020-12-07Telšių apylinkės teismas
  3. T-154-1139/2021Nutartis · 2021-06-04Telšių apylinkės teismas
  4. T-167-721/2021Nutartis · 2021-06-29Telšių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
1A-291-875/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61410-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-291-875/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61410-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,nuteistojo V. J. gynėjui advokatui R. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinus sudėjimo būdu su 2018 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams su 4368,56 Eur bauda, ją sumokant iki 2019 m. spalio 16 d. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir nekeisti darbo vietos be teismo sutikimo; per visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. J. įpareigotas per 3 darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos skyrių. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 29 d. 15.41 val. iki 2018 m. gruodžio 30 d. 11.51 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (bausmės vykdymo atveju). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, V. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; išieškoti valstybės naudai iš V. J. konfiskuotino turto – automobilio Volvo XC 90, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4790 Eur, šią sumą sumokant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš V. J. priteistos automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo iš įvykio vietos į saugojimo aikštelę išlaidos ir transporto priemonės saugojimo išlaidos, viso 51,50 Eur Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas (duomenys neskelbtini), naudai, nurodant šias sumas sumokėti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. V. J. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio: 2018 m. gruodžio 29 d. apie 14.59 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. J. priklausantį automobilį Volvo XC 90, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,53 promilių etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Nesutinka su teismo išvada, kadangi jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, o pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kuriuos pripažino įrodymais, nors byloje buvo ir yra akivaizdžių prieštaravimų ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.

2.2. Nurodo, kad apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, nurodydamas, kad nors ir buvo neblaivus, tačiau automobilio nevairavo. Įvykio dieną automobilį iki parduotuvės atvairavo brolis F. J., parduotuvėje nusipirko dar alkoholio, alkoholį su kitais vartojo už automobilio, o brolis tuo metu miegojo ant galinės sėdynės mašinos gale. Kadangi nebuvo kur atsisėsti, todėl jis atsisėdo į vairuotojo sėdynę, kur ir užmigo. Iki atvyko pareigūnai, automobilis buvo su nuleista padanga. Pažymėjo, kad pagal įdėtas nuotraukas, patalpintas į „(duomenys neskelbtini)“, akivaizdžiai matosi, kad brolis buvo palindęs po automobiliu, nes tame automobilyje po apačia yra atsarginė padanga. Pripažįsta kaltę tik tame, kad gėrė viešoje vietoje, bet nevairavo. Jo parodymus pagrindžia: liudytojo F. J. parodymai, kad kai policija klausė, kas vairavo, jis atsakė, kad iki parduotuvės atvažiavo jis, bet būdamas blaivus. Kai atvyko policija, mašinos dokumentai buvo „bordačioke“, o rakteliai buvo prie bėgių, ar šalia dėžutėje, ne užvedimo spynelėje; liudytojos K. Š. parodymai, kad automobilį vairavo F. J., važiavo į kaimą pas draugus. Atvažiavę pas juos gėrė, paskui nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 6 vai. ryte. Jie toliau gėrė, o F. J. alkoholio nebevartojo, nes ketino vairuoti. F. J. vairavo tą patį automobilį, su kuriuo atvažiavo į kaimą; liudytojo R. S. parodymai, kad automobilį vairavo F. J.; liudytojo P. J. parodymai, kad automobilį paskolino sūnui F. J., po ko jis išvažiavo ir negrįžo.

2.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį laikė, kad apeliantas policijos komisariate, kai buvo pristatytas, pats prisipažino apie tai, kad būtent jis vairavo automobilį, tačiau procesinio veiksmo, iš kurio būtų galima padaryti išvadas apie V. J. prisipažinimą, byloje nėra. Beje, ir policijos pareigūnės R. P. ir G. P. netvirtina fakto, kad V. J. pripažino savo kaltę.

