Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovei R. T., ieškovės atstovei advokato padėjėjai A. U., atsakovės J. S. IĮ savininkui J. S., atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, teismo posėdyje civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovei J. S. individualiai įmonei, dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstines pravaikštas ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškinyje (b. l. 1-3) ir teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2009 m. birželio mėn. 8 d. dirbo atsakovo įkurtoje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) Paskutiniu laiku jos pareigos buvo pardavėja, tačiau prieš keletą metų dirbo vadybininkės pareigose. Be jos parduotuvėje dar dirbo dvi pardavėjos - J. K. ir iki 2016 m. liepos pabaigos - R. B.. Dėl jos atliekamo darbo niekada nėra sulaukusi jokių pretenzijų iš atsakovo, drausminių nuobaudų per visą septynių metų darbo laikotarpį neturėjo.

2016 m. rugsėjo 13 d. dirbo pilną darbo dieną taip kaip buvo numatyta 2016 m. rugsėjo mėn. grafike. Rugsėjo 14 d. jai buvo poilsio diena, tačiau po pietų paskambino įmonės savininkas J. S. ir paprašė ateiti į darbo vietą (parduotuvę), nes vyksta prekių inventorizacija. Atėjus į parduotuvę, pamatė, kad inventorizaciją atlieka pardavėja J. K., savininko J. S. sesuo Z. (pavardė man nėra žinoma) bei savininko sūnus R. S.. Jai atėjus atsakovas įteikė nurodymą pasiaiškinti ir pareikalavo pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl rasto trūkumo. Ji nesutiko, nes nesuprato kuo yra kaltinama ir dėl ko turi aiškintis. Tada įmonės savininko J. S. sūnus R. S. pasiūlė parašyti prašymą išeiti iš darbo pačios prašymu. Ji nesutiko, pasakė, kad taip pat nori dalyvauti prekių inventorizacijoje. R. S. jai dalyvauti neleido, liepė eiti namo, nes jai šiandien poilsio diena. Prieš išeidama namo parašė paaiškinimą, kad su nurodyme pasiaiškinti nurodytais faktais nesutinka, ėra padariusi jokių darbo drausmę pažeidžiančių veiksmų.

Rugsėjo 15 d. pas ją į namus atvažiavo J. S. ir R. S., atvežė pasirašyti inventorizacijos dokumentus. Ji kategoriškai atsisakė pasirašyti ant inventorizacijos žiniaraščių ir aprašų, nes joje nedalyvavo ir abejojo aktuose nurodytos informacijos teisingumu.

Rugsėjo 16 d. su dukra atėjus i darbą, po keleto minučių atvažiavo savininkas J. S. ir dar 3 žmonės. Savininkas J. S. įteikė Įsakymą Nr. 46 „Dėl drausminės nuobaudos darbuotojai R. T. paskyrimo“, kuriame buvo nurodyta, kad už darbo pareigų pažeidimą skiriama drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, šiurkščiai pažeidus darbo taisykles. Ji su šiuo įsakymu nesutiko, atsisakė pasirašyti, nes neatliko jokių neteisėtų veikų, dėl kurių atsakovui galėjo kilti materialinės žalos. Atsakovo buhalterė paskaičiavo darbo užmokestį už rugsėjo mėn., jį išmokėjo. Jai nebuvo įteikta nei nutraukta darbo sutartis, nei atsiskaitymo lapelis. Taip pat jai nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už rugpjūčio mėnesį, žadant, kad bus atsiskaityta vėliau, tačiau iki šiol nėra gavusi 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio, kas sudarytų 292,32 Eur (neatskaičius mokesčių).

LR DK 141 str. 2 d. numatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.

Rugsėjo 21 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių ir sužinojo, jog yra atleista nuo 2016-09-16 pagal LR DK 136 str. 2 d., t. y. darbdaviui mirus, darbo sutartis pasibaigia, kai nėra jo teisių perėmėjo. Tokį atsakovo elgesį vertina kaip siekį susidoroti su ja, nes nepakluso jo nurodymui išeiti iš darbo pačios prašymu. Parduotuvę, kurioje dirbo jau kuris laikas buvo ruošiamasi uždaryti dėl nepelningos veiklos, buvo išparduodamos prekės, nebeužsakoma naujų. Parduotuvė veiklą baigė 2016m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Atsakovas kitos darbo vietos jai nesiūlė, o nutraukti sutartį pagal LR DK 129 str. 1 d. nenorėjo, nes buvo išdirbusi ilgą laiką. Jai priklausė 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, todėl siekė ją įbauginti, kad sutiktų išeiti iš darbo pačios prašymu.

