Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-812-311/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-09
Bylos Nr.
1-812-311/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
P. E., L. B.
Nukentėjusysis
R. S. D., S. S. D.
Advokatai
Georgijus Zavtrakovas, Ramutė Budrytė, Evelina Balikas, Albertas Gidra
Baudžiamoji byla Nr. 1-812-311/2017Teisminio proceso Nr. 01-1-12105-2017Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2; 1.1.7. 2.3; 1.1.8.1; 1.2.26.2.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Jurgitai Patalavičienei,kaltinamiesiems P. E., L. B., gynėjui advokatui Albertui Gidrai,

Žemesnės instancijos teismas

nukentėjusiesiems R. S. D., S. S. D., nukentėjusiųjų atstovei advokato padėjėjai Evelinai Baliko,

vertėjams D. B., G. I.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. E., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-12-17 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 290 str. - 7 MGL dydžio (910 litų) bauda, baudą sumokėjęs;

2) 2015-06-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d., paskiriant jam bausmę - 15 MGL dydžio, tai yra 564,90 EUR (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 euro centų) baudą; pagal BK 258 str. 2 d., paskiriant jam bausmę - 10 MGL dydžio, tai yra 376,66 EUR (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 66 euro centų) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskiriant subendrintą bausmę - 10 MGL dydžio, tai yra 790,86 EUR (septynių šimtų devyniasdešimt eurų 86 euro centų) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, ir paskirta galutinė bausmė - 14 MGL dydžio, tai yra 527,24 EUR (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 24 euro centų) bauda,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d,

L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, A. P. vidurinės mokyklos 12 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-03-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. 4 MGL (520 Lt) bauda,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. E. ir L. B. 2017-03-12 apie 19.45 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešojoje vietoje - prekybos centre ,,Maxima'', esančiame Kaune, Rokų g. 17, stovėdami eilėje, piktybiškai tyčiodamiesi - demonstratyviai, kitų žmonių akivaizdoje, žemindami nukentėjusiosios R. S. D. orumą įvairiais įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, grasindami fiziškai susidoroti, tiesiogiai sakė nukentėjusiajai “ uždarysim tave į bagažinę ir tavęs laukia Strazdauskaitės likimas“, o vėliau, tęsdami nusikalstamus veiksmus, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, piktybiškai tyčiojosi iš nukentėjusiosios sutuoktinio S.S. D. – P. E., stovėdamas prieš nukentėjusįjį, nusimovė kelnes ir demonstravo jam nuogą savo užpakalį, abu šaukė jam necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, t. y. vadino jį „ babajumi“, „juodašikniu“, „gaidžiu“, „pyderu“, „asilu“, liepė jam dingti iš Lietuvos, sakydami: „negras, pisdink namo, ką veiki mano šaly“, grasino, sakydami, kad išsitrauks iš automobilio ginklą bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš S.S. D. – smūgiuojant delnu, spiriant, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į veido sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė jam į koją, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str.

Kaltinamasis P. E. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvyko žodinis konfliktas, tačiau necenzūrinių žodžių jis nevartojo, nuogo užpakalio nerodė. Pripažįsta, kad galėjo įžeisti nukentėjusiąją, tačiau keiksmažodžių nebuvo, apie Strazdauskaitės likimą nukentėjusiajai nesakė, galbūt tik tarpusavyje su L. B. juokavo ta tema. Kad nukentėjusioji buvo nėščia, jis nematė. Jie su Luku apsipirkinėjo, prie kasos nukentėjusiajai nesisekė atsiskaityti, juos tai šiek tiek sunervino, jie pasiūlė sumokėti už ją, tačiau nukentėjusioji įsižeidė ir pradėjo keiktis, sakė grubius žodžius. Išėjus iš parduotuvės, ji pradėjo rėkti „dabar tai jums bus“ ir atėjęs jos vyras pradėjo juos pulti. Nukentėjęs atėjo iš savo automobilio, buvo agresyvus, kalbėjo angliškai, kaltinamasis nesuprato ko jis norėjo, kodėl filmavo. Nukentėjusioji taipogi buvo prie jų automobilio, abu su vyru trukdė jiems išvažiuoti, nors nukentėję galėjo ir anksčiau išvažiuoti. Pripažino, kad pavadino nukentėjusįjį „gaidžiu“, sakė „eik iš čia, mauk į savo šalį“. Nukentėjusiajam įspirti ar suduoti nebandė, tiesiog jį vijo nuo automobilio.

Kaltinamasis L. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad prieš juos su Pauliumi prie kasų labai ilgai stovėjo nukentėjusioji, jai jokių replikų nesakė, tik jie kalbėjosi tarpusavyje ir nežino, ar kiti žmonės galėjo girdėti jų pokalbį. Kai pasiūlė nukentėjusiai už ją sumokėti, ji įsižeidė ir nuėjo nuo kasos. Kai jie norėjo lipti į savo mašiną, nukentėjusios vyras priėjo prie jų su kamera, filmavo ir rėkė angliškai kažkokius žodžius - iš emocijų matėsi, kad neigiamus žodžius. Jie sakė nukentėjusiam, kad dingtų iš čia, tačiau nesakė „babajus“, „juodašiknis“, „varyk į savo šalį“ ir tokių žodžių negirdėjo. Jis pats gal pasakė „asile“, gal pasiuntė „nachui“ ir gal nukentėjusiajai prie kasos pasakė „kiek tau čia, blet, reikia“. Nukentėjęs buvo agresyvus, nukentėjusioji irgi lakstė, rėkė. Pažymi, jog nukentėjęs jam pirmas trenkė, o jis gynėsi. Buvo prie vairuotojo pusės galinių durelių, kai jam nukentėjęs trenkė - viena ranka laikė mobilų telefoną, o kita ranka trenkė jam į nosį. Jis bandė trenkti atgal, bet nepataikė - nukentėjęs išsisuko nuo smūgio, dar jį bandė pagąsdinti kojomis, kad eitų nuo mašinos. Toks jo bandymas jokių pasekmių nesukėlė. Ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo grasinama, nebuvo naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, tyrėja, užrašydama parodymu, nieko nepridėjo, jam buvo leista perskaityti savo parodymus.

