- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-121-365/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24730-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Saulius Lauraitis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui, nuteistajam E. K. (vaizdo konferencijos būdu), nuteistojo E. K. gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio (patiklsinto to paties teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi), kuriuo:
E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam skirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir E. K. skirta galutinė 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis bei šiuo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteista iš E. K. 2 235,55 EUR turtinė žala.
V. J. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš E. K. 819,85 EUR turtinės žalos ir 2 114 EUR neturtinės žalos. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. E. K. nuteistas už tai, kad vartodamas fizinį smurtą nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis 2019 m. birželio 13 d., apie 2 val., V. J. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl menkavertės priežasties, t. y. išgertuvių metu V. J. B. paraginus jį (E. K.) išeiti iš namų, jis nemažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė V. J. B. į veido bei kūno sritis, dėl ko pastarasis parkrito ant žemės. Tokiu būdu dėl sumušimų veide, muštinės žaizdos dešinio smilkinio srityje, apatinio žandikaulio abipusio lūžio, dešiniųjų VII-VIII, bei kairiųjų IX-XII-o šonkaulių komplikuotų lūžių nesunkiai sutrikdė V. J. B. sveikatą.
2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, darė išvadą, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad 2019 m. birželio 13 d. apie 2 val. būtent E. K. smurtavo prieš V. J. B.. E. K. smurtiniams veiksmams nebuvo jokio pagrindo. Pastarojo veiksmai buvo be aiškios motyvacijos ir dingsties, įtakoti suvartoto alkoholio kiekio. Apylinkės teismas nustatęs, kad kaltinamasis smurtavo prieš visiškai nepažįstamą, garbaus amžiaus asmenį, jo paties namuose, darė išvadą, kad E. K. veiksmai vertinti kaip įžūlūs, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, neatitinkantys bendrųjų viešo elgesio taisyklių ir moralės požiūriu nepriimtini, todėl tokius veiksmus pripažino chuliganiškais. Kadangi ištyrus byloje surinktus įrodymus pasitvirtino, jog E. K. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, konstatavo, jog kaltinamojo (nuteistojo) veiksmai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuoti teisingai. Teismas vertindamas liudytojos O. J. parodymus, ir nustatęs, kad jos parodymai buvo itin nenuoseklūs ir prieštaringi, atsižvelgęs į VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ raštą, jog O. J. yra nustatytas šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas ir dėl nestabilios psichikos būsenos jos apklausti nerekomenduojama, šios liudytojos parodymus laikė nepatikimais tiek dėl liudytojos ligos, tiek dėl jų nenuoseklumo, ir jais nesivadovavo. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovavosi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir darė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis už sankcijos vidurkį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Iš apelicinio skundo turinio seka, jog nuteistasis E. K. alternatyviai prašo arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-03 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba skirti jam švelnesnę subendrintą bausmę vertindamas, jog jis yra nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai.
3.1. Apeliaciniame skunde atkartojant liudytojos O. J. parodymus, nuteistasis pabrėžia, kad liudytoja O. J. davė parodymus, kad ji paėmė pinigus ir mobiliuosius telefonus, aukso dirbinius bei panaudojo fizinį smurtą prieš V. J. B.. Tai kosntatuota ir šioje byloje. Akcentuojama, kad O. J. ir V. J. B. nuolat keldavo emocines scenas, t.y. būdavo susižaloję, kruvini kviesdavo policiją. Taip pat šios liudytojos parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis darė psichologinį spaudimą jai (liudytojai O. J.). Pažymi, kad liudytoja O. J. yra priklausoma nuo alkoholio, todėl bando pateisinti savo veiksmus ir nusikalstamą veiką. Pasak apelianto, ir nukentėjusysis turi psichologinių ligų. Todėl vertina, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi šių asmenų (nukentėjusiojo ir liudytojos O. J.) parodymais. Apeliantas pabrėžia, jog tirinat nusikalstamos veikos aplinkybes nebuvo apklausti nukentėjusiojo V. J. B. kaimynai, byloje nėra apklaustas ir nei vienas pareigūnas. Nuteistasis akcentuoja, jog liudytoja O. J. skambino advokatui S. Lauraičiui ir prisipažino, kad ji įvykdė fizinį smurtą prieš V. J. B.. Taip pat nurodo, kad nukentėjusysis V. J. B. narkotinėmis medžiagomis valdė liudytoją O. J., jos emocinę būklę, savijautą bei stabilumą.
3.2. Tai pat apeliaciniu skundu nesutinkama su paskirta galutine subendrinta bausme. Manoma, kad apylinkės teismas subendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2020 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, kai bausmės sudedamos iš dalies, pridėjo pernelyg didelę bausmės dalį, paskirdamas per griežtą galutinę 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, jog apeliantas turi problemų su sveikata, serga širdies ligomis, yra nedarbingas dėl praeityje patirtos kojos traumos, šiuo metu jam taip pat turi būti atliekama kojos operacija. Švelninant bausmę nuteistasis nurodo prašantis atsižvelgti į tai, kad nusikalstamus veiksmus, už kuriuos apeliantas nuteistas 2020-04-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, jis įvykdė dėl pavydo, buvo išprovokuotas, dėl to gailisi ir apgailestauja. Prašo tinkamai įvertinti aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę.
4. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apelianto E. K. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.
Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas ir tvirtinama, kad teismas išvadas padarė išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nepagrįstai jo kaltę grindė nukentėjusiojo ir liudytojos O. J. parodymais, taip padarius išvadas neatitinkančias faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat pateiktas alternatyvus prašymas švelninti subendrintą bausmę, apeliantui vertinant, jog jam paskirta per griežta galutinė subendrinta bausmė.
7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo E. K. kaltės. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kas nepagrįstai ginčijama apeliaciniame skunde.
8. Apelianto vertinimu, jis (E. K.) yra nuteistas nepagrįstai, nes byloje nenustatyta, kuris asmuo sužalojo nukentėjusįjį. Tvirtinama, kad nukentėjusysis V. J. B. ir liudytoja O. J. nuolat keldavo emocines scenas, dažnai būdavo susižaloje, kruvini, o kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis jis (E. K.) smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, teigdamas, kad galėjo būti, jog tik pastūmė nukentėjusįjį. Tačiau su tokais nuteistojo E. K. argumentais sutikti negalima, nes jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma: nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais duomenimis, o tokią keliamą versiją teisėjų kolegija vertina kaip bandymą sumenkinti kaltinamojo veiksmų reikšmę kilusiems padariniams ir atsiradusiai žalai.
9. Šioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad E. K. ir V. J. B. susipažino 2019 m. birželio 12 d., kai nukentėjusysis su O. J. priėjo prie kaltinamojo, po ko visi nusipirkę alkoholio taksi automobiliu nuvyko į V. J. B. namus, kur kartu vartojo alkoholį lauke ir viduje. Tokias aplinkybes patvirtino nuteistasis, nukentėjusysis V. J. B., analogiškai susipažinimo ir atvykimo į (duomenys neskelbtini) g. aplinkybes atpasakojo ir iš V. J. B. pasakojimų tai sužinoję jo sūnus R. B. bei sesuo N. A. J..
10. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis parodė, kad bevartojant namuose alkoholį E. K. nei iš šio nei iš to pradėjo klausinėti nesuprantamų klausimų nukentėjusiojo ir sudavė jam 4-6 smūgius (ikiteisminio tyrimo metu nurodė 4-5 smūgius, teisme – 6 smūgius) į veidą ir kaklą, papildomai teisme nurodė dar du smūgius į šonus, dėl ko jis (V. J. B.) tai atgaudavo, tai prarasdavo sąmonę. Nuteistasis tokius nukentėjusiojo parodymus neigė, kaip ir apeliaciniame skunde, tvirtindamas, kad nežino, kas galėjo nukentėjusįjį sužaloti. Tačiau tokie nuteistojo parodymai paneigti nuosekliais nukentėjusiojo V. J. B. parodymais, kuris paaiškino sužalojimų mechanizmą, ir kuriuos netiesiogiai patvirtina liudytojų R. B. (nukentėjusiojo sūnaus) bei N. A. J. (nukentėjusiojo sesers) parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis seseriai N. A. J. paskambino apie 04.30 val. į stacionarų telefoną (R. B. nurodė tikslų skambučio į mobilųjį telefoną laiką – 04.28 val), kalbėdamas su N. A. J. telefonu V. J. B. nurodė, kad ilgai negalėjo surinkti jos telefono numerio ir, kad jį sumušė vyriškis, kurį nukentėjusysis su liudytoja O. J. buvo pasikvietę į namus. Liudytojas R. B. taip pat nurodė, jog iš nukentėjusiojo jis sužinojo, kad pastarasis buvo sumuštas vyro, kurį pasikvietė. Be to, tiek iš nuteistojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų seka, kad įvykio vakarą be E. K. kitų pašalinių asmenų V. J. B. namuose nebuvo, apklaustas teisiamajame posėdyje nuteistasis patvirtino, kad nukentėjusysis niekur nebuvo išėjęs, skausmais nesiskundė, nuteistasis nematė, kad nukentėjęs būtų parkritęs, o apeliantui E. K. būnant namuose, nukentėjusysis nebuvo išėjęs į lauką, nurodydamas, V.J. B. namuose jis buvo iki vakaro, kuomet išvyko kartu su liudytoja O. J.. Šių duomenų visuma pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta įrodymais, kuri neginčytinai patvirtina, kad niekas kitas, tik kaltinamasis galėjo sužaloti nukentėjusįjį. Tokią išvadą pagrindžia ir 2020 m. balandžio 6 d. specialisto išvada Nr. 140-IS1-919(8.1), kurioje nurodyta, jog ant tirti pateiktų įvykio vietoje rastų daiktų buvo nustatyti tik trijų žmonių biologiniai pėdsakai – dviejų vyrų ir moters, kas pašalina bet kokias abejones, jog V. J. B. galėjo sužaloti kitas, jau po E. K. išėjimo, atėjęs asmuo. Be to, nukentėjusysis V. J. B. parodė, jog nuteistajam E. K. išėjus, jis iš vidaus užrakino duris ir užkabino kabliu, o liudytojo R. B. parodymais nustatyta, jog durys buvo užrakintos iš vidaus ir jis (R. B.) į vidų galėjo patekti tik išėmęs durų stiklą. Iš specialisto išvados Nr. G 2221/2019 (01) matyti, kad V. J. B. sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, kurie nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamajam (nuteistajam) išėjus nukentėjusysis pats susižaloti taip pat negalėjo. Taigi, byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad 2019 m. birželio 13 d. apie 2 val. būtent E. K. smurtavo prieš V. J. B., padarydamas šiam specialisto išvadoje Nr. G 2221/2019 (01) konstatuotus sužalojimus, kurie padaryti ne mažiau 5 trauminiais poveikiais galvos ir šonkaulių srityse, visumoje vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
11. Nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad tarp jų nebuvo jokio aiškaus asmeninio pobūdžio konflikto ir jokie konfliktiniai santykiai jų nesiejo, nukentėjusysis ir nuteistasis patvirtino, kad iki įvykio jiedu vienas kito nepažinojo, nepažinojo nuteistasis ir liudytojos O. J., o bylos duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus prieš nuteistąjį E. K.. Priešingai, iš nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, kad jis būdamas garbaus amžiaus (74 metų) stengėsi įsiteigti E. K. – pasikvietė į savo namus, vaišino alkoholiu, užleido šeimininko kėdę, nuteistojo E. K. įkalbinėjamas kartu važiavo į naktinę parduotuvę. Matydamas, jog jis (V. J. B.) nebenori toliau vartoti alkoholio (nagrinėjamu atveju matyti, kad alkoholio nuteistasis buvo suvartojęs labai daug) ir nenorėdamas konfliktuoti su nuteistuoju (pasak liudytojos S. B., būdamas neblaivas E. K. tampa labai agresyvus) tik prašė nuteistojo važiuoti namo. Taigi, E. K. smurtiniams veiksmams nebuvo jokio pagrindo. Todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad pastarojo veiksmai buvo be aiškios motyvacijos ir dingsties, įtakoti suvartoto alkoholio kiekio. Todėl įvertinusi tokias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo E. K. smūgių, kurie nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sudavimo paskatos buvo chuliganiškos, jam suvokiant, kad smurtą naudoja dėl mažareikšmės dingsties, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
12. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo atveju būtina vadovautis liudytojos O. J. parodymais. Sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas aiškiai pasisakė dėl liudytojos O. J. duotų parodymų. Teismas pagrįstai šios liudytojos parodymais nesivadovavo, nes jos duodami parodymai tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu (T. 2, b.l. 152) buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, kiekvienos apklausos metu ji nurodydavo kitokias įvykio aplinkybes. Be to, vertinant šios liudytojos parodymų patikimumą, baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme buvo gauti duomenys iš VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės, kur nurodoma, kad O. J. yra nustatytas šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas, dėl nestabilios psichikos būsenos ją apklausti nerekomenduojama (t. 2, b. l. 185). Atsižvelgiant į tokias nustatytas aplinkybes nesutiktina, kad šioje byloje būtų vadovaujamasi minėtos liudytojos parodymais.
13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nuteistojo E. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir daryti kitokias išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl nėra teisinio pagrindo nuteistojo E. K. apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
14. Apeliantas E. K. mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas subendrintą bausmę pagal kelis nuosprendžius nepakankamai įvertino bausmės tikslus ir skyrė per griežtą subendrintą bausmę. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo teigti, jog apylinkės teismas netinkamai taikė BK nuostatas, kuriomis reglamentuojamas dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdas, ir E. K. paskyrė aiškiai per griežtą, todėl neteisingą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Teismas turi diskreciją nuspręsti, kokią ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridėti prie nagrinėjamoje byloje už nusikalstamos veikos padarymą teismo paskirtos bausmės. Už nusikalstamos veikos padarymą šiuo nuosprendžiu E. K. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis šios paskirtos bausmės neginčija. Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo E. K. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, E. K. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą neturi jokio pagrindo.
15. Iš baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu kaltinamajam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė net už tris (BK 135 str. 1 d., 135 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d.) nedideliu laiko skirtumu padarytus smurtinius nusikaltimus, įvykdytus nepraėjus nė metams laiko po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, į kurią buvo pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Kadangi nuteistasis šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė iki 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (t.y. 2019-06-13), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu teisingai subendrinta su 2020 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes teismas taikė jam palankesnį bausmių bendrinimo būdą ir paskirtas bausmes iš dalies sudėjo, t.y. prie griežtesnės 10 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik dalį – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 11 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl bausmės skyrimo ir bendrinimo, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, bei E. K. padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad E. K. praeityje teistas 4 kartus, visos ankstesnės jo veikos smurtinio pobūdžio (t. 2, b. l. 62-72). Šioje byloje buvo sutrikdyta garbaus amžiaus nukentėjusiojo sveikata, smūgius suduodant į gyvybiškai svarbią vietą – galvą. Kaltinamasis savo kaltę neigė, nukentėjusiojo neatsiprašė ir padarytos žalos neatlygino. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nesustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstama veika padaryta būnant recidyvistu taip pat apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Aptartos aplinkybės akivaizdžiai liudija nuteistojo polinkį į smurtinį elgesį, rodo jo didelį pavojingumą, elgesio korekcijos vengimą ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir tai, kad E. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybės, turinčias reikšmės individualizuojant E. K. paskirtą subendrintą bausmę, jos buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį nuteistojo E. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus apygardos teismui pateikė pažymą bei patikslintą pažymą, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo E. K. valstybės naudai priteistinos 111,06 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra tenkintas nukentėjusiojo bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai, nuteistasis nedirba ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, o duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra, apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas neprašė iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti 111,06 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.