Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorams D. Burbuliui ir E. Naujokaitei, advokatei I. Abramavičiūtei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, mokosi Vilniaus tarptautinėje verslo ir teisės aukštesniojoje mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pateikė melagingą pranešimą apie nusikaltimą ir davė melagingus parodymus, o būtent:

V. S. 2009-01-13 14.08 val., atvykęs į Vilniaus m. 1 PK, adresu Kalvarijų g. 59, Vilniuje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams pateikė melagingą pranešimą apie nusikaltimą, kad 2008-12-04, laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 20.00 val., iš jo nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti jam priklausantys 6870 Lt vertės daiktai. Dėl šio melagingo V. S. pranešimo Vilniaus m. 1 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-00128-09 pagal BK 178 str. 1 d., kurio metu, 2009-01-13, nuo 14.25 val. iki 15.18 val., Vilniaus m. 1 PK patalpose apklausiamas kaip nukentėjusysis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, V. S. patvirtino savo melagingame pranešime nurodytas aplinkybes ir melagingai paaiškino, kad nuo 2008 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2008-12-04 jis gyveno išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini), ir 2008-12-04, nuo 8.00 val. iki 20.00 val. iš šio buto buvo pagrobtas jam priklausantis turtas: 3600 Lt vertės nešiojamas kompiuteris „Asus“, 3000 litų grynais, jo ir E. S. drabužiai, 70 Lt vertės atminties kaupiklis „Adata“, du raudoni kilimai, kiekvieno vertė po 70 Lt, bei 60 Lt vertės pilkas kilimas.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

Apklaustas teisme V. S. neprisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir paaiškino, kad 2008 m. pabaigoje su savo dabartine žmona nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame bute gyveno bei laikė ten savo daiktus. Nuomos sutartį su E. D. sudarė 2008-10-01, tačiau bute realiai gyveno tik nuo 2008 m. lapkričio mėnesio vidurio. Buto niekam pernuomojęs nebuvo, spynų nekeitė. 2008-12-03 vakare jam paskambino E. D. ir liepė išsikraustyti, nurodęs, kad jis ir jo draugė jam nepatinka. Sekančią dieną apie 8 val. jis išvyko iš buto ir užrakino duris, o apie 16 val. kartu su E. S. grįžo bei pakavo savo daiktus ir dalį jų apie 17-18 val. išvežė į kitą butą. Grįžo apie 20 val. pasiimti likusių daiktų, tačiau prie buto rado D. ir jų kaimynus. E. D. rakino butą, jo į vidų nebeįleido pareiškęs, kad jo daiktai iškraustyti, o durų spynos pakeistos ir jam daugiau gyventi bute nebeleis. Jis bute buvo likę jo daiktų: kompiuteris, krepšyje įdėtame voke buvo 3000 Lt, kituose krepšiuose – jo ir E. S. drabužiai, taip pat trys kilimai, atminties kaupiklis. Jis iškvietė policiją, kad galėtų atsiimti savo daiktus, tačiau buto šeimininkai išvyko iki atvykstant policijos pareigūnams. Kas šiuos daiktus galėjo paimti, jis nežino. 2010 m. gruodžio 5 d. jis nuvyko į Vilniaus m. 1 PK ir parašė pareiškimą, kad dingo jo daiktai. Prieš rašant pareiškimą ir prieš apklausą jis buvo įspėtas BPK nustatyta tvarka. Jį apklausinėjo tyrėjas V. J. Prieš 3 metus jis užsiėmė butų nuoma, tačiau dėl šio buto nebuvo padavęs skelbimų dėl nuomos.