2.4. Teismas nuosprendį grindė liudytojos V. G. parodymais, liudytojos R. P. parodymais, liudytojos G. P. parodymais. Dėl liudytojos R. P. parodymų tvirtina, kad nors teisme aiškino, kad atvykus į įvykio vietą, paskambino moteriai - pranešėjai, kurios paklausė „[...] „ar jūs matot?“. Ji atsakė: „aš jus matau, mačiau kaip atvažiavot“. [...] Paklausė, ar būtent tas vyriškis, kuris dabar išlipo iš automobilio, iš vairuotojo pusės, ir vairavo. Liudytoja paliudijo, kad jis būtent ir vairavo, kad jis kelis kartus pavažiuodavo, išlipdavo, įlipdavo vėl už vairo, vėl važiuodavo. Pasakė, kad būtent tas ir vairavo.“, tačiau apklausiama pati pranešėja V. G. dėl įvykio aiškino, kad “matė, kad iš vairuotojo pusės išlipo tas, kuris paskui lindo po mašina. Iš čia atvykusių asmenų jai panašu, kad tai buvo kaltinamasis. Negali pasakyti, kad būtent jis, bet panašus“. Tarp šių dviejų apklaustų liudytojų yra akivaizdūs skirtumai, kai liudytoja V. G. apie asmenį, neva vairavusį automobilį, apklausiama tvirtino „panašus“, kai policijos pareigūnė R. P. telefoninio pokalbio metu su V. G. tvirtina, jog gavusi duomenis apie tai, kad nuteistasis vairavo automobilį. Todėl apklaustos liudytojos policijos pareigūnės R. P. parodymai turėjo būti vertinami atsargiai arba kritiškai, nes ji buvo suinteresuota tyrimo baigtimi.

2.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje ištyrė iš liudytojos V. G. mobilaus ryšio telefono į kompaktinį diską perkeltą vaizdo medžiagą ir nuotrauką, kur matyti, kad mašinos kairėje pusėje prie vairuotojo durelių stovi pareigūnas, kairėje pusėje prie keleivio durelių, šalia pareigūno - pilietis. Mašinos dešinėje pusėje matosi, kad stovi du asmenys. Šalia šio automobilio matyti policijos automobilis. Kairėje pusėje stovėjęs asmuo eina iki policijos pareigūnų automobilio. Ateina dešinėje pusėje stovėjęs vienas iš asmenų - policijos pareigūnas. Nuteistasis patvirtino, kad priekyje stovi jis, šalia policijos pareigūno, o už automobilio stovi K. Š.. Liudytoja V. G. patvirtino, kad tai tas pats vaizdo įrašas, kurį buvo padariusi įvykio metu, kurį iš jos paėmė ir pareigūnai. Liudytoja R. P. patvirtino, kad tai yra tas pats asmuo, kuris vaizdo įraše stovi priekyje, ir kuris sėdėjo už vairo, kai atvažiavo į įvykio vietą. Liudytoja V. G. dar patvirtino, kad tai tas pats asmuo, kuris vaizdo įraše buvo prie automobilio ir kai įvyko padangos sprogimas, kuris išlipo iš vairuotojo pusės, ir žiūrinėjo automobilį iš kitos pusės, tas pats asmuo, kuris šioje situacijoje yra kaltinamasis. Teismas apžiūrėjo ir nuotrauką, kuri buvo įkelta iš liudytojos V. G. mobilaus ryšio telefono, nuotraukoje matyti į šviesią mašiną, į jos kairės pusės keleivio dureles atsirėmęs pilietis, rankoje laikantis skardinę. Nuteistasis patvirtino, kad nuotraukoje yra jis, girtas. Tačiau iš teismui pateiktos liudytojos V. G. mobilaus ryšio telefono į kompaktinį diską perkeltos vaizdo medžiagos ir nuotraukos negalima padaryti išvados, kuris gi iš įvykyje dalyvavusių asmenų automobilį vairavo, nes automobilis įvykio vietoje tiesiog stovėjo, o policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, ir tai truko gal 10 minučių, visi trys asmenys, buvę automobilyje, miegojo.

