Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-361-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-14
Bylos Nr.
1A-231-361-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Daugėla (pirm.), Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
A. Š.
Advokatai
Jurijus Koreckis
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-361/2009

Teisėjas E. Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1.;

1.1.8.1.1.; 1.1.13. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTAR T I S

2009 m. gegužės 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teisėjų Daliaus Jocio ir Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2009 02 13, apie 18.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie (duomenys neskelbtini), priėjęs prie N. G., griebė jos rankinę ir bandė išplėšti iš rankų. Nepavykus išplėšti rankinės, jėga pargriovė N. G. ant žemės, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, padarant jai odos nubrozdinimus abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje bei kairės plaštakos poodinę kraujosruvą ir tokiu būdu, pavartodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti 100 litų vertės rankinę, kurioje buvo: 50 litų vertės piniginė, 600 litų, AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelė „Maestro“, Lietuvos Respublikos piliečio pasas, pensininko pažymėjimas, tremtinio pažymėjimas, išduoti N. G. vardu, 14 litų vertės kvepalai „Strateg“, 100 litų vertės kosmetikos rinkinys, 100 litų vertės akiniai, 8 litų vertės skaistalai veidui, 10 litų vertės raktai nuo buto, bei maišelį „Maxima“, kuriame buvo plastmasinės 8 litų vertės gėlės, 18 litų vertės šlepetės, bendros 50 litų vertės maisto produktai (dešros pakuotė, sūrio pakuotė, pyragaičių pakuotė, pomidorai, kiviai, citrinos), 9 litų vertės plaukų kondicionierius. Iš viso jis, pavartodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti N. G. priklausančio turto už 1067 litus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas praeivio.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-23 priimtu nuosprendžiu. Teigia, kad fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo, rankinę bandė pavogti, o jai priešinantis ir šaukiantis pagalbos ji nugriuvo pati, be jo pagalbos. Be to, nuteistasis pažymi, kad kai nukentėjusiajai į pagalbą atskubėjo netoli buvęs vyriškis, jis nesipriešino ir geranoriškai atidavė visus pagrobtus daiktus. Nurodo, kad nepadaryta jokios materialinės žalos, daiktus nukentėjusioji atgavo nusikaltimo vietoje. A. Š. taip pat teigia, kad įvykdė šį nusikaltimą iš nevilties, nes buvo praradęs darbą. Nesupranta, kodėl teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus, nes bausmes yra atlikęs.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusioji N. G. nurodo, kad nesutinka su nuteistojo apeliaciniu skundu. Pažymi, kad A. Š. ją užpuolė iš nugaros, plėšė nuo rankos rankinę, taip tampydamas partrenkė ją ant žemės ir pabėgo su jos daiktais tik tuomet, kai atėmė iš jos polietileninį maišelį ir rankinę. Be to, A. Š. bėgdamas iš darželio teritorijos pastūmė vieną iš moterų, kurios stovėjo netoli vartelių ir bandė jį sulaikyti. Nukentėjusioji nurodo, kad po įvykio jai pablogėjo sveikata, ji prastai miega ir bijo vakaro.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis skunde nesutinka su nusikalstamos veikos kaip plėšimo kvalifikacija, nurodo, kad nukentėjusiosios rankinę bandė pavogti ir smurto nevartojo, o besipriešindama pargriuvo pati nukentėjusioji. Tačiau tokia jo gynybinė versija paneigta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

BK 178 str. ir 180 str. numatytos vagystės ir plėšimo nusikaltimų sudėtys turi daug bendrų požymių. Vagystę ir plėšimą sieja tai, kad darant abu nusikaltimus svetimas turtas yra pagrobiamas, t. y. neteisėtai ir neatlygintinai užvaldomas. Esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Pagal teismų praktiką svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių psichinio smurto požymius. Tačiau jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis rankomis ar kūnu pastumiamas, tokia veika priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (stūmimo jėgos, padarinių) jau gali atitikti plėšimo nusikaltimo požymius, nes stūmimas gali būti pripažintas viena iš fizinio smurto pavartojimo formų (AT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2004). Plėšimo metu kaltininkas vartoja fizinį smurtą ar grasina tuoj pat jį pavartoti tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2007).

Nuteistasis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad, pamatęs einančią nukentėjusiąją, griebė jos rankinę, tačiau moteris jos nepaleido, tada jis patraukė stipriau, po to nukentėjusioji parkrito ir pradėjo šauktis pagalbos (b. l. 25–26; 72–73; 81). Nukentėjusioji, kurios parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdyje, taip pat patvirtino, kad nuteistasis priėjęs iš nugaros sugriebė rankinę, tempė, bet ji nepaleido ir pargriuvo, tada vyriškis iš rankų išplėšė jai ir rankinę, ir maišelį (b. l. 12–13; 66–67). Teismo medicinos ekspertas specialisto išvadoje Nr. G260/09(03) nurodo, kad N. G. patirti sužalojimai atitinka nukentėjusiosios nurodomą įvykio laiką ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 16). Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, kad, nors nuteistasis ir turėjo tikslą pagrobti turtą atvirai, sugriebiant nukentėjusiosios rankinę ir staigiu judesiu išplėšiant ją, tai padaryti vienu judesiu jam nepavyko, nes nukentėjusioji tvirtai laikė rankinę. Neatsisakęs savo ketinimų, kaltininkas tęsė nusikalstamą veiką ir savo fizinę jėgą pradėjo vartoti, siekdamas įveikti nukentėjusiąją kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą – jos laikomą rankinę tempė stipriau, dėl to ji pargriuvo, tai vertintina kaip fizinio smurto panaudojimas. Nors A. Š. iš nukentėjusiosios rankų išplėšęs rankinę ir maišelį bandė pabėgti, tačiau savo nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl to, jog buvo sulaikytas praeivio. Tai, kad nuteistasis tiesiogiai rankomis ar kūnu nelietė nukentėjusiosios, šiuo atveju nustatant fizinio smurto panaudojimo aplinkybę neturi reikšmės. Kadangi grobiant turtą prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas fizinis smurtas, A. Š. veika atitinka plėšimo, numatyto BK 180 str. 1 d., sudėtį.

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nežinia kodėl atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus, nors bausmę jis jau yra atlikęs. Pažymėtina, kad teistumas – tai nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, teisinės padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. BK 97 str. 1 d. nurodyta, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimo švelnesne, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Kadangi A. Š. naują nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė skirdamas bausmę bei nurodė, jog A. Š. laikytinas recidyvistu. Paskirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamą veiką ar kitaip keisti apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas DaugėlaTeisėjai Eduardas MaškevičiusDalius Jocys