- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-667-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03659-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. K.: 550,81 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 495,72 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 145,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 24,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. K. ieškovei 550,81 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 19,83 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 570,64 Eur pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79,07 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas darė išvadą, jog ieškinys dėl 550,81 Eur nesumokėtų nuomos įmokų priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos už 180 dienų, t. y. 495,72 Eur. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad paprastai 0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigių dydis pripažįstamas akivaizdžiai per dideliu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme, neatitinkančiu protingumo reikalavimų ir apskritai delspinigių funkcijos. Aiškiai per didelėmis netesybomis laikomi ir 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigiai. Atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką, teismas pažymėjo, kad priteisiami delspinigiai paprastai yra 0,02 proc. už dieną. Įvertinęs sprendime aptartus kriterijus, šalių interesų pusiausvyrą, tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik lygūs priteisiamam įsiskolinimui, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimus taip pat atitiktų delspinigių sumažinimas procentine išraiška iki 0,02 proc.
5. Teismas vertino, kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (54,53 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistinos 79,07 Eur bylinėjimosi išlaidos – 13,09 Eur žyminis mokestis bei 65,98 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo D. K. 495,72 Eur delspinigių, dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo D. K. 145,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo D. K. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu (Televizorius (duomenys neskelbtini) ) atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
6.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Mažinant netesybų dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 495,72 Eur iki 19,83 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dvidešimt penkiais kartais, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
6.3. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
6.4. Atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
6.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos sprendimo už akių dalys dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
10. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinių netesybų (delspinigių) mažinimą, aiškinimo ir taikymo.
Faktinės bylos aplinkybės
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės nuomotojos UAB „Be kredito“ ir atsakovo nuomininko D. K. 2020 m. vasario 27 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius (duomenys neskelbtini) 24 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 11,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovo įsiskolinimą pagal aukščiau minėtą išperkamosios nuomos sutartį. 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovė atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, jog kreditorė pasikeitė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir už daiktą neatsiskaitė.
Dėl netesybų mažinimo
12. Apeliaciniame skunde pagrįstai pažymima, jog šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020; kt.).
13. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netesybas sumažino vadovaudamasis pirmuoju netesybų mažinimo pagrindu (aiškiai per didelės netesybos).
14. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; kt.).
15. Taip pat pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).
16. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
17. Nagrinėjamu atveju sutarties specialiosiose sąlygose yra nustatyta atsakovo pareiga mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo diena nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Šiuo pagrindu ieškovė prašo priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos už 180 dienų, t. y. 495,72 Eur.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta atsakovo pareiga mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo diena nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos, teismų praktikoje pripažįstamas akivaizdžiai per dideliu CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme, neatitinkančiu protingumo reikalavimų ir delspinigių funkcijos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aiškiai per didelėmis netesybomis laikomi ir 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigiai, todėl teismas nustatė, kad 0,02 proc. už dieną yra protingos ir teisingos netesybos.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką delspinigių dydžio klausimu, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kad prašoma priteisti delspinigių suma yra beveik lygi skolos sumai, ir pagrįstai sprendė, jog 0,5 proc. delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti netesybas sumažino iki 0,02 proc., kaip ir ieškovė skaičiavo ieškinyje, paskaičiuodamas jas už 180 dienų (19,83 Eur). Apeliantė duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir aiškiai per didele apimtimi.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendime už akių nustatytas delspinigių dydis (0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju sutartyje nustatytas delspinigių dydis praktiškai yra tokio paties dydžio, kaip ir reikalautos priteisti skolos dydis, tai akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, kai viena iš ginčo šalių yra vartotojas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 19,83 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista.
21. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, todėl teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
24. Apeliacinį skundą atmetus apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.