Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Pupšytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1-275-1225/2025,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, skirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos bausmės laiką įskaitytas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo M. M. atlikta bausmė (jos dalis) pagal minėtus nuosprendžius. Nuosprendyje taip pat išspręstas civilinių ieškinių ir daiktinių įrodymų klausimas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. vasario 17 d. gauta (kaip teikimas užregistruota 2025 m. vasario 24 d.) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma Nr. APD-2025-02080 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. vasario 10 d. gavo advokatės R. B. prašymą apskaičiuoti išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą M. M. dydį. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 287,50 Eur. Patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo gauta po nuosprendžio priėmimo, todėl jų atlyginimo klausimas nuosprendyje nebuvo išspręstas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalies pagrindu, nuosprendį priėmęs teismas turi teisę, be kita ko, priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis).

BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pažymėtina, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje, įskaitant ir privalomą gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Šiais atvejais asmuo, kuriam privalomai reikalingas gynėjas, negali spręsti, ar jam gynėjas yra reikalingas, ar ne, o teismas, siekdamas nepažeisti asmens teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Pažymėtina ir tai, jog teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, išaiškinta, jog turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Iš aptarto darytina išvada, kad teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, taigi teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje šį klausimą sprendžia atsižvelgdamas į individualias, byloje nustatytas aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 4 d. pranešimu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių prašant parinkti nuteistajam M. M. gynėją (4 t., b. l. 146), pripažinus, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nagrinėjant bylą teisme, kai kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyrius 2024 m. lapkričio 13 d. raštu informavo, kad nuteistąjį M. M. ginti yra parinktas advokatė R. B. (4 t., b. l. 157). Taigi gynėjas M. M. buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas, neatsižvelgiant į asmens valią. Byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl asmens gynybai užtikrinti nebuvo išnaudoti itin dideli laiko ar materialiniai ištekliai, nors byla gana didelės apimties (5 tomai), tačiau nesudėtinga.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą), įvertinus bylos apimtį ir pobūdį, taip pat tai, kad M. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nedirbantis, nuteistojo atžvilgiu vykdoma eilė vykdomųjų bylų, daroma išvada, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš M. M., nors ir nesant duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį, šiuo atveju prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams. Konstatavus šią išvadą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš M. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą, kurias sudaro 287,50 Eur, priteisimo ir šių išlaidų iš M. M. nepriteisti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.