- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- T-878-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04517-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Nuteistasis
- K. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą sušvelninti bausmę pasikeitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatoms.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1011-1033/2020 pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi paskirta subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. birželio 23 d. ir perduotas vykdyti.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas K. S. prašymas peržiūrėti baudžiamąją bylą Nr. 1-1011-1033/2020, taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas, vadovaujantis BK įstatymo pakeitimu Nr. XII-2236, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., ir sušvelninti bausmę, kaip numatyta BK 3 straipsnio 2 dalyje, BPK 362¹ straipsnio 1 ir 4 dalyse.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.
BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
BK 75 straipsnio 1 dalies įstatymo redakcija, galiojusi K. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nustatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus baudžiamojo kodekso redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) pasikeitė BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas (kitokių pakeitimų susijusių su bausmėmis nebuvo priimta). Šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Nuteistasis K. S. prašo taikyti jam pakeistą BK 75 straipsnį.
Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, tai yra turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
K. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nesunkų nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystę). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pasekmes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į tai, kad K. S. anksčiau 15 kartų teistas, daugumoje atvejų (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis 12 kartų) už analogiškas nusikalstamas veikas (vagystes) ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra baustas administracine tvarka, todėl paskyrė jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę individualizuojančias aplinkybes, nusikaltimo padarymo pakartotinumą, laikė, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų dėl laisvės atėmimo bausmės atidėjimo, nes be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti bausmės tikslai. Nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas subendrino su ankstesniu teismo nuosprendžiu (nutartimi) paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri buvo realiai vykdoma.
Įvertinus K. S. asmenybę, jo teistumus, matyti, kad jis turi polinkį nepaisyti visuotinai priimtų elgesio normų ir pažeidinėti įstatymus, nekeičia savo elgesio, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, o tai suponuoja išvadą, kad paskirtos bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu jis realiai atliks paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį laisvės atėmimo bausmės, todėl nuteistojo prašymas dėl bausmės švelninimo atmetamas.
Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,
nutaria:
Nuteistojo K. S. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.