Teigia, kad buvo atleista iš darbo be teisėto pagrindo, pažeidžiant Darbo kodeksu nustatytą tvarką. D. J. S. nėra miręs, todėl negalėjo būti atleista pagal LR DK 136 str. 2 d., kaip nurodyta Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazėje. 2016 m. rugsėjo 16 d. atsakovo įsakymu Nr.46 nurodoma, jog yra atleidžiama šiurkščiai pažeidus darbo taisykles, vadovaujantis LR DK 238 str. 235 str. Aiškinant LR DK 235-240 straipsnius darytina išvada, kad drausminė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra drausmės pažeidimas. Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. 2016 m. rugsėjo 16 d. atsakovo įsakyme Nr. 46 nurodoma, kad 2016-09-13 ji neatliko būtinųjų veiksmų išsaugoti jai patikėtą įmonės turtą, nesiėmė veiksmų užtikrinti tinkamą materialinių vertybių naudojimą ir saugojimą, Nurodoma, kad parduotuvėje pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. dokumentus nustatytas 20582,91 eurų trūkumas. Mano, kad šis trūkumas fiktyvus, padarytas atsakovo dalyvių sąmoningais veiksmais. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Vertindamas drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo - teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K- 3-565/2007; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015).

Ji su atsakovu nebuvo pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutarties, jai individualiai nebuvo perduotas saugoti joks įmonės turtas, o pagal dokumentus nustatytas trūkumas nėra sąlygotas jos veiksmų ar neveikimo. Parduotuvėje dirbo keletas darbuotojų, prekių inventorizacija būdavo atliekama kartą per metus gruodžio 31 d. būklei, o keičiantis parduotuvės darbuotojams inventorizacija nebuvo atliekama. Be to, atsakovas pažeidė ne tik darbo sutarties nutraukimo su ja tvarką, bet ir inventorizacijos tvarką, kuri nustatyta 1991-06-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintose Inventorizacijos taisyklėse (toliau - taisyklės). Pagal šių taisyklių 26 punktą numatyta, kai tikrinami atsargų ir pinigų kasoje likučiai, privalo dalyvauti materialiai atsakingi ir (arba) atsakingi asmenys, išskyrus atvejus, kai šie asmenys negali dalyvauti dėl pateisinamų priežasčių. Jeigu materialiai atsakingi ir (arba) atsakingi asmenys inventorizacijoje dalyvauti negali, turi būti paskiriamas pavaduojantis asmuo. Ji atėjusi į parduotuvę pati prašėsi leisti jai dalyvauti ar nors stebėti inventorizaciją, bet buvo paprašyta išeiti. Tad kyla pagrįstų abejonių inventorizacijos duomenų teisingumu, juo labiau, kad atlikti pakartotinę inventorizaciją nėra galimybės, nes visos prekės arba išvežtos į kitas atsakovo parduotuves arba parduotos. Dėl neva nustatyto prekių trūkumo, atsakovas kreipėsi į policiją, Ji buvo apklausta policijos pareigūnų, tačiau jokie įtarimai nėra pareikšti.

Ji į darbą pas atsakovą nepageidauja būti grąžinta, todėl prašys teismo pripažinus jos atleidimą iš darbo neteisėtu, taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį ir priteisti vidutinį darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2016-09-16 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant po 27,76 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną. Pagal atsakovo pateiktą 2016-09-21 pažymą Nr. 47, vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 27,76 Eur = (400,44+445,44+292,32) : (15+16+10)

Pas atsakovą dirbo nuo 2009 m. birželio 08 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d., viso 86 mėnesius. Todėl jai priteistina keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kas sudarytų 1776 Eur (444 eur x 4 = 1776 eur) neatskaičius mokesčių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą.

