Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ atstovui advokatui Egidijui Langiui, atsakovo J. P. (J. P.) atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovui J. P. (J. P.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2018 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 39,29 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (39,29 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2018 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi patenkino atsakovo J. P. (J. P.) pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7267-1064/2019 (buvęs bylos Nr. e2-42336-1064/2018), peržiūrėjimo, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7267-1064/2018 (buvęs bylos Nr. e2-42336-1064/2018) ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino, kad palėpė priskirtina bendrojo naudojimo patalpoms, todėl atsakovas privalo proporcingai prisidėti prie jos išlaikymo. Kadangi atsakovui Registrų centro duomenimis priklauso 1456/100000 dalys palėpės, o tai atitinka 6,21 kv. m, mokesčiai buvo apskaičiuojami vadovaujantis šiais duomenimis. Ieškovės atstovas nurodė, kad administravimo mokestis buvo apskaičiuojamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakyme Nr. 30-1917 „Dėl UAB „Naujininkų ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ nustatytą tarifą – 0,15 Lt/0,048 Eur (6,21 kv. m x 0,048 Eur = 0,30 Eur). Administravimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“.

Kaupiamųjų lėšų dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimą Nr. 390 – 0,05 Eur už 1 kv. m (6,21 kv. m x 0,05 Eur = 0,31 Eur).

Namo priežiūros išlaidų mokestis apskaičiuojamas pagal Vilniaus miesto valdybos 1999-07-08 sprendimu Nr. 1283V patvirtintą Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodiką – 0,0611 Eur už kv. m – (6,21 kv. m x 0,0611 Eur= 0,38 Eur).

Mokestis už buitinių atliekų (šiukšlių) išvežimą apskaičiuojamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-11 sprendimą Nr. 1-444 „Dėl atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ – 0,09 Eur (be PVM) už 1 kv. m. – (6,21 kv. m x 0,1089 Eur = 0,68 Eur).

Šildymo sistemos eksploatacijos mokestis apskaičiuojamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-10 sprendimą „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ ( prieš tai galiojo 2010-01-13 sprendimas Nr. 1-1344) – 0,24 Lt/0,0695 Eur už 1 kv. m – (6,21 kv. m x 0,0695 Eur = 0,44 Eur).

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir savo atsikirtimus grindė iš esmės dviem argumentais: 1) kad ieškovė, apskaičiuodama mokesčius, juos padalija tik tiems namo gyventojams, kurių palėpės dalys yra įregistruotos; 2) neįrengta palėpė nepriskiriama prie namo naudingojo ploto, todėl, mokesčiai neturėtų būti skaičiuojami nuo atsakovui priklausančios 1456/100000 (6,21 kv. m) palėpės dalies.

Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalies nuostatas bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus, o maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatas buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kadangi apskaičiuojant atsakovo turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje jam priklausanti neįrengtos palėpės dalis nėra įskaičiuojama (neturi naudingo ploto, tai bendrojo naudojimo patalpa), tai pagal įstatymų leidėjo valią ir administravimo mokestis už šį atsakovo nuosavybės teise turimą plotą nėra skaičiuojamas.

Kitos ieškovės reikalaujamos sumokėti sumos (remonto, šiukšlės, šildymo sistemų eksploatacijos), t. y. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir priežiūros išlaidos, atsakovo nuomone apskaičiuojamos vadovaujantis CK4.82-4.85 straipsniais, t. y. savininkai turi proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Proporcija pagal to paties straipsnio 7 dalį yra apskaičiuojama imant savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 30-1917 pagrindu yra paskirta namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 426,22 kv. m. 1456/10000 šios pastogės dalis (sudaranti 6,21 kv. m.) dalinės nuosavybės teise nuo 1998 m. lapkričio 19 d. priklauso atsakovui (e. b. l. 58).

Ieškovės skaičiavimu, atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. apskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kaupiamąsias lėšas, namo priežiūros išlaidas, remonto darbus, šildymo sistemų eksploataciją ir šiukšlių išvežimą yra 39,29 Eur, iš kurių: administravimo išlaidos sudaro 7,80 Eur; kaupiamosios lėšos – 8,06 Eur; namo priežiūros išlaidos – 9,88 Eur; remonto darbai – 0,73 Eur; šildymo sistemos eksploatacijos išlaidos – 11,46 Eur; šiukšlių išvežimo išlaidos – 1,36 Eur (e. b. l. 7).

Dėl mokesčių apskaičiavimo už atsakovui priklausančios palėpės dalį

CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu.

Teismų praktikoje nurodyta, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėta ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Pagal CK 4.262 straipsnio ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas išsiaiškinti registruotino daikto statusą, dydį, savininką, taikomus suvaržymus ir pan., turi teisę vadovautis viešojo registro duomenimis ir preziumuoti, jog jie yra teisingi.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, apskaičiuodama atsakovo mokėtinas sumas, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pagal kuriuos atsakovui priklauso 1456/10000 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini). Ši dalis, atsižvelgiant į visą pastogės plotą (426,22 kv. m.), sudaro 6,21 kv. m.

Atsakovo teigimu, šios patalpos (ir atitinkamai atsakovo turima 6,21 kv. m jų dalis) nepriskirtinos prie pastato naudingojo ploto, todėl, apskaičiuojant atsakovo mokėtinus mokesčius, šis plotas negali būti įtraukiamas į skaičiavimą.

Vertindamas šias aplinkybes, teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką yra atribojamos situacijos, kai konkrečios bendraturčių nuosavybės dalys į tam tikras patalpas yra įregistruotos (t. y. kai yra aiškia išreikšta bendraturčio dalis) ir kai tokios registracijos (dėl konkrečiai nustatytos dalies) nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014 teismas pažymėjo, kad patalpos, kurių nustatyta nuosavybės dalis priklauso ne visiems, bet tik kai kuriems namo gyventojams, nepriskirtinos prie bendrojo naudojimo patalpų CK 4.82 straipsnio prasme. Teismas sprendė, kad kai patalpos (atitinkamos jų dalys), Registrų duomenimis, priklauso konkrečiam asmeniui nuosavybės teise, tai jų faktiškai turimas (užimamas) plotas pagrįstai yra įskaičiuotas į šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą. Kai Registro duomenimis buto savininkams nepriklauso nuosavybės teise konkrečiai nustatytų bendrai naudojamų patalpų dalys, mokesčiai jiems apskaičiuojami taikant CK 4.82 straipsnio 5 dalyje (dabar galiojančios įstatymo redakcijos 7 dalis) įtvirtintą taisyklę.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Registrų centro duomenimis atsakovui priklauso konkreti palėpės dalis - 1456/10000, kuri sudaro 6,21 kv. m, todėl ši dalis, nepaisant patalpų funkcinės bei naudojimo paskirties, naudojimosi jomis dažnumo, intensyvumo ir pan. yra pagrįstai įskaičiuojama kaip atsakovui priklausantis naudingasis plotas.

Dėl šios priežasties atsakovo argumentai, kad jam priklausanti palėpės dalis, apskaičiuojant atsakovo mokamus mokesčius, negalėjo būti laikoma jam priklausančiu naudinguoju plotu, atmestini.

Dėl konkrečių apskaičiuotų mokesčių dydžių

Kaip nurodė ieškovė, administravimo mokestis atsakovui buvo apskaičiuojamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakyme Nr. 30-1917 „Dėl UAB „Naujininkų ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ nustatytą tarifą ir sudaro: 6,21 kv. m x 0,048 Eur = 0,30 Eur. Administravimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“. Namo priežiūros išlaidų mokestis apskaičiuojamas pagal Vilniaus miesto valdybos 1999-07-08 sprendimu Nr. 1283V patvirtintą Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodiką ir sudaro: 6,21 kv. m x 0,0611 Eur= 0,38 Eur). Mokestis už buitinių atliekų (šiukšlių) išvežimą apskaičiuojamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-11 sprendimą Nr. 1-444 „Dėl atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ ir sudaro: 6,21 kv. m x 0,1089 Eur = 0,68 Eur. Šildymo sistemos eksploatacijos mokestis apskaičiuojamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-10 sprendimą „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ (prieš tai galiojo 2010-01-13 sprendimas Nr. 1-1344) ir sudaro: 6,21 kv. m x 0,0695 Eur = 0,44 Eur).

Nors atsakovo atstovas teigė, kad šie teisės aktai nėra paskelbti Teisės aktų registre, tačiau teismas pažymi, kad jie yra paskelbti viešai internete Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje (adresu: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/teises-aktai/).

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neginčija ir, kaip pats nurodė, moka analogiškai taikant pirmiau nurodytus teisės aktus pagal tapačius tarifus ieškovės apskaičiuotus mokesčius, tenkančius jo turimo buto plotui. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas nesutinka ne su ieškovės taikomais mokesčių tarifais (ar kvestionuoja juos įtvirtinančių teisės aktų išviešinimą), tačiau nesutinka, kad jie būtų taikomi jo turimai palėpės daliai.

Kadangi, kaip jau pirmiau šiame sprendime buvo konstatuota, ieškovė turėjo pagrindą mokesčius apskaičiuoti įtraukdama atsakovui priklausančios palėpės dalį – 6,21 kv. m., o atsakovas argumentų dėl konkrečių ieškovės taikytų tarifų ar formulių teisingumo ar pagrįstumo nepateikė, teismas vertina, kad ieškovės pateiktų skaičiavimų teisingumas ir pagrįstumas nebuvo nuginčytas.

Tas pats pasakytina apie ieškovės atsakovui apskaičiuotą kaupiamųjų lėšų dydį, kuris apskaičiuojamas pagal Teisės aktų registre paskelbtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Kadangi atsakovas ieškovės nurodyto dydžio (0,05 Eur už 1 kv. m) neginčijo kaip apskaičiuoto nesilaikant pirmiau nurodytame nutarime nustatytos formulės, todėl teismas laiko, kad ieškovės apskaičiuotas dydis 6,21 kv. m x 0,05 Eur = 0,31 Eur yra teisingas.

Prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas buvo nurodęs, kad jo teisės yra pažeidžiamos, nes ieškovė mokesčius apskaičiuoja („padalija“) tik tiems savininkams, kurių dalis palėpėje yra įregistruota, tačiau, teismo vertinimu, toks teiginys yra nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į tai, kad visi pirmiau nurodyti mokesčiai yra apskaičiuojami imant atsakovo turimos palėpės dalies plotą (6,21 kv. m.) ir jį dauginant iš konkrečių teisės aktuose įtvirtintų mokesčių dydžių, nurodytų už kvadratinį metrą, teismas daro išvada, kad kitų gyventojų mokėjimas ar nemokėjimas už palėpės patalpas neturi įtakos atsakovo teisių ir pareigų apimčiai.

Toks argumentas galėtų būti reikšmingas, jei baziniu dydžiu, apskaičiuojant mokesčius už palėpės patalpas, būtų imama konkreti suma, kuri būtų dalijama atsižvelgiant į nuosavybės teises įregistravusių patalpų savininkų skaičių. Tokiu atveju, bendrą sumą dalijant iš mažesnio (tik nuosavybės teises įsiregistravusių) savininkų skaičiaus, jiems tektų didesnė mokėtina suma, lyginant su ta, kuri jiems būtų apskaičiuojama bendrą sumą dalijant iš didesnio (visų savininkų, nepriklausomai nuo teisinės registracijos) skaičiaus.

Kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju jokios bendros sumos, kuri būtų dalijama, atsižvelgiant į tam tikrą nuosavybės teises įsiregistravusių ar neįsiregistravusių asmenų skaičių nėra, negalima daryti išvados, jog pirmiau aptartų atsakovo mokėtinų mokesčių dydžiai yra priklausomi nuo to, ar ieškovė šiuos mokesčius apskaičiuoja ir kitiems asmenims, kurių nuosavybės teisės dalys į palėpę neįregistruotos. Net jeigu tokie mokesčiai asmenims, kurių nuosavybės teisės dalys į palėpę neįregistruotos, nėra skaičiuojami, tai toks elgesys pirmiausiai pažeidžia ne atsakovo, o pačios ieškovės interesus, nes ji, mokesčio tarifą daugindama iš mažesnio kvadratinių metrų skaičiaus, surenka mažiau administravimo (ar kito) mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimai dėl 7,80 Eur administravimo išlaidų, 8,06 Eur kaupiamųjų lėšų, 9,88 Eur namo priežiūros išlaidų, 11,46 Eur šildymo sistemos eksploatacijos išlaidų ir 1,36 Eur šiukšlių išvežimo išlaidų tenkintini, šias išlaidas priteisiant jai iš atsakovo.

Visiškai priešinga situacija yra su ieškovės atsakovui apskaičiuotomis remonto išlaidomis, kurios sudaro 0,73 Eur. Pirmiausia, ieškovė nepateikė į bylą įrodymų dėl šių išlaidų realumo ir pagrįstumo, taip pat neatskleidė jų apskaičiavimo tvarkos (formulės), todėl teismas negali įvertinti, ar šios išlaidos buvo patirtos ir ar jos buvo paskirstytos atskiriems savininkams (įskaitant atsakovą) tinkamai.

Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantys dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo bei rungtyniškumo principai suponuoja būtent šalių pareigą teikti jų reikalavimus ar atsikirtimus patvirtinančius įrodymus. Teismas, byloje nesant viešojo intereso, nėra aktyvus ir nerenka įrodymų savo iniciatyva, nes tai galėtų sudaryti pagrindą abejoti teismo nešališkumu. Pažymėtina, kad šalys bylą vedė per profesionalius teisininkus – advokatus, kuriems yra gerai žinomos civiliniame procese taikomos įrodinėjimo ir įrodymų naštos paskirstymo taisyklės, be to, teismas buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą, sudarydamas sąlygas pateikti papildomus įrodymus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė prašomų priteisti remonto išlaidų realumo ir jų apskaičiavimo (dydžio) pagrįstumo, todėl ši ieškinio dalis atmestina.

Iš dalies tenkinus materialiuosius ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (38,56 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškiniu ieškovė reikalavo priteisti 39,29 Eur skolos. Šiuo sprendimu priteista 38,56 Eur skolos, todėl darytina išvada, kad yra patenkinta 98,14 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai bus paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 311,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nors šios išlaidos viršija ieškinio sumą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovę atstovaujantis advokatas dalyvavo ir teikė paaiškinimus teismo posėdžiuose, kad ieškovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitime nustatyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, darytina išvada, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai yra pagrįstos.

Atsižvelgiant į sprendimu patenkintą ieškinio reikalavimų dalį (98,14 proc.) ieškovei iš atsakovo yra priteistina 306,02 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas byloje patyrė 80,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, jam iš ieškovės priteistina suma yra 1,50 Eur.

Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, susijusias su bylinėjimosi išlaidomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 304,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 8, 10 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur.

Nagrinėjamoje byloje patirta 3,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“, į. k. 121458016, naudai 38,56 Eur (trisdešimt aštuonis Eur 56 ct) skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (38,56 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2018 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 304,52 Eur (trijų šimtų keturių Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“, į. k. 121458016, naudai.

Priteisti iš atsakovo J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 3,39 Eur (tris Eur 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Valstybės naudai priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus šias išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.