Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija),

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – juridinis asmuo, kurio įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal šias užimamas pareigas turėdama teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, realiai valdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vadovaudama jos veiklai, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdama nuslėpti tikruosius duomenis apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pelno mokestį, ir suvokdama, kad dėl jos neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėtų siekių įgyvendinimą, nebus galima pilna apimtimi nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, nebus sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinas pelno mokestis, veikdama Vilniaus mieste, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalies nuostatą apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologinę, sisteminę arba kita tvarka, 19 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, bei 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 punktų nuostatas, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų, tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaitė tikrovėje neįvykusius paslaugų pirkimo iš užsienio įmonių (duomenys neskelbtini) sandorius bendrai už 382630,91 Eur suma, dėl ko buvo iškreipti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas. Dėl nurodytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Be to, J. A. nuo 2015 m. balandžio 2 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal šias užimamas pareigas turėdama teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, realiai valdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vadovaudama jos veiklai, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, žinodama, kad jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaitė tikrovėje neįvykusius paslaugų pirkimo iš užsienio įmonių (duomenys neskelbtini) sandorius bendrai už 382 630,91 Eur suma, dėl to buvo iškreipti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas, siekdama nuslėpti ir išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nuo pastarųjų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pelno mokestį, bei suvokdama, kad dėl jos neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, bus sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas pelno mokesčio dydis, 2015 m. veikdama (duomenys neskelbtini), pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius, su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 punkto nuostatą, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, 11 straipsnio nuostatą, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos, 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai bei 17 straipsnio nuostatą, tyčia žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo sandorių su užsienio įmonėmis (duomenys neskelbtini) įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204) bendrai 382 630,91 Eur apmokestinamųjų pajamų ir atitinkamai 57 395 Eur mokėtino pelno mokesčio, taip įrašydama į minėtą deklaraciją neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, po to, 2016 m. rugpjūčio 10 d. nurodytą metinę pelno mokesčio deklaraciją su įrašytais neteisingais duomenimis apie įmonės pelną elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, reg. (duomenys neskelbtini), dėl ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už 2015 m. nesumokėjo 57 395 Eur pelno mokesčio.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., o būtent: J. A., laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal šias užimamas pareigas turėdama teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, realiai valdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vadovaudama jos veiklai, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdama nuslėpti tikruosius duomenis apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pelno mokestį, ir suvokdama, kad dėl jos neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėtų siekių įgyvendinimą, nebus galima pilna apimtimi nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, nebus sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinas pelno mokestis, veikdama Vilniaus mieste, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalies nuostatą apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologinę, sisteminę arba kita tvarka, 19 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, bei 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 punktų nuostatas, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų, tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaitė tikrovėje neįvykusius paslaugų pirkimo iš užsienio įmonių (duomenys neskelbtini) sandorius bendrai už 382630,91 Eur suma, dėl ko buvo iškreipti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas. Dėl nurodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į 2015 m. pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną bei pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: J. A., nuo 2015 m. balandžio 2 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal šias užimamas pareigas turėdama teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, realiai valdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vadovaudama jos veiklai ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, žinodama, kad jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaitė tikrovėje neįvykusius paslaugų pirkimo iš užsienio įmonių (duomenys neskelbtini) sandorius bendrai už 382630,91 Eur suma, dėl ko buvo iškreipti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas, siekdama nuslėpti ir išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nuo pastarųjų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pelno mokestį, bei suvokdama, kad dėl jos neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, bus sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas pelno mokesčio dydis, 2015 m. veikdama Vilniaus mieste, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius, su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 punkto nuostatą, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 11 straipsnio nuostatą, kad „apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos, 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai bei 17 straipsnio nuostatą, tyčia žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” neturėjo sandorių su užsienio įmonėmis (duomenys neskelbtini) įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204) bendrai 382 630,91 Eur apmokestinamųjų pajamų ir atitinkamai 57 395 Eur mokėtino pelno mokesčio, tokiu būdu, įrašydama į minėtą deklaraciją neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, po ko, 2016 m. rugpjūčio 10 d. nurodytą metinę pelno mokesčio deklaraciją su įrašytais neteisingais duomenimis apie įmonės pelną elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, reg. (duomenys neskelbtini), dėl ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už 2015 m. nesumokėjo 57 395 Eur pelno mokesčio.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji J. A. parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta. Nuo 2014 m. pradžios iki 2017 metų pradžios ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Visą įmonės veiklą organizuodavo ji. Pagrindinė įmonės veikla – tarpininkavimas, prekyba. Įmonėje dirbo 3 darbuotojai. Įmonės ofisas buvo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Visą laiką įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė J. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, pagal kuriuos tvarkoma apskaita, buhalterei pateikdavo kaltinamoji. Buhalterė pagal pateiktus dokumentus tvarkė privalomus registrus, apskaičiuodavo įmonės mokėtinus mokesčius, tvarkė ir elektroniniu būdu VMI pateikdavo visas mokestines deklaracijas. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų saugojimą buhalterė nebuvo atsakinga. Už tai buvo atsakinga ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal šias užimamas pareigas turėdama teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, realiai valdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vadovaudama jos veiklai, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdama nuslėpti tikruosius duomenis apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pelno mokestį, ir suprasdama, kad dėl tokiu savo neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėtų siekių įgyvendinimą, nebus galima pilna apimtimi nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat nebus sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinas pelno mokestis, veikdama (duomenys neskelbtini), tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaitė tikrovėje neįvykusius paslaugų pirkimo iš kaltinime nurodytų užsienio įmonių sandorius bendrai 382 630,91 Eur sumai, dėl to buvo iškreipti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas. Ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal šias užimamas pareigas turėdama teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, žinodama, kad ji, kaip direktorė, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaitė tikrovėje neįvykusius paslaugų pirkimo iš kaltinamajame akte nurodytų užsienio įmonių sandorius bendrai už 382 630,91 Eur suma, dėl to buvo iškreipti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas, siekdama nuslėpti ir išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nuo pastarųjų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pelno mokestį, bei suvokdama, kad dėl savo neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, bus sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas pelno mokesčio dydis, 2015 m. veikdama (duomenys neskelbtini), tyčia žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” neturėjo sandorių su kaltinamajame akte išvardintomis užsienio įmonėmis įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204) bendrai 382 630,91 Eur apmokestinamųjų pajamų ir atitinkamai 57 395 Eur mokėtino pelno mokesčio ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. nurodytą metinę pelno mokesčio deklaraciją su įrašytais neteisingais duomenimis apie įmonės pelną elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities VMI, taip buvo nesumokėta į valstybės biudžetą už 2015 m. – 57 395 Eur pelno mokesčio. Dėl tokių savo veiksmų ji nuoširdžiai gailisi ir nori pareikšti, kad artimiausiu laiku planuoja atlyginti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų mokesčių valstybei padarytą žalą. Esant galimybei, prašo ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (T. 2, b. l. 50-53).