- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- 1A-531-530/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-12105-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Danutė Giačaitė, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- P. E., L. B.
- Nukentėjusysis
- S. S. D., R. S. D.
- Advokatai
- Evelina Davidavičiūtė, Romualdas Gidra
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Olego Šibkovo ir Rimo Švirino sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų S. S. D. ir R. S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
P. E. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 284 straipsnyje ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. kovo 13 d. 14.00 val. iki 2017 m. kovo 15 d. 11.30 val., t. y. 2 (dvi) paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms;
L. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. kovo 13 d. 14.00 val. iki 2017 m. kovo 15 d. 11.31 val., t. y. dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Priteista solidariai iš P. E. ir L. B. Kauno apylinkės teismo turėtos proceso išlaidos už vertėjo paslaugas -165 (vienas šimtas šešiasdešimt penki) eurai valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. P. E. ir L. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 284 straipsnį už tai, kad 2017 m. kovo 12 d. apie 19.45 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešojoje vietoje - prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), stovėdami eilėje, piktybiškai tyčiodamiesi – demonstratyviai, kitų žmonių akivaizdoje, žemindami nukentėjusiosios R. S. D. orumą įvairiais įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, grasindami fiziškai susidoroti, tiesiogiai sakė nukentėjusiajai „uždarysim tave į bagažinę ir tavęs laukia S. likimas“, o vėliau, tęsdami nusikalstamus veiksmus, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, piktybiškai tyčiojosi iš nukentėjusiosios sutuoktinio S. S. D. – P. E., stovėdamas prieš nukentėjusįjį, nusimovė kelnes ir demonstravo jam nuogą savo užpakalį, abu šaukė jam necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, t. y. vadino jį „ babajumi“, „juodašikniu“, „gaidžiu“, „pyderu“, „asilu“, liepė jam dingti iš Lietuvos, sakydami: „negras, pisdink namo, ką veiki mano šaly“, grasino, sakydami, kad išsitrauks iš automobilio ginklą bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš S. S. D. – smūgiuojant delnu, spiriant, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į veido sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė jam į koją, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį bei įrodyta ištirtais įrodymais. Nukentėjusiųjų R. S. D. ir S. S. D. prašymą veiką kvalifikuoti ir pagal BK 170 straipsnio 2 dalį atmetė, kadangi teismo vertinimu nusikaltimams, numatytiems BK 284 straipsnyje ir 170 straipsnyje, būdingas skirtingas tyčios turinys. Viešosios tvarkos pažeidimo atveju tiesioginė tyčia pasireiškia chuliganiškomis paskatomis, t.y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką. Tuo tarpu BK 170 straipsnis numato atsakomybę už tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos skatinimą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl rasės, ir tai nėra chuliganiškos paskatos. Taigi vieno iš minėtų nusikaltimų subjektyvioji pusė visiškai eliminuoja kito nusikaltimo subjektyviąją pusę ir teismo vertinimu idealioji sutaptis negalima.
Šalies argumentai
3. Nukentėjusieji S. S. D. ir R. S. D., nesutikdami su priimtu nuosprendžiu P. E. ir L. B. atžvilgiu, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė pakeisti 2017 m. gegužės 9 d. Kauno miesto apylinkės teismas nuosprendį baudžiamoje byloje Nr. 1-812-311/2017, pripažįstant nukentėjusiosios būklę nėštumą, kaip nuteistųjų padarytos nusikalstamo veikos sunkinančią aplinkybę, taip pat nuteistųjų veiksmus papildomai kvalifikuojant pagal 170 straipsnio 2 dalį ir peržiūrėti paskirtą bausmę.
3.1. Nukentėjusieji savo skunde nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje buvo pateiktas prašymas kaltinamųjų veiką papildomai kvalifikuoti pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas tai atsisakė padaryti. Nukentėjusieji nurodo, kad inkriminuoti šią veiką duomenų pakanka, kadangi teismo posėdžio metu peržiūrėtame liudytojo darytame vaizdo įraše aiškiai girdėti, kaip kaltinamieji nukentėjusio S. S. D. atžvilgiu sako „mauk į savo šalį asile”, o taip pat „valink nx iš čia”, „tuoj aš tau kurva asile padarysiu”, „tas ožys tegul mauna nx”, „važiuokit kurva kol aš neužmušiau to juodaodžio blet”. Akivaizdu, kad toks pasakymas yra grasinančio pobūdžio, taip pat rasistinis – tiesiogiai siejamas su nukentėjusio asmens tamsesne odos spalva. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas atsisakė kvalifikuoti veiką pagal BK 170 straipsnį remdamasis tuo, kad kaltinamieji nekurstė diskriminuoti nukentėjusįjį bei neskatino tai daryti kitus asmenis, tačiau tam, kad būtų asmuo pripažintas padaręs BK 170 straipsnyje numatytą veiką užtenka, kad būtų tyčiojamasi ar niekinama.
