Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-774/2011

Teisėjas Alenas Piesliakas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00128-2009-7

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.20.5.; 1.1.7.2.4.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir jam paskirta 6500 Lt (50 MGL) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis pateikė melagingą pranešimą apie nusikaltimą ir davė melagingus parodymus, o būtent:

jis, 2009-01-13 14.08 val., atvykęs į Vilniaus m. 1 PK, adresu Kalvarijų g. 59, Vilniuje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams pateikė melagingą pranešimą apie nusikaltimą, kad 2008-12-04, laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 20.00 val., iš jo nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti jam priklausantys 6870 Lt vertės daiktai. Dėl šio melagingo V. S. pranešimo Vilniaus m. 1 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-00128-09 pagal BK 178 str. 1 d., kurio metu, 2009-01-13, nuo 14.25 val. iki 15.18 val., Vilniaus m. 1 PK patalpose apklausiamas kaip nukentėjusysis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, V. S. patvirtino savo melagingame pranešime nurodytas aplinkybes ir melagingai paaiškino, kad nuo 2008 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2008-12-04 jis gyveno išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini), ir 2008-12-04, nuo 8.00 val. iki 20.00 val. iš šio buto buvo pagrobtas jam priklausantis turtas: 3600 Lt vertės nešiojamas kompiuteris „Asus“, 3000 litų grynais, jo ir E. S. drabužiai, 70 Lt vertės atminties kaupiklis „Adata“, du raudoni kilimai, kiekvieno vertė po 70 Lt, bei 60 Lt vertės pilkas kilimas.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. S. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str. 1 d., padarymo. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas netinkamai įvertino teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, juos vertino atsietai vienus nuo kitų. Teismas nepatikėjo kaltinamojo parodymais ir šiuo pagrindu juos atmetė. Teisminio nagrinėjimo metu buvo ištirti liudytojų E. D., A. D., T. B., D. U., V. J., K. J., A. J. parodymai, kaltinamojo V. S. parodymai. Pirmosios instancijos teismas kaip pagrindą atmesti liudytojų K. J. ir A. J. parodymus nurodė tai, jog šie parodymai prieštarauja kitų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų liudytojų parodymams. Pirmosios instancijos teismas manė, jog šių dviejų liudytojų parodymai yra melagingi, kadangi jie patvirtina kaltinamojo paaiškinimus. Nuteistojo nuomone, šios teismo išvados yra nepagrįstos dėl to, jog teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nebuvo vertinami visumoje, o atsietai vieni nuo kitų. K. J. ir A. J. parodymai neprieštarauja kitų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų liudytojų parodymams. Liudytojas T. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog butą neva išsinuomavo iš V. S. 2008 m. gruodžio mėn. Nuteistasis (V. S.) nurodė, jog iki 2008 m. gruodžio 4 d. gyveno šiame bute. Šioje apimtyje liudytojo T. B. parodymai neprieštarauja liudytojų K. J. ar A. J. teismui duotiems parodymams dėl pastarųjų apsilankymo pas V. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini), aplinkybių. Todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, jog K. J. ir A. J. teikia melagingus parodymus.

Nuteistojo nuomone, byloje yra prieštaravimai tarp liudytojų E. D., A. D., kurie yra sutuoktiniai ir nuteistojo V. S. parodymų. Teisminio nagrinėjimo metu ištirtų bylos įrodymų pagrindu prieštaravimai išliko, teismas jų paneigti neturėjo galimybės, o prokuroras šių prieštaravimų ikiteisminio tyrimo metu nepašalino. Nuteistasis nurodo, kad byloje nebuvo paneigtos faktinės aplinkybės dėl to, kad V. S. pareiškime nurodytų daiktų bute, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo. Bylos įrodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl V. S. kaltės, kadangi būtent jis tuo laikotarpiu naudojosi ir buvo atsakingas už butą, adresu Didlaukio g. 65-208, Vilnius, mokėjo už šį butą komunalinius mokesčius, kuriuos perduodavo E. D. ir A. D.. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kad 2008-12-04 V. S. pareiškime nurodytų daiktų bute, adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo ir negalėjo būti, todėl jų niekas negalėjo pavogti. Teismas netinkamai vadovavosi nekaltumo prezumpcijos principu, perkėlė įrodinėjimo pareigą kaltinamajam, kaltinamojo parodymus atmetė, nes jie, teismo manymu, iš pateiktų motyvų a priori buvo laikomi melagingais. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamai kaltinamojo kaltę patvirtinančių įrodymų dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 235 str. 1 d., padarymo, todėl jis turi būti išteisintas.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi Z. A., A. K., K. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Šių liudytojų paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, jų neapklausus teisminio nagrinėjimo metu, negali būti pagrindas priimti ir grįsti išvadas teismo nuosprendžiui. Pirmosios instancijos teismas, nuteistojo nuomone, pažeidė LR BPK 301 str. 1 d. nuostatą.

Dėl jam paskirtos bausmės, nuteistasis nurodo, kad jis pastovių pajamų neturi, jo turtinė padėtis nėra gera, jokių santaupų neturi, todėl, atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir jo turtinę padėtį, mano, kad jeigu teismas nuspręs, jog yra teisinis pagrindas jį nuteisti, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą į viešųjų darbų bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. S. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, V. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1 d., grindžiama liudytojų E. D., A. D., T. B., K. T., A. K., Z. A., D. U. parodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, kurie, kolegijos nuomone, yra nuoseklūs ir logiški, atitinka kitus byloje esančius įrodymus ir neprieštarauja įvykio situacijai.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. S. kaltu, pagrįstai kaltinamojo V. S. parodymus laikė nepatikimais, liudytojų K. J. bei A. J. parodymus vertino kritiškai, jai nesivadovavo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų E. D. ir A. D. (buto nuomotojų), Z. A., T. B., A. K., K. T. (buto nuomininkų), D. U. (kaimyno), V. J. (policijos pareigūno) parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. S. pernuomavo butą kitiems asmenims (Z. A., T. B., A. K., K. T.). Iki 2008 m. lapkričio 8 d. minėtame bute nei V. S., nei kiti asmenys negyveno, nes iki nurodyto laikotarpio buvo keičiami bute langai, jokių daiktų bute nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog liudytojo A. J. parodymai, kad iki 2008 m. lapkričio 8 d. jis buvo V. S. nuomotame bute ir matė, kad jis yra gyvenamas ir jame gyvena V. S., yra nepatikimi, prieštarauja kitų liudytojų parodymams. Liudytojo T. B. parodymai, kad jis su draugais įsikėlė į butą 2008 m. lapkričio pradžioje, patvirtinti kitų liudytojų ir liudytojų D. parodymais, kuriais abejoti nėra pagrindo. Liudytojai Z. A., T. B., A. K., K. T. bute gyveno nuo 2008-11-08 iki to laiko, kol D. nepareikalavo jiems išsikelti. Liudytojo D. U. (kaimyno) parodymai patvirtina, kad jis yra matęs namo laiptinėje T. B. ir kitus vaikinus, tačiau kaltinamojo V. S. jis nėra matęs, tai tik patvirtina, kad V. S. minėtame bute negyveno. Liudytojos K. J. parodymai, kad 2008 m. lapkričio 14 d. ji buvo pas V. S., taip pat paneigti kitų liudytojų parodymais, kadangi V. S. minėtame bute negyveno, nes D. besitvarkant minėtame bute, įsikėlimo į butą jau laukė T. B. ir jo draugai. Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad laikotarpiu iki 2008 m. lapkričio 8 d. bute niekas negyveno ir jokių V. S. daiktų jame nebuvo, o laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d. jame gyveno T. B. su draugais. Taigi, jokių V. S. daiktų bute nebuvo, todėl jokie jo daiktai iš buto dingti negalėjo, ką teisingai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. S., pranešdamas policijai apie padarytą nusikaltimą – pavogtus V. S. daiktus iš minėto buto, buvo melagingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1 d.

Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai įvertino teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, juos vertino atsietai vienus nuo kitų, todėl priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

Kolegija nelaiko pagrįstais nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumentus, kad būtų pagrindas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo V. S. nusikalstamą veiką. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, tame tarpe liudytojų E. D., A. D., T. B., K. T., A. K., Z. A., D. U. parodymais, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad V. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi Z. A., A. K., K. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Šių liudytojų paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, jų neapklausus teisminio nagrinėjimo metu, negali būti pagrindas priimti ir grįsti išvadas teismo nuosprendžiui.

Kolegija sprendžia, kad V. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų E. D., A. D., T. B., D. U., V. J. teismo posėdyje duotais parodymais. Liudytojai Z. A., A. K., K. T. buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, kurių parodymai iš esmės patvirtino liudytojų E. D., A. D.,T. B. parodymus bei paneigė liudytojų J. parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į šių liudytojų parodymus bei pagrįstai nesivadovavo kaltinamojo V. S. ir jo draugų liudytojų K. J. ir A. J. parodymais.

Taigi, nors nuteistasis V. S. prašė jį išteisinti nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo kaltė yra visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Kolegija, padariusi išvadą, kad V. S. pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., išnagrinėjus pagrindinius skundo argumentus, sutinkamai su teismine praktika, laiko netikslinga aptarinėti kiekvieną neesminį V. S. apeliacinio skundo motyvą, neturintį reikšmės sprendžiant apelianto kaltės ir kitus su tuo susijusius klausimus.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad V. S. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirba, mokosi, todėl apylinkės teismas V. S., kaip asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, pagrįstai paskyrė jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydį nustatė artimą baudos vidurkiui. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė V. S. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, atsižvelgiant į V. S. teigiamai charakterizuojančius duomenis (dirba, mokosi, vedęs), bus pasiekti paskyrus jam turtinio pobūdžio bausmę.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo V. S. paskirta bausmė už tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde dėl jam paskirtos bausmės nurodo, kad jis pastovių pajamų neturi, jo turtinė padėtis nėra gera, jokių santaupų neturi, todėl, atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir jo turtinę padėtį, mano, kad jeigu teismas nuspręs, jog yra teisinis pagrindas jį nuteisti, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą į viešųjų darbų bausmę.

Kolegijos nuomone, švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, paskiriant jam viešuosius darbus, nėra pagrindo.

Nuteistasis V. S. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė teismui apie savo blogą turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie blogą kaltinamojo turtinę padėtį, paskyrė jam straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Kolegijos nuomone, nuteistojo V. S. prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai apie jo turtinę padėtį, nesudaro pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 24 str. nustatyta, kad jeigu nuteistasis nesumokėjo nustatytu laiku visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas bei šiame Kodekse numatytos taisyklės.

Nuteistajam V. S. savanoriškai nesumokėjus baudos nuosprendį priėmusio apylinkės teismo nustatyta tvarka, t.y. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą turi būti vykdoma priverstinai. Bausmę vykdo antstolis. Priverstinio baudos išieškojimo metu teismo nuosprendį vykdantis antstolis, vykdydamas Lietuvos Respublikos CPK 624 str. reikalavimus, imasi priemonių dėl baudos išieškojimo, patikrina nuteistojo turtines galimybes atlikti paskirtą baudos bausmę, sprendžia klausimus dėl baudos mokėjimo išdėstymo terminais, baudos išieškojimo iš atlyginimo ir pan.

Nesant galimybių išieškoti iš nuteistojo V. S. nuosprendžiu paskirtos baudos, antstolis teikimu gali kreiptis į nuosprendį priėmusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, o teismas turi teisę baudą pakeisti viešaisiais darbais ar areštu (LR BVK 25 str. 1 d., 2 d., BK 47 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo V. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.