2.6. Mano, kad skundžiamu nuosprendžiu neteisingai nuteistajam uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi V. J. neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Tokiu atveju, jeigu jis teisės vairuoti transporto priemonių neturėjo, tai tuomet teismas neturėjo teisinio pagrindo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Nuteistasis palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu ir prašo jį panaikinti bei priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas (BPK 20 straipsnio 5 dalis), išvadas dėl jo kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką pagrindė prielaidomis bei netinkamai įvertintais įrodymais. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad apeliantas, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kritikuoja apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringais liudytojų parodymais, jų nesiejo su kitais byloje esančiais įrodymais. Anot apelianto, byloje nėra jokių objektyvių vairavimo faktą patvirtinančių įrodymų.

7. Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei iš esmės padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo V. J. padaryto nusikaltimo. Nors teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, netinkamai įvertino liudytojų parodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir joms prieštaraujančias išvadas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. BPK 20 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad V. J. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą veiką, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis, liudytojai, ištirti rašytiniai bylos dokumentai, specialisto išvada. Šių įrodymų visumos pagrindu teismas priėmė V. J. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išdėstė įrodymus ir savo išvadas pagrindžiančius motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. Apeliantas, nesutikdamas su įrodymų vertinimu, tvirtina, kad nėra įrodyta, jog būtent jis vairavo vairavo automobilį.

11. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi būtina įrodyti, kad asmuo, vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. J. buvo neblaivus ir alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo didesnė, negu 1,5 promilės. Ši aplinkybė nustatyta rašytiniais įrodymais (2019 m. sausio 2 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad V. J. kraujyje, paimtame 2018 m. gruodžio 29 d. 16.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,53 (promilės) etilo alkoholio (1 t. b. l. 73); 2018 m. gruodžio 29 d. 15.41 val. alkotesterio Drager 6810 Nr. ARYE-0397 duomenys, kad V. J. nustatytas 2,81 promilių girtumas (1 t. b. l. 77)), jų neneigia ir pats nuteistasis, tačiau apelianto tvirtinimu, jis nevairavo automobilio.