3.2. Nukentėjusieji savo skunde pažymi, kad, atsižvelgiant į teisminę praktiką BK 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti, kaip ir šiuo atveju, atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. BK 284 straipsnyje numatytos veikos pagrindinis objektas - viešoji tvarka, papildomi objektai, kaip ir BK 170 straipsnyje, – asmens garbė, orumas, nuosavybė, sveikata, todėl šios veikos kvalifikuotinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Tuo pačiu turiu būti atsižvelgta ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nuomonę, jog neapykantos kurstymas nebūtinai reikalauja raginimo daryti tam tikrą smurtinę ar kitokią nusikalstamą veiką. Kėsinimosi į asmenis, padaryto įžeidžiant, išjuokiant ar šmeižiant tam tikras gyventojų dalis ir grupes pakanka, kad valstybės institucijos suteiktų kovai su rasistiniais pasisakymais prioritetą neatsakingos saviraiškos laisvės, kuri pažeidžia gyventojų dalių ar grupių orumą, net saugumą, požiūriu. Nuteistųjų nuomone, teismas, nuteistųjų veiksmus kvalifikuodamas tik kaip viešosios tvarkos pažeidimą, pažeidė ne tik Europos Sąjungos teisės aktus, tačiau ir tarptautinius įsipareigojimus.
3.3. Nukentėjusieji nurodo, kad pirmos instancijos teismas nusprendė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog įvykio metu nukentėjusioji R. S. D. buvo nėščia. Tačiau kaltinamieji nurodė, kad jie apie tai nežinojo, nematė ir nesuvokė, kad nukentėjusioji gali būti nėščia. Todėl ši aplinkybė nepripažinta kaip sunkinanti kaltinamųjų atsakomybę. Su šiuo teismo vertinimu nukentėjusieji nesutinka ir nurodo, kad P. E. ir L. B., susipažinę su įtarimu, kuriame nurodyta, kad R. S. D. buvo nėščia, pilnai su tuo sutiko ir prisipažino kalti. Taip pat teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, akivaizdžiai matę, kad nukentėjusioji buvo nėščia (beveik aštuntas mėnuo), taip pat apklausta parduotuvės kasininkė (N. L.) pripažino sakiusi nuteistiesiems, kad nusiramintų, nes nukentėjusioji yra nėščia. Todėl šių įrodymų visetas patvirtina šią sunkinančią aplinkybę, kuri negali būti paneigta išimtinai nuteistųjų parodymais teismo posėdžio metu.
3.4. Nukentėjusieji nesutinka ir su paskirtąja bausme nuteistiesiems ir nurodo, kad, neskiriant proporcionalios bausmes nuteistiesiems, jiems nesukuriamos pasekmės, neužtikrinama panašių nusikaltimų prevencija. Pastebima, kad šie asmenys jau buvo bausti ir ne kartą nusižengė įstatymams, tačiau vėl nusikalsta. Pirmos instancijos teismas, nukentėjusiųjų nuomone, netinkamai vertino byloje esančius vaizdo įrašus ir liudininkų parodymus, ko pasėkoje veikos kvalifikavimas nebuvo papildytas, o paskirta bausmė neatitinka savo tikslų. Pirmos instancijos teismas nevertino nukentėjusios R. S. D. nėštumo, nekvalifikavo papildomai BK 170 straipsnio, todėl paskirta bausmė yra per švelni ir neatitinka savo tikslų.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovė, prokurorė parašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji, jų gynėjas prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti.
5. Nukentėjusiųjų S. S. D. ir R. S. D. apeliacinis skundas tenkintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straispnio 1 punktas), neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) bei teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BK 328 straipsnio 3 dalis).
6. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išvadas padarė neatsižvelgęs ir tinkamai neįvertinęs visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Apylinkės teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, įvykio kontekstą, todėl padarė netinkamas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, o tai laikytina netinkamu baudžiamojo proceso įstatymo taikymu, vertinant įrodymus, kas įtakoja ir bausmės skyrimą.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, t. y. apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia skunde dėstomų prašymų apimtis, jų aiškumas, konkretumas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusieji savo apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu nuosprendžiu dėl kelių aspektų. Pirmiausiai savo apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog nuteistųjų veiksmai nebuvo kvalifikuoti pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, t. y. liko neįvertinta tai, kad jie tyčiojosi iš kitos tautybės asmens, vartojo rasistinius ir įžeidžiančius žodžius, taip pat nesutinka su nuosprendžio išvada, kad nagrinėjamu atveju negalima BK 170 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis, nesutinka su tuo, kad nebuvo pripažinta kaltinamųjų veiką sunkinanti aplinkybė, jog nusikalto prieš nėščią moterį ir taip pat nesutinka su paskirtąja bausme, ir ją vertina pernelyg švelnia.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje yra įtvirtinta asmens teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Šiame straipsnyje taip nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ar skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Saviraiškos laisvės ir jos apribojimo sąlygos įtvirtintos taip pat žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 10 straipsnyje. Europos Žmogaus teisių teismo sprendimuose pabrėžiama, kad yra svarbu aukščiausiu lygmeniu kovoti prieš visų formų ir pasireiškimų rasinę diskriminaciją. EŽTT nuomone, neapykantos kurstymas nebūtinai reikalauja raginimo daryti tam tikrą smurtinę ar kitokią nusikalstamą veiką. Kėsinimosi į asmenis, padaryto įžeidžiant, išjuokiant ar šmeižiant tam tikras gyventojų dalis ir grupes pakanka, kad valstybės institucijos suteiktų kovai su rasistiniais pasisakymais prioritetą neatsakingos saviraiškos laisvės, kuri pažeidžia gyventojų dalių ar grupių orumą, net saugumą, požiūriu ( Féret c. Belgique, n0 15615/07, arr?t du 16 juillet 2009, § 72-73). Pažymėtina ir tai, kad EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojamas būtent baudžiamųjų sankcijų skyrimas už nurodyto pobūdžio veikas, kurios paprastai ypač rimtai pažeidžia pagrindines teises ( mutatis mutandis, Cump?n? and Maz?re v. Romania, no. 33348/96, judgement of 17 December 2004, § 115).
8.1. BK 170 straipsnis kaip tik numato vieną iš saviraiškos laisvių apribojimų, t. y. kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę draudimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos skatinimą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Ši numatyta veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti. Šios veikos turi būti padarytos viešais pareiškimais plačiam neapibrėžtam žmonių ratui, nukreiptais prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas – tai labai neigiamas nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ar pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar žmonių grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Visos veikos pasižymi kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių, veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį arba kursto viešai prieš juos smurtauti, fiziškai susidoroti, ir nori taip veikti.
8.2. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių, jog nuteistųjų nusikalstami veiksmai prasidėję parduotuvėje prie kasos vėliau persikėlė į automobilių stovėjimo aikštelę, nuteistieji elgėsi iššaukiančiai, įžūliai, viešoje vietoje siekdami pademonstruoti save, vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, reikalavo vykti į savo šalį, išreiškė ne bendrus jų tapatumo požymius, o priešingai – kaip tik ir siekė pabrėžti jų ir nukentėjusiojo rasės bei tautybės išorinius skirtumus, suteikdami tam paniekinantį, pažeminantį turinį. Nuteistieji ne tik paniekinamai nukentėjusįjį išvadino “babajumi”, “juodašikniu” bet ir pasityčiodami iš rasinių skirtumų rodė apnuogintą užpakalį. Tokias teismo išvadas patvirtina surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, tai yra liudytojų: L. M., M. D. ir T. K. parodymai, kuriais skundžiamą nuosprendį grindė ir pirmos instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi juos papildo vaizdo įrašai( 1t. b.l. 68-77), iš kurių galima konstatuoti, kad nuteistieji nukentėjusiojo S. S. D. atžvilgiu vartojo leksiką, neabejotinai susijusią su asmens žeminimu, tyčiojimusi bei niekinimu – „mauk į savo šalį asile”, „valink na.... iš čia”, „tuoj aš tau (necenzūrinis žodis) asile padarysiu”, „tas ožys tegul mauna na....”, „važiuokit (necenzūrinis žodis) kol aš neužmušiau to juodaodžio (necenzūrinis žodis)”.