Ji pas atsakovą dirbo 7 metus, visada savo darbą atlikdavo tinkamai, per visą darbo laiką neturėjo drausminių nuobaudų, uoliai vykdė savininko nurodymus, tačiau staiga buvo apkaltinta materialaus turto neišsaugojimu, netinkamu pareigų vykdymu, o kitą dieną atleista. Be to, girdint jos nepilnamečiui sūnui pagrasinama ją „uždaryti į kalėjimą“. Tai jai ir jos šeimos nariams sukėlė didžiulį stresą ir dvasinius išgyvenimus. Pasijuto labai prastai, jautė didžiulę įtampą, negalėjo be vaistų naktimis miegoti. Neteisėtas atleidimas pažemino ją, pasijuto neužtikrinta savo ateitimi. Dar labiau šie išgyvenimai sustiprėjo, kai į namus atvyko policijos pareigūnai, pagal atsakovo pareiškimą vykdantys tyrimą dėl materialinių vertybių trūkumo. Vėliau teko vykti į policijos komisariatą apklausai, tai kenkė jos reputacijai, jautėsi pažeminta ir sugniuždyta. Toks atsakovo elgesys sukėlė jai nepilnavertiškumo, nepasitikėjimo savimi jausmą. Ji dorai ir sąžiningai atliko savo darbą, o atsakovas, kai tapo nereikalinga, nes parduotuvė buvo uždarinėjama, siekė kuo greičiau ir „pigiau“ ja atsikratyti. Atleista iš darbo, neteko pragyvenimo šaltinio. Jai padarytą neturtinę žalą vertina 2000 Eur. Jos nuomone, prašoma priteisti 2000 Eur piniginė satisfakcija(jos dydis) kompensuotų jos patirtus išgyvenimus bei atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra adekvati suma jos darbo pas atsakovą laikotarpiui bei atsiradusioms pasekmėms.

Vadovaujantis LR DK 140 str., 141 str., 250 str., 299 str., 300 str., LR CK 6.250 str. gerbiamo teismo prašo:

panaikino atsakovės 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 46 atleisti ieškovę R. T. iš darbo ir pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu;

pripažinti, kad R. T. darbo sutartis su atsakovu J. S. IĮ nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, pagal LR DK 300 str. 4 d.

priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei R. T. keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką kas sudarytų 1776 Eur (neatskaičius mokesčių).

priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei R. T. vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos 2016 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, skaičiuojant po 27,76 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną;

priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei R. T. neišmokėtą 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokestį kas sudarytų 292,32 Eur (neatskaičius mokesčių).

priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei R. T. 2000 Eur dydžio neturinę žalą;

nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės R. T. naudai iš atsakovės J. S. IĮ priteisti 5 proc.dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos;

priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei R. T. bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį (I t., b. l. 17-21) ir teismo posėdyje nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka.

2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovo J. S. parduotuvėje buvo atliekama prekių inventorizacija ir rastas prekių trūkumas. Prekių trūkumas buvo ypatingai didelis - 20582,91 Eur sumoje, kas 4 kartus viršijo prekių likučio vertę (5399,16 Eur).

Ieškovė dirbo pardavėjos darbą pas atsakovę, todėl privalėjo savo darbą dirbti atsakingai, būti atidi ir rūpestinga darbuotoja.

Ieškovė logiškai nepaaiškino susidariusio prekių trūkumo, bet nurodė, jog nors nėra tikra dėl buhalterinio likučio, tačiau apie prekių trūkumą ji žinojo. Ieškovė pasiaiškinime kaltino buhalterę, jog neva ji „liepdavo sutvarkyti viską pagal jos likutį”, be to, nurodo, kad kai 2014 m. buvo apiplėšta parduotuvė, savininkas neva „neleido rašyti daugiau dingusių prekių", nes „aiškino, kad yra tam tikra draudimo suma, pagal kurią jis negali rodyti didesnio prekių likučio". Tokie ieškovės paaiškinimai yra nepateisinami ir nepagrįsti. Ieškovė pardavėjos darbą atsakovės įmonėje dirbo daugiau nei 7 metus, todėl šį darbą puikiai išmanė. Ji pravalėjo atsakovei pranešti apie susidariusį trūkumą.

Mažmeninės prekybos taisyklių 26. 1 p. įtvirtinta pardavėjo pareiga parduodant prekes, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti vartotojui, atsiskaičiusiam už jas, prekių pirkimo-pardavimo dokumentą, t.y. bet kokį prekių pardavimą fiksuoti pardavimo dokumentu. Kita atsakovės darbuotoja J. K. nurodė, kad taip pat žinojo apie prekių trūkumą ir nurodė, jog visada po pamainos rasdavo, kad trūksta pinigų. Nurodė, kad ji pripažįsta savo kaltę, kad apie tai nepranešdavo įmonės savininkui ar buhalterei. Taip pat ši darbuotoja nurodė, jog žinojo, kad kita pardavėja (t.y. ieškovė) ne visada prekių pardavimą fiksuodavo - „mušdavo į kasą". Darbuotoja nurodė, jog po pamainos dažnai trūkdavo pinigų.