Apklausta teisme liudytojas E. D. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esantis butas priklauso jo žmonos motinai, tačiau pastaroji gyvena kitame mieste, todėl 2008 m. pabaigoje ieškojo nuomininkų butui. Internete surado skelbimą, kad tvarkinga jauna pora norėtų išsinuomoti butą ir paskambinusi nurodytu telefonu, susitarė dėl susitikimo. 2008-09-22 ji su vyru susitiko su V. S. ir jo drauge, pastarieji apžiūrėjo butą ir greitai apsisprendė dėl jo nuomos, paliko užstatą ir sutarė, kad butą nuomos nuo 2008-10-01, o per mėnesį už nuomą mokės 700 Lt. Butas buvo tvarkingas ir neseniai suremontuotas. 2008-10-01 jis perdavė butą V. S. Jis taip pat perspėjo, kad spalio pabaigoje bus montuojami butui užsakyti plastikiniai langai. 2008-10-20 bendrabučio administratorė juos informavo apie vandentiekio avarija, o nuvykę į butą, rado jį tuščią. Vėliau jam skambino V. S. ir reiškė nepasitenkinimą, kad jie buvo užėjo į butą jam iš anksto nepranešę. Langų įstatymas bute buvo perkeltas į 2008-11-08 ir prieš savaitę apie tai informuoti nuomininkai. 2008-11-08 po remonto jie paliko butą nuomininkams. 2008-12-03 jiems paskambino virš buto gyvenanti kaimynė ir pasakė, kad bute naktį buvo triukšmas, o jame gyvena ne pora, bet daug žmonių. Tą patį vakarą ji su vyru nuvyko į butą ir paaiškėjo, kad ten gyvena keturi vaikinai, kurie butą išsinuomojo iš V. S. už 1100 Lt per mėnesį. Jis skambino V. S. aiškintis, kas vyksta, o šis pradėjo šaukti, kad tai jo butas ir jie neturėjo teisės užeiti jam nepranešę. Pokalbį perėmė vienas iš vaikinų ir priekaištavo V. S. už tai, kad šis melavo bei pareikalavo grąžinti į priekį už du mėnesius sumokėtus pinigus. Jie pareikalavo, kad jis nedelsiant paliktų butą ir atsiskaitytų su jame gyvenusiais žmonėmis. 2008-12-04 apie 19 val. ji su vyru atvyko į butą ir rado ten gyvenančius vaikinus išsikraustančius. Netrukus pasirodė V. S. su drauge ir pradėjo rakinti buto duris. Jiems buvo paaiškinta, kad buto spynos pakeistos, po ko V. S. pradėjo grasinti policija ir išbėgo į lauką. Policijos jie nesulaukė, o kaltinamasis su drauge visą laiką sėdėjo automobilyje prie namo. Ji su vyru nunešė jiems bute likusius kilimėlius ir puodukus bei paprašė palikti juos ramybėje. Pabuvę kelias valandas prie buto, jie išvyko namo ir netrukus gavo kaimynų prašymą vėl atvykti, nes prie buto su policijos pareigūnais atėjo V. S. Šis aiškino, kad jie neįleidžia jo į butą bei trukdo pasiimti savo daiktus. Paklausus kokius daiktus tikisi bute rasti, V. S. pasakė, kad ten liko jo nešiojamas kompiuteris ir kiti daiktai. Jie atidarė duris policijai ir parodė, kad butas tuščias.

Apklausta teisme liudytoja A. D. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip E. D.