8.3. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad išsakyti tokie žodžiai lietuvių kalboje turi grasinantį, neigiamą, niekinamą rasistinį pobūdį, jie buvo skirti konkrečiam asmeniui – nukentėjusiajam ir tiesiogiai siejami su nukentėjusio asmens tamsesne odos spalva, siekiant iš jo tyčiotis, jį diskriminuoti, bandyta prieš jį smurtauti ar fiziškai su juo susidoroti. Išsireiškimai „babajus“, „juodašiknis“, „negras“ yra akivaizdžiai išreiškiantys diskriminacinį požiūrį būtent nukentėjusiojo odos spalvos, tai yra rasės, atžvilgiu, kaip ir išsireiškimas „negras, pisdink namo, ką veiki mano šaly“. Tokiais pasisakymais norima parodyti, jog kitos rasės asmuo yra menkesnis, mažiau reikšmingas ir vertingas būtent dėl savo odos spalvos ir kilmės. Pažymima ir tai, kad teisiamojo posėdžio pirmojoje instancijoje metu apklausti liudytojai patvirtino pastebėję, kad nukentėjęs asmuo yra akivaizdžiai užsienietis, kitokios odos spalvos. Liudytojams susidarė įspūdis, kad nukentėjęs asmuo buvo užsipultas būtent dėl jo odos spalvos, rasės. Liudytojas T. D. parodė, jog, jo manymu, tokiam nuteistųjų elgesiui įtakos turėjo nukentėjusiojo tautybė ir tamsesnis gymis. Liudytojas T. K. parodė, jog nuteistųjų elgesyje pasireiškė rasinė diskriminacija. Liudytojui L. M. taip pat susidarė įspūdis, kad konfliktas kilo dėl rasės. Šie bylos duomenys yra visiškai pakankama įrodomoji medžiaga, paneigianti teismo teiginį, kad kaltinamųjų pasisakymai negali būti traktuojami kaip rasistiniai. Vieši pasisakymai buvo išreikšti girdint kitiems žmonėms.
8.4. Ištirtais ir įvertintais įrodymais: liudytojų parodymais, filmuota medžiaga įrodyta ir tai, kad abu nuteistieji L. B. ir P. E. suprato kad elgiasi nusikalstamai, jų vartoti žodžiai ir atlikti veiksmai“ užpakalio“ rodymas, bei grasinimais paremtas reikalavimas vykti namo, iš jų šalies, rodo, kad jie abu veikė tiesiogine tyčia. Suprato, kad viešais pareiškimais žodžiu niekino nukentėjusįjį bei skatino neapykantą pastarojo rasei ir norėjo taip veikti.
8.5. Įvertinus aplinkybes ir bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog P. E. ir L. B. 2017 m. kovo 12 d. apie 19.45 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešojoje vietoje - prekybos centre , (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), stovėdami eilėje, piktybiškai tyčiodamiesi – demonstratyviai, kitų žmonių akivaizdoje, žemindami nukentėjusiosios R. S. D. orumą įvairiais įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, grasindami fiziškai susidoroti, tiesiogiai sakė nukentėjusiajai „uždarysim tave į bagažinę ir tavęs laukia S. likimas“, o vėliau, tęsdami nusikalstamus veiksmus, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, piktybiškai tyčiojosi iš nukentėjusiosios sutuoktinio S. S. D. – P. E., stovėdamas prieš nukentėjusįjį, nusimovė kelnes ir demonstravo jam nuogą savo užpakalį, abu šaukė jam necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, t. y. vadino jį „ babajumi“, „juodašikniu“, „gaidžiu“, „pyderu“, „asilu“, liepė jam dingti iš Lietuvos, sakydami: „negras, pisdink namo, ką veiki mano šaly“, grasino, sakydami, kad išsitrauks iš automobilio ginklą bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš S. S. D. – smūgiuojant delnu, spiriant, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į veido sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė jam į koją, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei savo viešais pareiškimais žodžiu niekino nukentėjusįjį bei skatino neapykantą pastarojo rasei. Šiais veiksmais P. E. ir L. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 170 straipsnio 2 dalyje.