Kadangi ieškovė savo kaip darbuotojos pareigas vykdė netinkamai ir jos padarytos veikos atitinka DK 235 str. 2 d. 7 p. dispoziciją, atsakovė ieškovei pritaikė tinkamą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Ieškovė yra atleista iš atsakovės įmonės pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., o VSDFV duomenų bazėje (kad ieškovė neva yra atleista pagal LR DK 136 str. 2 d.) yra padaryta rašymo apsirikimo klaida. Kad ieškovė atleista pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. aiškiai matyti ir iš ieškovės teismui pateikto įsakymo, remiantis kuriuo ji yra atleista, kadangi įsakyme nurodyta, kad už darbo pareigų pažeidimą skiriama ieškovei drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, šiurkščiai pažeidus darbo taisykles.

Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu jos atleidimą pripažinti neteisėtu ir taikyti DK 300 str. 4 d. nuostatas. Tuo pačiu nėra jokio pagrindo ieškovei priteisti neturtinę žalą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė R. T. ir J. S. IĮ savininkas J. S. 2009m. birželio 10d. sudarė Darbo sutartį, kuria R. T. buvo priimta dirbti pardavėja. 2009m. gruodžio 6d. darbo sutartis papildyta – R. T. perkelta į vadybininkės pareigas. 2015m. rugpjūčio 17d. Įsakymu R. T. pervesta dirbti pardavėjos pareigose (b.l.30). Dirbo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Darbo sutartis 2016-09-06 nutraukta pagal DK 235str. (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (b.l.66-69).

DK 136str. 3d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto nepranešęs darbuotojui, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ( 1 p.), ir kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas ( Kodekso 235 str.).

2016m. rugsėjo 16d. Įsakyme Nr. 46 nurodyta, kad išnagrinėjus darbuotojos R. T. rašytinį pasiaiškinimą ir kitą informaciją nustatyta, kad 2016m. rugsėjo 13d. pagal gautą informaciją “J. S. IĮ “ darbuotoja – pardavėja R. T., neatliko būtinųjų veiksmų išsaugoti jai patikėtą įmonės turtą, nesiėmė veiksmų užtikrinti tinkamą materialinių vertybių naudojimą ir saugojimą. Parduotuvėje pagal 2016m. rugsėjo 14d. dokumentus nustatytas 20582,91 Eur trūkumas. Vadovaujantis DK 238str., 235 str., už darbo pareigų pažeidimą skirta darbuotojai R. T. drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, šiurkščiai pažeidus darbo taisykles (b.l.6).

Ieškovė nesutinka su jai paskirta drausmine nuobauda - atleidimu iš darbo, teigdama, kad drausminė nuobauda jai paskirta nepagrįstai, nes ji pažeidimų nepadarė.

Iš J. S. IĮ savininko J. S. paaiškinimų žinoma, kad 2016m. parduotuvėje prekyba negerėjo, tad nuspręsta parduotuvę uždaryti. Konkrečios datos, nuo kada parduotuvę uždarys, numatęs nebuvo. 2016m. rugpjūčio mėn. buvo nutarta daryti inventorizaciją pastebėjus, kad prekių lentynose akivaizdžiai mažėja, o likutis buhalterijoje didėja.

Liudytoja Z. S. taip pat parodė, kad reviziją pradėjo daryti pamatę, kad brolio J. S. parduotuvėje akivaizdžiai trūksta prekių.

Iš 2016m. rugsėjo 14d. Įsakymo Nr. 42 “Dėl inventorizacijos pravedimo” matyti, kad rugsėjo mėn. 14d. atlikti prekių inventorizaciją parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) skirta komisija: komisijos pirmininkas – savininkas J. S., jo įgaliotas asmuo R. S., nariai – pardavėja J. K., Z. S.. Įsakyme nurodyta rugsėjo mėn. 14,15 dienomis, ryšium su inventorizacija, iš išeiginių dienų iškviesti pardavėją R. T. (b.l.41).

Iš, atsargų inventorizacijos skaičiavimo (svėrimo) lapų (b.l.43-65), 2016m. rugsėjo 1d. inventorizacijos aprašo Nr. 1 (b.l.28-29) matyti, kad revizijos metu rasta prekių už 5392,54 Eur, pinigų kasoje – 6,62 Eur. Viso 5399,16 Eur. Pagal buhalterinius duomenis 2016-09-14 likutis 25982,07 Eur. Revizijos metu susidaręs trūkumas 20582,91 Eur.

Įmonės savininko J. S. 2016m. Įsakyme Nr. 43 “Dėl prekių inventorizacijos rezultatų” nurodyta, kad 2016m. rugsėjo 14d. atlikus prekių inventorizaciją, nustatytas prekių trūkumas 20582,91 Eur sumai. Nurodyta, kad už prekių trūkumą atsakingos pardavėjos R. T., J. K. (b.l.42).

Byloje nustatyta, kad įmonės savininko leidimu, nuolatiniams pirkėjam prekės būdavo duodamos į skolą, kas buvo įrašoma sąsiuvinyje (b.l.75-79). Pirkėjams grąžinus skolą, pinigai būdavo įnešami į kasą, skolininkai išbraukiami iš sąrašų. Kaip nurodė J. S., prekių duota į skolą apie 6000 Eur.

Nustatyta, kad atsakovės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) dirbo pardavėjos J. K. ir R. T.. Esant reikalui, pavaduojančia pardavėja dirbo R. B.. Keičiantis pardavėjoms, išeinant atostogų, prekių revizijos nebuvo atliekamos, pardavėjos viena kita pasitikėdavo.

Liudytoja R. B. parodė, kad ji parduotuvėje dirbo per darbuotojų atostogas, nedarbingumą kaip pavaduojanti pardavėja. J. K. jai buvo sakiusi, kad ji pritrūksta pinigų kasoje, dėl to kaltina R. T., tačiau pati dėl prekių likučių, pinigų nesigilino.

Liudytoja J. K. parodė, kad ji parduotuvėje pastebėjo prekių trūkumą. Po pamainos trūkdavo pinigų. Taip būdavo dar ir esant litams. Paskutiniu laiku skolos buvo grąžinamos, tačiau į kasą pinigai neįnešami - matė, kad skolų sąsiuvinyje skola išbraukta, o į kasą pinigai neįnešti. R. T. klausė, kodėl į kasą neįneša pinigų, tačiau ji atsakė “ką, aš viena imu”. Darant inventorizaciją ji dalyvavo, inventorizacijos rezultatus žino. Teigia, pati pinigus visada įnešdavo į kasą. Ji pati kalta, nes apie esamą situaciją nepranešė šeimininkui. Jai taip pat taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

Ieškovė tiek Pasiaiškinime (b.l.73), tiek teismo posėdyje nurodė, kad jai buvo žinoma ir anksčiau, kad faktinis prekių likutis nesutapdavo su buhalteriniu likučiu. Buhalterės nurodymu prekių likučius “sutvarkydavo pagal jos likutį”, bet apie tai įmonės savininko neinformavo. Toks ieškovės kaip atsakingo darbuotojo, dirbančio su jai patikėtu turtu elgesys, laikytinas neatsakingu, sąlygojančiu netinkamą prekių apskaitą.

Kaip nurodo J. S., jis nesiaiškino kiek dėl trūkumo kalta viena ar kita pardavėja, taikė vienodas nuobaudas abiems – atleidimą iš darbo. Dėl padaryto prekių trūkumo kreipėsi į policiją.

Šią aplinkybę patvirtina Panevėžio AVPK kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos, II-o skyriaus 2017-01-02 raštas Nr. IBPS-188, kur nurodyta, kad tyrimas atliekamas pagal BK 183str.2d. (turto pasisavinimas) (b.l.38).

Pagal DK 235 str. 2d. 7p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238str.).

Verinant virš išdėstytus įrodymus, byloje nustatytas aplinkybes, t.y. kad ieškovė dirbo atsakovės įmonėje pardavėja, jai buvo patikėtas turtas – prekės ir pinigai, o revizijos metu nustatytas prekių trūkumas yra virš 20000 Eur, konstatuotina, kad darbdavys turėjo aiškų pagrindą manyti, esant jo įmonės turto pasisavinimui ar išvaistymui, t.y. pagrindą netekti pasitikėjimo darbuotoja, pripažinti R. T. padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Teismas sprendžia, kad ieškovei drausminės nuobaudos rūšis – atleidimas iš darbo- pritaikyta laikantis DK 238 str. reikalavimų ir adekvati padaryto pažeidimo sunkumui.

Ieškovė nurodo, kad ji buvo iškvieta 2016-09-14 į darbą, kur vyko prekių inventorizacija. Jai įmonės savininko sūnus davė pasirašyti “dokumentą”, prašė parašyti pasiaiškinimą, siūlė iš darbo išeiti savo noru. Jai dalyvauti revizijoje neleido – pasakė, kad išeiginė, gali eiti namo.