Nukentėjusioji R. S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad parduotuvėje „Maxima“ ji bandė atsiskaityti, kortelė buvo atmesta kelis kartus, o jai trūko grynųjų pinigų. Kaltinamieji pasiūlė „užmesti“ pinigų, ji matė, kad jiems jau trūksta kantrybė. Keiksmažodžių ji negalėjo pasakyti, kadangi jų nevartoja. Iš kaltinamųjų pusės prasidėjo keiksmažodžiai, pardavėja pradėjo juos raminti. Ji paskambino vyrui ir, rankoj laikydama telefoną pasakė, kad jai nesunku paskambinti policijai. Tada kaltinamieji pradėjo sakyti, kad ji yra žiurkė, kad įmes ją į bagažinę, kad jos laukia Strazdauskaitės likimas. Jai buvo šokas, kad kilo toks pasipiktinimas, agresija iš jaunų žmonių, kurie atrodė normalūs. Išėjusi iš parduotuvės papasakojo vyrui, kad du jaunuoliai grasino susidoroti su ja. Kaltinamieji irgi išėjo iš parduotuvės ir, pamatę jos vyrą, jie pradėjo rasistiškai į jį kreiptis, pradėjo rodyti smurtą prieš jų vaikus. Paulius nusimovė kelnes ir rodė nuogą užpakalį. Jie šaukė jos vyrui „tu, juočki, dink iš čia, babajau“ ir grasino, kad susidoros, sakė “suspardysiu, užmušiu“, agresyviai pradėjo stumdyti, prasidėjo smurtiniai veiksmai rankomis ir kojomis prieš jos vyrą. Vyras gynėsi nuo kaltinamųjų smurtinių veiksmų, pačioj pabaigoj vyras gal vieną kartą gindamasis ir sudavė. Kaltinamieji pasisuko eiti link savo automobilio po to, kai nukentėję pradėjom filmuoti. Ji vaikščiojo paskui savo vyrą, kad jis nesiveltų į šią provokaciją, jai buvo didelis stresas, jaudinosi dėl savo vyro, kad jie jam ko nepadarytų. Jiems užkliuvo, kad jos vyras yra kitatautis, ji ramino savo vyrą, kad jis grįžtų į mašiną. Vyras bandė išsiaiškinti, kas ir kaip. Gal jis ką paklausė lietuviškai, paklausė, kas čia vyksta. Vyras moka lietuvių kalbos pagrindus. Jis suprastų, jei kas paprasto būtų sakoma. Jie bandė sužeisti jos vyrą, bet jis moka savigynos veiksmus. Jos vyras tikrai jų nesužeidė. Gal galėjo pasirodyti, kad jis jiems smūgiavo, bet tai yra melas, viskas užfiksuota video medžiagoje, kuri padėjo išsiaiškinti kaltinamųjų tapatybes. Į konfliktą įsivėlė pašaliniai žmonės, buvę aikštelėje, jie pradėjo raminti. Po to, kai kaltinamieji išvažiavo, ji iškvietė policiją.

Nukentėjusysis S.D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kas vyko parduotuvėje, jis nežino, sėdėjo mašinoje su trimis vaikais. Kai žmona atėjo, jis atidarė bagažinę ir dėjo prekes. Paklausė žmonos, kas atsitiko, nes žmona atrodė šokiruota. Žmona pasakė, kad vaikinai grasino jai ją užmušti. Iš parduotuvės išėjo du vyrukai. Žmona pasakė, kad jie tai darė. Jie pažiūrėjo į nukentėjusįjį, labai agresyviai priėjo prie mašinos, iš karto buvo keiksmažodžiai. Suprato žodį „juodis‘, jie sakė “kurva“, dar jokio kontakto nebuvo. Nukentėjusieji būtų išvykę, bet staiga vaikinas nusiėmė kelnes, nukentėjusiajam reikėjo užfiksuoti įrodymus, nes tai nepriimtina vaikų akivaizdoje, jis pradėjo filmuoti. Prieš filmavimą nebuvo panaudotas smurtas. Kaltinamieji slėpė savo veidus, paslėpė ir mašinos numerius. Buvo girdimi ir rasistiniai pasisakymai, ir agresyvumas. Nukentėjęs nesudavė jokio smūgio, laikė telefoną rankoje, gynė telefoną ir save nuo jų smūgių ore. Jam kartą įspyrė koja ir du kartus sudavė į veidą. Kuris asmuo tai padarė, pasakyti ar buvo vienas asmuo, ar keli, kurie sudavė, negali. Nukentėję buvo prie savo automobilio, esant prie jų automobilio jam sudavė smūgius, po to viskas vyko prie nukentėjusiųjų automobilio. Fizinio smurto panaudojimo metu iš jų pusės buvo rasistinės agresijos, sakė „varyk į savo šalį“, rasistiškai provokavo, įžeidinėjo, diskriminavo dėl to, kad yra ne vietinis. Kitą rytą nuėjo į policijos nuovadą, į policiją kreipėsi ne dėl sužalojimo, nuėjo papasakoti apie incidentą, įskaitant įžeidinėjimus. Policijoje klausė, ar reikia ekspertizė, jis pasakė, kad nėra reikalo. Jo tikslas buvo ne ką nors nubausti. Jis smūgio nesudavė, kaltinamiesiems išvažiuoti iš aikštelės netrukdė, į kaltinamųjų mašinos vidų papulti nebandė. Susirinko daug žmonių. Jis pasakė, kad iškviesim policiją, tada kaltinamieji nusprendė pabėgti.

Liudytoja N. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta kaip klientus, ji dirba pardavėja – kasininke. Atėjo moteris prie kasos. Moteris pirko daug prekių, už kurias turėjo sumokėti 38 €. Iš paskos atėjo kaltinamieji. Kortelėje moteriai pritrūko pinigų, jai atmetė kortelę. Ji nepatikėjo, kad trūksta pinigų. Bandė moteris dar kartą kišti kortelę. Kiti klientai nuėjo prie kitos kasos. Buvo žodinis konfliktas, kaltinamieji sakė „davai, greičiau, čia mūsų laukia“. Moteris sakė, kad iškvies policiją. N. L. negirdėjo, kad būtų vartojami keiksmažodžiai. Vaikinai lyg sakė „davai, greičiau varyk iš čia, kiek čia gali stovėt, greičiau“, „davai, blet, greičiau varyk nuo kasos, kiek gali stovėt“. Nebuvo pasakyta, kad tu ten tokia ar kitokia, nesakė „kurva“. Ji ramino tuos vyrus, iš kasos pasišalinusi nebuvo. Žmonės perėjo į kitą kasą, nes nukentėjusi užtruko. Nebuvo žmonių, kurie būtų reagavę į konfliktą prie kasos, jie perėjo į kitą kasą. Negirdėjo žodžių “nužudysiu, bus kaip Strazdauskaitei“. Jei būtų reikėję apsaugos, būtų iškvietusi. Apsižodžiavimas prie kasos buvo, tačiau grasinimų nebuvo. Kaltinamieji šnekėjo tarpusavyje, bet negirdėjo, ką jie kalbėjo. Negirdėjo, kaip sakė, kad jums būtų buvę nueiti apsiprekinti gaidyne. Iš pradžių kaltinamieji tarpusavy keikėsi. Kai nukentėjusi atsisukusi pasakė, kad iškvies policiją, tai jie tada pasakė „ką, kviesi policiją?“. Tada N. L. pasakė, kad jie nustotų, pasakė, kad nukentėjusioji laukiasi.