9. Atsižvelgiant į teisminę praktiką dėl idealios nusikalstamų veikų sutapties esant viešosios tvarkos sutrikdymui (BK 284 straipsnis) ir kurstymui prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę (BK 170 straipsnis), konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju kaltininkų veiksmai, sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką, pasireiškė su kitos rasės asmens žeminimu, taip pažeidžiant kelias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. BK 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomas objektas gali būti (kaip nagrinėjamoje byloje) – atitinkamai rasei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. BK 284 straipsnyje numatytos veikos pagrindinis objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai, kaip ir BK 170 straipsnyje, – asmens garbė, orumas, nuosavybė, sveikata. Kaltinamieji viešais pareiškimais niekindami, tyčiodamasi iš nukentėjusiojo, kaip iš kitai rasei priklausančio asmens, viešoje vietoje keikdamiesi necenzūriniais žodžiais bei bandydami suduoti smūgius nukentėjusiajam, šiais veiksmais pažeidė BK 170 ir 284 straipsnių saugomas vertybes. Šie nusikaltimai yra tyčiniai. BK 170 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine, konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį dėl jo rasės, tautybės bei kitų straipsnyje nurodytų požymių, o BK 284 straipsnyje numatyta veika taip pat padaroma tyčiniais veiksmais, tačiau tyčia gali būti nekonkretizuota. Viešoje vietoje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) kaltinamieji, tyčiodamasi iš nukentėjusiojo dėl jo rasės, vartodami necenzūrinius žodžius bei bandydami suduoti smūgius nukentėjusiajam, jų veiksmus matant automobilių aikštelėje buvusiems kitiems asmenims, turėjo tikslą pažeminti, pasityčioti iš S. S. D. dėl jo priklausymo kitai rasei, kartu suprato, jog tokiais veiksmais pažeidžia viešąją tvarką, ir norėjo taip veikti, todėl P. E. ir L. B. veika turi būti kvalifikuojama kaip idealioji nusikaltimų pagal BK 284 straipsnį ir 170 straipsnio 2 dalį sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1. Teismų praktika. 2016, 44, p. 570-626).
Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių
10. Kauno apylinkės teismas P. E. ir L. B. atžvilgiu priimtame skundžiame 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendyje be atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas.), pripažino ir kitą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jų veika padaryta, siekiant išreikšti neapykantą kitos rasės asmeniui (BK 60 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pastaroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė naikintina.
10.1. Kaip teisėjų kolegijos pasisakyta aukščiau, nuteistųjų P. E. ir L. B. veika nagrinėjamu atveju kvalifikuotina ir pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, kur numatyta atsakomybė už viešą tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos demonstravimą kitos rasės asmeniui ir už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė, skiriant bausmę, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad P. E. ir L. B. veika padaryta, siekiant išreikšti neapykantą kitos rasės asmeniui (BK 60 straipsnio 1 dalies 12 punktas), būtų perteklinė, todėl šalintina ( BK 60 str.2d.).
10.2. Apylinkės teismo priimtame nuosprendyje padaryta išvada, jog kaltinamieji nežinojo, nematė ir nesuvokė, kad nukentėjusioji gali būti nėščia ir šios aplinkybės nepripažino kaip sunkinančios, t. y., jog nusikalstama veika padaryta prieš nėščią moterį. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotos T. K. apklausos, liudytojas atsakydamas į prokurorės klausimus, nurodė, kad parduotuvės kasininkė kaltinamuosius bandė raminti ir jiems tyliai pasakė, kad pirkėja (R. S. D.) nėščia (t 2, b. l. 51). Liudytoja N. L. (parduotuvės kasininkė) patvirtino, kad pirkėja R. S. D. buvo nėščia, tai matėsi, nes buvo prasegtas paltas, o atsakydama į nukentėjusiojo klausimus, patvirtino, kad prie kasos P. E. ir L. B. pasakė apie pirkėjos nėštumą (t 2, b. l. 46). Tai, kad nukentėjusiosios R. S. D. nėštumas buvo akivaizdus, patvirtino ir liudytojas L. G., kuris buvo kartu atvykęs su kaltinamaisiais ir automobilių aikštelėje laukė jų ateinant ir nukentėjusiąją matė lauke, kur apšvietimas buvo žymiai mažesnis nei parduotuvės patalpose (t 2, b. l. 47). Be to, P. E. ir L. B., susipažinę su įtarimu, kuriame nurodyta, kad R. S. D. buvo nėščia, pilnai su tuo sutiko ir prisipažino kalti, todėl šios aplinkybės neigimas teisiamojo posėdžio metu, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo būti vertinamas kaip siekis švelninti savo teisinę padėtį. Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina P. E. ir L. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jie nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė nėščiai moteriai, kai akivaizdu, jog ji nėščia (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji šią aplinkybę neigė, vertinama tik kaip jų gynybinė taktika, siekiant savo atžvilgiu švelnesnių teisinių pasekmių.