Inventorizacijos taisyklių (galiojanti redakcija nuo 2015-01-01, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimas Nr. 1070) 26p. nustatyta, kad kai tikrinami atsargų ir pinigų likučiai, privalo dalyvauti atsakingi asmenys, išskyrus atvejus, kai šie asmenys negali dalyvauti dėl pateisinamų priežasčių. Jeigu atsakingi asmenys dalyvauti negali, turi būti paskiriamas pavaduojantis asmuo.

Ieškovė buvo iškviesta į parduotuvę revizijos atlikimo metu. Jai buvo pranešta, kad revizija daroma trūkstant prekių, paprašyta parašyti pasiaiškinimą. Tai, kad ji nebuvo parduotuvėje iki revizijos padarymo pabaigos (liepus parduotuvės savininkui eiti namo, nes jai išeiginė, ji išėjo), ir tuo nesilaikyta Inventorizacijos taisyklių 26p. reikalavimų, teismas sutinka, tačiau šis pažeidmas, atsižvelgiant į parduotuvėje nustatytą prekių trūkumą virš 20000Eur, ko pasekoje, tikėtina darbdavys visiškai neteko pasitikėjimo darbuotoja, negali būti pagrindu pripažinti drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo taikymo neteisėtu.

Esant išdėstytam, ieškovės reikalavimai: panaikinti atsakovės 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 46 atleisti ieškovę R. T. iš darbo ir pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu; pripažinti, kad R. T. darbo sutartis su atsakovu J. S. IĮ nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, pagal LR DK 300 str. 4 d.; priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką kas sudarytų 1776 Eur (neatskaičius mokesčių); priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos 2016 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, skaičiuojant po 27,76 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną; priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei 2000 Eur dydžio neturinę žalą atmestini.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. S. IĮ jai, R. T., neišmokėtą 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokestį kas sudarytų 292,32 Eur (neatskaičius mokesčių).

Tai, kad ieškovei nesumokėjo darbo užmokesčio už 2016 m. rugpjūčio mėn., pripažįsta ir atsakovė. J. S. nurodė, kad įmonė yra skolinga ieškovei 271,90Eur.

LR DK 141 str. 2 d. numatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.

Kadangi atleidus ieškovę iš darbo, liko neišmokėras darbo užmokestis už 2016m. rugpjūčio mėn. - 292,32 Eur(neatskaičius mokesčių)(Pažyma apie priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį,b.l.7), ši suma ieškovei iš atsakovės priteistina (DK 141str. 2d.).

Atsakovė įpareigotina nuo ieškovei priteistos sumos atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius(Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23str. 1d., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo(1991-05-21, Nr. I-1336 nauja redakcija), 9str.1d.).

Tenkinant ieškinį iš dalies, vadovaujantis CPK 93str. 2d., 96str., 98str., iš šalių priteistinos atitinkamai patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83str. 1d.1p.), tad žyminis mokestis, patenkinus ieškinį dalyje dėl darbo užmokesčio – 292,32 Eur priteisimo, kas sudarytų 15 Eur, priteistinas iš atsakovės valstybei (CPK 96str.1d.).

Ieškovės išlaidos advokato padėjėjos darbui apmokėti yra 200 Eur (pinigų priėmimo kvitas Nr. 838841, 2016-10-14,b.l.14).

Atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 600 Eur( pinigų priėmimo kviyaiNr. 830481 2016-11-07, Nr. 903106, 2017-01-26).

Ieškovės ieškiniu reiškti reikalavimai patenkinti ~ 15 proc., tad atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistina jos turėtų išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, t.y. 30 Eur (CPK 93str.2d.).

Iš ieškovės atsakovei priteistina išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai (~85 proc.), t.y. 510 Eur (CPK 93str.2d.).

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 4,10Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, ir atitinkamai abiems šalims dalinant minėtas išlaidas, tektų šaliai mokėti mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo J. S. individualios įmonės, kodas 300075365, buveinės adresas Kauno g. 65, Rokiškis, priteisti R. T., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 292, 32Eur ( du šimtus devyniasdešimt du litus 32 ct) neišmokėto atlyginimo.

Atsakovę įpareigoti nuo šios sumos atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. S. individualios įmonės, kodas 300075365, trisdešimt (30) eurų R. T. išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą byloje.

Priteisti iš ieškovės R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) penkis šimtus dešimt (510) eurų J. S. individualiai įmonei, kodas 300075365, išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės J. S. individualios įmonės, kodas 300075365, penkiolika (15) eurų žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.