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad būtent V. J. vairavo automobilį Volvo XC 90, o ne jo brolis F. J., kaip tai bando įrodyti apeliantas. Tai, kad būtent V. J. įvykio metu vairavo patvirtina daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas CD, kuris buvo pridėtas prie Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK vyr. patrulio T. A. 2018 m. gruodžio 29 d. tarnybinio pranešimo. Apžiūros metu nustatyta, kad: vienoje iš laikino sulaikymo kamerų yra V. J., kitoje yra F. J.. F. J. sėdi ant suolelio, tyli, nieko nesako, o V. J. kalbasi su pareigūnu, yra atsistojęs, priėjęs prie grotų. V. J. pokalbio metu prisipažįsta vairavęs automobilį, nurodo, kad iškart neprisipažino, nes siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės (1 t. b. l. 78-79). 2018 m. gruodžio 29 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. K. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad tyrimo metu iš liudytojų parodymų nustatyta, kad transporto priemonę vairavo V. J., kuris būdamas sulaikytas prisipažino vairavęs nurodytą transporto priemonę (1 t. b. l. 1). Svarbūs ir liudytojo F. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis, brolis ir jo draugė važiavo į „E. S.“ parduotuvę (duomenys neskelbtini) mieste, ten su broliu nusipirko alaus, degtinės, tada jis apvažiavo parduotuvę, nuvažiavo prie geležinkelio ir ten jie visi trys gėrė nupirktą alkoholį. Nuėjo į automobilio galą miegoti, nes buvo girtas, o jie toliau gėrė. Kiek jie laiko baliavojo, nepamena, bet po kažkurio laiko atsikėlė, nes norėjo į tualetą, kai atsikėlė, ant galinės automobilio sėdynės buvo vienas, šalia jo nieko nebuvo, V. J. sėdėjo prie automobilio vairo, jo draugė sėdėjo šalia, kai jis atsibudo, neprisimena ar automobilis buvo užvestas ar ne. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad galinė dešinės pusės padanga yra prakirsta. Įlipęs atgal į automobilį paklausė brolio, kodėl automobilio padanga tuščia ir yra prakirsta, brolis jam pasakė, kad jis pats ją prakirto, bet jis jos neprakirto, nes kai vairavo automobilį, buvo blaivus, mano, kad automobilio padangą prakirto brolis, nes automobilis stovėjo kiek kitaip, nei jis buvo pastatęs. Kai jis vairavo, automobilio padangos neprakirto ir jis vairavo automobilį blaivus, kai pradėjo gerti alkoholį, jis automobilio nevairavo, tai automobilį turėjo vairuoti jo brolis V. J. (1 t. b. l. 44-45). Pažymėtina, kad liudytojas F. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme nepaneigė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Nurodė, kad parvežus į namus S. su vyru, atvažiavo prie „E. S.“. Jis gėrė degtinę ir alų, o K. Š. su broliu gėrė alų. Ilgokai baliavojo. Paskui jis mašinos gale užmigo, atsikėlė ir atvažiavo policija. Kai prabudo, jis buvo mašinos gale. Brolis sėdėjo vairuotojo pusėje, o K. Š. keleivio pusėje, priekyje, šalia brolio. Nežino, kodėl atvyko policija. Sakė, kad kažkas važinėjo automobiliu. Ten būnant buvo išlipęs iš mašinos. Matė, kad buvo tuščia automobilio galinė padanga. Nežino kodėl. Kai atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, kad buvo pilna. Kai jis atsikėlė iš mašinos, buvo tuščia. Paklausė brolio, kas atsitiko, jis irgi nežinojo. Buvo kaip pradurta. Arba kažkas pradūrė. Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tikrai matė pro langą, kad automobilį vairavo būtent V. J. kol nesprogo padanga, nes ten buvo bordiūras nulaužtas ir atsitrenkė į tą bordiūrą. Matė, kad iš vairuotojo pusės išlipo tas, kuris paskui lindo po mašina, tai yra V. J.. Kai išlindo iš po mašinos, vėl tas pats asmuo, kuris žiūrėjo į padangą, atsisėdo už vairo, bet nevairavo, po to vėl išlipo. Tą faktą ši liudytoja patvirtino ir papildomos apklausos metu, kad automobilį vairavo būtent V. J.. Apylinkės teismo posėdžio salėje peržiūrėjus iš liudytojos V. G. mobilaus ryšio telefono į kompaktinį diską perkeltą vaizdo medžiagą ir nuotrauką, filmuotoje medžiagoje matėsi stovinti šviesi mašina. Mašinos kairėje pusėje prie vairuotojo durelių stovi pareigūnas, kairėje pusėje prie keleivio durelių, šalia pareigūno – pilietis. Mašinos dešinėje pusėje matosi, kad stovi du asmenys. Šalia šio automobilio matyti policijos automobilis. Kairėje pusėje stovėjęs asmuo eina iki policijos pareigūnų automobilio. Ateina dešinėje pusėje stovėjęs vienas iš asmenų – policijos pareigūnas. Liudytoja V. G. patvirtino, kad tai tas pats vaizdo įrašas, kurį buvo padariusi įvykio metu, kurį iš jos paėmė ir pareigūnai ir, kad tai yra tas pats asmuo, kuris vaizdo įraše stovi priekyje, ir kuris sėdėjo už vairo, kai atvažiavo į įvykio vietą. Teisėjų kolegijai stebint vaizdo įrašą akivaizdu, kad asmuo (pagal aprangos požymius V. J.), stovintis kairėje (vairuotojo) pusėje yra neblaivus, nes stovėsena netvirta, laiko rankoje galimai alaus skardinę ir bendrauja su pareigūnu, kiek pabendravus, eina link policijos tarnybinio automobilio, tačiau akivaizdu, kad judesiai nekoordinuoti, eina neišlaikydamas pusiausvyros. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teisme peržiūrėjus liudytojos V. G. vaizdo medžiagą, V. J. neneigė, kad prie automobilio buvo jis, tik tvirtino, kad internete yra nuotraukos, kuriose matosi, kad po automobiliu buvo palindęs ne jis, bet jo brolis, tačiau tų nuotraukų teismui nepateikė. Taip pat, apylinkės teisme apžiūrėjus nuotrauką, kuri buvo įkelta iš liudytojos V. G. mobilaus ryšio telefono, nuotraukoje matėsi į šviesios mašinos kairės pusės keleivio dureles atsirėmęs pilietis, rankoje laikantis skardinę. Kaltinamasis V. J. patvirtino, kad nuotraukoje yra jis, girtas. Liudytoja V. G. dar kartą patvirtino, kad tai tas pats asmuo, kuris po vadinamo padangos sprogimo išlipo iš vairuotojo pusės, ėjo žiūrėti į kitą pusę, ir paskui jis dar kartą išlipo iš automobilio, kai buvo atvažiavusi pareigūnė, tai tas pats asmuo, kuris dabar yra salėje, būtent kaltinamasis. Nuotraukoje užfiksuota, kad V. J. stovėjo prie automobilio kairės pusės (vairuotojo pusės) ir vilkėjo būtent tokią aprangą, kokią ir nurodė liudytoja K. Š. ikiteisminio tyrimo metu (liudytoja K. Š. parodė, kad V. J. vilkėjo šviesiai mėlynus, kaip nublukintus džinsus, juodos spalvos striukę su kapišonu be kailiuko, striukė užtraukiama, vilkėjo megztinį, kokį turėjo, neprisimena, avėjo juodos spalvos batais, o F. J. vilkėjo mėlynus džinsus, bet jie buvo tamsesni nei V. J., vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos striukę su užtrauktuku ir kapišonu, striukė buvo pavasarinė - plona, jis avėjo tamsiai mėlynais batais, kurie buvo iki kulkšnies, vilkėjo liemenę pilkos spalvos su užtrauktuku (1 t. b. l. 31-33)). Patvirtinant liudytojos V. G. parodymus ir paneigiant apelianto poziciją, kad ne jis vairavo, svarbus įrodymas ir BIRT ataskaitų žiūryklė, kurioje užfiksuota, kad pranešimas apie tai, kad su sidabrinės spalvos visureigiu „Volvo“ ką tik važinėjosi neblaivus vairuotojas, iš V. G. gautas 2018 m. gruodžio 29 d. 14.56 val. Kaip matyti iš ataskaitos, pareigūnai į įvykio vietą atvyko pakankamai greitai, už 13 minučių (2019 m. gruodžio 29 d. 15.09 val.) (1 t. b. l. 9-11). Visą tą laikotarpį liudytoja stebėjo viską pro langą, todėl įvykį nuosekliai pasakojo viso proceso metu. Neginčijama aplinkybė, kad iki įvykio, kurio metu liudytoja V. G. pamatė automobilį “Volvo”, galimai vairuojamą girto asmens, jį vairavo F. J., tačiau būtent tuo metu, kai važiuojantį automobilį pastebėjo liudytoja, jį vairavo būtent V. J.. Liudytoja K. Š. apklausiama apylinkės teisme parodė, kad įvykio dieną vairavo F. J.. Ji buvo tiek girta, kad mašinoje užmigo. Parvažiuojant iš kaimo sėdėjo keleivio vietoje priekyje. Kai iškėlė bulves, tada persėdo į mašinos galą. Po to pamena nuo tos vietos, kai pareigūnai atėjo prie mašinos. Kaip ten atsidūrė negali pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama K. Š. parodė, kad V. J. yra jos vaikinas. Nurodė, kad automobilį vairavo F. J. Ji, V. ir F. J. nuvažiavo prie „E. S.“ parduotuvės. Ji sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, o V. J. - priekinėje keleivio sėdynėje. V. J. nuėjo į parduotuvę nupirkti dar alaus, o ji su F. J. liko automobilyje, kas toliau įvyko, neprisimena, mano, kad dėl girtumo užmigo, nes naktį labai trumpai jie visi temiegojo, praktiškai visą naktį gėrė ten kaime alkoholį, ir dar ryte atsikėlę išgėrė dar alaus ir degtinės. Išlipusi iš automobilio, pastebėjo, kad V. J. tėčio automobilis stovi prie geležinkelio, už parduotuvės „E. S.“, kaip automobilis ten nuvažiavo, kokiu keliu važiavo ir kas jį tada vairavo, pasakyti negali, nes nežino (1 t. b. l. 31-33). Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nurodė liudytoja K. Š., ji su F. J. užmigo, o V. J. išėjo į parduotuvę, bei tai, kad kai pabudo, automobilis buvo kitoje vietoje, tačiau paaiškinti kaip tai įvyko, negalėjo, kas taip pat suponuoja išvadą, kad būtent V. J. įvykio metu vairavo automobilį. Pažymėtina ir tai, kad kaip ir nurodyta pareigūnės G. P. tarnybiniame pranešime, duodama parodymus apie įvykio aplinkybes, K. Š. nesiorientavo laikuose, savo versiją apie įvykį vis keitė (1 t. b. l. 103-104). Šių duomenų kontekste, liudytojos K. Š. parodymai vertintini tik tiek, kiek tai atitinka bylos aplinkybes. Liudytojomis apklaustos policijos pareigūnės R. P. ir G. P. patvirtino, kad kai atvyko į įvykio vietą, prie automobilio vairo sėdėjo būtent V. J.. R. P. paskambinus pranešėjai, pastaroji patvirtino, kad būtent tas pats asmuo ir vairavo.