Liudytojas L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie pasiūlė nuvažiuoti kur nors, Lukas truputį daugiau išgėręs buvo, o Paulius- nedaug. L. G. sėdo prie jų automobilio „Mercedes“ vairo, visi nuvažiavo į parduotuvę „Maxima“,. L. G. su drauge laukė kaltinamųjų 20 minučių. Po to pamatė, kad jie išėjo iš parduotuvės, įlipo į automobilį. Jis užvedė mašinos variklį. Tuo metu priėjo neaiškus asmuo, pradėjo filmuoti, provokuoti Kažkas griebė už galinių durelių. Aplinkui buvo daug žmonių - buvo trys žmonės, jis tai matė veidrodėlyje. Kai Lukas nuėjo pasidėti daiktus į bagažinę, gal ten dar kažkoks konfliktas buvo. Iš šono galėjo matyti. Negalėjo matyti, ar sudavė kas nors smūgius, nes jo pusės veidrodėlis buvo užlenktas. Mašinos langai buvo uždaryti, todėl nieko negalėjo girdėti. Girdėjo žodžius „kriminals“, jie irgi negražiai kažką pasakė. Prie jo draugės K. J. pusės pradėjo stumdytis kaltinamieji su užsieniečiu. Įsėdęs į automobilį, Lukas pasakė, kad “stipriai gavo“. L. G. išlipo iš mašinos, sakė, kad liautųsi. Užsienietis su kamera stovėjo kaip boksininkas (boksininko pozoje). L. G. prašė nueiti nuo mašinos, bet šis nėjo. Kai L. G. išlipo iš automobilio, matė, kad Paulius su Luku ir užsienietis kėlė agresiją. Išlipo iš mašinos, nes pamatė, kad moteris neščia. Matė, kad buvo susistumdymas- Lukas su užsieniečiu stumdėsi. Paulius sakė „eik nuo tos mašinos“. 20 sekundžių buvo išlipęs, keiksmažodžių negirdėjo. Pamatė, kad jie stumdosi, mušasi. Užsienietį stūmė nuo mašinos Paulius su Luku. Iš pradžių Lukas išlipo iš mašinos, po to - Paulius. Užsienietis agresyviai ranka kažką darė. Užsienietis jiems bandė suduoti, o jie gynėsi. Jie užsidengę buvo veidus, kumščių nenaudojo. Pakėlę koją buvo, nes puolė juos. Draugai buvo užsidengę veidus, nes filmavo. Nukentėjusieji ėjo iš priekio, blokavo mašiną, todėl jie negalėjo išvažiuoti, tris kartus bandė išvažiuoti. Negalėjo išvažiuoti, todėl išlipdavo iš mašinos. Per priekį ir per galą galima buvo išvažiuoti. Pirmą kartą kliūtis buvo iš priekio, antrą kartą - iš galo, trečią kartą - Lukas jau gavo į nosį, prasidėjo provokacijos. Galėjo išvažiuoti priverstinai trečią kartą, pirmą kartą galėjo išvažiuoti, jei nebūtų blokavę mašinos. Užsienietis buvo labai agresyvus. Jo draugai galėjo vartoti necenzūrinius žodžius, bet fizinių veiksmų - ne. Konfliktas tęsėsi apie 10 minučių. Kai išvažiavo, kaltinamieji jam pasakė, kad nuėmė galinį numerį, kad nefilmuotų mašinos. Abu kaltinamieji jam pasakojo apie tai, kas įvyko parduotuvėje. Sakė, kad moteris apsipirkinėjo parduotuvėje, kišo korteles. Jie pasakė, kad ilgai apsipirkinėja, pasisiūlė sumokėti už prekę, jis nežino, ką moteris pasakė. Suprato, kad kilo konfliktas dėl to, kad ji ilgai apsipirkinėjo. Kiek matė, nukentėjusioji filmavo numerius. Dar buvo šviesiaplaukė moteris. Nukentėjusioji palietė automobilį daug kartų. Moteris palietė durelių rankenėlę. Žala nebuvo padaryta, bet liesti negalima. Policija rašė jo parodymus, jis juos skaitė, negali pasakyti, kodėl jų nepatikslino.

Liudytoja K. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su L. G. važiavo pas draugą. Sutiko kaltinamuosius, Paulius paprašė pavairuoti. Nuvyko prie parduotuvės „Maxima“, kaltinamieji nuėjo į parduotuvę. Mašinoje sėdėjo su G. Jis - prie vairo, ji - šalia Po to jie pasidėjo daiktus į mašiną. Po to atėjo užsienietis, neleido išvažiuoti. Užsienietis su nėščiąja pradėjo filmuoti mobiliais telefonais. Lukas su Paulium nebuvo įlipę į mašiną. Jie bandė aiškintis, kalbėtis. Matė kažkiek stumdymosi iš abiejų pusių. Lukas įlipo į mašiną, visas apsikraujavęs, pasakė, kad prasileido. Iš jo nosies bėgo kraujas. Jos draugas sėdėjo mašinoje, nešoko iš mašinos, tik išlipo, paklausė, kas vyksta ir vėl atsisėdo. Kažkiek matė, kas darėsi. Matė, kad atsidarė bagažinė. Matė, kad filmavo automobilio numerius. Draugas bandė išvažiuoti kelis kartus. Pirmą kartą bandė išvažiuoti, kai Lukas su Paulium bandė įlipti į mašiną. Tada jie atėjo prie mašinos, užsienietis pradėjo filmuoti. Lukas su Paulium išėjo aiškintis, kodėl. Bandė išvažiuoti, kai Lukas išlipo paklausti, kas yra. Nukentėjusieji trukdė išvažiuoti 2-3 kartus. Jie trukdė filmuodami - užtvėrė kelią. Negirdėjo jokių žodžių, keiksmažodžių, išsakytų užsieniečio atžvilgiu, nepastebėjo smūgių ranka, koja. Nematė, kaip užsienietis sudavė Pauliui per galvą. Lukas su užsieniečiu stumdėsi vienu metu. Kažkaip užsienietis laikė telefoną. Nematė, ar buvo padaryta intervencija automobiliui (pasukti veidrodėliai ar kt.). Įsėdę į mašiną, kaltinamieji nieko nepasakojo. Tik sakė, kad prasileido. Nematė, kaip kiti asmenys reagavo į šią situaciją.

Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su drauge vyko į parduotuvę apsipirkti. Pamatė kaltinamuosius - jie atkreipė į save dėmesį parduotuvėje „Maxima“. Jie garsiai kalbėjo, greitai ėjo. Kaltinamieji po to stovėjo pirmoj kasoj, o jis su drauge - paskutinėj. Ten kažkas užstrigo. Išeinant pamatė, kad vyko konfliktas ir kasininkė bandė nuraminti. Konfliktas pasireiškė tuo, kad kaltinamieji garsiai kalbėjo, piktinosi. Priežasties konflikto jis nežinojo. Visa ta situacija parduotuvėje atkreipė į save dėmesį. Suprato, kad vyksta konfliktas. Pasipiktinimas reiškėsi žodžiais, jis stovėjo parduotuvėje gal 15 metrų atstumu nuo kaltinamųjų. Parduotuvėje kaltinamieji vartojo necenzūrinius žodžius, vieną kartą buvo keiksmažodžiai, konkretų keiksmažodį negali įvardinti. Keiksmažodžius girdėjo, bet jie nebuvo nukreipti į konkretų asmenį. Prie kasos fizinio kontakto nebuvo. Jis nebuvo priėjęs prie kasos, prie kurios buvo kaltinamieji. Nesuprato, kad tie žodžiai buvo nukreipti į asmenį, buvo tik nepasitenkinimas. Ėjo paskui nukentėjusią iš parduotuvės. Kaltinamieji ėjo iš paskos. Jau ruošėsi važiuoti, pamatė, kad vyksta konfliktas - kaltinamieji keikėsi. Jo mašina stovėjo per vieną vietą nuo nukentėjusiųjų mašinos. Pradėjo filmuoti. Prieš filmuojant, kaltinamieji praėjo pro nukentėjusių mašiną, nuėjo prie savo mašinos. Kaltinamieji puolė kolioti nukentėjusią. Nukentėjusi krovė daiktus į mašiną. Vyras sėdėjo mašinoje. Negirdėjo, kaip moteris kreipėsi į vyrą, bet jis išlipo iš mašinos. Jis nuėjo filmuoti. Po to ir pats pradėjo filmuoti. Tik vėliau pastebėjo, kad ir vyras filmavo. Moteris nefilmavo. Prieš filmuodamas, girdėjo, kaip moterį „kale“ pavadino. Vyrui sakė “važiuok lauk“ ir pan. Jis matė vyrą, suprato, kad jis kitos rasės. Vyras kalbėjo angliškai. Girdėjo, kaip vyrui sakė „važiuok į savo šalį“. Vyras bandė juos nufilmuoti, o kaltinamieji bandė suduoti smūgius. Jie dangstėsi veidus. Suprato, kad dangstėsi dėl to, kad juos filmuoja. Vienas kažkuris iš kaltinamųjų buvo įsėdęs į mašiną, bet visi nebuvo susėdę. Įvykį stebėjo ekrane, buvo susikoncentravęs į vaizdo kokybę, filmavo iki 5 minučių, nes, būdams pilietiškas, norėjo pagelbėti žmonėms - norėjo įrodyti, kad vyksta konfliktas. Labiausiai papiktino necenzūriniai žodžiai, bandymas išsisukti iš situacijos. Matėsi, kuri pusė buvo agresyvesnė. Matėsi, kad užsienietis buvo puolamas. Smurtas buvo prieš užsienietį ir jis nemano, kad užsienietis galėjo išprovokuoti konfliktą, jis bandė apginti savo teises. Kai moteris išėjo į lauką, užsienietis klausė, kas nutiko. Susidarė įspūdis, kad konfliktas buvo dėl rasės, nes sakė „važiuok į savo šalį“. Kaltinamieji bandė suduoti nukentėjusiajam - kažkuris iš kaltinamųjų bandė suduoti, spirti kojomis. Negali patvirtinti, kuris tai darė. Užsienietis tik filmavo ir bandė išvengti smūgių. Jis bandė nufilmuoti numerius. Kažką bandė daryti prie durelių. Matėsi, kad įvyko kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo - kaltinamasis suduoda, o nukentėjęs ginasi. Kraujo nematė. Nematė, kaip nukentėjęs sudavė kaltinamajam. Yra pasipiktinęs tokiu elgesiu, ypač toks elgesys viešoje vietoje piktina.

Liudytojas M. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ne nuo pradžių matė įvykį. Matė tą momentą, kai vos nepuolė muštis. Matė, kad atvažiavęs „BMW“ automobiliu jaunimas. Du jaunuoliai, užsidengę kapišonais veidus, rėkavo ant užsieniečio, po to išvažiavo. Moteris buvo dar, jis ėjo skirti. Buvo keiksmažodžiai, sakė „dink iš Lietuvos“, po to peraugo į veiksmus rankomis, jaunuoliai bandė smogti nukentėjusiam į veidą, nes jis filmavo, bandė labiau trenkti į veidą, nei kad išmušti telefoną iš rankų. Vienas jaunuolis bandė suduoti kumščiais. Nematė, kad būtų bandęs suduoti kojomis. Nematė, ar sudavė smūgius, nes per atstumą matė įvykį. Moteris bandė raminti vyrą, ji nefilmavo. Jis pats irgi nefilmavo, sakė nukentėjusiajai, kad, jei reikės, tai paliudys, po įvykio nebendravo su nukentėjusiais. Buvo sakomi tokie žodžiai „blet“, „pisdink“, „valink iš Lietuvos“, „gausi į dūdą, snukį“. Negirdėjo žodžių „juočkis, babajus“. Gali būti, kad prisimiršo žodžiai po to, kai parašė pareiškimą. Agresija buvo nukreipta į vyrą. Mano, kad įtakos turėjo tautybė ir tamsesnis gymis.

Liudytojas T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo tą vakarą apsipirkti, dirbo dvi kasos. Pirmoj kasoj nukentėjusi bandė atsiskaityti, jai trūko pinigų. Šalia jos stovėjo kaltinamieji, jie susinervavo. Jis stovėjo už kaltinamųjų, liko ten stovėti iki pat galo, o kiti žmonės nuėjo prie kitų kasų. Kaltinamieji sakė, kaip ji ateina į parduotuvę be pinigų. Po to griežčiau jie kalbėjo. Nukentėjusi pasakė, kad ramintųsi, nes iškvies policiją. Kaltinamieji griežčiau kalbėjo, buvo daug keiksmažodžių, keiksmažodžiai buvo nukreipti į moterį. Sakė nukentėjusiai „kurva, nachui, kiek galima tavęs laukti“. Klausė, ar nukentėjusioji nenori, kad jai būtų Strazdauskaitės likimas. Kasininkė kelis kartus ramino, bet nesikišo giliau į konfliktą, ji turėjo girdėti tuos keiksmus. Jam susidarė įspūdis, kad kasininkė ir kaltinamieji yra draugai. Neatsimena, kad nukentėjusiajai būtų buvę pasiūlyta nueiti apsipirkti į gaidyną. Mano, kad pardavėja galėjo girdėti grasinimus, kaltinamieji pakankamai garsiai kalbėjo. Kai išėjo į lauką, pamatė, kad vyras ėjo padėti nukentėjusiai, nes ji turbūt ėjo išsiaiškinti, kodėl ją apšaukė. Vyras filmavo, jis ėjo aplink mašiną, bandė užfiksuoti. Iš kaltinamųjų prasidėjo šauksmai apie rasizmą „ką tu, negras, veiki mano šaly, pyzdink iš čia“. Buvo šaukiam apie rasizmą, į vyrą buvo nukreipta agresija, prisidėjo ir rasinė diskriminacija. Aukštesnysis bandė smūgiuoti vyrui, nukentėjusiam. Kaltinamieji sakė, kad išsitrauks iš mašinos „durą“. Po to kaltinamieji susėdo ir išvažiavo. Veiksmas vyko prie juodos spalvos „Mercedes“ automobilio. Tame automobilyje sėdėjo mergina, dėl vairuotojo abejoja. Neprisimena, ar jie buvo išlipę iš automobilio. Apsistumdymas lauke tęsėsi 10-15 min. Nukentėjusios vyras bandė nufilmuoti numerius. Nematė, ar nukentėjusioji bandė filmuoti. Nematė, kad kaltinamieji būtų užvedę mašiną. Nematė, kai buvo suduotas smūgis kaltinamajam.

Iš pareiškimo apie padarytas nusikalstamas veikas ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja yra R. S. D., gim. 1983 m., kuri parodė, kad 2017-03-12 apie 19.45 val., viešoje vietoje, parduotuvėje „MAXIMA“, esančioje Rokų g. 17, Kaune ir šalia jos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje trys nepažįstami jaunuoliai įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamiesi bei vandališkais savo veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, panaudojo prieš ją psichologinį smurtą. Tuo pat metu įžeidinėjo ir smurtavo prieš jos vyrą S.S.D., gim. 1986 m., dėl jo rasės, sudavė jam keletą smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ( 1 t., b. l. 6).

Iš 2017-03-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė šalia parduotuvės „MAXIMA“. Aikštelė sužymėta automobilių stovėjimo vietomis trimis eilėmis, priešais išėjimą iš parduotuvės. Išvažiavimas iš aikštelės į Rokų gatvę dvejomis kryptimis – kairėn ir dešinėn. Užėjus į parduotuvę, priekyje yra apsaugos darbuotojų patalpos. Dešinėje pusėje prekybos salė su priešais esančiomis kasomis, nuo įėjimo tiesiai yra kasa Nr. 1. Priešais kasas, ant sienos, palubėje yra vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į kasą Nr. 1 (1 t., b. l. 13-16).

Iš apžiūrėto kompaktinio disko su vaizdo įrašais, kurį pateikė UAB ,,Maxima’’ matyti, kad jame užfiksuota, jog matomas parduotuvės vidus, įėjimas į parduotuvę. Link išėjimo matoma einantys du vaikinai, kurie apsirengę tamsiais rūbais, trumpai kirptais plaukais, kurie rankoje laiko pirkinius. Kitame įraše matoma vieta prie kasų, prie vienos iš kasų atsiskaito už prekes moteris, kuri yra šviesių plaukų, dėvi pilkos spalvos striukę, už jos eilėje laukia mergina bei du vaikinai. Nustatyta, kad tai L. B. ir P. E.. Moteris stovi prie kasos ir dėlioja prekes, prie kasos užtrunka ilgiau, matome, kad žmonės stovėję už jos iš eilės pasitraukia prie kitų kasų, taip pat iš eilės pasitraukia ir šalia moters stovėjusi mergina. Eilėje liko stovėti moteris, L. B. ir R. E., kurie tarpusavyje šnekasi. Moteris stovėdama prie kasos kažkam skambina, laukia bei šnekasi su vaikinais, po skambučio prie moters prieina vaikas, kuris paduoda pinigus. Čia įrašas baigtas.

Iš apžiūrėto kompaktinio disko su vaizdo įrašu, kurį pateikė nukentėjusysis S.S. D., matyti, kad jame užfiksuota, jog matoma filmuojama stovėjimo aikštelė. Lauke tamsus paros metas, aikštelė apšviesta dirbtiniu apšvietimu. Pasigirsta filmuojančio asmens balsas ,,nu nu parodysim’’. Matosi filmuojamas automobilis tamsios spalvos, M. B., prie automobilio stovi du jaunuoliai, apsirengę tamsiais rūbais, veidus dengiasi gaubtuvais, rūbais bei rankomis. Filmuojantis asmuo eina link minėto automobilio, tuo metu vienas iš dviejų vaikinų užsimoja ranka filmuojančiam asmeniu, tačiau ar suduoda smūgį tiksliai nesimato, girdisi filmuojančio asmens balsas ,,criminals, criminals go away’’ . Kamera sujuda. Tada pasigirsta vieno iš dviejų vaikinų balsas ,,davai maunam nachui, visi čia’’. Girdisi kaip užsiveda automobilio variklis, tuo metu filmuojamas automobilis valst. nr. ,,(duomenys neskelbtini). Vėl pasigirsta vieno iš vaikinų balsas ,,kurva nori?’’ ,,Mauk į savo šalį asile’’ ,,Varai blet į savo šalį’’. Toliau filmuojamas automobilis, matosi kaip iš automobilio vairuotojo pusės išlipa trečias vaikinas, sako ,,kas čia jums darosi, baigiat’’ ir įlipa atgal į automobilį, jokių veiksmų daugiau jis neatlieka. Tada kamera nukreipiama į vieną iš tų dviejų jaunuolių ir pasigirsta ,,valink nachui iš čia blet, tu pilieti, viskas važiuojam’’. Tada pasigirsta moteriškas balsas ,,tu pilieti už rasizmą nusidėsi’’. Toliau filmuojamas minėtas automobilis, girdisi vieno iš dviejų jaunuolių balsas ,,tuoj aš tau asile padarysiu’’. Matosi kaip prie automobilio sukiojasi tie abu jaunuoliai, vienas iš jų prieina prie filmuojančio asmens (veidą užsidengiąs rūbais), atsidaro automobilio dureles lyg norėdamas sėsti į jį, tačiau darydamas automobilio dureles dar du kartus koja spiria link filmuojančio asmens, kamera sujuda, ar smūgius pataiko tiksliai nesimato. Tada abu jaunuoliai eina arčiau link filmuojančio asmens (abu veidus toliau slepia rūbais), kamera stipriai sujuda ir kas vyksta nesimato. Vaizdo įrašas baigtas.