Apklaustas teisme liudytojas T. B. paaiškino, kad 2008 m. spalio pradžioje kartu su draugais Z. A., K. T. ir A. K. ieškojo nuomai dviejų kambarių buto, kuriame visi ketino gyventi. Pagal internete rastą skelbimą dėl išnuomojamo buto (duomenys neskelbtini) name susitiko su V. S., kuris paaiškino, kad tai jo senelės butas. Apžiūrėję butą, jie su kaltinamuoju sutarė, kad nuomosis jį keturiese ir per mėnesį mokės 1100 Lt. V. S. sutiko ir pasakė, kad galės persikraustyti tik tuomet, kai bute bus pakeisti langai. Tikslios persikraustymo datos nepamena, tačiau tai buvo savaitgalis lapkričio pradžioje. Bute buvo tik senas virdulys ir keli puodukai, o V. S. ir jo draugės daiktų ten nebuvo, pastarieji bute negyveno. Jie V. S. sumokėjo 1100 Lt už nuomą bei 1100 Lt kaip užstatą. 2008 m. gruodžio mėnesio pradžioje į butą atėjo D. bei prisistatė buto šeimininkais. Jiems atsakius, kad buto savininkas yra V. S., D. užėjo į vidų ir jo akivaizdoje skambino V. S., priekaištavo jam, kad juos apgavo ir bute negyvena, o jį pernuomojo kitiems žmonėms. Buto šeimininkai liepė jiems išsikraustyti. Jie paskambino V. S. ir liepė grąžinti pinigus. Kitą dieną kraustėsi iš buto ir apie 16-17 val. atvyko V. S., kuris grąžino jiems užstatą ir jie apžiūrėjo butą. Butas buvo tuščias. Jie atidavė V. S. raktus ir šis išvažiavo. Jis ir Z. A. liko koridoriuje, o K. T. bei A. K. išvežė jų daiktus į kitą butą. Po 20 minučių atvyko tikrieji buto šeimininkai ir jie atidavė pastariesiems paskutinį buto rakto komplektą. Šeimininkai atsirakino butą ir jie visi užėjo į vidų. Butas buvo tuščias, ką matė ir kaimynai, kurie taip pat buvo atėję. Jie padėjo pakeisti buto spyną ir išvažiavo, o išeidami iš laiptinės matė atvažiuojantį V. S. Jau vėliau vakare jam paskambino buto šeimininkai ir pranešė, kad V. S. juos apkaltino vagyste.

Teisme apklausti liudytojai K. T., ir A. K. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip Z. A.

Teisme apklaustas liudytoja D. U. paaiškino, kad gyvena buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaimynystėje. Apie mėnesį, iki 2008 m. gruodžio pradžios, šiame bute gyveno 4 jauni vaikinai. Jis dažnai juos matydavo ateinančius ir išeinančius, pakalbėdavo su jais. 2008-12-04 vakare grįžęs namo matė koridoriuje konfliktą tarp E. D. ir V. S. E. D. pasakė, kad V. S. teigia neva bute gyvena jis su mergina. Jis patvirtino E. D., kad E. S. ir jo merginą mato pirmą kartą. Po to jie užėjo į butą ir matė, kad jame buvo tik keli seni indai, o 4 bute gyvenę vaikinai jau buvo susikrovę savo daiktus į krepšius ir padėję juos koridoriuje už buto durų. Prisimena, kad V. S. aiškino E. D., kad dingo jo daiktai – kompiuteris ir dar kažkas.

Apklaustas teisme liudytojas policijos pareigūnas V. J. paaiškino, kad 2009-01-13 į Vilniaus m. 1 PK atvyko V. S. kuris turėjo ranka rašytą pareiškimą, tačiau šis neatitiko BPK reikalavimų, todėl jis iš kaltinamojo priėmė protokolą-pareiškimą dėl 2008-12-04 įvykio. Jis įspėjo V. S. dėl atsakomybės už melagingą pranešimą, tačiau šis tvirtino, kad iš jo nuomojamo buto buvo pagrobti jo daiktai, nurodė konkrečius daiktus ir jų vertę. Pagal šį pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir V. S. iškart apklaustas kaip liudytojas. Prieš apklausą jis dar kartą buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, tačiau duodamas parodymus patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Apklausta teisme liudytoja K. J. paaiškino, kad V. S. yra jos sesers vyras. Ji vieną kartą 2008-11-14 yra buvusį pas V. S. nuomojamame bute Vilniuje. šalia M. Riomerio universiteto. V. S. paėmė ją iš stoties ir jie nuvyko į butą trumpam pasisvečiuoti. Iš pokalbio ji supratusi, kad bute gyvena V. S. Butas buvo gyvenamas, jame buto baldai, buitinė technika, rūbai.

Apklaustas teisme liudytojas A. J. paaiškino, kad pas V. S. yra buvęs du kartus – 2008 m. spalio viduryje ir 2008 m. lapkričio mėnesį, pirmą savaitgalį po vėlynių (t.y. lapkričio 7-8 d.). Bute šventė, vėliau nakvojo. Bute buvo baldai, buitinė technika, rūbai. Butas buvo gyvenamas ir jam nekilo abejonių, kad jame gyvena V. S.

Iš 2009-01-13 protokolo-pareiškimo, paimto 14.08 val., bei tos pačios dienos apklausos, atliktos nuo 14.25 val. iki 15.18 val., protokolo matosi, kad V. S. buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nusikaltimą bei dėl atsakomybės už melagingus parodymus (t. 1, b.l. 2, 13-14).

Darydamas išvadas teismas remiasi E. D. ir A. D. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nuoseklūs ir logiški, atitiko kitus byloje esančius įrodymus ir neprieštaravo įvykio situacijai. Teismo posėdyje duodamas parodymus kaltinamasis kėlė abejones liudytojų E. ir A. D. parodymais, nurodydamas neva esantį jų suinteresuotumą bylos baigtimi. Tačiau teismas tokių kaltinamojo abejonių nepalaiko. Bylos aplinkybės rodo, kad tarp E. ir A. D. bei V. S. kilo nesutarimų dėl buto nuomos, tačiau bute gyvenusiems asmenims išsikrausčius, nuomos sutartis buvo nutraukta, konflikto priežastis buvo panaikinta ir neliko priežasties tęsti konfliktą. Svarbu, kad E. ir A. D. į teisėsaugos įstaigas nesikreipė, jokių reikalavimų nekėlė ir taip parodė, kad buto nuomos klausimas jiems buvo išspręstas. Be to, nepriklausomai nuo bylos baigties, ar V. S. būtų nuteistas, ar išteisintas, E. ir A. D. jokios naudos iš to neturės. Ne E. ir A. D. kreipėsi į teisėsaugos įstaigas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Visos šios aplinkybės rodo jų nesuinteresuotumą bylos baigtimi. Vertindamas A. ir E. D. parodymus V. S. nurodo, kad jie yra melagingi. Pagrindinis tokio teiginio motyvas yra tas, kad jų parodymai ir įvykių vertinimas neatitinka jo parodymų ir įvykių vertinimo. Šiame neatitikime tarp E. ir A. D. parodymų nėra nieko nuostabaus, kadangi V. S. liudytojų parodymus lygina su savo parodymais, kurie neatitinka kitų įrodymų ir yra melagingi. V. S. nurodo daug E. ir A. D. parodymų kaip neva melagingų, kurie, teismo nuomone, visai nesusiję su bylą ir niekaip negali daryti įtakos jo atsakomybei. Savo paaiškinime V. S. daug dėmesio skiria aplinkybei, kad butas priklausė O. K., o jis apie tai nežinojo, tačiau ar kas nors pasikeistų, jei V. S. žinotų, kas yra buto savininkas? Ar jis kelią klausimą dėl E. ir A. D. teisės nuomoti A. D. mamai priklausantį butą? Šie klausimai niekaip nėra susiję su nagrinėjama byla. Remiantis šiais motyvais teismas vertina E. ir A. D. parodymus kaip teisingus ir labai patikimus.

Teismas taip pat remiasi T. B. parodymais, kuris teigė gyvenęs E. ir A. D. bute. Vertinant E. ir A. D. parodymus ir T. B. parodymus matyti, kad jie sutampa, patvirtina vienas kitą ir papildo. T. B. suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė, jis nepažinojo nei E. ir A. D., nei V. S. Iš byloje nustatytų įvykio aplinkybių ir įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad šis liudytojas visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi ir jo parodymai yra labai patikimi. Vertinant jo parodymus teismas atsižvelgia į kitų kartu su juo gyvenusių asmenų Z. A. (t.1, b.l. 29-30), A. K. (t.1, b.l. 33-35) ir K. T. (t.1, b.l. 36-37) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Visų jų parodymai buvo vienodi, todėl vieno T. B. teisme duotų parodymų pakanka išvadai daryti. Taip pat patikimai teismas vertina liudytojų D. U. ir V. J. parodymus ir jais vadovaujasi.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai yra gauti teisėtai, nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl teismas jais vadovaujasi priimant nuosprendį.

Teismas nepatikimais laiko kaltinamojo V. S. parodymus. Kaltinamojo parodymai iš esmės skiriasi nuo liudytojų E. ir A. D., Z. A., T. B., A. K., K. T., D. U. ir V. J. parodymų. Teismui pripažinus šių liudytojų parodymus labai patikimais ir jais vadovaujantis darant išvadas nuosprendyje, atitinkamai jais paneigti kaltinamojo parodymai, prieštaraujantys liudytojų parodymams. Atmestini kaltinamojo teiginiai, kad ši byla yra ištirta E. ir A. D. siekiant su juo susidoroti ir panašūs motyvai. Taip teigdamas kaltinamasis nepateikė jokių tokio E. ir A. D. elgesio motyvų, kodėl jiems reikia susidoroti su V. S., kurio jie nepažinojo, po išsiskyrimo dėl nuomos nebendravo. Be to, tokiu atveju tektų padaryti išvadą, kad E. ir A. D., siekdami susidoroti su V. S., į tai įtraukė keturis jaunuolius, kaimyną ir policijos tyrėją, kas yra nelogiška, neįtikėtina ir paneigta byloje esančiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko melagingais teisme apklaustų liudytojų K. J. ir A. J. parodymus ir priimdamas nuosprendį jais nesivadovauja. Šie liudytojų, kurie yra V. S. žmonos sesuo ir brolis, parodymai patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis neva gyveno E. ir A. D. nuomojamame bute ir ten buvo jo daiktai. Tačiau tokie K. J. ir A. J. parodymai paneigti kitų liudytojų parodymais, o taip pat byloje esančiais įrodymais, todėl laikytini melagingais. Tokie K. J. ir A. J. parodymai esminiai šioje byloje, kadangi klausimas, ar nuomojamame bute buvo V. S. daiktų, yra labai svarbus sprendžiant, ar jis melagingai pranešė apie nusikaltimą ir davė melagingus parodymus.

Išvadai dėl melagingo pranešimo apie nusikaltimą ir melagingų parodymų davimo yra svarbios aplinkybės dėl nuomotame bute gyvenusių žmonių ir jame buvusių daiktų. Tik nustačius, kad E. ir A. D. bute V. S. negyveno, galima išvada, kad V. S. melagingai pranešė apie nusikaltimą ir davė melagingus parodymus.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. ir A. D. ieškojo, kam išnuomoti A. D. mamai priklausantį butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Radę V. S. skelbimą susitarė su juo dėl nuomos. Dėl nuomos sąlygų su E. ir A. D. tarėsi V. S., jis pasirašė nuomos sutartį ir pokalbių metu sakė, kad jis gyvens nuomojamame bute. Apie savo ketinimus pernuomoti butą kaltinamasis nuomotojams nepranešė, todėl E. ir A. D. pagrįstai tikėjosi, kad bute gyvens V. S. Tačiau V. S. tikslas pernuomoti butą yra nustatytas byloje esančiais skelbimais, siūlančiais išsinuomoti butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, su jame nurodytu V. S. telefonu (t.2, b.l. 1). Iki 2008 m. lapkričio 8 d. bute nei V. S., nei kiti asmenys negyveno. Tai nustatyta E. ir A. D. parodymais, kurie paaiškino, kad iki dienos, kuomet bute buvo keičiami langai, o langai buvo keičiami 2008-11-08, bute niekas negyveno ir jokių daiktų nebuvo. Tai paneigia A. J. parodymus, kad iki 2008 m. lapkričio 8 d. jis buvo V. S. nuomojamame bute ir matė, kad jis yra gyvenamas ir jame gyvena V. S.. Apklausti teisme E. ir A. D. paaiškino, kad po langų keitimo jie tvarkė butą ir tuo metu kelis kartus prie buto buvo priėję jaunuoliai, kurie pabelsdavo į duris ir nueidavo, o jiems išeinant, būrys jaunuolių buvo prie lauko durų. Tokie parodymai sutampa su liudytojo T. B. parodymais, kad jis su draugais įsikėlė į butą 2008 m. lapkričio pradžioje, t.y. E. ir A. D. besitvarkant bute, įsikėlimo į jį jau laukė T. B. ir jo draugai. Liudytojų parodymais nustatyta, kad bute jie gyveno nuo 2008-11-08 iki tol, kai E. ir A. D. pareikalavo išsikelti. Tai patvirtina ir liudytojo D. U. parodymai, kad namo laiptinėje jis yra matęs T. B. ir kitus vaikinus, tačiau kaltinamojo nėra matęs, kas rodo, kad kaltinamasis bute negyveno. Tai taip pat paneigia K. J. parodymus, kad ji buvo pas V. S. 2008 m. lapkričio 14 d. Taigi, šiais įrodymais nustatytas visas laikotarpis, nuo dienos, kuomet E. ir A. D. perdavė butą V. S., iki kol jį atsiėmė. Laikotarpiu iki 2008-11-08 bute niekas negyveno ir jokių V. S. daiktų jame nebuvo, o laikotarpiu nuo 2008-11-08 iki 2008-12-04 jame gyveno Z. A., T. B. ir du jų draugai, bute buvo jų daiktai, o jiems išsikrausčius tuščias butas buvo perduotas E. ir A. D. Visą šį laikotarpį V. S. daiktų bute nebuvo. Bute nebuvus jokių V. S. daiktų niekas iš buto dingti negalėjo, todėl teismas daro išvadą, kad pranešimas policijai apie padarytą nusikaltimą – pavogtus V. S. daiktus iš buto (duomenys neskelbtini), buvo melagingas, o taip pat ir V. S. parodymai policijos pareigūnui dėl šio įvykio buvo melagingi, neatitinkantys tikrovės.

V. S. žinodamas, kad bute (duomenys neskelbtini) nėra ir niekada nebuvo jo daiktų ir pranešdamas policijos pareigūnams apie iš šio buto neva pavogtus daiktus suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip elgtis. Be to jis, duodamas parodymus policijos pareigūnams suprato, kad duoda melagingus parodymus ir norėjo taip elgtis. Teigti, kad V. S. veiksmai nėra pavojingi nėra jokio pagrindo. Klausimas dėl sąžiningos klaidos pranešant apie nusikaltimą nesvarstytinas. Tiek prieš apklausiamas liudytojų, tiek prieš priimant iš jo pareiškimą, V. S. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. ir 236 str. Be to, V. S. yra Vilniaus tarptautinės verslo ir teisės mokyklos studentas, todėl teisė, teisės dalykai ir teisės suvokimas jam nėra svetimi, jis su jais susipažinęs, todėl toks jo elgesys, akivaizdžiai prieštaraujantis teisei, panaudojant teisę įgyvendinant keršto planą yra nepateisinamas.

Nustatytas ir tokių V. S. veiksmų motyvas – kerštas, pyktis, dėl nepasisekusios galimybės gauti pinigų už subnuomą. Ištirti įrodymai rodo, kad iš E. ir A. D. butą V. S. išsinuomojo už 700 Lt., o jį pernuomojo už 1100 Lt, taigi, kiekvieną mėnesį V. S. ketino pasilikti po 400 Lt nieko nedirbdamas. Tačiau tokius jo planus sumaišė E. ir A. D., kurie suprato V. S. pernuomojus jų butą ir pareikalavo nuomininkus išsikraustyti, taip nutraukdami jo verslą. Taip žlugo V. S. verslo planas. Dėl to V. S. buvo nepatenkintas ir tai rodo jo elgesys 2008-12-04, kuomet Z. A. su draugais išsikraustė iš buto.

Kaltinamajame akte V. S. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. BK 235 str. 1 d., be kitų veikų, numatyta atsakomybė už pateikimą melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką ir melagingų parodymų davimą apklausiant kaip liudytoją. Nusikalstamą veiką V. S. padarė 2009 m. sausio 13 d., kuomet galiojo BK 235 str. 1 d. 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, kuri nenumatė atsakomybės už pateikimą melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką, tačiau numatė atsakomybę už melagingų parodymų davimą. 2010-06-30 įstatymu Nr. XI-976 (įsigaliojo nuo 2010 07 20) (Žin., 2010, Nr. 86-4528) BK 235 str. 1 d. sudėtis buvo pakeista ir, be kitų veikų, joje numatyta atsakomybė už pateikimą melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką. Kadangi kaltinamajame akte nėra nurodyta inkriminuojamo BK 235 str. 1 d. sudėties redakcija, teismas daro išvadą, kad V. S. inkriminuota paskutinė šiuo metu galiojanti BK 235 str. 1 d. redakcija. BK 236 str., be kitų veikų, numatyta atsakomybė už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą. BK 236 str. redakcija nesikeitė. Teisinis reguliavimas ir teismų praktika iki 2010-06-30 įstatymo įsigaliojimo buvo tokie, kad asmeniui pranešus apie žinomai nebūtą nusikaltimą (melagingą pranešimą apie nusikaltimą), jo veiksmai buvo kvalifikuojami pagal BK 236 str. 1 d. Prieš pranešant pranešantysis buvo įspėjamas dėl atsakomybės už šiame straipsnyje numatytą veiką. Ši veika laikoma baigta, kuomet asmuo praneša apie nusikaltimą ir tolimesni jo veiksmai kvalifikavimui nėra svarbūs. Paprastai asmuo, pranešęs apie nusikaltimą, tuoj pat policijos įstaigoje apklausiamas kaip liudytojas apie jam žinomas nusikaltimo aplinkybes. Prieš apklausą jis įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 str. 1 d. ir liudytojui pradėjus duoti melagingus parodymus, BK 235 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra pradėta daryti. Taigi, tarp BK 236 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pabaigos ir BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pradžios yra laiko tarpas, todėl toks kvalifikavimas iš esmės pagrįstas ir kvalifikuojant V. S. veiksmus pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį įstatymą, jo veiksmai atitiktų BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius.

Šiuo metu yra toks teisinis reguliavimas, kuomet iš esmės už tas pačias veikas numatyta atsakomybė ir BK 235 str. 1 d., ir BK 236 str. 1 d. BK 235 str. 1 d., be kitų veikų, numatyta atsakomybė už „pateikimą melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką“, o BK 236 str. 1 d. už „pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą“. Lyginant abiejų veikų sudėčių konstrukcijas matyti, jose numatyta atsakomybė už tuos pačius veiksmus, tačiau tai išreikšta kitais žodžiais – „pateikimas“ atitinka „pranešimą“, melagingas“ atitinka „žinomai nebūtą“, „nusikalstama veika“ atitinka „nusikaltimą“. Įstatymų leidėjui vienoje BK 235 str. 1 d. sudėtyje numačius atsakomybę ir už pateikimą melagingo skundo apie nusikalstamą veiką ir melagingų parodymų davimą, teismas mano, kad tokioje situacijoje kaip V. S., veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 235 str. 1 d. Kadangi veika kvalifikuojama tik pagal vieną straipsnį ir atitinkamai skirtina viena bausmė (o ne dvi, kaip būtų veiką kvalifikavus pagal ankstesnę redakciją), dabar galiojanti redakcija yra nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas ir jis turi grįžtamąją galią (BK 3 str. 2 d.), todėl V. S. veiksmai kvalifikuotini pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. redakciją.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

V. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. V. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra vedęs, dirba, mokosi.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 55 str., kuriame numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismo posėdyje prokuroras prašė skirti V. S. arešto bausmę, tačiau atsižvelgiant į BK 55 str., bausmės tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę teismas neturi motyvų paskirti V. S. arešto ar laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos Respublikos BK 235 str. sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. S. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad V. S. skirtina bauda lygi įstatyme nustatytam baudos vidurkiui.

Teismo posėdyje apklausus liudytojus K. J. ir A. J. nustatyta, kad jų parodymai skiriasi nuo kitų liudytojų parodymų ir neatitinka šiuo nuosprendžiu nustatytos įvykio situacijos, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus praneština Vilniaus apylinkės prokuratūrai apie galimai K. J. ir A. J. veiksmuose esančius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d. požymius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir paskirti jam 6500 litų (50 MGL) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl K. J. ir A. J. veiksmuose galimai esančius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d. požymius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.