- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-28
- Bylos Nr.
- e2YT-13733-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01458-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., R. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K., R. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sūnus E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini).
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas E. K.. Po tėvo mirties per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą kreipėsi į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, užvesta paveldėjimo byla. Raseinių rajono notarų biure paaiškėjo, kad pareiškėjo tėvas E. K. nėra priėmęs palikimo po savo tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini), nors faktiškai valdė ir tvarkė likusį turtą. 2022 m. birželio 6 d. Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno rašytoje pažymoje Nr. 7-19 nurodyta, kad A. K. turtą po jo mirties valdo ir prižiūri sūnus E. K.. Tačiau šis dokumentas nesuteikė teisės į palikimą pareiškėjo tėvui. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, A. K. turėjo šį turtą: 0,53 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį pagal 2005 m. gegužės 26 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-5212, 3,93 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį pagal 2005 m. gegužės 26 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-5212, 1,6643 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį pagal 2012 m. gruodžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 11S-72. Nuosavybės teisės į šį turtą A. K. atsirado po jo mirties. Pareiškėjas sprendžia, kad jo tėvas E. K. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, nes A. K. vardu tiesiog nebuvo turto, kuriam būtų reikalinga teisinė registracija. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad atkūrus nuosavybės teises, niekas nesikreipė dėl daiktinių teisių į turtą įregistravimo, nes A. K. jau buvo miręs. Mano, kad E. K., turėdamas Kauno apskrities sprendimą, galėjo suprasti, kad tai yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, kadangi sprendime buvo nurodyta, kad dokumentas išduodamas A. K. turtinių teisių perėmėjams. E. K. buvo žinomos žemės sklypų ribos, ir po A. K. mirties jis tą turtą valdė ir tvarkė, rūpinosi turtu kaip savu, t. y. naudojo žemę pagal paskirtį, augino žemės ūkio kultūras, šienavo, 0,53 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas kaip namų valda. A. K. testamento nebuvo sudaręs. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes tuomet galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą į tą turtą, kurį jo tėvas E. K. faktiškai valdydamas priėmė kaip palikimą, tačiau neįformino palikimo priėmimo notarų biure. Tik teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą notaras turės teisę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurį gavęs galės savo nuožiūra disponuoti turtu. Suinteresuotais asmenimis į procesą įtraukti tėvo E. K. broliai, t. y. mirusiojo A. K. sūnūs V. K. ir R. K. (Gyventojų registro pateiktame išraše R. K. dėl nežinomų priežasčių nėra įtrauktas kaip A. K. sūnus).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo A. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2022 m. lapkričio 3 d. neturėjo informacijos apie (duomenys neskelbtini) mirusio A. K. ir (duomenys neskelbtini) E. K. paveldėtiną turtą ir įpėdinius, paveldėjimo procedūrų nevykdė.
4. Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo V. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad mirus tėčiui pradėjo tvarkytis dokumentus ir paaiškėjo, kad tėtis po senelio mirties nesusitvarkė dokumentų. Tėtis žadėjo tvarkytis dokumentus, tačiau nespėjo. Po senelio mirties tėtis sklype ūkininkavo, šienavo.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo atstovė advokatė Raimonda Klimienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad mirus A. K. turto, kuriam būtų reikalinga teisinė registracija, nebuvo, todėl galimai E. K. į notarų biurą nesikreipė. Aplinkybes patvirtina liudytojų nurodytos aplinkybės, duomenys apie pasėlių deklaravimą.
8. Suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, kadangi gauti suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir R. K. atsiliepimai, teismui pateikti jų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, o suinteresuotam asmeniui V. K. apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
9. Liudytoja L. V. nurodė, kad mirus A. K. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, prižiūrėjo E. K.. Žemė visą laiką buvo dirbama, prižiūrėta. Ji buvo kaimynė, gyvuliai būdavo šalia.
10. Liudytoja D. B. nurodė, kad miręs E. K. naudojosi tėvo žeme, esančia (duomenys neskelbtini) kaime. Ji gyveno kaimynystėje. E. K. laikė karves, prižiūrėjo žemę. Nežino apie tai, kad kiti asmenys pretenduotų į žemę, kad būtų kilę ginčai dėl žemės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
12. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
13. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai, jo bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis A. K., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėtis E. K.. Iš 2022 m. rugsėjo 26 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruota A. K. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo A. K. palikimo priėmimo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra registruoti A. K. vardu, tačiau daiktinės teisės nėra įregistruotos. Bylos duomenimis, A. K. mirė santuokoje, jo sutuoktinė S. K. mirė (duomenys neskelbtini). A. K. vaikai – V. K. ir E. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad ir R. K. yra A. K. sūnus, tik dėl nežinomų priežasčių tai neįrašyta Gyventojų registre.
14. Pareiškėjas nurodė, kad E. K. po tėvo A. K. mirties rūpinosi žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), augino žemės ūkio kultūras, sklypus šienavo, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), naudojo kaip namų valdą, prižiūrėjo turimą turtą, juo rūpinosi kaip savu, tai yra palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad A. K. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
15. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys prašymo tenkinimui neprieštarauja, pretenzijų neišreiškė.
16. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog E. K., mirusio A. K. sūnus, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.