Iš apžiūrėtos kompaktinio disko su vaizdo įrašu, kurį pateikė liudytojas L. M., matyti, kad jame užfiksuota, jog matoma automobilių aikštelė, lauke tamsu, aikštelė, kurioje stovi automobiliai, apšviesta dirbtiniu apšvietimu. Įrašo pradžioje filmuota žemė bei girdimas triukšmas, moteris filmuodama prieina prie "M. B." automobilio priekio ir filmuoja, tai pamatęs vaikinas, kuris veidą dengiasi striuke, eina link moters sakydamas "davai maunat nachui, žertva tu kurva jobana", matosi automobilis prie kurio susirinkę keturi asmenys, vienas iš vaikinų, kuris taip pat striuke dengiasi veidą atsidaręs bagažinę deda į ją automobilio valstybinį numerį. Girdimas vyriškas balsas "kviesk policija gal girti". Vyriškis filmuodamas prieina prie vaikino, bei girdimas "rauk į savo šalį asile, varyk blet į savo šalį", čia prieina kitas vaikinas, kuris rankomis bando pastumti vyriškį, vyriškis stumia vaikiną, tačiau vaikinas atsitraukia ir koja bando įspirti. Kitoje automobilio pusėje matome vaikštant moterį bei iš automobilio išlipanti vaikiną, kuris sako "kas čia jums darosi", tačiau kitoje automobilio pusėje vyksta žodinis konfliktas, moteris vaikščiodama prieina prie automobilio kur stovi vyriškis bei pašalinis vyriškis, kuris kažką sako bei bando vyriškį nuvesti. Žodinis konfliktas tęsiasi, girdimas vyriškas balsas "varyk iš čia, viskas varyk iš čia, kol negavai, blet", bei eina į automobilio galą atsisėsti, pasigirsta iš vaikinų pusės žvengimas bei girdimas balsas "nori aš tau kurva asile padarysiu“ bei matosi, kaip vienas iš vaikinų lipdamas į automobilį koja du kartus bando įspirti vyriškiui, po to prišoka prie vyriškio, kas vyksta nesimato, filmuojama iš automobilio vidaus, girdimas "ateik čia, policija priduos bei matosi stumdymasis, po ko jis nubėga ir įlipa į automobilio galą, susirenka daugiau žmonių, kurie sako "kas yra" , vaikinai sako gerai važiuojam, ožys tegul mauna iš čia", po ko atsisėda į automobilį ir automobilis išvažiuoja iš aikštelės. Įrašo pabaiga.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamųjų P. E. ir L. B. veikoje, visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai.

Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai).

Nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų kaltinamieji visais kaltinime nurodytais atvejais grasino nukentėjusiesiems ir elgėsi kitaip įžūliai bei smurtavo viešoje vietoje. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jie elgėsi įžūliai, smurtavo ir grasino viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai.

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamųjų tyčiniai smurtiniai veiksmai panaudoti viešoje vietoje-prekybos centre ,,Maxima“ jo darbo metu bei to pačio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, stebint pirkėjams ir kitiems aplinkiniams, kuriuos, kaip matyti iš apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, tokie kaltinamųjų veiksmai paveikė neigiamai, dėl ko jie jautė psichologinį diskomfortą, buvo išsigandę, t.y. kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir tai vertintina kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas, sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką.

Nors kaltinamasis P. E. pripažino, kad įvyko žodinis konfliktas, tačiau nepripažino, jog vartojo necenzūrinius žodžius, rodė nuogą užpakalį, spyrė ar sudavė nukentėjusiajam. Kaltinamasis L. B. kaltu neprisipažino ir nurodė, jog nukentėjęs jam pirmas trenkė, o jis tik gynėsi, bandė pagąsdinti kojomis, kad eitų nuo mašinos ir toks jo bandymas jokių pasekmių nesukėlė. Nukentėjusiajai jokių replikų nesakė, o nukentėjusiajam pasakė tik dingti iš čia.

Teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jų gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, P. E. savo kaltę pripažino. Parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta įtarime, t.y. 2017-03-12 vakare jis kartu su draugu L. B. stovėjo eilėje prekybos centre ,,Maxima’’, esančiame Rokuose. Priešais juos, eilėje, stovėjo šviesiaplaukė moteris. Moteris mokėjo už prekes ir užtruko labai ilgai, nes kiek suprato, jos kortelių nepriėmė, ar trūko lėšų. Kadangi jie stovėjo eilėje ir norėjo tiesiog kuo greičiau apsipirkti, toks jos elgesys jį sunervino ir jis paklausė kasininkės, kiek tai moteriai trūksta pinigų kortelėje. Pasakė, kad jie gali ,,primesti, kiek trūksta’’. Toks jų pasakymas, matyt, įžeidė moterį ir ji kažką jiems atsakė. Jis pasakė necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių, kurių tiksliai atkartoti negali. Nepagalvojęs dar pasakė moteriai, kad „bus kaip Srazdauskaitei“, tačiau jokių ketinimų su ja susidoroti ar panaudoti fizinį smurtą neturėjo. Išėjęs iš prekybos centro, jis pamatė, kad ta moteris su vyru krauna prekes į automobilį ir ji pasakė „dabar atsiprašysite manęs“, o jie ją „pasiuntė nachui“. Tada tas vyras išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti juos bei automobilį, todėl jie vyriškio atžvilgiu sakė necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, kad jis atstotų ir nefilmuotų, smūgių vyriškiui nesudavė, jam nespyrė, nematė ir kad Lukas panaudotų fizinį smurtą. Pripažino, jog tokiu elgesiu pažeidė viešąją tvarką, elgėsi nepagarbiai kitų asmenų atžvilgiu, dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Taip pat papildo, kad automobilyje, kuriuo jie atvyko, dar sėdėjo jam iš matymo pažįstami vaikinas ir mergina, tačiau jie visai tame nedalyvavo. Jis buvo paprašęs tik pavairuoti automobilį, nematė, kad jie būtų išlipę iš automobilio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju L. B. parodė, kad su įtarimu jis susipažino, viskas buvo taip kaip nurodyta įtarime, jis kaltu prisipažįsta. 2017-03-12 vakare, kartu su draugu Paulium atvyko į prekybos centrą ,,Maxima’’, apsipirkti. Juos atvežė pažįstami - mergina ir vaikinas, nes jie abu buvo išgėrę ir vairuoti negalėjo. Jie pasiėmė reikalingas prekes ir nuėjo link kasos susimokėti. Eilėje, priešais juos, stovėjo moteris. Ji atsiskaitinėjo už prekes, tačiau jos kortelėje, kiek suprato, neužteko pinigų, todėl ji ten užtruko ilgai, gal 10 minučių ir vis bandė atsiskaityti. Tai jį sunervino, nes norėjo kuo greičiau atsiskaityti ir eiti iš parduotuvės, o ji laikė eilę. Jis jai pasakė ,,kiek trūksta aš primesiu’’, nes jai ten trūko gal 3 eurų. Galėjo pasakyti ir necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių jos atžvilgiu, tačiau kokių, tiksliai neprisimena, nes buvo išgėręs. Ji matyt įsižeidė ir paskambino savo vyrui, su juo kalbėjo telefonu kažką. Tada galiausiai jai pavyko atsiskaityti už pirkinius ir ji nuėjo. Jis su Pauliumi taip pat atsiskaitė už prekes ir išėjo. Išėjus, automobilių stovėjimo aikštelėje, jis pastebėjo tą pačią moterį. Ji buvo su vyriškiu, krovėsi prekes. Tas vyriškis išsitraukė telefoną ir pradėjo juos ,,naglai’’ filmuoti, pats lysti. Toks jo elgesys jį sunervino, nesuprato, kodėl jis filmuoja. Jis jam pasakė įžeidžiančių ir necenzūrinių žodžių, kaip ir parašyta įtarime, tačiau taip pasielgė norėdamas, kad jis nefilmuotų ir aišku dėl savo girtumo. Galėjo jam ir suduoti, tačiau to tiksliai neprisimena. Žino tik, kad fizinis kontaktas buvo tarp jo ir to vyriškio, tačiau tiksliau nurodyti negali. Konfliktą išprovokavo pats vyriškis, nes puolė juos filmuoti. Jis supranta, kad reaguoti reikėjo kitaip ir kad naudodamas smurtą bei sakydamas įžeidžiančius žodžius jis pažeidė viešąją tvarką, prisipažįsta pilnai, elgėsi nepagarbiai kitų asmenų atžvilgiu, dėl savo tokio elgesio labai gailisi.