14. Taigi byloje esantys duomenys visiškai paneigia nuteistojo versiją, jog jis nevairavo automobilio. Įvertinus liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, juos palyginus tarpusavyje, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nuteistasis V. J. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje, išskyrus paties nuteistojo parodymus, kurie yra nenuoseklūs, nelogiški, bei jo brolio F. J. ir draugės K. Š. parodymus, kurie yra suinteresuoti padėti V. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo versiją. Nagrinėjamu atveju yra įrodyti visi objektyvūs ir subjektyvūs nusikaltimo požymiai.

15. Kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo V. J. paskirta bausme, kuri kolegijos įsitikinimu, yra paskirta nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų ir yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei atitinka nuteistojo asmenybę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su teismo paskirtu maksimaliu baudžiamojo poveikio priemonės – teisės (teisę įgyti) vairuoti transporto priemones - taikymo terminu. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-125-699/2017). Akcentuotina, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemone siekiama ne tik pataisyti kaltą asmenį, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė nuteistajam šia teise naudotis, įskaitant tokią teisę įgyti, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu jis tokios teisės neturėjo ir nustatė maksimalų trejų metų terminą. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

17. Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo praktika uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju vairuotojo pažymėjimas iš V. J. nusikaltimo padarymo dieną nebuvo paimtas, nes nuteistasis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Netaikius dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo V. J. padėtis nebuvo niekaip apsunkinta, nes jis ir taip neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimas nuo įvykio momento netenka prasmės. Teismų praktikoje numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimas, neužkerta kelio taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis (įgyti) teise vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Ši priemonė yra prevencinė ir neleidžia kilti situacijoms, kai nusikaltimą transporto eismo saugumui padaręs asmuo, kuris neturėjo teisės vairuoti, nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės, turi galimybę laikyti vairavimo teises ir vairuoti transporto priemones.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. baudžiamojo poveikio priemonę (BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, teisingai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Iš bylos duomenų matyti, jog V. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, neturi teisės vairuoti ir niekada neturėjo, vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumas, iš pradžių sutiko su padarytu nusikaltimu, vėliau keitė parodymus bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kas neigiamai charakterizuoja asmenį bei rodo jo neatsakingą požiūrį į tokio pobūdžio teisės pažeidimus, kuriais keliamas pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Teisėjų kolegijos vertinimu, veikos pobūdis, jos pavojingumas bei padarymo aplinkybės, asmenybę charakterizuojantys bruožai, sudarė pakankamą ir objektyvų pagrindą teismui nustatyti būtent tokį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, tokių duomenų nepateikia ir nuteistasis apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant bausmės tikslų, siekiant užkirsti kelią naujoms neteisėtoms veikoms, siekiant užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, byloje nuteistajam V. J. pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise maksimaliam trejų metų laikotarpiui. Šiuo atveju nuteistojo patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami viešojo intereso ir visuomenės apsauga, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, turi prioritetą prieš asmeninius interesus.

19. Apibendrinant tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai V. J. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Naikinti ar keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nerijus MasiulisGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas