Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl viešųjų pirkimų principo pažeidimo, tretieji asmenys – VŠĮ Centro poliklinika, UAB „Baltijos pašvaistė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Gensera“ pateiktu ieškiniu prašė panaikinti atsakovės 2016-08-22 atsakymą į tiekėjo 2 klausimą; pripažinti, kad Pirkimo sąlygų 49 p. įtvirtinti kvalifikacinės atrankos kriterijai riboja tiekėjų konkurenciją, todėl yra neteisėti, taip pat nutraukti Pirkimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė siekė dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse „VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo pastato Pylimo g. 56, Vilniuje, kapitalinio remonto-modernizavimo projekto dalies remonto darbų pirkimas“, kurį vykdo įgaliota perkančioji organizacija - atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Pažymėjo, kad 2016-08-19 pateikė prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas, o 2016-08-23 pateikė pretenziją, kuria pareikalavo patikslinti Konkurso 49 p. įtvirtintus kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustatant maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas, bei pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingam laikotarpiui per kurį kiti iki šiol nedalyvavę Konkurse dėl pernelyg griežtų sąlygų, rinkos dalyviai galėtų parengti konkurencingus pasiūlymus. Ieškinyje nurodė, kad nesutinka su 2016-08-22 pateiktu atsakovės atsakymu į prašymą ir 2016-08-24 atsakymu į ieškovės pretenziją, kadangi atsakymai yra nepagrįsti ir nesudarantys prielaidų sąžiningai tiekėjų konkurencijai, todėl atsakovė įpareigotina patikslinti Pirkimo dokumentų 49 p. nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus, nurodant jų vertinimo maksimalias reikšmes, kurias viršijus papildomi balai neskiriami ir visi šias reikšmes viršiję tiekėjai yra kviečiami teikti pasiūlymus Pirkimui (dalyvauti tolimesnėse Pirkimo procedūrose). Pasak ieškovės, jeigu iš tiesų atsakovė siektų Pirkimą atlikti tam, kad lėšos būtų panaudotos racionaliai, o darbai atlikti operatyviai, tai kvalifikacinės atrankos kriterijais būtų pasirinkusi ne sudarytų sutarčių skaičių ir atliktų darbų vertes, o tiekėjo turimų kvalifikuotų darbuotojų skaičių, siūlomų įrenginių kiekį, arba pirkimą vykdžiusi ne riboto konkurso būdu, o taikant ekonominio naudingumo kriterijų. Ieškovės teigimu, atsakovės atsakymas į ieškovės pretenzijoje pateiktą prašymą patikslinti Pirkimo sąlygų 49 p. įtvirtintus kvalifikacinės atrankos kriterijus nustatant jų maksimalias vertinimo reikšmes laikytinas tiesiog formaliu atsirašymu siekiant išvengti pirkimo sąlygų keitimo ir lygiateisiškos tiekėjų konkurencijos garantavimo. Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovės argumentais, kad neįmanoma nustatyti parinktų kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių reikšmių, kurias viršijus tiekėjams būtų skiriamas maksimalus balų skaičius ir daugiau balų nebūtų skiriama. Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygų P1 kriterijaus maksimalią vertinimo reikšmę galima nustatyti nurodant maksimalią darbų apimties sumą ir nurodant, kad tiekėjas, kurio svarbiausių atliktų statybos ir montavimo darbų (Statinių kategorija: ypatingi statiniai. Statinių grupė: gyvenamieji ir/ar negyvenamieji pastatai) apimtis per paskutinius 5 (penkis) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 (penkis) metus) viršys 3 mln. Eur gaus maksimalią balų sumą ir papildomi balai už šią sumą viršijančius darbus nebus skiriami. Lygiai taip pat Pirkimo sąlygų P2 kriterijaus maksimalią vertinimo reikšmę galima nustatyti nurodant maksimalų atliktų (įvykdytų) panašių sutarčių skaičių bei nurodant, kad tiekėjas, kuris yra atlikęs daugiau nei nurodytas maksimalus sutarčių dėl panašių į pirkimo objektą darbų skaičius, tai tokiam tiekėjui bus suteikiamas maksimalus balų skaičius ir papildomi balai neskiriami. Ieškovės manymu, siekiant užtikrinti konkurenciją, atsakovė galėjo paprasčiausiai nustatyti maksimalias kvalifikacinės atrankos vertinimo reikšmes ir vietoj to, kad nustatyti, jog penki dalyviai surinkę didžiausią balų skaičių bus kviečiami teikti pasiūlymus, galėjo nurodyti jog visi dalyviai, kurie surinko maksimalų balų skaičių bus kviečiami teikti pasiūlymus. Tokiu atveju atsakovė būtų garantuota jog yra atrinkti didžiausią patirtį turintys tiekėjai, o kartu užtikrinta, kad pateikti pasiūlymai bus racionalių kainų, nes tiekėjai bus suinteresuoti konkuruoti tarpusavyje ir dėl to mažinti pasiūlymų kainas išlaikant atliekamų darbų kokybę. Pasak ieškovės, vykdydamas Pirkimą riboto konkurso būdu ir nenustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo maksimalių reikšmių, atsakovė pažeidžia kitų Pirkimu suinteresuotų ir realiai sutartį įgyvendinti gebančių pavienių rinkos dalyvių interesus. Vykdydama ribotą konkursą atsakovė reikalauja tiekėjus jungtis į jungtinę veiklą vien dėl to, kad jie galėtų dalyvauti ir galbūt laimėti Pirkimą, nors pirkimo objekte darbus gebėtų atlikti iš esmės bet kuris pavienis rinkos dalyvis. Ieškovės įsitikinimu, Pirkimo sąlygų 49 p. nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai yra ydingi ta prasme, kad nėra nustatytos šių kriterijų vertinimo maksimalios reikšmės. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad reikšdama ieškinį ieškovė remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 1 d. interneto svetainėje paskelbtu informaciniu pranešimu „Ribotas konkursas - tik gerai apgalvojus", tačiau tarnybos pateikta informacija yra tik rekomendacinio pobūdžio ir perkančiosioms organizacijoms nėra privaloma. Pasak atsakovės, VPT rekomendacija nustatyti kvalifikacinių kriterijų atrankos kriterijų maksimalias ribas, už kurias skiriami balai, kartu nurodant, kad šias ribas viršijanti tiekėjo patirtis ir (ar) pajėgumai nevertinami ir balai už juos neskiriami, be papildomų sąlygų nustatymo yra sunkiai įgyvendinama. Atsakovė nurodė, jog vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacija, nustatė didesnį skaičių kandidatų (5 vietoj 3) nei minimalus galimas skaičius. Reali konkurencija nebuvo ribojama, nes minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai buvo proporcingi pirkimo objektui, Konkurse dalyvavo 5 dalyviai ir į antrą etapą pateko visi dalyviai, kurie kitame etape konkuruos tarpusavyje siūlydami darbų kainą. Atsakovės teigimu, ieškovė nenurodė nei vieno viešuosius pirkimus reglamentuojančio teisės akto reikalavimo pažeidimo. Ieškovė neteisingai supranta ir interpretuoja racionalaus lėšų panaudojimo tikslą, kadangi perkančioji organizacija turi ne tik tikslą įsigyti prekių ar paslaugų kuo pigiau, bet ir privalo užtikrinti įsigyjamu paslaugų kokybę bei laikytis viešųjų pirkimu principų ir savo patvirtintų pirkimo sąlygų. Atsakovės teigimu, perkančioji organizacija negali vadovautis optimistiškomis prielaidomis ir privalo imtis konkrečių priemonių, kad rizika, jog rangovas sutarties neįvykdys, ar ją įvykdys ne laiku ar nekokybiškai, būtų minimali. Be to, ieškovė neteisingai sieja dalyvių ribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose su neteisėtu konkurencijos ribojimu ir neįrodė, kad atsakovė neužtikrino konkurencijos. Vien tai, kad Konkurse negalėjo dalyvauti (ar į kitą atrankos etapą patekti) visi to norintys dalyviai, savaime nelemia viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų ir principų pažeidimo. Atsakovė nesutiko su ieškovės argumentais, kad Konkurso sąlygų reikalavimai yra neproporcingi pirkimo objektui. Pažymėjo, kad VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo pastato Pylimo g. 56. Vilniuje, kapitalinio remonto-modernizavimo projekto dalies remonto darbų vykdymas yra susijęs su viešuoju interesu, t.y. pacientų teise gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugos ir papildoma aplinkybe, kad darbai bus finansuojami valstybės lėšomis. Tuo atveju, jei darbai nebus užbaigti iki šių metų pabaigos, įstaiga nebegalės pasinaudoti suteikta parama ir pastatas nebus atnaujintas, todėl atsakovė turėjo įtikinamas ir patikimai pagrindžiamas priežastis vykdyti supaprastintą ribotą konkursą.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5718-590/2016 ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir pripažino Konkurso sąlygų 49 punktą prieštaraujančiu VPĮ 47 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimams, priteisė iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ieškovės UAB „Gensera“ naudai 217 Eur žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad ginčijamų Konkurso sąlygų 49 punkte kvalifikacinės atrankos kriterijų P₁ ir P₂ maksimalios ribos nėra nustatytos, todėl tokiu būdu sukuriamos sąlygos konkursą laimėti teikėjui, kuris per penkis metus yra daugiausiai atlikęs statybos ir montavimo darbų už ne mažesnę kaip 100 000 Eur be PVM sumą. Teismo nuomone, Konkurso sąlygų 49 punktas neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų, nepagrįstai riboja konkurenciją, nes sukuria išskirtinį konkurencinį pranašumą didžiausią patirtį statybos ir montavimo darbų srityje turinčiam tiekėjui ir tokiu būdu nepagrįstai diskriminuoja kitus tiekėjus bei užkerta kelią ūkio subjektų varžymuisi. Dėl išdėstyto teismas padarė išvadą, kad Konkurso sąlygų 49 punktas neatitinka VPĮ 47 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, todėl yra neteisėtas. Teismo teigimu, atsakovė iš esmės nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų ginčijamų Konkurso sąlygų diskriminacinį pobūdį. Teismo nuomone, atsakovės argumentai, kad pirkime pasiūlymus pateikė 5 tiekėjai nepaneigia teismo išvados, kad Konkurso sąlygų 49 punkte numatyti tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijai užkerta kelią tiekėjų varžymuisi, be to, atsakovės argumentai, kad nagrinėjamo Pirkimo atveju reikėjo labai skubėti įsisavinti valstybės lėšas taip pat nepateisina konkurenciją ribojančių Konkurso sąlygų. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą panaikino ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad ginčo atveju ieškinys pareikštas tik įgaliotinei – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, o įgaliotoja VšĮ Centro poliklinika į šį teisminį procesą nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu. Teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad Pirkimo sąlygų 49 punktas prieštarauja VPĮ 47 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų reikalavimams, faktiškai nusprendė dėl neįtrauktos į bylą VšĮ Centro poliklinikos teisių bei pareigų ir taip pažeidė CPK 266 straipsnyje nustatytą draudimą spręsti klausimus dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Įvertinęs visas teisines ir faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime nusprendus dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimas naikintinas, perduodant bylą pagal ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi įtraukė VšĮ Centro polikliniką ir UAB „Baltijos pašvaistė“ trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje bei pasiūlė pateikti atsiliepimus dėl ieškinio per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos.Trečiasis asmuo UAB „Baltijos pašvaistė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ieškinį iš esmės grindžia vienu argumentu, jog Konkurso sąlygų 49 punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos ir yra neteisėti. Pažymėjo, jog Pirkimas yra įvykdytas laikantis visų imperatyvių teisės aktų reikalavimų, užtikrinant sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Remiantis ieškovės ieškiniu, susidaro įspūdis, jog ieškovę iš tiesų siekia paneigti kvalifikacinės atrankos institutą ir jo siekiamus tikslus. Be to, nei VPĮ ar poįstatyminiuose teisės aktuose, nei Taisyklėse nėra imperatyvaus reikalavimo nustatant kvalifikacinės atrankos kriterijus nurodyti maksimalias jų vertinimo ribas. Pažymėjo, jog atsakovė užtikrino nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, nes atrinko ir vertino keturių tiekėjų pasiūlymus. Jeigu ieškovė būtų pateikusi paraišką ir atitikusi kvalifikacijos reikalavimus, ji galėtų toliau varžytis dėl mažiausios kainos pasiūlymo.Trečiasis asmuo VšĮ Centro poliklinika pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad riboto konkurso procedūra, kai pagal kvalifikacinės atrankos kriterijus yra ribojamas potencialių tiekėjų ratas, atrenkant aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, yra legalus, teisėtas ir visais atvejais VPĮ leidžiamas pirkimo būdas. Pati ieškovė pripažįsta, kad riboto konkurso procedūroje perkančioji organizacija gali pasirinkti penkis aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, į kuriuos ji kreipsis dėl pasiūlymų pateikimo, nes ieškovė atitinkamų Pirkimo sąlygų neskundžia ir neįžvelgia jų neteisėtumo. Pirkimo vykdytojui ieškovės pretenzijoje išreikštas reikalavimas buvo visiškai neapibrėžtas, t.y. neaišku, kokios maksimalios atrankos kriterijų ribos tenkintų ieškovę ir kaip turėjo būti patenkinta pretenzija. Be to, ieškovė pretenziją pateikė likus vienai dienai iki galutinio paraiškų pateikimo termino, kas rodo jos nesąžiningumą.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2016-08-11 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą ribotą konkursą „VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo pastato Pylimo g. 56, Vilniuje, kapitalinio remonto-modernizavimo projekto dalies remonto darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 177582; perkančiosios organizacijos – atsakovės VšĮ Centro poliklinika naudai.2016-08-19 ieškovė UAB „Gensera“ prašė paaiškinti pirkimo sąlygas ir 2016-08-23 pateikė pretenziją, kuria pareikalavo patikslinti Konkurso sąlygų 49 punkte įtvirtintus kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustatant maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas, kurias viršiję tiekėjai negautų didesnio balo nei kiti tokias pat reikšmes turintieji tiekėjai.2016-08-22 atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsakė į prašymą, 2016-08-24 atsakė į pretenziją, atsisakydama patikslinti Konkurso sąlygas.2016 m. sausio 4 d. buvo priimtas sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo, pirkimo laimėtoju buvo pripažintas trečiasis asmuo UAB „Baltijos pašvaistė“ su 131 569,40 Eur pasiūlymu.2016 m. spalio 20 d. perkančioji organizacija VŠĮ Centro poliklinika ir trečiasis asmuo sudarė modernizavimo projekto dalies remonto darbų sutartį Nr. 01-25-417; trečiasis asmuo atsilipime nurodė, kad visi viešojo pirkimo sutartyje numatyti šalių įsipareigojimai yra visiškai įvykdyti.Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimo įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (VPĮ 93 str. 3 d., CPK 423² str. 1 d.), pretenzijos pareiškimas ir atsakymas į pretenziją yra privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija, teisme ginčo ribas apibrėžia pirkimo dalyvio pretenzijos turinys. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsakyme į pretenziją nurodė, kad ieškovė turėjo teisę pareikšti pretenziją dėl pirkimo sąlygų per 5 darbo dienas, tačiau 2016-08-19 pateikė prašymą nustatyti kvalifikacijos atrankos kriterijų maksimalias reikšmes, t.y. pirkimo sąlygų neginčijo. Teismas pažymi, kad procesinio dokumento pavadinimas neapsprendžia jo turinio; ieškovė, pateikusi prašymą dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo, nustatant kvalifikacijos atrankos kriterijų maksimalias reikšmes, tokiu būdu išreiškė savo nesutikimą su Pirkimo sąlygų atitinkamomis nuostatomis, iš esmės tai reiškia pretenzijos dėl pirkimo sąlygų pateikimą. Taip pat pažymėtina, kad ir pati perkančioji organizacija nebuvo nuosekli – ji pasisakė dėl abiejų ieškovės pateiktų dokumentų (2016-08-19 prašymo dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo ir 2016-08-23 pretenzijos) esmės ir atmetė juos, kaip nepagrįstus, nors laikydama, kad ieškovė praleido terminą pretenzijai dėl pirkimo sąlygų pareikšti, turėjo teisę palikti ją nenagrinėtą. Nesant tarp šalių ginčo dėl pretenzijos pateikimo tvarkos, sprendžiama, kad ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, ieškinys gali būti nagrinėjamas iš esmės. Šalių ginčo esmė - atsakovės pirkimo sąlygų atitikimas VPĮ principams. Pirkimo sąlygų 48.2 punkte buvo nustatyta, jog kandidatų kvalifikacija vertinama dviem etapais: tikrinamas kandidatų atitikimas minimaliems kvalifikacijos reikalavimams ir vykdoma kvalifikacinė atranka, kuriuos metu bus atrinkti penki daugiausia balų surinkę kandidatai. Pirkimo sąlygų 49 punktas nustato tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus: 1) P₁ - Kandidato vidutinė metinė svarbiausių atliktų statybos ir montavimo darbų (Statinių kategorija: ypatingi statiniai. Statinių grupė: gyvenamieji ir/ar negyvenamieji pastatai) apimtis per paskutinius 5 (penkis) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 (penkis) metus) Kvalifikacinės atrankos kriterijui P₁ nustatyti duomenys bus vertinami pagal kandidato statybos ir montavimo darbų sąrašą, parengtą pagal 7 priedą, bei pateiktas užsakovų pažymas, o jų nesant – tiekėjo deklaraciją. Vertinamo kriterijaus lyginamais svoris lygus 20; 2) P₂ – Kandidatas per paskutinius 5 (penkis) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 (penkis) metus) yra įvykdęs bent 1 panašią sutartį, kurios (-ių) kiekvienos vertė yra ne mažesnė kaip 100.000 Eur be PVM. Panašia sutartimi laikoma ypatingos kategorijos negyvenamosios paskirties pastato naujos statybos (ir) ar rekonstrukcijos, (ir) ar remonto sutartis. Kvalifikacinės atrankos kriterijui P₂ nustatyti duomenys bus vertinami pagal kandidato sutarčių sąrašą, parengtą pagal 5 priedą, bei pateiktas užsakovų pažymas, o jų nesant – tiekėjo deklaraciją. Vertinamo kriterijaus lyginamais svoris lygus 80. Abiejų kriterijų lyginamųjų svorių suma lygi 100. Ieškovės manymu, nurodytos pirkimo sąlygos nesudaro prielaidų sąžiningai tiekėjų konkurencijai. Atsakovė turėtų numatyti parinktų kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalias reikšmės, kurias viršijus tiekėjams būtų skiriamas maksimalus balų skaičius ir daugiau balų nebūtų skiriama. Ieškovės manymu atsakovo sprendimas kviesti penkis daugiausia daugiausiai kvalifikacinės atrankos balų surinkusius tiekėjus neužtikrina konkurencijos. Tuo atveju jei būtų nustatyta, kad kiekvienam maksimalias kvalifikacines atrankos kriterijų reikšmės pasiekusiam tiekėjui būtų skiriamas maksimalus balų skaičius, tai kiltų grėsmė atsakovui parinkti ne tokį tiekėją, kokio norima.Be to ieškovė ginčija ir atsakovės parinktą pirkimo būdą (ribotas konkursas); jos manymu, pirkimo tikslą labiau atitiktų pirkimas ne riboto konkurso būdu, bet taikant ekonominio naudingumo kriterijų.Atsakovas, vykdydamas pirkimą riboto konkurso būdu, ir nenustatydamas kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo maksimalių reikšmių pažeidžia kitų pirkimu suinteresuotų ir realiai sutartį įgyvendinti gebančių pavienių rinkos dalyvių interesus; tuo tarpu vykdydamas ribotą konkursą atsakovas skatina tiekėjus jungtis vien dėl to, kad jie galėtų dalyvauti ir laimėti pirkimą.Teismas iš dalies sutinka su ieškovės argumentais. Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus dokumentus (pvz., perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisykles, rekomendacinio pobūdžio VPT metodinę medžiagą ir pan.) bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).Teismas nesutinka, kad atsakovė netinkamai parinko pirkimo būdą, kad atsižvelgiant į pirkimo specifiką, atsakovės vykdomam pirkimui labiau atitiktu ne ribotas konkursas, bet kitas pirkimo būdas bei ekonominio naudingumo kriterijai. Ieškovė rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 1 d. interneto svetainėje paskelbtu informaciniu pranešimu „Ribotas konkursas – tik gerai apgalvojus“, kuriame nurodoma, kad atviras konkursas turėtų būti pirmasis apsirinkimas renkantis pirkimo būdą, ypač statybų sektoriuje. Ribotas konkursas turėtų būti organizuojamas tik gerai apgalvojus jo tikslus. Sutiktina, kad šis VPT viešasis pranešimas yra rekomendacinio pobūdžio ir nepanaikina bendrojo principo - perkančiosios organizacijos dispozityvumo, parenkant pirkimo būdą. Pažymėtina, kad bet kokio turinio kvalifikacinių reikalavimų viešojo pirkimo metu nustatymas preziumuoja, kad kvalifikacijos reikalavimams neatitinkantys tiekėjai pašalinami iš pirkimo, t.y. riboja tiekėjų konkurenciją, tačiau tai nereiškia, kad bet koks konkurencijos ribojimas yra neteisėtas. Riboto konkurso sąlygos numato, kad tiekėjai bus atrenkami remiantis paskelbtais kriterijais ir tik atrinkti kandidatai bus kviečiami patiekti pasiūlymą (VPĮ 45 straipsnio 1dalies 1 punktas); tokios riboto konkurso sąlygos savaime nėra neteisėtos ar nesąžiningai ribojančios konkurenciją. Ieškovė nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, patvirtinančių kad atsakovės parinktas viešojo pirkimo būdas paneigia sąžiningos konkurencijos, viešojo pirkimo skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo ir kitus principus. Atsakovės paskelbto Pirkimo sąlygose buvo numatyta atrinkti ir kviesti pateikti pasiūlymus penkis daugiausia balų surinkusius kandidatus (Pirkimo sąlygų 48.2 punktas); sutiktina su atsakovų atsikirtimų ieškiniui argumentais, jog sprendimas pakviesti teikti pasiūlymus didesnį, nei numatytą Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse UAB „Vilniaus vystymosi kompanija“ tiekėjų kiekį parodo perkančiosios organizacijos tikslą užtikrinti didesnę konkurenciją pasirinkto pirkimo būdo (riboto konkurso) rėmuose.Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovė, nenustačiusi Pirkimo sąlygų 49 punkte maksimalių reikšmių kvalifikacinės atrankos kriterijų, kurias viršijus tiekėjams būtų skiriamas maksimalus balų skaičius ir daugiau balų nebūtų skiriama, pažeidė sąžiningos konkurencijos principą bei Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100, VII skirsnio nuostatas. Metodinių rekomendacijų VII skirsnio nuostatuose nustatytos formulės vertinamo kriterijaus santykinei vertei apskaičiuoti; kartu išaiškinta, kad rekomendacijų 40 1.1–40.1.4 punktuose pateiktose formulėse Pleist yra didžiausia leistina vertinamo kriterijaus reikšmė. Dėl išdėstyto sprendžiama, kad perkančiosioms organizacijoms, parinkusioms pirkimo būdą, kuriuo metu bus atrenkamas tam tikras tiekėjų skaičius pagal jų kvalifikaciją, rekomenduojama nustatyti maksimalias leistinas vertinamojo kriterijaus reikšmes, kai geriausia kriterijaus reikšme laikoma jo didžiausia reikšmė. Viešųjų pirkimų tarnyba analogiškai išaiškino kvalifikacijos vertinimo kriterijų reikšmę konsultacijoje „Dėl riboto konkurso būdo pasirinkimo tikslingumo ir tiekėjų kvalifikacinės atrankos“, kurioje nurodė, kad perkančiosios organizacijos, nustatydamos tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus bei tvarką, turi įsivertinti realią jų įtaką viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir nustatyti šių kriterijų reikšmių maksimalias ribas, už kurias duodami balai, kartu nurodydama, kad šias ribas viršijanti kandidato patirtis ir (ar) pajėgumai nevertinami ir papildomi balai už tai neskiriami. Ginčijamų Konkurso sąlygų 49 punkte kvalifikacinės atrankos kriterijų P₁ ir P₂ maksimalios ribos nėra nustatytos, todėl tokiu būdu sukuriamos sąlygos konkursą laimėti teikėjui, kuris per penkis metus yra daugiausiai atlikęs statybos ir montavimo darbų už ne mažesnę kaip 100 000 Eur be PVM. Taigi, Konkurso sąlygų 49 punktas neatitinka aukščiau nurodytų Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų, nepagrįstai riboja konkurenciją, nes sukuria išskirtinį konkurencinį pranašumą didžiausią patirtį statybos ir montavimo darbų srityje turinčiam tiekėjui ir tokiu būdu nepagrįstai diskriminuoja kitus tiekėjus. Darytina išvada, kad Konkurso sąlygų 49 punktas neatitinka VPĮ 47 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, todėl yra neteisėtas.

Dėl bylos baigties.

Ieškovė reikalavo panaikinti atsakovės 2016-08-22 atsakymą į tiekėjo 2 klausimą; pripažinti, kad Pirkimo sąlygų 49 p. įtvirtinti kvalifikacinės atrankos kriterijai riboja tiekėjų konkurenciją, todėl yra neteisėti, taip pat nutraukti Pirkimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu reikalavimas panaikinti 2016-08-22 atsakymą į tiekėjo 2 klausimą nenagrinėtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Perkančiosios organizacijos atsakymas į tiekėjo klausimus savaime nesuteikia teisinių pasekmių; teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakymai į tiekėjų paklausimus, pirkimo sąlygų išaiškinimai yra sudedamoji pirkimo dokumentų dalis, t.y. šis ieškinio reikalavimas iš esmės yra tapatus reikalavimus dėl Pirkimo sąlygų 49 p. įtvirtintų kvalifikacinės atrankos kriterijų pripažinimo neteisėtais. Reikalavimas dėl Pirkimo nutraukimo negali būti patenkintas. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Baltijos pašvaistė“ 2016 m. sausio 4 d. perkančiosios organizacijos sprendimu buvo pripažintas pirkimo laimėtoju su 131 569,40 Eur pasiūlymu, o 2016 m. spalio 20 d. perkančioji organizacija VŠĮ Centro poliklinika sudarė su juo modernizavimo projekto dalies remonto darbų sutartį Nr. 01-25-417, kurioje numatytas darbų atlikimo terminas 3 mėn. ir kuri šiuo metu yra įvykdyta. Tuo atveju, kai pagal neteisėtas pirkimo sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 str. 4 d. 1 p.). Tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o teismas ex officio sprendžia dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Nagrinėjamoje situacijoje sutartis įvykdyta, statybos darbai atlikti, t.y. sutarties pripažinimo negaliojančia atveju restitucija, naujo viešojo pirkimo paskelbimas ir naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymas būtų negalimi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti atsakovei alternatyvią sankciją – baudą (VPĮ 95² straipsnio 2 dalis, 4 dalies 2 punktas).VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad numato, kad teismo skiriama alternatyvi sankcija - bauda turi būti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės. Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį (VPĮ 95² straipsnio 5 dalis ). Nagrinėjamoje byloje perkančioji organizacija nepaisant aptartų Pirkimo sąlygų trūkumų, pakvietė pateikt pasiūlymą 4 tiekėjus, t.y. sugebėjo užtikrinti tam tikrą tiekėjų konkurenciją. Atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovė nebuvo mėginusi pateikti pasiūlymo nagrinėjamo viešojo pirkimo procedūroje, sprendžiama, kad jos galimybės konkuruoti su kitais tiekėjais dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo realiai nebuvo suvaržytos. Teismas sprendžia, kad sprendime aptarti Pirkimo sąlygų trūkumai nesukėlė sunkių teisinių pasekmių. Skiriant alternatyvią sankciją, atsižvelgiama ir į pirkimo sąlyginai nedidelį mastą - 131 569,40 Eur remonto darbams, kurie turėjo būti įsisavinti per 3 mėnesius. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad 5 000 Eur bauda yra proporcinga tiek pažeidimo rimtumui, tiek viešojo pirkimo mastui ir ieškovei atsiradusioms pasekmėms; bauda taikytina atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinys iš esmės patenkintas, nors, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, atsakovei taikytos įstatymo numatytos alternatyvios sankcijos; ieškovei, kaip šaliai, kuriuos naudai priimtas sprendimas, priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 217 Eur žyminis mokestis. Atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-423⁸ straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

UAB „Gensera“ ieškinį pateiktini iš dalies - pripažinti Pirkimo sąlygų 49 p. įtvirtintus kvalifikacinės atrankos kriterijus neteisėtais; reikalavimo nutraukti Pirkimą netenkinti; taikyti alternatyvią sankciją – skirti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (kodas 120750163) 5000 Eur baudą.

Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2016-08-22 atsakymą į tiekėjo 2 klausimą nutraukti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (įmonės kodas 120750163) ieškovės UAB „Gensera“ (įmonės kodas 120750163) naudai 217 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.