Šiuos kaltinamųjų parodymus visiškai patvirtina ir nukentėjusieji R. S. D. bei S.S. D., ir liudytojai M. D., T. K., taip pat filmuota medžiaga.

Iš vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės, matyti, jog konfliktas vyksta prie kaltinamųjų automobilio, abu kaltinamieji daro judesius prieš nukentėjusįjį rankomis ir kojomis. Nors nėra aiškiai matyti, ar smūgiai paliečia nukentėjusįjį, tačiau įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, taip pat nukentėjusiųjų parodymus darytina kategoriška išvada, jog nukentėjusiajam buvo suduota bei įspirta.

Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nuosekliais ir tarpusavyje iš esmės neprieštaraujančiais liudytojų L. M., M. D., T. K. parodymais, kurie nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų asmeniškai nepažįsta, nėra susiję jokiais giminiškai ar darbiniais santykiais.

Liudytojas L. M. parodė, kad matė parduotuvėje vykusį konfliktą, girdėjo, kaip kaltinamieji vartojo necenzūrinius žodžius. Išėjęs iš parduotuvės pamatė, kad konfliktas tęsiasi toliau - kaltinamieji keikiasi, moterį vadino „kale“, vyrui sakė “važiuok lauk, važiuok į savo šalį“, sudavė nukentėjusiajam, spyrė kojomis.

Liudytojas T. K. taipogi girdėjo parduotuvėje įvykusį konfliktą, nurodė, kad buvo daug keiksmažodžių, nukreiptų į moterį. Išėjęs ir parduotuvės pamatė šurmulį ir apsistumdymą, matė, kad bandoma smūgiuoti nukentėjusiajam, vienas iš vaikinų šaukė jam : „ką tu, negras, veiki mano šaly, pyzdink iš čia“. Liudytojas M. D. girdėjo keiksmažodžius, rėkavimus „valink iš Lietuvos“, „gausi į snukį“. Matė kaltinamųjų bandymus smogti nukentėjusiam į veidą, suduoti kumščiais. Šie liudytojai nuosekliai ir išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes, jų parodymai sutapo su nukentėjusiųjų parodymais ir iš esmės skyrėsi nuo kaltinamųjų parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šių liudytojų duoti parodymai niekaip nepaneigia fakto, kad kaltinamieji viešoje vietoje garsiai konfliktavo ir sudavė smūgius nukentėjusiajam S.D. S., tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes kaltinamųjų neteisėti veiksmai atkreipė pašalinių žmonių dėmesį, sukėlė jų nepasitenkinimą.

Liudytojų L.G. ir K. J. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Šie liudytojai yra kaltinamųjų draugai, kartu atvažiavo į įvykio vietą, tiesiogiai įvykyje nedalyvavo, sėdėjo užsidarę automobilyje. Be to, šių liudytojų parodymų nepatvirtina jokie kiti nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai. Pats kaltinamasis L. B. aplinkybių apie jam sužalotą kraujuojančią nosį nenurodė ir byloje nėra jokių įrodymų, kad jis nukentėjusiojo buvo sužalotas. Kaltinamojo L. B. parodymai, jog nukentėjęs jam pirmas trenkė, o jis tik gynėsi, prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms - šių aplinkybių nenurodė nei patį įvykį matę liudytojai, šios aplinkybės nėra užfiksuota ir vaizdo įrašuose. Įvykio vieta – prekybos centras ,,Maxima'' ir prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė yra vieša vieta, todėl akivaizdu, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta. Kaltinamųjų duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad jie nukentėjusiajai jokių replikų nesakė, o tik kalbėjosi tarpusavyje, nevartojo necenzūrinių žodžių, nespyrė ir nesudavė nukentėjusiajam, nepagrįsti byloje nustatytais duomenimis ir laikytini jų gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl BK 170 str. 2 d.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji R. S. D. ir S.S. D. pateikė teismui prašymą papildyti kaltinimą, kad kaltinamieji P. E. ir L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 str. 2 d., t.y. kaltinant juos tuo, kad 2017-03-12 apie 19:45 veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, piktybiškai tyčiodamiesi iš nukentėjusiosios sutuoktinio S.S. D. – P. E. nusimovus kelnes, demonstravo nuogą savo užpakalį, abu kaltinamieji šaukė jam necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius-vadino jį „babajumi", „juodašikniu" „gaidžiu", „pyderu" , „asilu" , liepė jam dingti iš Lietuvos, sakydami: „mauk į savo šalį, asile", grasindami žodžiais, kad išsitrauks iš automobilio ginklą.

BK 170 str. 2 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą tyčiojimąsi, niekinimą, skatinimą neapykantos ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Ši nusikalstama veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti. Šios veikos turi būti padarytos viešais pareiškimais plačiam neapibrėžtam žmonių ratui, nukreiptais prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas – tai labai neigiamas nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Ši nusikalstama veika pasižymi kraštutinumu, jos diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus, ji turi būti nukreipta prieš nurodytų požymių bendrumu individualizuojamą asmenų grupę ar konkretų jos narį. Kvalifikuojant veiką nebūtina nustatyti konkretaus asmens, prieš kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti, ar šia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčiojant, paniekinant, skatinti neapykantą ar diskriminaciją prieš konkrečių asmenų, pasižyminčių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumu, grupę (2012-12-18 LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-677/2012)

Kvalifikuojant veiką pagal BK 170 str. 2 d., būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos. Subjektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius sudaro kaltė – tiesioginė konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį dėl jo rasės, tautybės bei kitų BK 170 str. 2 d. nurodytų požymių. Kaltinamasis suvokia savo daromos veikos pavojingą pobūdį, priešingumą teisei, tačiau nori veikti ir veikia tokiu pavojingu būdu, turėdamas galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei, pavojingų veiksmų.

Taigi, sprendžiant klausimą, ar laikomas nusikaltimu toks elgesys, kai viešoje vietoje asmenys necenzūriniais žodžiais įžeidinėja kitos rasės asmenį, būtina nustatyti šių įžeidimų turinį, charakterį, motyvaciją bei išsiaiškinti, ar šie įžeidimai yra susieti su asmens priklausomybe tam tikrai asmenų grupei dėl konkrečių požymių. Taip pat būtina nustatyti ir kitą veikos kvalifikacijai svarbią aplinkybę – šių įžeidimų viešumą bei kryptingumą.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimams, numatytiems BK 284 straipsnyje ir 170 straipsnyje, būdingas skirtingas tyčios turinys. Viešosios tvarkos pažeidimo atveju tiesioginė tyčia pasireiškia chuliganiškomis paskatomis, t.y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tuo tarpu BK 170 straipsnis numato atsakomybę už tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos skatinimą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl rasės, ir tai nėra chuliganiškos paskatos. Taigi vieno iš minėtų nusikaltimų subjektyvioji pusė visiškai eliminuoja kito nusikaltimo subjektyviąją pusę, todėl jų idealioji sutaptis negalima

Iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas tarp nukentėjusiosios R. S. D. ir kaltinamųjų P. E. bei L. B. prasidėjo prekybos centre, stovint jiems prie kasos. Kaltinamieji, reikšdami nepasitenkinimą dėl R. S. D., jų nuomone, pernelyg ilgo atsiskaitymo už prekes, pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, po to pagrasino, kad jai gali baigtis kaip Strazdauskaitei, t.y. ją gali ištikti toks pat likimas, kaip nesenai visuotinai Lietuvoje nuskambėjęs nusikaltimas (nužudymas) prieš Ievą Strazdauskaitę. Vėliau, nukentėjusiajai išėjus iš prekybos centro ir apie jos įžeidinėjimą ir grasinimą susidoroti papasakojus savo sutuoktiniui-nukentėjusiajam S.S. D., abu nukentėjusieji priėjo prie kaltinamųjų automobilio ir, siekdami identifikuoti kaltinamuosius ir jų automobilį, kad galėtų apie nukentėjusiosios atžvilgiu vartotus neteisėtus veiksmus informuoti policijso pareigūnus, pradėjo juos filmuoti. Kaip atsakas į šiuos nukentėjusiųjų veiksmus buvo kaltinamųjų išsakyti necenzūriniai žodžiai nukentėjusiųjų atžvilgiu, smūgių sudavimas nukentėjusiajam S.S. D., t.y. kaltinamųjų nusikalstama veika buvo nukreipta ne į nukentėjusiojo S.S. D. asmens rasę ar tautybę, o į viešosios tvarkos pažeidimą. Nors byloje nustatyta, kad kaltinamieji šaukė nukentėjusiajam „varyk į savo šalį“, „dink iš Lietuvos“, vadino jį „babajumi“, tačiau, teismo nuomone, tokie pasakymai galėjo būti taikomi ir bet kuriam kitam asmeniui, atvykusiam į Lietuvą (net ir Lietuvos Respublikos piliečiui-emigrantui). Kaltinamieji negrasino nukentėjusiajam S.S. D. susidoroti su juo, savo veiksmais neskatino neapykantos, nekurstė diskriminuoti nukentėjusįjį bei neskatino tai daryti kitus asmenis, ir tai neduoda pagrindo teigti, kad tokie kaltinamųjų pasakymai gali būti traktuojamas kaip rasistiniai, nes jie vertintini kaip neturintys tikslo smurtauti prieš asmenų grupę. Taigi, teismo nuomone, kaltinamųjų pavartoti necenzūriniai žodžiai nukentėjusiųjų atžvilgiu nėra pagrindas atsakomybei pagal BK 170 str. kilti

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio metu nukentėjusioji R. S. D. buvo nėščia. Tačiau kaltinamieji nurodė, kad jie apie tai nežinojo, nematė ir nesuvokė, kad nukentėjusioji gali būti nėščia. Todėl ši aplinkybė nepripažintina kaip sunkinanti kaltinamųjų atsakomybę.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamieji P. E. ir L. B. yra kalti ir baustini.

K. P. E. ir L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), be to, jų veika padaryta, siekiant išreikšti neapykantą kitos rasės asmeniui (BK 60 str. 1 d. 12 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

BK 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis P. E. kaltu prisipažino iš dalies, t.y. pripažino savo kaltę dėl kai kurių necenzūrinių žodžių vartojimo nukentėjusiųjų atžvilgiu, kaltinamasis L. B. kaltu neprisipažino, todėl, teismo nuomone, tokio kaltinamojo P. E. dalinio prisipažinimo negalima laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis P. E. teistas (1 tomas, b. l. 162-163), baustas administracine tvarka (1 tomas, b. l. 161), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002-04-01 stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 tomas, b.l. 158), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas.

Kaltinamasis L. B. teistas (1 tomas, b.l. 145), baustas administracine tvarka (1 tomas, b. l. 141-144), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002-04-01 stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 tomas, b.l. 138), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas.

Skiriant bausmę P. E. ir L. B., atsižvelgtina į tai, kad jie padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir į tai, kad nustatyta dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. numatyto nusikaltimo padarymą jiems skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė –laisvės apribojimas.

Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti automobilis „MERCEDES BENZ“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam automobilio savininkui V. M..

Dėl proceso išlaidų

Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą pateiktos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-03-15 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3155 ir Nr. NTP-7-3158, kuriose nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Ramutė Budrytė teikė antrinę teisinę pagalbą L. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 EUR ir advokatas Georgijus Zavtrakovas teikė antrinę teisinę pagalbą P. E. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 EUR.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu UAB „Elitterus“ pateikė 2017-05-04 sąskaitą-faktūrą Nr. 0000211/217, kad vertimo paslaugos įkainuotos 165 Eurų.

LR BPK 103 str. 3 d. nurodoma, kad proceso išlaidas sudaro vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį.

Atsižvelgiant į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu dalyvavo UAB „Elitterus“ vertėja žodžiu lietuvių-anglų kalba, kuri vertė visą procesą nukentėjusiajam S.S. D., todėl šios išlaidos solidariai priteistinos iš kaltinamųjų P. E. ir L. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nutarė:

P. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2017-03-13 14.00 val. iki 2017-03-15 11.30 val., t. y. 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu P. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

L.B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2017-03-13 14.00 val. iki 2017-03-15 11.31 val., t. y. dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Priteisti solidariai iš P. E. ir Luko B. K. apylinkės teismo turėtas proceso išlaidas už vertėjo paslaugas-165 (vieną šimtą šešiasdešimt penkis) Eurus valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš P. E. ir L. B. nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-automobilį „MERCEDES BENZ“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam automobilio savininkui V. M..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas