Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, tretieji asmenys – viešoji įstaiga Centro poliklinika, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pašvaistė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakymą į tiekėjo 2 klausimą; pripažinti, kad pirkimo sąlygų 49 p. įtvirtinti kvalifikacinės atrankos kriterijai riboja tiekėjų konkurenciją, todėl yra neteisėti; nutraukti viešąjį pirkimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė siekė dalyvauti atsakovės vykdomame supaprastintame ribotame konkurse „VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo pastato Pylimo g. 56, Vilniuje, kapitalinio remonto –modernizavimo projekto dalies remonto darbų pirkimas“, kurį vykdo įgaliota perkančioji organizacija – atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas, o 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateikė pretenziją, kuria pareikalavo patikslinti pirkimo sąlygų 49 punkte įtvirtintus kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustatant maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas, bei pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingam laikotarpiui per kurį kiti iki šiol nedalyvavę pirkime rinkos dalyviai galėtų parengti pasiūlymus. Perkančioji organizacija ieškovės pretenzijos netenkino. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė turi patikslinti pirkimo dokumentų 49 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus, Pasak ieškovės, jeigu iš tiesų atsakovė siektų racionaliai panaudoti lėšas, tai kvalifikacinės atrankos kriterijais būtų pasirinkusi ne sudarytų sutarčių skaičių ir atliktų darbų vertes, o tiekėjo turimų kvalifikuotų darbuotojų skaičių, siūlomų įrenginių kiekį, arba pirkimą vykdžiusi ne riboto konkurso būdu, o taikant ekonominio naudingumo kriterijų. Ieškovės manymu, siekiant užtikrinti konkurenciją, atsakovė turėjo nustatyti maksimalias kvalifikacinės atrankos vertinimo reikšmes, kurias pasiekę tiekėjai gautų maksimalų vienodą balų skaičių ir vietoj to, kad nustatyti, jog penki dalyviai surinkę didžiausią balų skaičių bus kviečiami teikti pasiūlymus, galėjo nurodyti, jog visi dalyviai, kurie surinko maksimalų balų skaičių bus kviečiami teikti pasiūlymus. Tokiu atveju atsakovė būtų garantuota, jog yra atrinkti didžiausią patirtį turintys tiekėjai, o kartu užtikrinta, kad pateikti pasiūlymai bus racionalių kainų, nes tiekėjai bus suinteresuoti mažinti pasiūlymų kainas išlaikant atliekamų darbų kokybę. Pasak ieškovės, vykdydama pirkimą riboto konkurso būdu ir nenustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo maksimalių reikšmių, atsakovė pažeidžia kitų pirkimu suinteresuotų ir realiai sutartį įgyvendinti gebančių pavienių rinkos dalyvių interesus. Vykdydama ribotą konkursą atsakovė reikalauja tiekėjus jungtis jungtine veikla vien dėl to, kad jie galėtų dalyvauti ir galbūt laimėti pirkimą, nors pirkimo objektu numatytus darbus gebėtų atlikti iš esmės bet kuris pavienis rinkos dalyvis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį tenkino iš dalies – pripažino neteisėtais pirkimo sąlygų 49 punkte įtvirtintus kvalifikacinės atrankos kriterijus; reikalavimo nutraukti pirkimą netenkino ir taikė alternatyvią sankciją – skyrė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 5 000 Eur baudą; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakymą į tiekėjo 2 klausimą nutraukė.Pasisakydamas dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos teismas laikė, jog tiekėjo pateikto procesinio dokumento pavadinimas nenustato jo turinio, o iš ieškovės 2016 m. rugpjūčio 19 d. pateikto prašymo turinio matyti, jog jau jame buvo nurodytas nesutikimas su nustatytomis pirkimo sąlygomis. Be to, atsakovė pateikė atsakymus į abu ieškovės pateiktus dokumentus, nors laikydama, kad terminas pretenzijai pateikti buvo pasibaigęs, turėjo teisę palikti ją nenagrinėta. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas nesutiko, su ieškovės argumentu, jog atsakovė netinkamai parinko pirkimo būdą – ribotą konkursą. Teismas pažymėjo, kad bet kokio turinio kvalifikacinių reikalavimų nustatymas preziumuoja, kad kvalifikacijos reikalavimams neatitinkantys tiekėjai pašalinami iš pirkimo, t. y. riboja tiekėjų konkurenciją, tačiau tai nereiškia, kad bet koks konkurencijos ribojimas yra neteisėtas. Riboto konkurso sąlygos numato, kad tiekėjai bus atrenkami remiantis paskelbtais kriterijais ir tik atrinkti kandidatai bus kviečiami patiekti pasiūlymą. Tokios riboto konkurso sąlygos savaime nėra neteisėtos ar nesąžiningai ribojančios konkurenciją. Teismas sutiko su atsakovės atsikirtimų į ieškinį argumentais, jog sprendimas pakviesti teikti pasiūlymus didesnį, nei numatytą supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse tiekėjų kiekį parodo perkančiosios organizacijos tikslą užtikrinti didesnę konkurenciją pasirinkto pirkimo būdo rėmuose.Nepaisant to teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog atsakovė, nenustačiusi pirkimo sąlygų 49 punkte maksimalių reikšmių kvalifikacinės atrankos kriterijų, kuriuos viršijus tiekėjams būtų skiriamas maksimalus balų skaičius ir daugiau balų nebūtų skiriama, pažeidė sąžiningos konkurencijos principą bei Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 (toliau – Metodinės rekomendacijos), VII skirsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, jog perkančiosioms organizacijoms, parinkusioms pirkimo būdą, kurio metu bus atrenkamas tam tikras tiekėjų skaičius pagal jų kvalifikaciją, Metodinėse rekomendacijose rekomenduojama nustatyti maksimalias leistinas vertinamojo kriterijaus reikšmes, kai geriausia kriterijaus reikšme laikoma jo didžiausia reikšmė. Teismas nustatė, jog ginčijamų pirkimo sąlygų 49 punkte kvalifikacinės atrankos kriterijų P₁ ir P₂ maksimalios ribos nėra nustatytos, todėl tokiu būdu sukuriamos sąlygos konkursą laimėti teikėjui, kuris per penkis metus yra atlikęs daugiausiai statybos ir montavimo darbų už ne mažesnę kaip 100 000 Eur be PVM, ir sprendė, jog pirkimo sąlygų 49 punktas neatitinka Metodinių rekomendacijų, nepagrįstai riboja konkurenciją, nes sukuria išskirtinį konkurencinį pranašumą didžiausią patirtį statybos ir montavimo darbų srityje turinčiam tiekėjui ir tokiu būdu nepagrįstai diskriminuoja kitus tiekėjus.Kadangi ieškovės reikalavimas panaikinti 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakymą į tiekėjo 2 klausimą yra sudedamoji pirkimo sąlygų dalis ir pats savaime teisinių pasekmių nesukelia, teismas bylą šioje dalyje nutraukė. Atsižvelgęs į tai, kad 2016 m. spalio 20 d. VŠĮ Centro poliklinika sudarė pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoja UAB „Baltijos pašvaistė“ ir ši sutartis sprendimo priėmimo metu jau buvo įvykdyta, teismas sprendė, jog tikslinga byloje taikyti alternatyviąją sankciją ir skyrė atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 5 000 Eur baudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, panaikinti atsakovei skirtą baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino tiekėjų kvalifikacijos vertinimą pagal minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir kvalifikacinės atrankos vykdymą, siekiant atrinkti didžiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus ir dėl šios priežasties, spręsdamas šalių ginčą, rėmėsi netinkamomis teisės normomis bei teismų praktika. Teisės aktai nenustato pareigos perkančiosioms organizacijoms pirkimų sąlygose nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalias ribas, todėl teismas šiuo atveju padarė teisės taikymo klaidą. Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos dėl kvalifikacinės atrankos yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl perkančiosios organizacijos neprivalo jų laikytis. Vien teorinė galimybė, jog tiekėjai, dalyvaudami tokiame pirkime, aktyviai jungsis į ūkio subjektų grupes, yra niekuo nepagrįsta, atsakovės vykdytuose pirkimuose tokia tendencija nepastebėta. Šį pirkimą laimėjo tiekėjas, kuris jungtinės veiklos sutarties sudaręs nebuvo.Ieškovė pavėlavo pateikti atsakovei pretenziją dėl pirkimo sąlygų ir atsakovė, kartu su nurodymu dėl termino praleidimo, pateikusi atsikirtimus į pretenzijos motyvus, šio termino neatnaujino. Be to, šiuo atveju jokios ieškovės teisės pažeistos nebuvo, kadangi ji net nebuvo pateikusi paraiškos dalyvauti pirkime.Teismo taikytas baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis. Teismas neįvertino aplinkybių, turėjusių reikšmę baudos dydžio sumažinimui. Ieškovė UAB „Gensera“ atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o dėl baudos dydžio spręsti teismui savo nuožiūra. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Pirkimo sąlygų 49 punkte įtvirtinti kvalifikacinės atrankos reikalavimai yra akivaizdžiai neproporcingi pirkimo objektui, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti pažeidžiančiais VPĮ įtvirtintus principus. Nenustačius maksimalių kvalifikacinės atrankos kriterijų ribų rinkos dalyviai, kurie yra pakankamai patyrę, kvalifikuoti ir patikimi atlikti darbus, nedalyvavo pirkime, nes akivaizdžiai matė, kad nebus kviečiami teikti pasiūlymų. Nors Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktų paaiškinimų laikymasis nėra privalomas, atsižvelgus į jos funkcijas, šioje byloje reikšmingais paaiškinimais pagrįstai buvo remiamasi. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos pašvaistė“ atsiliepime su apeliaciniu skundu dalyje dėl pirkimo sąlygų 49 punkto pripažinimo neteisėtu sutinka ir prašo šioje dalyje skundą patenkinti, o dėl kitos dalies spręsti teismo nuožiūra bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino tiekėjų kvalifikacijos vertinimą pagal minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir kvalifikacinės atrankos vykdymą, siekiant atrinkti didžiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, ir taip nepagrįstai paneigė perkančiosios organizacijos siekį įgyti aukščiausios kvalifikacijos tiekėjo paslaugas. Darbai, kuriuos buvo siekiama įgyti vykdant pirkimą, turėjo būti atlikti labai kokybiškai ir per ganėtinai trumpą laiko tarpą, todėl kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalios reikšmės nebuvo nustatytos. Tačiau ši aplinkybė tiekėjų konkurencijos neapribojo. Ieškovė nedalyvavo pirkime, todėl jos teisės realiai pažeistos nebuvo. Be to, ji praleido terminą pretenzijai pareikšti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliantė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – kitų institucijų vykdytų viešųjų pirkimų sąlygas, kuriais įrodinėja aplinkybę, jog šioje byloje ginčijama pirkimo sąlyga yra plačiai naudojama ir vykdant kitus viešuosius pirkimus. Apeliantė nenurodė aplinkybių, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Dėl šių priežasčių apeliantės naujai pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (įgaliotoji organizacija) 2016 m. rugpjūčio 11 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą ribotą konkursą „VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo pastato Pylimo g. 56, Vilniuje, kapitalinio remonto-modernizavimo projekto dalies remonto darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 177582. Perkančioji organizacija – VšĮ Centro poliklinika.2016 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė UAB „Gensera“ pateikė atsakovei paklausimą, kuriuo prašė paaiškinti pirkimo sąlygas, o nesutikdama su atsakovės 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakymu į paklausimą, 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateikė pretenziją, kuria reikalavo patikslinti pirkimo sąlygų 49 punkte įtvirtintus kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustatant maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas, kurias viršiję tiekėjai negautų didesnio balo nei kiti tokias pat reikšmes turintys tiekėjai. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2016 m. rugpjūčio 24 d. atsakyme nurodė, ieškovės pretenzijos netenkinanti. 2016 m. sausio 4 d. buvo priimtas sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo, pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo UAB „Baltijos pašvaistė“ su 131 569,40 Eur pasiūlymu. 2016 m. spalio 20 d. perkančioji organizacija VŠĮ Centro poliklinika ir trečiasis asmuo sudarė modernizavimo projekto dalies remonto darbų sutartį Nr. 01-25-417. Bylos nagrinėjimo metu sutartimi prisiimti šalių įsipareigojimai yra pilnai įvykdyti.

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir ieškovės intereso ginčyti pirkimo sąlygas

Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovės nesutikimas su ginčijama viešojo prikimo sąlyga buvo pareikštas tinkamai, o pati atsakovė, pateikdama atsakymą į pretenziją, atnaujino jos nagrinėjimo terminą. Pažymi, kad atsakyme į pretenziją aiškiai nurodyta, jog terminas jai pareikšti yra praleistas, o papildomai pateikti nesutikimo argumentai nereiškia, kad pretenzijos pateikimo terminas buvo atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, sprendžia, kad pasisakydamas dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovės veiksmus, kaip termino pateikti pretenziją atnaujinimą. Iš atsakovės 2016 m. rugpjūčio 24 d. rašto pavadinimu „Dėl pretenzijos nagrinėjimo“ turinio matyti, jog atsakovės viešųjų pirkimų komisija, nors ir nustačiusi, kad pretenzijos pateikimo terminas buvo praleistas, sustabdė pirkimo procedūras, pretenziją išnagrinėjo ir nusprendė ją atmesti dėl dokumente nurodytų priežasčių. Nesutiktina su apeliantės pozicija, jog aptariamame rašte argumentai dėl nesutikimo su pretenzija pateikti tik kaip papildomi argumentai. Tuo labiau, atsakyme aiškiai nurodytas pats pretenzijos išnagrinėjimo faktas bei atmetimo pagrindai. Atsižvelgiant į tai aptartas apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog neegzistuoja joks ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, taip pat pagrindas pateikti ieškinį, nes ji nebuvo pateikusi pasiūlymo pirkime. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo argumentu taip pat neturi pagrindo sutikti. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose tiekėjams suteiktos itin plačios galimybės ginti savo interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Teismų praktikoje aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (dėl veiksmingumo principo žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. Sprendimą Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04- 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).Nagrinėjamu atveju ieškovė nebuvo pateikusi pasiūlymo dalyvauti pirkime, tačiau iš ginčo turinio matyti, jog ginčijama viešojo pirkimo sąlyga, galėjo užkirsti kelią jai pateikti šį pasiūlymą. Tuo tarpu ieškinį tenkinus ir nutraukus pirkimo procedūras bei perkančiajai organizacijai iš naujo organizuojant pirkimą pagal pakoreguotą pirkimo sąlygą, tikėtina, ieškovė būtų galėjusi pateikti savo pasiūlymą ir varžytis su kitais tiekėjais lygiais pagrindais. Dėl šių priežasčių atmestinas apeliantės argumentas, kad šiuo atveju neegzistuoja joks ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas ar pagrindas pateikti ieškinį teismui.

Dėl kvalifikacinės atrankos kriterijų teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės parengtų pirkimo sąlygų atitikties VPĮ įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams. Apeliantė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota išvada, jog atsakovė, pirkimo sąlygų 49 punkte nenustačiusi kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių reikšmių, kurias viršijus tiekėjams būtų skiriamas maksimalus balų skaičius ir daugiau balų nebūtų skiriama, pažeidė sąžiningos konkurencijos principą bei Metodinių rekomendacijų VII skirsnio nuostatas. Atsakovė skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai sutapatino tiekėjų kvalifikacijos vertinimą pagal minimalius kvalifikacinius reikalavimus bei kvalifikacinės atrankos vykdymą ir dėl šios priežasties spręsdamas ginčą rėmėsi netinkamos teisės normomis bei teismų praktika. Pažymėjo, jog teisės aktai nenustato pareigos perkančiosioms organizacijoms pirkimų sąlygose nurodyti kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalias ribas, o Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos, kuriomis rėmėsi teismas nėra privalomo pobūdžio.Prieš vertindama minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Kvalifikacinė atranka – tai procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose. Taikant kvalifikacinę atranką, tiekėjų pajėgumas vertinamas ne tik atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams atžvilgiu, bet ir siekiant išrinkti tam tikrą iš anksto paskelbtą dalyvių skaičių, kuriam bus leista pateikti pasiūlymus. Kvalifikacinės atrankos kriterijai yra skirti atrinkti labiausiai kvalifikuotus kandidatus, todėl gali būti kitokie nei minimalūs kvalifikacijos reikalavimai. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustato tokius kvalifikacinės atrankos kriterijus, kurie yra svarbūs pirkimo sutarčiai vykdyti. Įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui) ir nustatyti VPĮ 35-38 straipsnių pagrindu, t. y. atrankos kriterijai turi būti susiję su kandidatų ekonomine ir finansine būkle, techniniu ir profesiniu pajėgumu, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartais (VPĮ 47 str. 2 d.).Nors apeliantė skunde ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai sutapatino tiekėjų kvalifikacijos vertinimą pagal minimalius kvalifikacinius reikalavimus bei kvalifikacinės atrankos vykdymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog VPĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės yra analogiškos VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintoms nuostatoms ir suponuoja, kad kvalifikacinės atrankos kriterijams taikytini tokie patys reikalavimai, kaip ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, t. y. kvalifikacinės atrankos kriterijai privalo dirbtinai neriboti konkurencijos, būti pagrįsti, proporcingi ir susiję su pirkimo objektu – tarp nustatyto kriterijaus ir kandidato gebėjimo kvalifikuotai įvykdyti sutartį privalo būti patikimas ir įtikinamas priežastinis ryšys. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Tai, ar atitinkamas kriterijus nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog pirkimo sąlygų 49 punktas nustato tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus: 1) P₁ - Kandidato vidutinė metinė svarbiausių atliktų statybos ir montavimo darbų (Statinių kategorija: ypatingi statiniai. Statinių grupė: gyvenamieji ir/ar negyvenamieji pastatai) apimtis per paskutinius 5 (penkis) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 (penkis) metus). Kvalifikacinės atrankos kriterijui P₁ nustatyti duomenys bus vertinami pagal kandidato statybos ir montavimo darbų sąrašą, parengtą pagal 7 priedą, bei pateiktas užsakovų pažymas, o jų nesant – tiekėjo deklaraciją. Vertinamo kriterijaus lyginamais svoris lygus 20; 2) P₂ – Kandidatas per paskutinius 5 (penkis) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 (penkis) metus) yra įvykdęs bent 1 panašią sutartį, kurios (-ių) kiekvienos vertė yra ne mažesnė kaip 100.000 Eur be PVM. Panašia sutartimi laikoma ypatingos kategorijos negyvenamosios paskirties pastato naujos statybos (ir) ar rekonstrukcijos, (ir) ar remonto sutartis. Kvalifikacinės atrankos kriterijui P₂ nustatyti duomenys bus vertinami pagal kandidato sutarčių sąrašą, parengtą pagal 5 priedą, bei pateiktas užsakovų pažymas, o jų nesant – tiekėjo deklaraciją. Vertinamo kriterijaus lyginamasis svoris lygus 80. Abiejų kriterijų lyginamųjų svorių suma lygi 100.Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog bet koks pirkimo objektas turi turėti pirkimo ribas, nuo kurių tiekėjas galėtų būti laikomas pakankamai geru ir jos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į viešojo pirkimo objekto kainą. Nenustačius maksimalių atrankos kriterijų reikšmių, kurias pasiekus, skiriamas maksimalus kriterijaus balas ir papildomai balai nebeskiriami, susiklosto tokia situacija, kuomet nustatytieji kriterijai tampa neproporcingi pirkimo objektui (VPĮ 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-493-302/2017; 2017-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-391-157/2017). Su tokia pozicija sutiktina ir šios civilinės bylos kontekste. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nenustačius maksimalių kvalifikacijos kriterijų reikšmių, kurias viršijus papildomi balai nebus skiriami, tiekėjai, siekdami atitikti tokius kvalifikacijos kriterijus, nors ir yra pajėgūs darbus atlikti savarankiškai, nesant jokio objektyvaus pagrindo yra verčiami jungtis į didesnes ūkio subjektų grupes vien dėl to, kad surinktų kuo daugiau balų už savo kvalifikaciją ir turėtų galimybę dalyvauti derybose, kas tikėtina, padidintų jų siūlomą kainą.Taigi, įvertinusi faktines ginčo aplinkybes ir pirkimo sąlygų turinį, teisėjų kolegija iš esmės pagrįstomis ir teisėtomis pripažįsta ginčijamame sprendime padarytas išvadas, jog nagrinėjamu atveju nenustačius kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2 maksimalių reikšmių, kurias viršijus tiekėjams būtų skiriamas maksimalus balų skaičius ir daugiau balų nebūtų skiriama, buvo pažeisti sąžiningą tiekėjų konkurenciją užtikrinantys principai, užkirstas kelias į tolimesnį etapą patekti mažesniems, bet pakankamai kvalifikuotiems, patikimiems rinkos dalyviams, ir tokiu būdu apribota ne tik konkurencija tarp tiekėjų, bet ir galimybė perkančiajai organizacijai gauti kokybiškas paslaugas už racionalią kainą (VPĮ 3 str. 3 d. 2 p., 47 str. 2 d.).Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nenurodė jokios teisės normos, kuri įpareigoja perkančiąją organizaciją nustatyti maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas, o nurodytos Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos perkančiajai organizacijai nėra privalomos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka tik iš dalies. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos – ne norminio pobūdžio teisės aktas, kuris nepatenka į pozityviosios teisės reglamentavimo sritį, ir atsižvelgiant į tai, šalys negali pateisinti ginčijamų konkurso sąlygų vien tik VPT rekomendacijų nuostatomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimtas civilinėse bylose e3K-3-1-969/2017; e3K-3-2-248/2017). Tačiau tai nepanaikina skundžiamame sprendime padarytos išvados, jog aptarti kvalifikacinės atrankos kriterijai riboja konkurenciją ir taip pažeidžia VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Pažymėtina, jog vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009), todėl aplinkybė, kad teismas nenurodė jokios konkrečios teisės normos, įpareigojančios perkančiąją organizaciją nustatyti maksimalią kvalifikacinio reikalavimo ribą, nėra pargintas padaryti priešingą išvadą. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kurioje viešojo pirkimo sąlygų 49 punkte įtvirtinti kvalifikacinės atrankos kriterijai pripažinti neteisėtais, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl alternatyvios sankcijos taikymo

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs neteisėtais pirkimo sąlygų 49 punkte įtvirtintus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir nustatęs, jog pirkimo sutartis su nustatytu laimėtoju bylos nagrinėjimo metu buvo ne tik sudaryta bet ir pilnai įvykdyta, sprendė, jog nėra pagrindo nutraukti viešąjį pirkimą, tačiau taikė atsakovei alternatyviąją sankciją – 5 000 Eur baudą. Apeliaciniame skunde atsakovė su šia alternatyviąja sankcija nesutinka, nurodo, jog baudos dydis yra aiškiai per didelis, kadangi nustatydama viešojo pirkimo sąlygas atsakovė vadovavosi teisės aktais, taip pat atsižvelgė į tokių pirkimų vykdymo praktiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovei paskirta bauda nėra per didelė ar neproporcinga. Aplinkybė, jog neteisėta pripažintą sąlygą vykdydamos viešuosius pirkimus nustato ir kitos perkančiosios organizacijos nepanaikina apeliantės kaltės dėl jos vykdyto viešojo pirkimo metu padarytų pažeidimų. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas atsakovei baudą įvertino padaryto pažeidimo sunkumą ir jo sukeltas pasekmes bei skyrė jai ženkliai mažesnį nei VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas maksimalus baudos dydis (nepilnai 3,8 proc. nuo sutarties sumos). Dėl šių priežasčių tenkinti apeliantės prašymą sumažinti baudos dydį arba jos iš viso netaikyti taip pat atmetamas.

Dėl bylos procesinės baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo procedūras, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, nei atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, nei trečiojo asmens UAB „Baltijos pašvaistė“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nors ieškovė UAB „Gensera“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Dėl šios priežasties ieškovės prašymas taip pat netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.