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovas D. F. parodė, kad kaltę visiškai pripažįsta. Pagal jam įteiktą įtarimą supranta, kad buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurias taip pat turi atsakyti ir juridinis asmuo. Dėl tokių savo veiksmų jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, nuoširdžiai gailisi ir nori pareikšti, kad artimiausiu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygins valstybei padarytą žalą. Esant galimybei, prašo ikiteisminį tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (T. 2, b. l. 83-84).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Š. parodė, kad 2010 metais (tikslios datos nepamena) ji įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir dirbo iki 2019 m. vasaros pabaigos. Ji, kaip buhalterė privalėjo apskaityti gautus buhalterinius dokumentus apskaitoje, teikti ataskaitas, deklaracijas VMI, „Sodrai“, sudaryti finansines ataskaitas. Kiek prisimena, vykdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteres pareigas, ji jokių prisijungimų prie elektroninės bankininkystės sistemų neturėjo. Kas ją įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere neprisimena, nes dažnai keitėsi šios įmonės direktoriai. Prisimena, kad priešpaskutinė direktorė buvo I. K., o paskutinė J. A.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos bei buveinės vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jos darbo vieta šioje įmonėje keitėsi: nuo 2010 metų iki 2014 metų pabaigos buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2015 metų pradžios – (duomenys neskelbtini). Iki 2015 metų vidurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus jai pateikdavo I. K., o nuo 2015 metų vidurio – J. A.. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus jai pateikdavo pati J. A. arba perduodavo jai per kitus asmenis (jų vardu bei pavardžių pasakyti negali, nes nepamena), pristatant į jos darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Visas deklaracijas VMI bei ataskaitas „Sodrai“ pildydavo ir pateikdavo ji, pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos jai pristatydavo pati J. A.. Kiek prisimena, 2017 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš VMI pranešimą apie planuojamą atlikti mokestinį patikrinimą, kuriame buvo prašoma pateikti visus šios įmonės pirminius dokumentus ir sutartis. Kas pateikė VMI dokumentus nepamena (T. 1, b. l. 166-170).

VMI specialistė J. N. paaiškinime nurodė, kad 2015 m. PVM bendrovė neapskaitė pirkimų registre PVM sumos bei netinkamai užpildė 2015 m. 1 mėn. PVM deklaraciją ir nurodė joje netikslius duomenis, t. y. deklaravo mažesnį atskaitomą pirkimo PVM pagal jai 2015 m. sausio 22 d. išrašytą pirkimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigytos transportavimo paslaugos už 450 Eur vertę ir 94,50 Eur PVM, iš viso 544,50 Eur. Dėl minėto pirkimo PVM, taip pat nebuvo deklaruotas bei neteisingai deklaruotas atskaitomas PVM. Bendrovė pažeidė 43¹ punktą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitomas PVM už 2015 m. 1 mėn. didinamas 94,50 Eur suma (įrašyti klaidingi duomenys į PVM deklaraciją, pažeistos PVM deklaracijos pildymo taisyklės, akto 3.1. dalis). Pagal mokestiniam patikrinimui pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ autocentras (k. (duomenys neskelbtini)) Bendrovei išrašė 4 PVM sąskaitas faktūras (4 lentelė) už automobilio remonto darbus automobiliui NISSAN MICRA 11, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis minėtas automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (k. (duomenys neskelbtini)). UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo paaiškinti kokiu tikslu mokėjo už automobilio, priklausančio kitai įmonei, remonto paslaugas, nepateikė įrodančių dokumentų, kad automobilis NISSAN MICRA 11 naudojamas Bendrovės ūkinėje veikloje pajamų uždirbimui. Asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į atskaitą tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui. Kadangi automobilis „NISSAN MICRA 11“ nebuvo naudojamas Bendrovės veikloje, jo pirkimo PVM atskaita negalima. Dėl PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies pažeidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitomas pirkimo PVM mažinamas 2015 m. - 334,09 Eur (įrašyti klaidingi duomenys į PVM deklaracijas, PVMĮ 58 straipsnio 1 dalis ir PVM deklaracijos pildymo taisyklės, akto 3.2. dalis). 2015 m. pelnas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio remonto paslaugų, kurios nėra susijusios su Bendrovės PVM apmokestinamąja veikla ir pajamų uždirbimu, vadovaujantis PMĮ 11 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 13 dalies nuostatomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. veiklos sąnaudos mažinamos 1 590,91 Eur (įrašyti klaidingi duomenys į Pelno mokesčio deklaraciją, akto 3.2. ir 4.1.3 dalys). UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinamuoju laikotarpiu į buhalterinės apskaitos registrus įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, t. y. apskaitė realiai neįvykusias ūkines operacijas - tarpininkavimo paslaugų įsigijimą už 381 040 Eur vertę iš įvairių užsienio apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų juridinių vienetų, kurie nepatvirtino, kad suteikė tarpininkavimo paslaugas Bendrovei pagal jų vardų įformintus dokumentus. Dėl Bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytų tarpininkavimo paslaugų įsigijimų iš užsienio vienetų pagal juridinės galios neturinčius dokumentus, 2015 m. veiklos sąnaudos mažinamos 381 040 Eur. Bendrovė nepagrįstai deklaruodama PVM deklaracijose realiai neįvykusių sandorių sumą, iš užsienio valstybių įsigytų paslaugų vertę 381 040 Eur ir nuo jos apskaičiuotą 80 018 Eur pardavimo PVM (95 str.), pažeidė PVMĮ 86 straipsnio nuostatas ir PVM deklaravimo taisykles. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai deklaruodama Pelno deklaracijoje už 2015 m. realiai neįvykusių sandorių 381 040 sumą, pažeidė PMĮ 11 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, konstatuotina, kad Bendrovės apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, taip pat nėra išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams. Bendrovė pažeidė BAĮ 3 straipsnio 2 dalies, BAĮ 4 straipsnį, BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, BAĮ 12 straipsnio 1 dalies, BAĮ 13 straipsnio 1 dalies, PMĮ 57 straipsnio 1 dalies, PMĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl mokestinio patikrinimo metu iš dalies negalima nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. 2016 m. PVM automobilis UAB „(duomenys neskelbtini)“ NISSAN MICRA 11 nebuvo naudojamas Bendrovės veikloje, jo pirkimo PVM atskaita negalima. Dėl PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies pažeidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitomas pirkimo PVM mažinamas 2016 m. – 91,68 Eur (įrašyti klaidingi duomenys į PVM deklaracijas, PVMĮ 58 str. 1 d. ir PVM deklaracijos pildymo taisyklės, akto 3.2. dalis). 2016 m. pelnas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ NISSAN MICRA 11 automobilio remonto paslaugų, kurios nėra susijusios su Bendrovės PVM apmokestinamąja veikla ir pajamų uždirbimu, vadovaujantis PMĮ 11 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 13 dalies nuostatomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. veiklos sąnaudos mažinamos 436,59 Eur (įrašyti klaidingi duomenys į Pelno mokesčio deklaraciją, akto 3.2. ir 4.2.1. dalys). Bendrovė buhalterinėje apskaitoje neteisingai skaičiavo ir registravo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas už 2016 m. Dėl PMĮ 17 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalių pažeidimo Bendrovei apskaičiuojama 680,62 Eur mažesnė nusidėvėjimo sąnaudų suma (įrašyti klaidingi duomenys į Pelno deklaraciją, akto 4.2.2. dalis). Buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta atsakomybė pagal: BAĮ 11 straipsnio 1 dalį „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. BAĮ 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“. BAĮ16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė sandorius pagal neįvykusiais operacijas. Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatas „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Tikrinamuoju laikotarpiu (sandorių metu) Bendrovės vadovai buvo: nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. – I. K., nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. sausio 9 d. – J. A. (T. 1, b. l. 150-151).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios J. A. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamoji J. A. ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. F. savo kaltę pripažino visiškai, jų parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie sutampa su apklaustos ikiteisminio tyrimo metu liudytojos J. Š. parodymais, VMI specialistės J. N. paaiškinimais, VMI pranešime dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nurodyta informacija. VMI atlikto įmonės mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje apskaitė (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo paslaugų įsigijimą už 381 040 Eur ir šią sumą priskyrė leidžiamiems atsiskaitymams, mažinantiems apmokestinamąsias pajamas/apmokestinamąjį pelną ir atitinkamai – pelno mokestį. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 m. deklaravo 64 247 Eur apmokestinamojo pelno sumą ir 9 637 Eur pelno mokesčio sumą (64 247 Eur x 15 proc.). Vadovaujantis PMĮ 11 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 13 dalies nuostatomis, 2015 m. bendrovės sąnaudos (leidžiami atskaitymai) sumažintos 382 630,91 Eur suma, iš jos: 381 040 Eur dėl bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytų tarpininkavimo paslaugų įsigijimų iš užsienio vienetų pagal juridinės galios neturinčius dokumentus bei 1 590,91 Eur dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio remonto paslaugų, kurios nėra susijusios su bendrovės PVM apmokestinamąja veikla ir pajamų uždirbimu. Patikrinimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotas papildomai mokėtinas į biudžetą 57 395 Eur (382 630,91 Eur x 15 proc.) pelno mokestis (T. 1, b. l. 14-141). Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo PVM mokėtoja, vadovė nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. sausio 9 d. buvo J. A., kuri pagal užimamas direktorės pareigas turėjo teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, bei realiai valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vadovo jos veiklai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Aptariamo baudžiamojo įstatymo (BK 20 straipsnio 2 dalis) formuluotė nereiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstamos veikos tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui – yra vienintelis ar pagrindinis. Toks tikslas, būtinas pagrindžiant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, gali būti įgyvendinamas ta pačia fizinio asmens nusikalstama veika siekiant ir kaltininko asmeninės naudos, jo paties ar kitų asmenų neteisėto praturtėjimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-582/2010, 2K-P-95/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas J. A. padarė eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, t. y. vadovaudama įmonei ir turėdama teisę šiam juridiniam asmeniui atstovauti, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti veiklą. Iš byloje surinktų įrodymų, tarp jų ir pačios kaltinamosios parodymų, liudytoja apklaustos įmonės buhalterės parodymų, darytina išvada, kad kaltinamoji nusikalstamas veikas darė kaip įmonės vadovė turėdama galimybę daryti įtaką bendrovės veiklai ir ją darydama, t. y. veikdama juridinio asmens vardu ir interesais. Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad tiek J. A., tiek juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama kaltinamosios, kaip direktorės, padarė jiems inkriminuojamas veikas, todėl jų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jie prisipažįsta padarę nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas J. A. ir juridiniui asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamieji padarė du tyčinius nesunkų (BK 220 straipsnio 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1871 redakcija) ir apysunkį nusikaltimus. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją J. A. – anksčiau neteista (T. 2, b. l. 11-12), bausta administracine tvarka (T. 2, b. l. 14-15), dirbanti (T. 2, b. l. 13).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, mano, kad procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamiesiems prokurorės prašomas bausmes – baudas. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį, mano, kad prokurorės prašomos bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamoji J. A. bei juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. F. sutinka su prokurorės prašomų bausmių rūšimi, dydžiu (T. 2, b. l. 56, 87). Kadangi nustatytos veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras veikas skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamiesiems skiriama galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu J. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 2, b. l. 60-63) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė 50 725,89 ? Eur civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys tenkintinas ir subsidiariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)” ir J. A. priteistinas valstybės naudai 50 725,89 Eur (T. 1, b. l. 154-158).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (3 segtuvai, CD – 1 vnt.), pateikti 2019 m. liepos 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (T. 1, b. l. 144-147), saugomi FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos NVT skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), segtuvai grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“, o CD paliktinas saugoti kartu su bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 150 MGL (5 649 eurų) dydžio baudą.

J. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 100 MGL (3 766 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Civilinio ieškovo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti: priteisti civiliniam ieškovui 50 725,89 Eur turtinei žalai atlyginti subsidiariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)” ir J. A..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (3 segtuvai, CD – 1 vnt.), pateikti 2019 m. liepos 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, saugomi FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos NVT skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), segtuvus baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; CD palikti saugoti kartu su bylos medžiagos.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.