- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- eI2-2249-463/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00467-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė (pirm.), Rūta Miliuvienė, Gitana Butrimaitė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Ruslada“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ruslada“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ruslada“ (toliau – ir UAB „Ruslada“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 19739 (toliau – ir Nutarimas). Tuo atveju, jei teismas nuspręs, kad nėra pagrindo naikinti Nutarimą, Bendrovė prašo Nutarimu paskirtos baudos apmokėjimo terminą išdėstyti dalimis, mokėjimus atliekant lygiomis dalimis 6 mėnesius nuo teismo procesinio dokumento įsiteisėjimo dienos. Šį prašymą Bendrovė grindžia sunkia finansine padėtimi, nulemta visuotinių karantinų, paskelbtų 2020 metais.
2. Skunde nurodo, kad bauda Bendrovei buvo paskirta už tai, kad buvo įdarbinti trečiųjų šalių piliečiai ir leido jiems dirbti įmonės naudai. Pareiškėjos įsitikinimu, paskirta 6 076 Eur bauda yra neproporcingai didelė, o priimant Nutarimą nebuvo įvertintos visos aplinkybės. Pažymi, kad visi įdarbinti darbuotojai Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai ir turėjo darbo sutartyse nurodytam darbui reikiamą kvalifikaciją. Visi nurodyti asmenys buvo įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Institucijai buvo žinoma, jog visi asmenys Bendrovėje buvo įdarbinti tolimųjų reisų vairuotojais. Pastarąją informaciją Institucija sužinojo tiek iš Bendrovės, tiek iš Valstybinio socialinio fondo valdybos, gavus informaciją apie įdarbintus asmenis. Pastaroji profesija į trūkstamų profesijų Lietuvos Respublikoje sąrašus buvo įtraukta ir 2019 I ir II pusmečiais, 2020 metų I pusmetį, kas patvirtina faktą, jog Bendrovės įdarbinti asmenys visu įdarbinimo laikotarpiu dirbo pagal profesiją, kuriai nereikalingas leidimas dirbti.
3. Pareiškėja remiasi įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), kuris nustato, kad užsienietis, kurio profesiją įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, gali dirbti Lietuvos Respublikoje teisėto buvimo laikotarpiu. Sprendžia, kad Bendrovė, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarką, įdarbinusi asmenis dirbti Bendrovėje trūkstamos profesijos darbą, nepažeidė Įstatymo reikalavimų, o kartu ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuriame nurodyta, jog nelegaliu darbu laikomas trečiosios šalies piliečio, įdarbinto nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
4. Įvertinus faktą, kad darbo Bendrovėje laikotarpiu visi asmenys Lietuvoje buvo teisėtai, t. y. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba nacionalinę vizą, taip pat asmenų profesijos buvo įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą ir dėl to asmenys neturėjo pareigos gauti leidimų dirbti, asmenų darbas Bendrovėje laikytinas teisėtu. Bendrovės veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, o nesant pažeidimo sudėties Bendrovė nelaikoma padariusi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo. Nesant pažeidimo nebuvo teisinio pagrindo Bendrovės atžvilgiu taikyti administracinio nusižengimo poveikio priemonę, t. y. skirti 6 076 Eur dydžio baudą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
6. Atsiliepime nurodo, kad UAB „RUSLADA“, būdama darbdaviu, pažeisdama Įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą (Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas), nelegaliai įdarbino įmonėje trečiųjų šalių (Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos) piliečius ir leido jiems dirbti įmonės labui. Atsakovės teigimu, pareiškėja pakankamai laisvai interpretuoja teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių įdarbinimą, reikalavimus, tačiau tai visiškai nereiškia, kad ši interpretacija yra teisinga.
7. Priešingai, atsakovės, nuomone, pareiškėja sąmoningai pateikia kaip argumentus ištraukas iš Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatų, jos manymų, patvirtinančias jos teiginių teisingumą, tačiau nemini, kad tam, jog užsieniečių darbas būtų laikomas teisėtu (legaliu), būtina laikytis visų be išimties Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nurodytų užsieniečių įdarbinimo sąlygų. Pvz. pareiškėja mini, kad Įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad užsienietis, turintis nacionalinę vizą (D) gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje būti vizos galiojimo laikotarpiu, tačiau tai visiškai nereiškia, kad jis, neįvykdęs kitų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, turi teisę dirbti. Užsieniečių įdarbinimo tvarką, pareigą įsigyti leidimą dirbti ar atleidimo nuo tokios pareigos sąlygas nustato kiti Įstatymo straipsniai. Būtent šių straipsnių imperatyvių reikalavimų įvykdymas sąlygoja užsieniečių darbo legalumą.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja klaidina teismą, nurodydama, kad užsieniečius įdarbino teisėtai, nes jų profesija buvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus. Ši sąlyga, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 58 straipsnio 11 dalimi, tik leidžia supaprastinta tvarka užsieniečiui gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LLG). Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, išduodamas esant sąlygai, kad darbdavys Migracijos departamentui pateikė įsipareigojimą jį įdarbinti. Įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje imperatyviai nurodyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
9. Nacionalinės vizos užsieniečiui išdavimo sąlygos ir tvarka nustatytos Vizos išdavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), kurio 70.13 punkte nustatyta, kad užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką dirbti ir turintis profesiją, kuri įtraukta į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, be kitų, Apraše nurodytų dokumentų nacionalinei vizai gauti, pateikia Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės, organizacijos ar fizinio asmens, pas kurį atvyksta užsienietis (toliau – priimantis asmuo), tarpininkavimo raštą, pateiktą aprašo V skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka (Aprašo 78.3 punktas). Kadangi šiuo atveju pareiškėja neteikė Konsulinėms įstaigoms ar Migracijos departamentui tarpininkavimo raštų dėl Nutarime minimiems užsieniečiams nacionalinių vizų ar leidimo laikinai gyventi išdavimo, taip pat nebuvo pateikusi įsipareigojimo juos įdarbinti, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėja negalėjo nežinoti, kad nacionalinės vizos ar leidimai laikinai gyventi užsieniečiams išduoti įdarbinimui ir darbui ne pareiškėjos bendrovėje, t. y., ji negalėjo jų įdarbinti.
10. Atsakovė pažymi, kad visi trečiųjų šalių piliečiai jų įdarbinimo Bendrovėje dieną turėjo išduotus jų teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus (nacionalines (D) vizas ar leidimus laikinai gyventi), kurių pagrindu jie galėjo dirbti tose įmonėse, kurios įsipareigojo juos įdarbinti, bet ne pas pareiškėją (UAB „Ruslada“). Atsakovės teigimu, prieš įdarbindama trečiųjų šalių asmenis, pareiškėja turėjo pasitikrinti visas aplinkybes ir kreiptis į Migracijos departamentą, siekiu išsiaiškinti, ar gali minėtus asmenis įdarbinti. Pareiškėja įdarbino trečiosios šalies piliečius pažeisdama Įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą, t. y. buvo padarytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pažeidimas.
11. Užsieniečių įdarbinimas ir darbas Bendrovės naudai, pažeidžiant nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, laikomas nelegaliu neatsižvelgiant į tai, kad su jais buvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (pateikti pranešimai 1SD formos).
12. Atsakovė pažymi, kad surašydama Nutarimą tinkamai įvertino visą tyrimo medžiagą ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažino padariusi pažeidimą, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai skyrė už pažeidimo, numatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte padarymą, sankcijoje numatytą minimalią 6076 (7 x 868 Eur) Eur baudą (piniginę sankciją).
13. Atsakovei nesuprantama pareiškėjos pozicija, kuomet ji neigia padariusi pažeidimą ir tuo pačiu prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (manytina, kad pripažįsta padariusi pažeidimą), turint omenyje tai, kad 2021 m. sausio 20 d. nutarimu (įsiteisėjo 2021 m. vasario 10 d.) administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-191-927/2021, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai pripažino pareiškėjos atstovą kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam 1000 Eur baudą.
14. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą bei laiką buvo informuotas tinkamai.
Atsiliepimas
15. Atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
16. Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Nutarimo, kuriuo pareiškėjai už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą skirta bauda, teisėtumo bei pagrįstumo.
17. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 11 d. gavo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus (toliau – ir Departamentas) raštą Nr. 10K-28722 „Dėl informacijos“ dėl galimai nelegalaus darbo UAB „Ruslada“, kuriame nurodyta, jog Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiai yra įdarbinti ir šiuo metu dirba: V. K., turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą darbo UAB „Autolava“ pagrindu; V. P., turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą darbo UAB „Autolava“ pagrindu; D. S., turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą darbo UAB „Konrestas“ pagrindu; A. Z., turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą darbo UAB „Konrestas“ pagrindu; V. Z., turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą darbo UAB „EDVA transport“ pagrindu; I. R., turintis nacionalinę vizą, išduotą darbo UAB „Konrestas“ pagrindu.
19. VDI atliko Bendrovės patikrinimą ir 2021 m. sausio 4 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 1103-0124, kuriame konstatavo, kad Bendrovės direktorius, pažeisdamas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, nustatytą Įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje, nelegaliai įdarbino Bendrovėje ir leido dirbti Bendrovės naudai trečiųjų šalių (Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos) piliečiams: 1) V. K.; 2) V. P.; 3) D. S.; 4) A. Z.; 5) V. Z.; 6) I. R. ir 7) A. Z.
20. Inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius 2021 m. sausio 5 d. surašė protokolą Nr. UĮPPJ 1103-0028, kuriame nurodė, kad UAB „Ruslada“, atstovaujama direktoriaus A. S., būdama darbdaviu, pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje nustatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą, kadangi įmonėje nelegaliai įdarbino trečiųjų šalių (Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos) piliečius: 1) V. K. nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d., ; 2) V. P. nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d.; 3) D. S. nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d.; 4) A. Z. nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d.; 5) V. Z. nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d.; 6) I. R. nuo 2020 m. birželio 11 iki 2020 m. lapkričio 11 d.; 7) A. Z. nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2020 m. spalio 20 d. Nustatė, kad toks užsieniečių įdarbinimas ir darbas pareiškėjos naudai, pažeidžiant nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, laikomas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su jais buvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV). Taigi, tokiais veiksmais Bendrovė padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pažeidimą.
21. Inspekcija 2021 m. sausio 19 d. priėmė Nutarimą, kuriuo Bendrovei paskyrė 6 076 Eur baudą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalį.
22. Pareiškėja prašo panaikinti Inspekcijos Nutarimą. Tuo atveju, jei teismas nuspręs, kad nėra pagrindo naikinti Nutarimą, Bendrovė prašo Nutarimu paskirtos baudos apmokėjimo terminą išdėstyti dalimis.
23. Kaip matyti iš bylos, pareiškėja pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatantį, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
24. Įstatymo 62 straipsnio 2² dalis nustato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiams D. S. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2021 m. sausio 24 d., jis galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti – UAB „Konrestas“; V. Z. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas 2020 m. sausio 8 d. iki 2022 m. sausio 8 d. darbo UAB „EDVA transport“ pagrindu; I. R., turintis nacionalinę vizą, išduotą nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2021 m. vasario 3 d. darbo UAB „Konrestas“ pagrindu; V. P., turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. balandžio 27 d., išduotą darbo UAB „Autolava“ pagrindu; V. K., turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2021 m. birželio 4 d., išduotą darbo UAB „Autolava“ pagrindu; A. Z., turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. lapkričio 13 d., išduotą darbo UAB „Konrestas“ pagrindu; A. Z., turintis nacionalinę vizą (D) Nr. 004327987, galiojusią nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. spalio 15 d., išduotą darbui UAB “Gruber logistics” pagrindu. Todėl visi šie asmenys turėjo teisę konkrečiu laikotarpiu dirbti pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo juos įdarbinti.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja, įdarbindama minėtus trečiųjų šalių piliečius, kurie tuo metu pagal jiems išduotų vizų bei leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje sąlygas turėjo teisę dirbti ne pas pareiškėją, bet pas kitus darbdavius, padarė nelegalaus darbo pažeidimą, t. y. visiškai pagrįstai pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
27. Pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, kad įdarbinti asmenys buvo Lietuvos Respublikoje, turėdami leidimus laikinai gyventi ir vizas, kad darbuotojų profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašus, kad apie asmenų įdarbinimą buvo pranešta VSDFV, nepaneigia pareigos laikytis Įstatymo 62 straipsnio 2² dalies nuostatų. Pastebėtina ir tai, kad Nutarime yra nustatyta ir pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą, padėjo VDI inspektoriui ar kitų institucijų įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, todėl skundo argumentai, kad jokių pažeidimų nepadarė vertinami kritiškai, kaip prieštaraujantys pačios pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms. Šie prieštaravimai skunde nėra paaiškinami. Taip pat iš informacinės Liteko duomenų nustatyta (administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-191-927/2021), kad pareiškėjos atstovas A. S. pripažino pažeidimą ir 2021 m. sausio 20 d. nutarimu teismas minėtam asmeniui skyrė baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovei atliekant tyrimą bei priimant nutarimą, pareiškėja su pažeidimu sutiko.
28. Pareiškėja skunde prašo, jog tuo atveju, jei teismas nuspręs, kad nėra pagrindo naikinti Nutarimą, paskirtos baudos apmokėjimo terminą išdėstyti dalimis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šis pareiškėjos prašymas yra grindžiamas sunkia finansine padėtimi, nulemta visuotinių karantinų, paskelbtų 2020 metais.
29. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija (nagrinėjamu atveju VDI), nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija (nagrinėjamu atveju VDI), skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
30. Kaip matyti iš Nutarimo, pareiškėjai parenkant baudos dydį (finansinę sankciją), buvo nustatytos ir įvertintos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą, padėjo VDI inspektoriui ar kitų institucijų įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą ir paskirta minimali 868 Eur už kiekvieną asmenį (7 asmenys) bauda.
31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnis nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja teismui nėra pateikusi jokių argumentų bei rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jos pateiktą prašymą dėl skirtos baudos išdėstymo. Argumentas, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki ir tai lėmė Lietuvos Respublikoje paskelbti karantinai, taip pat nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teismui nėra pateikti jokie duomenys apie dabartiniu metu Bendrovės gaunamas pajamas, turimą turtą ir pan., iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie jos finansinę padėtį, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas.
33. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 19739 priimtas tinkamai, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ruslada“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.