Dėl bausmės
11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog nėra pagrindo keisti bausmes, nuteistiesiems paskirtas už veikos numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą. Kauno apylinkės teismas skirdamas bausmes BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistųjų asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kiekvieno jų indėlį į nusikalstamos veikos padarymą, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. BK 61 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą skiriant bausmes įvertinti atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes pagal BK 284 straipsnį, atsižvelgė ir įvertino šias nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir siekiant išreikšti neapykantą kitos rasės asmeniui (BK 60 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Nors, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nustatyta, jog pastarąją aplinkybę (veika padaryta, siekiant išreikšti neapykantą kitos rasės asmeniui) teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia ir ji naikintina, tačiau byloje nustatyta nauja atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu, kad ji nėščia (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, savo reikšme bausmės skyrimui ši nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė esmingai nesiskiria nuo anksčiau minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kuri turi būti panaikinta, todėl bausmės, nuteistiesiems skirtos Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, nekeičiamos. Net ir įvertinus aplinkybę, jog nuteistieji tuo pačiu metu padarė dar vieną nusikalstamą veiką, t. y. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuri su BK 284 straipsnyje numatyta veika sudaro idealią sutaptį, darytina išvada, jog apylinkės teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą nėra aiškiai per švelnios ar neteisingos, jos yra būtinos ir pakankamos pasiekti bausmės tikslus, todėl nekeičiamos.
12. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, skirdamas bausmę P. E. ir L. B. už BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 54, 55 straipsniais, reglamentuojančiais bausmės paskirtį ir tikslus, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas – BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti: BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kaltininkų asmenybes. P. E., nors jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau trečią kartą (nusikalstamos veikos, susiję su kitais asmenimis), L. B. teisiamas antrą kartą, (ankstesnysis teistumas ne prieš asmenį), nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Už BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Ši nusikalstama veika, kaip minėta aukščiau, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau atsižvelgiant į aptartas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvertinus kitus duomenis – nusikalstama veika padaryta tyčia, nusikalstamos veikos padarymo motyvai susiję su kito asmens žeminimu, niekinimu, pasityčiojimu, sureikšminant savo priklausymą kitai rasei, veiką padarė asmenys būdami praeityje teisti, kas juos charakterizuoja kaip asmenis linkusius nusikalsti, ir atsižvelgiant į tai, kad jų atžvilgiu praeityje skirtos švelnesnės bausmės – baudos teigiamos įtakos jų elgesiui bei veiksmams neturėjo, jie vėl nusikalto, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, jiems pagal BK 170 straipsnio 2 dalį skirtinos laisvės apribojimo bausmės, savo dydžiu griežtesnės nei skirtos apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį. P. E. skirtina 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. L. B. skirtina 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kadangi BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika sudaro idealią sutaptį su BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, už kurią P. E. ir L. B. nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, bausmės, paskirtos pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. P. E. skirtina galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. L. B. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendis, priimtas P. E. ir L. B. atžvilgiu, keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, netinkamai paskirtos bausmės ir dėl to, jog nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti:
Pašalinti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies nuteistųjų P. E. ir L. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jų veika padaryta, siekiant išreikšti neapykantą kitos rasės asmeniui (BK 60 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Pripažinti nuteistųjų P. E. ir L. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog jie nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje padarė nėščiai moteriai, kai akivaizdu, jog ji nėščia (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
P. E., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, ir P. E. paskirti galutinę 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir L. B. paskirti galutinę 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.