Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies bei panaikino Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2015 m. balandžio 18 d. sudarytą santuokos apskaitos akto įrašą Nr. 31 apie ieškovės K. S. ir atsakovo D. S. santuokos sudarymą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei paliko pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“; nustatė šalių nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė, kad atsakovas su nepilnamete dukterimi bendrauja tokia tvarka: 1) kiekvieno mėnesio kas antro savaitgalio (pradedant nuo 2017 m. gegužės 27 d.) šeštadienį nuo 11 val. atsakovas paima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo, gydymo įstaigos ir to paties savaitgalio sekmadienį iki 20 val. grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą; 2) dalyvaujant ieškovei (ar jos sutikimu – be jos) atsakovas vyksta su vaiku į gydymo įstaigą, kai jam turi būti suteikiamos medicinos priežiūros paslaugos, ieškovei apie suplanuotus vizitus atsakovui pranešant kuo skubiau, bet ne vėliau kaip prieš septynias dienas; atsakovas mažiausiai vieną kartą lanko dukterį jos gyvenamojoje vietoje dukters ligos laikotarpiu; 3) ne ilgiau kaip tris dienas iš eilės atsakovas atostogauja su dukterimi ir turi teisę ją pasiimti iš jos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją ar kitą vietą savo atostogų laikotarpiu, apie atostogų vietą, laiką ir trukmę įspėdamas ieškovę ne vėliau kaip prieš du mėnesius; 4) atsakovas bendrauja su dukterimi švenčių dienomis, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos šventinę dieną 16 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19 val.: - Sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną – lyginiais metais; - Sekmadienį ir pirmadienį – šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną – nelyginiais metais; - Gruodžio 24-ąją – lyginiais metais; - Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienomis – lyginiais metais; - Rugsėjo 21-ąją – dukters gimimo dieną – nelyginiais metais; 5) ieškovei pageidaujant vykti su vaiku į keliones (ilgesniam nei trijų dienų laikotarpiui), ieškovė informuoja atsakovą apie kelionės pradžią, pabaigą ir vietą ne vėliau kaip prieš tris savaites; 6) atsakovas nevaržomai bendrauja su dukterimi telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis; 7) jei atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaiku nustatytu laiku arba ieškovė negali perduoti atsakovui vaiko sprendime nustatytu laiku, jis (ji) turi apie tai informuoti ieškovę (atsakovą) trumpąją SMS žinute ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki bendravimo tvarkoje nustatyto bendravimo laiko pradžios; 8) bendravimo su vaiku metu atsakovas turi užtikrinti galimybę ieškovei susisiekti su vaiku ir atsakovu telefonu; priteisė iš atsakovo nepilnametei dukteriai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. sausio 6 d.) iki vaiko pilnametystės; paskyrė ieškovę nepilnametei dukteriai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė, kad priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė ieškovei iš atsakovo 250 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; priteisė trečiajam asmeniui L. J. solidariai iš ieškovės ir atsakovo 139,14 Eur išlaidų, turėtų už sumokėtas komunalines paslaugas (patiektą karštą vandenį), atlyginimą, ir lygiomis dalimis 20 Eur (10 Eur iš ieškovės ir 10 Eur iš atsakovo) už sumokėtą žyminį mokestį; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; grąžino ieškovei 22 Eur žyminio mokesčio permoką; priteisė iš atsakovo ieškovei 675,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 55,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o iš ieškovės - 8,76 Eur; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; panaikino teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – iš atsakovo priteistą šalių nepilnametei dukteriai laikiną išlaikymą; sprendimui įsiteisėjus, panaikino teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikinąją atsakovo ir šalių dukters bendravimo tvarką.Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė patvirtino, kad jau nuo 2016 m. lapkričio mėn. negyvena su atsakovu santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio. Atsakovas sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad šalims nepavyksta kartu darniai gyventi ir reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Ieškovė neprašė priteisti jai iš atsakovo išlaikymo (CK 3.72 straipsnio 1 dalis), todėl šio klausimo teismas nesprendė. Po santuokos nutraukimo šalims paliko turimas santuokines pavardes (CK 3.69 straipsnis).Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo. Ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. S. tėvai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Remiantis byloje pateikta Vilniaus Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, ieškovė gyvena su vaiku nuo pat jo gimimo, tinkamai juo rūpinasi, namuose sudarytos visos sąlygos mergaitei ugdytis ir ilsėtis, todėl, pasak teismo, nėra pagrindo spręsti, kad šalių dukters gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas neatitiktų jos interesų, kad nebus užtikrinti vaiko poreikiai turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja tenkintinas.Teismas nustatė, kad ieškovė šiuo metu nedirba, augina šalių dukterį ir studijuoja Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto teisės programos baudžiamosios teisės ir kriminologijos specializacijos magistrantūros pirmame kurse. Remiantis ieškovės paaiškinimais, užsiėmimai universitete vyksta šeštadieniais; duktė nuo 12 iki 17 val. miega pietų miego, todėl atsakovas nuo 17 val. darbo dienomis galėtų su ja bendrauti. Atsakovas dirba UAB „Krovas“ krovininio automobilio vairuotoju, taip pat nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. yra šios įmonės vadovas. Atsakovo teigimu, dėl neapibrėžtų darbo valandų jis neturi galimybių bendrauti su vaiku darbo dienomis.Teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, pažymėjo, kad atsakovo darbo pobūdis – krovininio automobilio vairuotojas – apriboja jo galimybes bendrauti su vaiku darbo dienomis, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytą vairuotojams-vežėjams leidžiamą vairavimo laiką, darė išvadą, kad vairuotojų-vežėjų darbo valandos yra ribojamos tik trukme, tačiau nėra nustatyta konkrečių darbo valandų. Taigi teismas vertino kaip pagrįstus atsakovo teiginius, kad jo darbo diena gali būti labai ilga ir nesant nustatytų konkrečių darbo valandų ir tiksliai nežinant, kiek, kokių krovinių ir kada bei kokia kryptimi teks vežti, jis neturi galimybių užtikrinti, kad bendraus su vaiku ieškovės nurodytomis valandomis darbo dienomis. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas yra įmonės, kurioje dirba, vadovas, nurodytos išvados nepaneigia, nes atsakovas kartu yra ir darbuotojas – vairuotojas, todėl turi atlikti savo, kaip vairuotojo, pareigas, t. y. vežti krovinius. Aplinkybė, kad galbūt atsakovas konkrečiais atvejais galėtų atsisakyti atlikti tam tikrus darbus, pvz., prireikus nuvykti su dukterimi į gydymo įstaigą, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokią galimybę atsakovas turėtų kiekvieną savaitę ir būtent ieškovės nurodytu laiku (pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį). Nurodytos aplinkybės sudarė teismui pagrindą spręsti, kad pagal šiuo metu esančią faktinę situaciją atsakovas turėtų realią galimybę bendrauti su vaiku arba, kaip nurodyta priešieškinyje, vieną kartą per mėnesį visą savaitę (iš anksto atsisakydamas dirbti) arba savaitgaliais (šeštadieniais, sekmadieniais).Sprendžiant dėl galimybės atsakovui bendrauti su vaiku visą savaitę (nuo pirmadienio iki sekmadienio) su nakvyne, teismas sutiko su atsiliepime į priešieškinį nurodyta aplinkybe, kad tokio amžiaus, kokio yra sulaukęs šalių vaikas (1 m. 8 mėn.), pernelyg ilgas atsiskyrimas nuo motinos gali sukelti neigiamų padarinių (vaikas gali tapti dirglus, nerimastingas, jaustis paliktas, nesaugus ir pan.). Tokią poziciją palaikė ir Šalčininkų r. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje, tačiau, teismo vertinimu, ir nesant vaiko teisių apsaugos institucijų prieštaravimų, tokio amžiaus vaikas jau yra pakankamai savarankiškas likti kito (ne kartu gyvenančio tėvo) globoje ilgiau nei vienai dienai ir dėl to nepatirti neigiamų padarinių savo psichinei sveikatai. Bylos duomenimis ir šalių bei liudytojų R. U. (ieškovės draugės) ir T. S. (atsakovo motinos) paaiškinimais nustatyta, kad šalių duktė yra aktyvi, guvi, daug kuo besidominti mergaitė. Šalims pradėjus gyventi skyriumi, atsakovo ir dukters ryšys susilpnėjo, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad, vykdant teismo nutartį, kuria nustatyta laikinoji atsakovo ir dukters bendravimo tvarka, atkurtas tėvo ir dukters ryšys, vaikas su tėvu noriai bendrauja ir atsakovė nėra pastebėjusi neigiamų vaiko buvimo pas tėvą padarinių vaiko psichinei sveikatai, t. y. po susitikimų su tėvu vaikas nėra dirglus, įsitempęs, nepablogėja jo miegas ar apetitas ir pan. Atsakovas ir liudytojai T. S. ir M. N. (atsakovo draugas) paaiškino, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje Šalčininkuose mergaitė turi savo kambarį, namo kieme yra įrengta vieta žaisti, suptis, t. y. jai sudarytos tinkamos sąlygos svečiuotis ir ilsėtis. Šią aplinkybę patvirtino ir Šalčininkų r. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada. Ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas ir jo tėvai turi administracinių nuobaudų, atsakovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, areštuota atsakovo tėvams priklausančio namo dalis, teismas nevertino kaip pakankamo pagrindo spręsti, kad vaikui būti su atsakovu ir jo tėvais yra nesaugu. Pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad nei atsakovo, nei jo tėvų padaryti teisės pažeidimai nesusiję su vaiko teisių pažeidimu, antra, aplinkybės, kad vaikui būti atsakovo gyvenamojoje aplinkoje nesaugu, nepatvirtino ieškovės elgesys: ieškovė teigia, kad atsakovo gyvenamoji aplinka vaikui yra nesaugi, tačiau neprieštarauja, jog atsakovas joje su vaiku būtų ir bendrautų savaitgaliais ir kitomis dienomis (be nakvynės). Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, kad šalių dukteriai bendrauti su atsakovu nepertraukiamai visą savaitgalį (su nakvyne) yra nesaugu, kad taip bus pažeidžiami mažamečio vaiko interesai. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų (pvz., psichologų išvadų ir pan.), jog vaikui iki ketverių metų nerekomenduotina ar gali būti žalinga bendrauti su nakvynėmis pas skyriumi gyvenantį tėvą. Teismo vertinimu, nenustačius, kad atsakovas, būdamas su dukterimi, negali tinkamai pasirūpinti jos poreikiais (maisto, aprangos, higienos, laisvalaikio ir kt.), atsižvelgiant į tai, jog šalys vykdė teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, o tai reiškia, kad yra pasirengusios konstruktyviai bendradarbiauti, siekdamos užtikrinti, jog vaikas turėtų galimybę bendrauti su abiem tėvais, darė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl vaiko amžiaus ir šalių tarpusavio santykių savaime negali būti pagrindas nustatyti, jog atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku su nakvynėmis tik nuo ketverių metų amžiaus. Dėl to, teismo vertinimu, nenustačius, kad atsakovo ir dukters ryšys nėra pakankamai stiprus ir kad vaikui nakvojant atsakovo ir jo tėvų namuose gali kilti neigiamų padarinių vaiko fizinei ar psichinei sveikatai, nesuteikiant atsakovui galimybės nepertraukiamai bendrauti su vaiku dvi dienas (šeštadienį ir sekmadienį) būtų pernelyg apribojamos jo teisės bendrauti ir dalyvauti vaiko gyvenime bei vaiko teisės maksimaliai bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu. Pažymėjo, kad atsakovas gyvena ne Vilniuje, o Šalčininkuose, todėl dalį jo bendravimo laiko su vaiku užima išvykimas ir parvykimas į vaiko gyvenamąją vietą, t. y. šią aplinkybę vertino kaip papildomą argumentą dėl galimybės atsakovui bendrauti su vaiku nepertraukiamai visą savaitgalį nustatymo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, ieškovės teigimu, paskaitos universitete vyksta šeštadieniais, todėl atsakovo bendravimas su dukterimi savaitgaliais iš dalies atitinka ir ieškovės užimtumą.Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą (ieškovės ir atsakovo užimtumą, vaiko amžių ir kt.), teismas darė išvadą, kad šiuo metu labiausiai šalių dukters interesus atitiktų ir būtų realiai vykdoma bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrautų su dukterimi kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 20 val. su nakvyne. Kartu nustatė, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi švenčių ir kitomis reikšmingos dienomis (kaip nurodyta ieškinyje ir priešieškinyje) su nakvyne. Atsakovo prašymą nustatyti, kad jis turi teisę ne trumpiau kaip 14 dienų atostogauti su vaiku, tenkino iš dalies, nustatant, jog jis turi teisę atostogauti su vaiku ne ilgiau kaip tris dienas iš eilės. Be to, atsakovui nustatytinas įpareigojimas dalyvauti vaikui vykstant į gydymo įstaigą, kai jam turi būti suteikiamos medicinos priežiūros paslaugos, ieškovei apie suplanuotus vizitus atsakovui pranešant kuo skubiau, bet ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nustatytina ieškovės bendravimo su vaiku ryšio priemonėmis, kai vaikas yra pas atsakovą, ir atsakovo pranešimo apie negalėjimą bendrauti nustatytu laiku tvarka, atsižvelgiant į ieškinyje ir priešieškinyje šiais klausimais pareikštus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad bendravimo tvarkoje neįtvirtintinos su bendravimu susijusius tėvų teisės, kurios jiems yra garantuojamos įstatyme (pvz., CK 3.174 straipsnio 3 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis ir kt.).Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Teismas, siekdamas nustatyti, kokie yra šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, visų pirma atsižvelgė į ieškinyje pateiktus ieškovės išlaidų vaiko poreikiams per mėnesį apskaičiavimus, pagal kuriuos 40 Eur – vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis, 60 Eur skiriama baseino lankymui, 44 Eur – gimnastikos užsiėmimams, 150 Eur – vaiko maistui, 40 Eur – kuro išlaidoms, vežant vaiką į užsiėmimus, 60 Eur – higienos priemonėms (vaistams, vitaminams, sauskelnėms), 60 Eur – vaiko pramogoms, 40 Eur – aprangai, 40 Eur – vaiko žaislams, baldams, kitiems reikmenims, 200 Eur už vaiko priežiūrą privačiuose Vilniaus vaikų darželiuose. Iš viso vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga suma, ieškovės teigimu, sudaro apie 734 Eur. Nurodytiems apskaičiavimas pagrįsti ieškovė pateikė kvitus, patvirtinančius kuro išlaidas, kvitus už įsigytus maisto produktus įvairiuose prekybos centruose, vaistų, higienos priemonių įsigijimo kvitus, kvitą už UAB „Kardiolita“ suteiktas paslaugas, kvitus, patvirtinančius išlaidas vaiko aprangai ir pramogoms, kainas privačiuose darželiuose Vilniuje patvirtinančius įrodymus, kvitą už išlaidas baldams, kvitus, kuriais mokėta už suteiktas komunalines paslaugas.Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovė gyvena su savo tėvais jiems nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių, t. y. darytina išvada, kad savo asmeniniams ir vaiko vežimo į užsiėmimus poreikiams tenkinti ieškovė naudojasi kitiems asmenims priklausančiu automobiliu (-iais). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad visas ieškovės pateiktuose kvituose nurodytas išlaidas kurui ji patiria viena ir tik vaiko poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovė nurodo, jog vaiko higienai, vaistams išleidžia 60 Eur per mėnesį, į higienos priemonių sąrašą, be kita ko, įtraukdama sauskelnes, nors šios išlaidos jau nurodytos maisto įsigijimo čekiuose. Nors ieškovė nurodė, jog baseinui ir gimnastikos užsiėmimas per mėnesį vaikui išleidžia 104 Eur, tačiau nepateikia tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Byloje pateiktas UAB „Tarandės šeimos klinika“ 2017 m. sausio 3 d. medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad D. S. nurodytoje klinikoje lanko baseiną, 8 kartų baseino abonemento kaina vaikams yra 60 Eur, tačiau byloje nepateikta jokių mokėjimą už apsilankymą baseine patvirtinančių įrodymų. Remiantis ieškovės pateiktais įrodymais, teismas darė išvadą, kad ji su vaiku lankosi pramogų parke „Vichy“, tačiau šiame centre vaikams iki 3 metų įėjimas nemokamas, o ieškovė turi lankymosi abonementą, kurio apmokėjimo dokumentų nepateikė ir iš kurio matyti, kad 2017 m. sausio–kovo laikotarpiu ieškovė baseine lankėsi 10 kartų, o paskutiniaisiais mėnesiais apskritai jame nesilanko. Aplinkybę, kad ieškovė ir šalių duktė nebelanko baseino patvirtino per teismo posėdį ir liudytoja R. U.. Dėl to, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad per mėnesį patiria 60 Eur lankymosi su vaiku baseine išlaidų. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina ir ieškovės nurodomo išlaidų, skiriamų vaiko žaislams, pramogoms per mėnesį dydžio ir jų reguliarumo (pvz., vaikiškų baldų įsigijimas).Ieškovė į prašomo priteisti išlaikymo dydį prašė įtraukti būsimas privataus darželio lankymo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu ieškovė tokių išlaidų nepatiria ir nėra aišku, ar ateityje atsiras konkretus poreikis naudotis privataus darželio paslaugomis. Nors ieškovė nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog vaikas negaus vietos valstybiniame darželyje, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, pvz., laukimo eilėje sąrašo, iš kurio matytųsi, kurioje vietoje yra šalių vaikas, ar sutarties su vienu iš privačių Vilniaus darželių. Pažymėjo, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (draudimo reikšti tapatų reikalavimą) galios, todėl, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (ieškovės atveju – pradėjus šalių dukteriai lankyti privatų darželį) ir atsakovui geranoriškai nedidinant priteisto išlaikymo, ji turės teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).Teismas atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog šiuo metu vaiko poreikiams per mėnesį (tiek būtiniesiems, tiek laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti reikalingas 734 Eur išlaikymas, šis dydis, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir pirmiau nurodytus argumentus, mažintinas iki 400 Eur per mėnesį. Byloje nenustatyta, kad šalių duktė turi specialiųjų poreikių, todėl nėra pagrindo spręsti, jog jos poreikiai didesni, nei įprastiniai tokio amžiaus vaiko poreikiai.Teismas, spręsdamas dėl šalių turtinės padėties, nustatė, kad ieškovė šiuo metu nedirba, studijuoja, jos gaunamos pajamos – 180 Eur socialinė išmoka ir 190 Eur atsakovo teikiamas laikinas išlaikymas vaikui. Ieškovė neturi registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Per teismo posėdį ieškovė nurodė, kad ją šiuo metu išlaiko tėvai. Atsakovas šiuo metu dirba UAB „Krovas“, jo gaunamos pajamos per mėnesį – apie 300 Eur. Atsakovas neturi registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Ieškovės teigimu, atsakovas turi rinkoje paklausią specialybę – krovininio automobilio vairuotojo, ir galėtų gauti daug daugiau pajamų per mėnesį (nuo 1000 iki 2000 Eur), bet sąmoningai pasirinko gauti mažesnį atlygį, kad nereikėtų mokėti vaikui didesnio išlaikymo.Teismas sutiko su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovo specialybė paklausi rinkoje ir jis turi galimybių uždirbti didesnes pajamas, nei gauna šiuo metu, taip pat kad staigus atsakovo darbo užmokesčio nuo 2016 m. lapkričio mėn. sumažėjimas nuo 699 Eur iki 300 Eur, nors atsakovas yra ne tik įmonės darbuotojas, bet ir jos vadovas, taip pat atsižvelgiant į atsakovo darbo apmokėjimo ypatumus (paprastai vežėjams mokama nuolatinė atlygio dalis ir, vykstant į komandiruotę – dienpinigiai) kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo elgesio sąžiningumo (juolab kad atsakovas sutinka teikti 200 Eur išlaikymą, nors tada jo poreikiams patenkinti lieka tik 100 Eur per mėnesį). Kartu teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat turi pareigą siekti gauti pajamų, jog galėtų savarankiškai teikti jai tenkančią vaikui reikalingo išlaikymo dalį. Ieškovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, jos studijų pobūdis (paskaitos vyksta šeštadieniais) neapriboja ieškovės galimybių dirbti, pavedant konkrečiomis darbo valandomis vaiko priežiūrą kitiems asmenims ar vedant jį į vaikų priežiūros (ugdymo) įstaigą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės gyvenimo būdas (didelės išlaidos maistui, pramogoms ir t. t.) neatitinka ieškovės nurodomos nei jos, nei jos tėvų finansinės padėties (ieškovė gauna tik socialinę pašalpą vaikui, ieškovės teigimu, jos tėvai uždirba minimalius darbo užmokesčius), todėl darė prielaidą, kad ieškovė neatskleidžia realios savo finansinės situacijos.Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo amžių (abu yra jauni), sveikatos būklę (sveiki), išsilavinimą (atsakovas turi vairuotojo, galinčio vairuoti krovininius automobilius, specialybę, ieškovė – aukštąjį teisinį išsilavinimą), į šalių užimtumą (studijos neapriboja ieškovės teisės dirbti darbo dienomis), į šalių turtinę padėtį (nė viena šalių neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto), darytina išvada, kad abi šalys turi prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis, t. y. pagal apskaičiuotus vaiko poreikius (tiek minimalius, tiek ir papildomus – laisvalaikiui, pramogoms) po 200 Eur. Minėta, kad pasikeitus aplinkybėms, pvz., ieškovei pradėjus dirbti ir pradėjus vesti šalių dukterį į ugdymo įstaigą, bei atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, šias išlaidas šalys turėtų atlyginti po lygiai. Teismas, nustatęs ir įvertinęs išlaikymui šalių nepilnamečiam vaikui priteisti reikšmingas aplinkybes, darė išvadą, kad šiuo metu šalių vaiko kasdieniams poreikiams (tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, higienai), tiek laisvalaikio ir ugdymosi) patenkinti reikalingas 400 Eur išlaikymas ir, nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo (šalių turtinė padėtis panaši ir jos abi turi pareigą ir galimybes uždirbti didesnes pajamas, nei gauna šiuo metu), iš atsakovo priteistinas šalių nepilnamečiam vaikui 200 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.Teismas pažymėjo, kad atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, turi pareigą sumokėti išlaikymo skirtumą, susidariusį nuo ieškinio pateikimo dienos iki šio sprendimo priėmimo dienos, atsižvelgdamas į laikinu išlaikymu sumokėtas sumas. Jeigu bus taikomos priverstinio vykdymo priemonės, tai teiktas laikinas išlaikymas bus įskaitytas vykdymo procese pagal atsakovo prašymą.Dėl išlaikymo skolos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad šalys skirtingai nurodo, nuo kada jos pradėjo gyventi skyriumi: ieškovės teigimu, ji ir atsakovas nebegyvena kartu nuo 2016 m. lapkričio mėn., o atsakovo teigimu, – nuo 2016 m. gruodžio mėn. Per teismo posėdį tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad, prieš pradėdami gyventi atskirai, jie pardavė jiems bendrosios nuosavybės teise priklausiusį butą ir atidavę šiam butui įsigyti pasiskolintas lėšas, likusias lėšas – 6000 Eur – pasidalijo tokiomis dalimis: ieškovei atiteko 4000 Eur, atsakovui 2000 Eur. Ieškovės teigimu, jai atiteko didesnė už parduotą butą gautų lėšų dalis, nes su ja liko gyventi vaikas, vaiko poreikiams tenkinti, tačiau vėliau nurodė, kad tai buvo jai, o ne vaikui skirti pinigai (ieškovei reikėjo nuomotis būstą, kreiptis į advokatą, psichologų pagalbos ir pan.). Remiantis atsakovo paaiškinimais, už parduotą butą gautos lėšos buvo padalytos lygiomis dalimis: po 2000 Eur ieškovei, atsakovui ir jų dukteriai. Kadangi vaikas liko gyventi su ieškove, tai jai atiteko 4000 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, darė išvadą, kad didesnė gautų už parduotą butą lėšų dalis buvo skirta ieškovei, nes su ja liko gyventi šalių nepilnametis vaikas, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių, t. y. būtent nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimas buvo esminė priežastis, dėl kurios šalys nukrypo nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių pasidalijimo principo. Aplinkybė, kad šalys nesudarė raštiško susitarimo, kuriame būtų buvę konkrečiai nurodyta, kad pinigai skiriami šalių dukteriai ir jie valdomi ieškovės uzufrukto teise, nustatytų aplinkybių kontekste nesudarė pagrindo daryti kitokios išvados. Ieškovės teiginiai, kad didesnė lėšų dalis buvo skirta jai advokato ar psichologo paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į tai, kad šalys ruošėsi nutraukti santuoką ir jų tarpusavio santykiai nebuvo draugiški, teismas vertino kritiškai. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad šalys, prieš pradėdamos gyventi skyriumi, pasidalijo joms bendrosios nuosavybės teise priklausiusias lėšas ir dalis jų (2000 Eur) buvo skirta vaiko išlaikymui. Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą atsakovas nuo 2016 m. lapkričio mėn. skyrė vaiko išlaikymui 1000 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą sumą, į tai, kad išlaikymo skola galėtų būti priteisiama maksimaliai už du mėnesius (nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. sausio 6 d.), į tai, kad ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo skolos dydis per mėnesį – 400 Eur, teismas darė išvadą, jog išlaikymo skola šiuo atveju nesusidarė, todėl ieškovės reikalavimą ją iš atsakovo priteisti atmetė.Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo. Ieškovės teigimu, atsakovas, parduodamas automobilį savo motinai už 2500 Eur, nors jo tikroji vertė buvo 5000 Eur, sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę. Byloje pateikta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovas automobilį įsigijo 2016 m. gegužės 1 d. (šalių santuokos metu) už 3000 Eur). Kartu atsakovas pateikė paskolos sutartį, kuria 2016 m. balandžio 25 d. iš J. M. automobiliui įsigyti pasiskolino 3000 Eur. Paskolos grąžinimo terminas – 2017 m. sausio 1 d. Bylos duomenimis, atsakovas 2016 m. rugsėjo 22 d. pardavė automobilį savo motinai T. S. už 2500 Eur ir 2016 m. rugsėjo 25 d. grąžino 3000 Eur skolą J. M.. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad automobilis buvo parduotas dar šalims gyvenant kartu, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė ginčijo tokį ieškovo sudarytą sandorį, taip pat kad reikalavo sumokėti jai kompensaciją už (per maža kaina) parduotą turtą prieš šalims pradedant gyventi skyriumi ir dalijantis kitas santuokoje įgytas lėšas. Kita vertus, ieškovei teigiant, kad automobilis buvo parduotas už per mažą kainą, jai kyla pareiga įrodyti, jog automobilio pardavimo metu jo kaina, atsižvelgiant į konkrečias automobilio technines savybes (nuvažiuotą atstumą (ridą), techninę būklę ir kt.), buvo daug didesnė, nei ta, už kurią jis buvo parduotas. Ieškovė byloje pateikė VšĮ „Emprekis“ interneto svetainės išrašą, kurioje nurodyta, kad 2009 m. „Škoda Octavia“ kaina su PVM būtų 5240 Eur, taip pat autogidas.lt išrašą, kuriame nurodyta 2009 m. „Škoda Octavia“ automobilio kaina – nuo 4550 iki 5750 Eur. Teismo vertinimu, esant byloje pateiktai ir nenuginčytai automobilio pirkimo-pardavimo sutarčiai, iš kurios matyti, kad automobilis įsigytas už 3000 Eur, atsižvelgiant į tai, kad automobilis įsigytas 2016 m. gegužės mėn., o parduotas tų pačių metų rugsėjį, t. y. praėjus neilgam laiko tarpui po jo įsigijimo, vien tik nurodyti interneto svetainių duomenys, nesant jokių kitų automobilio techninę būklę ir rinkos situaciją jo pardavimo metu patvirtinančių įrodymų, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas 2016 m. rugsėjo mėn. galėjo parduoti ginčo automobilį už 5000 Eur.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, reikšdama ir palaikydama nurodytą reikalavimą, nenuosekli. Per teismo posėdį ieškovė nurodė, kad automobilį atsakovas įsigijo savo poreikiams tenkinti iš šeimos pinigų. Bylos duomenimis, automobilis įsigytas, panaudojant 3000 Eur, kuriuos atsakovas gavo kaip paskolą. Procesiniuose dokumentuose teismui ieškovė nurodo, kad atsakovas pardavė automobilį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę ir reikalauja priteisti pusę jo, ieškovės nuomone, rinkos vertės. Teismas pažymėjo, kad ieškovei teigiant, kad automobilis buvo įsigytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, prievolė grąžinti paskolą automobiliui tenka abiem sutuoktiniams, tai reiškia, kad atsakovas, grąžindamas 3000 Eur paskolą, sumažino šalių finansinių įsipareigojimų, atsiradusių santuokos metu, dydį, o aplinkybės, kad ieškovas galėjo gauti dar papildomai 2000 Eur (iš kurių pagal sutuoktinių turto lygybės principą tik pusė galėtų priklausyti ieškovei), ieškovė neįrodė. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į trumpą laiką nuo automobilio įsigijimo iki jo pardavimo, nėra pagrindo spręsti, jos jis pardavimo metu buvo nuvertėjęs daugiau kaip 17 proc., todėl, teismo vertinimu, jis galėjo būti parduotas už tą pačią kainą, kaip ir įsigytas (3000 Eur), todėl ieškovei priteisė iš atsakovo 250 Eur (3000-2500)=(500:2) kompensacija už nepagrįstą bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.Dėl skolos už suteiktas komunalines paslaugas priteisimo. Trečiasis asmuo L. J. prašė priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 139,14 Eur nuostolių, patirtų dėl neapmokėtų komunalinių paslaugų, ir lygiomis dalimis turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas su pareikštu reikalavimu sutiko, todėl teismas plačiau dėl šio reikalavimo nepasisakė ir sprendė, kad trečiojo asmens reikalavimas tenkintinas – priteistinas jam solidariai iš šalių 139,14 Eur išlaidų, turėtų už sumokėtas komunalines paslaugas (patiektą karštą vandenį) atlyginimas, taip pat lygiomis dalimis 20 Eur žyminio mokesčio.Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė už pareikštus reikalavimus byloje turėjo sumokėti 116 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 138 Eur, todėl, remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžino 22 Eur žyminio mokesčio permoką.Pagal ieškovės pareikštų reikalavimų skaičių, tenkintina apie 59 proc. visų ieškovės reikalavimų, todėl nenustačius, kad ieškovės reikalaujamos priteisti išlaidos už atstovavimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų rekomenduojamų priteistinų maksimalaus užmokesčio dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis), teismas darė išvadą, kad ieškovei priteistina iš atsakovo 692,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.Atsakovas nereiškė reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas; atsakovas sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio už pareikštą priešieškinį. Atsakovo priešieškinį tenkinus iš dalies, t. y. apie 40 proc. atsakovo pareikšto reikalavimo, jam priteistina iš ieškovės 16,40 Eur sumokėto žyminio mokesčio.Kadangi atsakovo mokėtina ieškovei išlaidų atlyginimo suma yra didesnė, tai jam iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atimtinas iš atsakovui priteistinos mokėti bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 692,10-16,40 = 675,70 Eur.Valstybė turėjo 21,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, taip pat ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėjimo, todėl remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 42,48 Eur žyminio mokesčio už proporcingai tenkintą reikalavimą priteisti išlaikymą, taip pat 12,87 Eur valstybės turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (iš viso – 55,35 Eur), iš ieškovės – 8,76 Eur valstybės turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.