Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-04-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-66-300/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
AN2-66-300/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00975-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Vidmantas Mylė (pirm.)
Pažeidėjas
D. Z.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-66-300/2021Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00975-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.8; 16.9.3; 21.11.10(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-10-771/2021.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-6791-2020 D. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 75 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. sausio 18 d. 20.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugų, nedavė kelio dešiniau jo pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Taip D. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimus.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Z. padavė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, prašydamas panaikinti Institucijos 2020 m. spalio 14 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 24 d. nutartimi atmetė jo skundą ir paliko Institucijos 2020 m. spalio 14 d. nutarimą nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Z. prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3.1. Skunde teigiama, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, rėmėsi tik tais, kurie galėtų pavirtinti Institucijos nutarime išdėstytas aplinkybes, o kitus nemotyvuotai atmetė, t. y. jo bei liudytojų I. D. ir L. D. paaiškinimus vertino kritiškai, kadangi juos paneigia kitų liudytojų paaiškinimai bei ekspertizės išvados ir eksperto paaiškinimai. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos, kadangi liudytojų A. L., A. L., S. M. ir G. M. paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems, net jų pačių duotiems paaiškinimams, duotiems atliekant eismo įvykio tyrimą policijoje.

3.1.1. Ekspertas savo išvadas grindė aplinkybėmis, kurios buvo paneigtos teismo posėdžio metu duotais liudytojų (policijos pareigūnų) T. T. ir M. A. paaiškinimais. Eksperto išvadų aprašomose dalyse ir eksperto paaiškinimuose teisme nurodoma, kad ekspertas, nustatydamas automobilių susidūrimo vietą bei važiavimo kryptį, automobilio VW GOLF nuvažiavimo atstumą nuo įvykio vietos rėmėsi eismo įvykio vietoje darytomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti ant važiuojamosios kelio dalies galinčios plastiko dalys bei padangų žymės (tą teismas pažymi ir nutartyje). Ekspertas teisme bandė įteigti, kad padangų stabdymo žymė gali būti automobilio VW GOLF, kadangi šis pėdsakas matomas įvykio vietos nuotraukose ir pėdsakas eina betarpiškai iš po šio automobilio, tačiau jokie abiejų automobilių stabdymo pėdsakai, būdingi staigiam stabdymui įvykio vietos schemoje nebuvo pažymėti, kadangi į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai T. T. ir M. A. tokių pėdsakų nenustatė. Priešingai, teisme šie liudytojai patvirtino, kad nuotraukose matomas stabdymo pėdsakas yra ne automobilio VW GOLF, jokių kitų stabdymo pėdsakų nebuvo. Be to, policijos pareigūnas M. A. teismo posėdyje patvirtino, kad (vertinant liudytojo A. L. paaiškinimus dėl staigaus stabdymo) ant kelio dangos turėjo likti automobilio RENAULT MEGANE stabdymo žymės, būdingos staigiam stabdymui, kadangi įvykio dieną oro sąlygos buvo geros, kelio danga buvo sausa. Policijos pareigūnai teisme patvirtino, kad plastiko detalės nuo automobilio VW GOLF ant kelio pabiro po to, kai M. A. kliudė šio automobilio valstybino numerio tvirtinimo plastikines detales, jos nulūžo ir nukrito ant važiuojamosios kelio dalies. Taigi ekspertas, teikdamas išvadas, vadovavosi aplinkybėmis, kurios buvo paneigtos atlikus įrodymų tyrimą teisme, todėl eksperto išvados dėl automobilių susidūrimo vietos nustatymo, automobilių važiavimo krypties, automobilio VW GOLF nuvažiuoto atstumo nuo įvykio vietos, šio automobilio 3 laipsnių pasisukimo kampo yra nepagrįstos ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

3.1.2. Ekspertas iš esmės vadovavosi tik liudytojų A. L., A. L., S. M. ir G. M. paaiškinimais, tačiau visiškai neanalizavo ir neatsižvelgė į jo bei liudytojų I. D. ir L. D. paaiškinimus, kurie nuo pat įvykio tyrimo pradžios tvirtino, kad automobilis VW GOLF persirikiavo ne staiga, o įvažiavęs į pirmą eismo juostą stovėjo, už 3-4 sekundžių į automobilio galą atsitrenkė automobilis RENAULT MEGANE. Nuotraukose akivaizdžiai matosi, kad šioje kelio dalyje buvo atliekami kelio remonto darbai, teritorija aptverta, o vienos tvorelės tvirtinimo segmentai stovi pirmoje eismo juostoje. Dėl antroje eismo juostoje stovinčių automobilių pasislinkimo link pirmos eismo juostos jis buvo privestas sustoti. Teisme A. L. nurodė, kad persirikiavo manevras buvo atliktas maždaug 20-30 metrų atstumu iki jo vairuojamo automobilio, persirikiavęs automobilis VW GOLF dar važiavo pirma eismo juosta, taigi pats A. L. patvirtino, kad automobilis VW GOLF nebuvo „užkištas“. Tokiu būdu A. L. patvirtino eksperto išvadą, kad automobilis RENAULT MEGANE važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, buvo neprivažiavęs susidūrimo vietos didesniu nei 29 metrų atstumu, vairuotojas laiku nestabdė automobilio ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimu. Be to, ekspertas papildomoje išvadoje nurodo, kad automobilis RENAULT MEGANE, važiuodamas pastoviu 50 km/h greičiu, per 4 sekundes nuvažiuotų 55,6 m atstumą. Būtent dėl automobilio RENAULT MEGANE vairuotojo A. L. veiksmų kilo eismo įvykis. A. L. yra A. L. gyvenimo draugė, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau ji teisme patvirtino, kad tuo metu, kai automobilis VW GOLF persirikiavo į pirmą juostą, tarp automobilių buvo maždaug vieno automobilio ilgio, t. y. apie 3-5 metrų, atstumas, kad automobiliai susidūrė tik persirikiavus. Liudytojos A. L. parodymai akivaizdžiai prieštarauja minėtiems A. L. paaiškinimams. Šie prieštaravimų teisme pašalinti nepavyko. Liudytojos G. M. paaiškinimai teisme turėtų būti vertinimai kritiškai, kadangi jie prieštarauja jos pačios paaiškinimams, duotiems atliekant tyrimą policijoje.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, nes teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

III. Apygardos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad D. Z. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

6. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nė vienam iš byloje esančių įrodymų nebuvo suteikta išskirtinė įrodomoji reikšmė, teismas išsamiai išanalizavo tiek D. Z. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus ir savo išvadas grindė surinktų bei teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, o ne pavienių, byloje esančių įrodymų vertinimu.

7. Priešingai nei teigiama skunde, nėra esminių prieštaravimų tarp liudytojų A. L., A. L., S. M., G. M. paaiškinimų, duotų netrukus po eismo įvykio, bei apylinkės teisme duotų parodymų. Liudytojais apklausti S. M. ir G. M. nurodė, kad važiuodami antrąja eismo juosta matė, jog jiems iš paskos važiuoja baltos spalvos VW GOLF. S. M. tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir duodamas paaiškinimus teisme patvirtino matęs, kaip minėtas baltos spalvos automobilis persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmąją, tačiau vėliau minėto automobilio nebematė, nes nuvažiavo. Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir kartu su S. M. važiavusi G. M.. Vien tai, kad G. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė mačiusi į dešinę pusę išlindusį baltos spalvos automobilį, t. y. kaip šis automobilis persirikiuoja iš antrosios juostos į pirmąja, o duodama parodymus teisme liudytoja G. M. nurodė, kad negali nurodyti, kokį manevrą atliko baltos spalvos VW GOLF, savaime nereiškia, kad ši liudytoja pakeitė savo pirminius parodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad netrukus po eismo įvykio duodami parodymai yra tiksliausi, nes asmuo geriausiai atsimena įvykio aplinkybes. Natūralu, kad praėjus ilgesniam laiko tarpui po įvykio, asmuo gali užmiršti tam tikras įvykio aplinkybes, todėl teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad prieštaravimai tarp to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų savaime nereiškia, kad byla negali būti teisingai išspręsta, nes visi byloje esantys lyginami, gretinami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Būtent tai nagrinėjamu atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas.

8. A. L. ir kartu su juo automobiliu važiavusi A. L. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad D. Z. vairuojamas automobilis staiga persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmąją, nors A. L. staiga stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, todėl jo vairuojamas automobilis RENAULT MEGANE atsitrenkė į automobilį VW GOLF. O administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei kartu su juo automobiliu vykę I. D. ir L. D. tvirtino, kad persirikiavo manevras nebuvo atliktas staiga, eismo įvykis kilo tik po to, kai D. Z. jau buvo persirikiavęs į pirmąją eismo juostą ir sustojo. Taigi siekdamas nustatyti, kurio eismo įvykio padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, pagrįstai pirmosios instancijos teismas analizavo ne tik liudytojų parodymus, bet ir objektyviuosius duomenis. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs eismo įvykio schemą, nuotraukas, eksperto bei liudytojų parodymus, motyvuotai paaiškino, kodėl nesivadovauja ekspertizės akte nurodyta automobilių susidūrimo vieta bei atstumu, kurį po susidūrimo pajudėjo automobilis VW GOLF. Negalima teigti, kad automobiliai susidūrė ten, kur ant kelio važiuojamosios dalies pabiro automobilio VW GOLF valstybinį numerį laikančios konstrukcijos plastikinės detalės, nes jos pabiro po to, kai policijos pareigūnas, apžiūrėdamas eismo įvykio vietą, užkliuvo už automobilio. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. A., pildęs eismo įvykio schemą, nurodė, kad įvykio vietoje jis nepastebėjo jokių stabdymo pėdsakų, todėl jų nepažymėjo schemoje. Nors įvykio vietos nuotraukose matyti stabdymo pėdsakai, vedantys link automobilio RENAULT MEGANE, kuriuos ekspertas priskyrė būtent šiam automobiliui (o ne kaip skunde teigiamai, automobiliui VW GOLF), liudytojo M. A. teigimu, šie pėdsakai nėra susiję su eismo įvykiu ir galėjo būti palikti kitos transporto priemonės. Be to, teismo posėdyje apklaustas ekspertas E. G. pripažino, kad net ir vertinant, kad stabdymo pėdsakai yra ne automobilio RENAULT MEGANE, tai nekeistų ekspertizės akto išvadų. Liudytojo M. A. teiginį, kad staiga stabdant ant sausos kelio dangos turėjo likti stabdymo pėdsakai paneigė ilgametę transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją turintis ekspertas E. G., kuris apylinkės teismo posėdyje paaiškino, kad ne visada staiga stabdant ant kelio dangos matosi stabdymo žymės. Įvertinęs nustatytus abiejų transporto priemonių apgadinimus bei transporto priemonių padėtį po eismo įvykio, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu automobilis VW GOLF nebuvo baigęs manevro, t. y. nebuvo pilnai įvažiavęs į pirmąją eismo juostą ir tai iš esmės prieštarauja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei kartu su juo važiavusių I. D., L. D. teiginiams, kad iki susidūrimo D. Z. jau buvo persirikiavęs į pirmąją eismo juostą. Nustatęs, kad šie parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, pagrįstai pirmosios instancijos teismas jais nesivadovavo priimdamas skundžiamą nutartį.

9. Sutiktina, kad ne visi įvykį matę asmenys taip pat aiškina, koks buvo atstumas tarp transporto priemonių, prieš D. Z. persirikiavimą, pavyzdžiui, A. L. teigė, kad atstumas buvo nedidelis, apytikriai, per vieną automobilį, A. L. teigimu, tuo metu, kai automobilis VW GOLF persirikiavo į pirmąją eismo juostą, tarp jo vairuojamo automobilio RENAULT MEGANE ir automobilio VW GOLF buvo 20-30 metrų atstumas, o D. Z. vertinimu, į tarpą tilptų aštuoni lengvieji automobiliai. Atsižvelgiant į tai, kad standartinio lengvojo automobilio ilgis apie 4 metrus, daroma išvada, kad tarp šių A. L. ir D. Z. parodymų nėra esminio skirtumo, akivaizdu, kad tarpas tarp lengvųjų automobilių buvo apie 30 metrų. Ekspertas apskaičiavo, kad važiuojant leistinu greičiu (t. y. 50 km/h) automobilio RENAULT MEGANE vairuotojas visiškai sustoti iki staiga atsiradusios kliūties galėtų už 29 metrų, tai reiškia, kad esant mažesniam nei 29 metrų atstumui tarp automobilio RENAULT MEGANE ir kliūties (pvz., automobiliui VW GOLF), automobilio RENAULT MEGANE vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustoti ir išvengti susidūrimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal KET 101 punktą prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, daroma išvada, kad D. Z. pažeidė šį reikalavimą, nes byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad tuo metu, kai D. Z. vairuojamas automobilis ėmė keisti važiavimo kryptį (persirikiavo iš antrosios eismo juostos į pirmąją), atstumas tarp automobilių buvo pernelyg mažas, kad šį manevrą būtų galima laikyti saugiu, nes pirmąja eismo juostą važiavęs automobilis buvo priverstas staiga stabdyti. Taigi būtent D. Z. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė priežastis šiam eismo įvykiui kilti, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

10. Apygardos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. apeliacinio skundo ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė