Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-05-16 · Civilinė byla Nr. e2-65-1004/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
e2-65-1004/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Civilinė byla Nr. e2-65-1004/2019
Teismo proceso Nr. 2-70-3-00653-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.26; 2.6.8.8; 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.4.1; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.18.6; 3.2.4.4; 3.2.6.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei,

dalyvaujant ieškovės SIA (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei J. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. P.,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ribotos atsakomybės įmonės (toliau - OOO) „Gruzopotok“ ir TT CLUB Mutual Insurance Limited atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, OOO „Gruzopotok“ ir TT CLUB Mutual Insurance Limited.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu (I t., b. l. 1-4) teismo prašė: 1. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 36577,00 Eur žalos atlyginimą. 2. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 3. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2017-10-16 SIA (duomenys neskelbtini) užsakymą vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pervežti krovinį iš Lenkijos į Kazachstaną. Aukščiau nurodyto krovinio pervežimui atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitelkė trečiąjį asmenį - faktinį vežėją Rusijos ribotos atsakomybės įmonę (OOO) „Gruzopotok“. CMR važtaraštis Nr. 0000500 patvirtina, kad 2017-10-19 krovinys buvo pakrautas (perduotas vežėjui - OOO „Gruzopotok“), tačiau į iškrovimo vietą jis neatvyko. Pažymėjo, jog vežamo krovinio vertė pagal sąskaitą - faktūrą Nr. 7998122451 buvo 14 425 893,47 KZT (Kazachstano tengių), t. y. atitinkamai 36577,00 Eur.

3. Atsakovė informavo SIA (duomenys neskelbtini), kad krovinys dingo, su Rusijos įmonės vairuotoju susisiekti galimybės nėra, krovinys nebuvo pristatytas į Lenkijos muitinę. Nurodė, jog dėl krovinio dingimo SIA (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 36577,00 Eur žala. Kreipėsi pretenzija į atsakovę dėl 36577,00 Eur žalos atlyginimo, tačiau ji į pretenziją neatsakė ir žalos neatlygino.

4. Kadangi tarp ginčo šalių buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis dėl krovinio pervežimo iš Lenkijos į Kazachstaną, tokia sutartis laikytina tarptautinio krovinių vežimo sutartimi ir tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, bet ir CMR Konvencijos nuostatos.

5. Paaiškino, jog šiuo atveju vežimą CMR Konvencijos prasme vykdė du vežėjai (susitariantysis vežėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir faktinis vežėjas - OOO „Gruzopotok“, priėmęs krovinį ir įrašytas CMR važtaraštyje). Pagal CMR Konvencijos 36 str., ieškovė reiškia ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašo iš jos priteisti 36577,00 Eur žalą.

6. Kaip nurodė ieškovė, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei krovinio praradimo vieta nei laikas, todėl laikytina, kad krovinys buvo prarastas dėl didelio vežėjo neatsargumo. Todėl prašo priteisti iš atsakovės visą dėl prarasto krovinio žalos atlyginimą, t. y. 36577,00 Eur, netaikant CMR Konvencijoje nustatyto vežėjo atsakomybės ribojimo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ir prašė tenkinti ieškinio reikalavimus atsakovei dėl žalos atlyginimo ir palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš esmės atstovė rėmėsi ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais. Pažymėjo, jog ginčo dėl krovinio vertės nėra. Papildė, jog ieškovė susitarė su atsakove dėl krovinio pervežimo, atsakovei nurodant kada, kokia transporto priemone bus pervežimas atliktas ir paties pervežimo kainą. Šias aplinkybes pagrindžia ir šalių tarpusavio susirašinėjimas bei 2017-10-16 užsakymas. Pažymėjo, kad ieškovei nebuvo žinoma, kad atsakovė pasitelks pervežimui trečiąjį asmenį – faktinį vežėją OOO „Gruzopotok“.

Atsiliepimas

8. Atsakovė atsiliepimu (I t., b. l. 49-52) prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog prie ieškinio pridėti dokumentai nepatvirtina fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akceptavo ieškovės užsakymą Nr. EX012751, taip pat nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitelkė trečiąjį asmenį - faktinį vežėją OOO „Gruzopotok“. Pažymėjo, jog 2017-10-16 užsakyme Nr. EX012751 nėra atsakovės atsakingo asmens parašo, todėl sutartis tarp šalių negali būti laikoma sudaryta.

9. Paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 buvo apdrausta TT CLUB Mutual Insurance Limited. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas 2016-12-29 Draudimo patvirtinimas. Nurodytos aplinkybės lemia atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į draudimo apsaugą ir suponuoja draudiko pareigą sumokėti draudimo išmoką, jeigu nagrinėjamu atveju būtų nustatyta, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų pasėkoje ieškovė SIA (duomenys neskelbtini) patyrė nuostolių.

10. Pagal civiliniame procese įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, žalos atsiradimo pagrindą, kaip ir žalos dydį tenka pagrįsti ir įrodyti ieškovei. Konstatuoja, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kurias nurodė ieškinio pagrindu, todėl jos reikalavimai yra faktiškai nepagrįsti. Ieškovei neįrodžius, kad sutartis su atsakove buvo sudaryta, netenka reikšmės ieškinio teisiniai argumentai dėl CMR Konvencijos nuostatų taikymo. Pažymėjo, jog ieškovė SIA (duomenys neskelbtini) neįrodė atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika padarytos žalos fakto, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veikos ir reikalaujamos žalos bei neįrodė žalos apimties, todėl ieškinio reikalavimas priteisti žalą turi būti atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus reikalavimą priteisti žalą, nebelieka teisinio pagrindo tenkinti išvestinius ieškovės reikalavimus dėl priteisimo 6 procentų dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

Atsiliepimas

11. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškovės pareikštu ieškiniu atsakovei nesutiko. Iš esmės rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Papildė, jog ieškovės tiesioginį susitarimą su OOO „Gruzopotok“ dėl krovinio pervežimo įrodo CMR važtaraštis, o atsakovė tam pervežimui tik tarpininkavo. Pažymėjo, jog į CMR važtaraštį atsakovė taip pat nėra įtraukta, kas taip pat įrodo, jog ji nėra ieškovės ir trečiojo asmens sutarties dėl pervežimo šalis. Nurodė, jog atsakovė rizikos dėl krovinio pervežimo neprisiėmė, o kai krovinys galimai pradingo, tik dėl geranoriškumo kreipėsi į policiją. Atmetus ieškovės ieškinį prašė atsakovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

12. 2018-05-21 teismo nutartimi (I t., b. l. 146), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, OOO „Gruzopotok“ ir TT CLUB Mutual Insurance Limited, buvo nustatytas 30 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminas, per kurį tretieji asmenys privalėjo pateikti teismui atsiliepimus į ieškovės pareikštą ieškinį. Teismo procesiniai dokumentai, įskaitant atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimą į ieškinį, tretiesiems asmenims OOO „Gruzopotok“ ir TT CLUB Mutual Insurance Limited, išsiųsti pasinaudojus Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, Reglamentu dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo valstybėse narės ir CPK 801 str. nustatyta tvarka; tretiesiems asmenims išaiškinant pareigą pateikti atsiliepimus į ieškinį, taip pat išaiškinant, kad pagal CK 805 str. 1 d., tuo atveju, jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, ji privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai; jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šio str. 1 d. nurodytos pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai lieka byloje ir yra laikomi įteiktais.

Atsiliepimas

13. Teismo procesiniai dokumentai, įskaitant atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimą, 2018-08-09 TT CLUB Mutual Insurance Limited įteikti tinkamai kompetentingo Jungtinės Karalystės teismo (I t., b. l. 169,170,171,172-173), 2018-08-21 OOO „Gruzopotok“ procesinių dokumentų įteikti kompetentingam Rusijos Fedaracijos teismui nepavyko (I t., b. l. 185,186,187,188,189,190,191,192-195), gauti vieši duomenys, jog OOO „Gruzopotok“ nuo 2018-04-09 likviduota (I t., b. l. 196-197). Teismo nustatytu terminu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, įgaliotų asmenų, kuriems būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, nenurodė. Tretieji asmenys nepateikė teismui atsiliepimų į ieškinį, nepareiškė jokių kitų prašymų, todėl teismas sprendžia, kad išnaudojo visas galimybes pranešti OOO „Gruzopotok“ ir TT CLUB Mutual Insurance Limited apie teismo procesą. TT CLUB Mutual Insurance Limited teismas pranešė apie teismo posėdį byloje, išsiunčiant jam šaukimą į teismo posėdį. OOO „Gruzopotok“ skirti procesiniai dokumentai, įskaitant šaukimą į teismo posėdį, liko byloje ir yra laikomi įteiktais. Išnaudojus visas galimybes pranešti apie teismo procesą ir teismo posėdį byloje, vadovaujantis CPK 805 str. 1 d. OOO „Gruzopotok“ ir TT CLUB Mutual Insurance Limited skirti procesiniai dokumentai yra byloje ir byla teismo posėdyje buvo nagrinėjama tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

14. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pagal 2017-10-13 Transporto paslaugos paraišką Nr. 1201 (I t., b. l. 10,11), 2017-10-16 SIA (duomenys neskelbtini) sudarė Transporto paslaugų užsakymą Nr. EX012751 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už sutartą transportavimo kainą pervežti krovinį iš Lenkijos į Kazachstaną (I t., b. l. 17-18,19-20). CMR važtaraštyje Nr. 0000500 yra pateikti duomenys, kad 2017-10-19 higieninių paketų (įklotų) ir sauskelnių krovinys kartono dėžėse ant 33 padėklų buvo pakrautas vežėjui OOO „Gruzopotok“ Lenkijoje, tačiau į iškrovimo vietą jis neatvyko, nes galimai buvo įvykdyta krovinio vagystė Lenkijos Respublikoje (I t., b. l. 913,14). Vežamo krovinio vertė pagal sąskaitą - faktūrą Nr. 7998122451 buvo 14 425 893,47 KZT (Kazachstano tengių) (36577,00 Eur) (I t., b. l. 21-23,24-26, 2019-05-06 pateikti rašytiniai įrodymai). Pretenzija 2017-11-14 SIA (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 36577,00 Eur žalos atlyginimo (I t., b. l. 7-8). UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinė atsakomybė pagal draudimo liudijimą Nr. 64473/2017/1 laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 buvo apdrausta TT CLUB Mutual Insurance Limited (I t., b. l. 62,63-64). Pateikti SIA (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-13 ir 2017-10-20 susirašinėjimo duomenys (I t., b. l. 68,69,70,71,72,73).

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir išvados.

15. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010-01-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009-11-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

16. Krovinį atlygintinai pervežant sausumos keliais iš vienos valstybės į kitą (atliekant tarptautinį pervežimą) vežėjo atsakomybę dėl tokio pervežimo metu atsiradusių nuostolių atlyginimo reglamentuoja 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR Konvencija). CMR Konvencija yra Lietuvos vidaus teisės sistemos sudėtinė dalis. Teismai, spręsdami ginčus, kylančius iš santykių, kuriuos unifikuotai reglamentuoja CMR Konvencija, privalo ją tinkamai aiškinti ir taikyti tiesiogiai.

17. Byloje nėra ginčo dėl krovinio vertės. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo, kaip vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą. Bylos rašytine medžiaga ir ginčo šalių atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog krovinio pervežime CMR Konvencijos prasme dalyvavo keli asmenys, t. y. siuntėjas – SIA (duomenys neskelbtini), susitariantysis vežėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir faktinis vežėjas – OOO „Gruzopotok“.

18. Pagal CMR Konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR Konvencijos 1 str. 1 d. nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR Konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.191 str.), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 str. 1 d.). Pažymėtina, jog CMR Konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR Konvencijos nuostatomis (pvz., CMR Konvencijos 4, 9 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis byloje Nr. 3K-7-28/2013, 2013-05-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-265/2013).

20. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR Konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2004; 2007-11-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008).

21. Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-1333/2002). Vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR Konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-104/2006). Būtent siuntėjo ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui apimtį ir garantuoja siuntėjui, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR Konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-04-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2010-05-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2010; 2013-05-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-265/2013; kt.).

22. Nesutiktina su atsakovės argumentais, jog bylos dokumentai nepatvirtina fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akceptavo ieškovės 2017-10-16 užsakymą Nr. EX012751. Nors Transporto paslaugų užsakymas Nr. EX012751 nėra pasirašytas atsakovės, tačiau tarp šalių iki šios sutarties sudarymo (2017-10-16) vykęs susirašinėjimo turinys 2017-10-13 rodo, jog buvo tartasi ne dėl krovinio ekspedijavimo, o dėl jo pervežimo, pažymint, kokia bus pervežimo data (laikas), kaina, vilkikas (galva) ir priekaba. Šie duomenys yra aiškiai nurodyti ieškovės sudarytame užsakyme ir sutampa tarpusavyje. Pažymėtina, jog vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį galėjo įtraukti trečiąsias šalis tik gavęs siuntėjos SIA (duomenys neskelbtini) sutikimą (Sutarties 6 d.). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad nebeakceptavo ieškovės užsakymo. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė tiesiogiai būtų pasitelkusi trečiąjį asmenį OOO „Gruzopotok“ kroviniui pervežti. Kadangi krovinio pakrovimo vieta ir maršrutas buvo žinomas atsakovei, o bylos duomenimis krovinys 2017-10-19 buvo pakrautas, tikėtina, jog kroviniui pervežti atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip susitariantysis vežėjas, pasitelkė trečiąjį asmenį – faktinį vežėją. Nors CMR važtaraštyje krovinio vežėju nurodyta OOO „Gruzoporok“, tačiau paprastai krovinio vežimo sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir faktinis vežėjas. Šiuo atveju faktinis krovinio vežėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir vežėjas, kaip vežimo sutarties šalis, nesutampa. Šios aplinkybės, vertinant faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų visumą, nekeičia teismo pozicijos vertinant šalių ginčą.

23. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, jog SIA (duomenys neskelbtini) (siuntėjas) sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo nurodyta kaip vežėjas tik sutartyje, o CMR važtaraštyje vežėju buvo nurodyta OOO „Gruzopotok“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo su OOO „Gruzopotok“ ir šios šalių sutarties prasme UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina siuntėju, o OOO „Gruzopotok“ - vežėju. Apie kitą vežime dalyvavusį asmenį ieškovė SIA (duomenys neskelbtini) nežinojo, šis asmuo jai nebuvo įsipareigojęs savo vardu ir rizika vežti krovinio, todėl negalima laikyti, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta viena (vienintelė) sutartis dėl krovinio pervežimo CMR Konvencijos 34 str. prasme. Teismo vertinimu CMR Konvencijos VI skyrius (36,37 str.), kurio nuostatomis rėmėsi ieškovė nagrinėjamu atveju netaikytina, nes nėra būtinosios sąlygos – vienos visus vežėjus jungusios sutarties (bendro įsipareigojimo siuntėjo atžvilgiu) (CMR Konvencijos 34 str.). Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju laikytina, kad buvo sudarytos skirtingos (kelios) vežimo sutartys, su skirtingais siuntėjais ir vežėjais, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina vežėju sutartyje su SIA (duomenys neskelbtini)“, bet sutartyje su vežėju OOO „Gruzopotok“ UAB „RVT „Logistika“ laikytina siuntėju. Dėl šios priežasties iš šių sutarčių kylančioms prievolėms taikomos ne CMR Konvencijos 36,37 str. nuostatos, o CMR Konvencijos 3,17 str. nuostatos.

24. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju atsakovės atsakomybės klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis CMR Konvencijos 17 str., taip pat CMR Konvencijos 3 str. nuostatomis, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė raštu pasitelkė trečiąjį asmenį OOO „Gruzopotok“ dėl krovinio pervežimo, tačiau nagrinėjamos bylos atveju spręstinas ne deliktinės solidariosios atsakomybės klausimas. Teismo vertinimu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ieškovei įsipareigojęs vežėjas, yra tinkamas atsakovas byloje ir netinkamai vykdė šalių sutartinius įsipareigojimus ieškovei. Šiuos motyvus pagrindžia vertinant ir CMR Konvencijos 3 str. nuostatas dėl vežėjo atsakomybės už pasitelktus asmenis bei ginčo šalių susitarimo (Transporto paslaugų užsakymo) 6 d. dėl kitų vežėjų pasitelkimo.

25. Vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo nustatyta CMR Konvencijos 17 str. 1 d.: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 str. 2 ir 4 d. Pagal CMR 17 str. 2 d. vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 str. 1 d. tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 str. 2 p. nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-457/2006, 2012-05-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-227/2012, 2013-01-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-97/2013, kt.).

26. Nėra duomenų, jog atsakovė kreipėsi dėl draudimo išmokos, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 ir buvo apdrausta TT CLUB Mutual Insurance Limited. Atsakovei nesikreipus dėl draudimo išmokos į TT CLUB Mutual Insurance Limited, teismo vertinimu, byloje negali būti sprendžiamas draudimo bendrovės, kaip atsakovės, žalos atlyginimo klausimas.

27. Tačiau atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš karto po krovinio galimos vagystės kreipėsi į policiją, ieškovei susirašinėjimu pranešė, kad kroviniui pervežti pasiteikė trečiąjį asmenį, kas taip pat rodo, jog šiuo atveju dėl krovinio praradimo yra neabejotinai atsakinga atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodė ir ieškovė.

28. Byloje kyla ginčas ir dėl ribotos ar neribotos vežėjo atsakomybės taikymo (CMR Konvencijos 29 str.). Atsakovė neigia kaltę, teigdama, jog ieškovė SIA (duomenys neskelbtini) neįrodė ir jos veika padarytos žalos fakto, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veikos ir reikalaujamos žalos bei neįrodė žalos apimties. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

29. Remiantis CMR Konvencijos 29 str. 1 d., vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.

30. Sutiktina su ieškovės ieškinio argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei krovinio praradimo vieta nei laikas, todėl laikytina, kad krovinys buvo prarastas dėl didelio vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsargumo.

31. CMR Konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR Konvencijos 17,18 str.), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR Konvencijos 23 str. 1-3 d., 28 str.). Vadovaujantis CMR Konvencijos 23 str. 1 d., kai vežėjas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, tačiau ji negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR Konvencijos 23 str. 3 d.). Vienas atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR Konvencijos 23 str. nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (šiurkščiu aplaidumu), kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR Konvencijos 29 str. 1 d.). CMR Konvencijos 29 str. 1 d. nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Tačiau taikant CMR Konvencijos 29 str. 1 d. vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos konkrečios aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-14 nutartis byloje Nr. 3K-3- 172/2009).

32. Pagal teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. (Lietuvos Apeliacinio teismo 2013-03-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A- 1245/2013).

33. Atsakovės veiksmai faktiškai pasiteikiant krovinio pervežimui trečiąjį asmenį, neinformuojant apie tai siuntėjo (ieškovės), nesudarant tarp šalių sutarties dėl krovinio pervežimo rodo, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir pareiginga kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, nesiėmė visų reikiamų priemonių aplinkybėms, sudariusioms sąlygas kroviniui pradingti. Toks vežėjo nerūpestingumas teismo vertinimu prilyginamas tyčiai CMR Konvencijos 29 str. prasme. Nustačius tokius vežėjo veiksmus, kurie gali būti prilyginami tyčiniams CMR Konvencijos 29 str. 1 d. prasme, vežėjui netaikytinos CMR Konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jo civilinę atsakomybę (CMR Konvencijos 23 str. 3,6 d.). Atsakovė privalo atlyginti nuostolius pagal CMR Konvencijos 29 str. 1 d. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistina 36577,00 Eur žalos atlyginimo, visuma bylos faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų įrodžius atsakovės kaltę, padarytos žalos faktą, priežastinį ryšį tarp atsakovės veikos ir reikalaujamos žalos bei atsakovei neginčijant, o ieškovei įrodžius žalos apimtį (CPK 176 str. 1 d., 178,185 str., CK 6.246 - 6.248 str.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

34. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR Konvencija, todėl tenkinant vežėjui pareikštą ieškinį dėl nuostolių, patirtų praradus krovinį, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR Konvencijos 27 str. 1 d. nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų dydžio palūkanos. Aplinkybė, jog ieškovei priteistinos mažesnės palūkanos iš atsakovės nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-01), nei ieškovė prašė, nelaikytina ieškinio tenkinimu iš dalies, nes tai išvestinis ieškinio reikalavimas, o pagrindinis reikalavimas patenkintas visiškai. Tokią praktiką formuoja Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2016-05-30 sprendimas byloje Nr. 2A-214-258/2016).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir kiti bylos klausimai.

35. Ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai. Ieškovė yra patyrusi 680,00 Eur (230,00 + 450,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokatės teisinei pagalbai (dokumentų ir situacijos analizė, ieškinio dėl žalos atlyginimo parengimas, pasiruošimas posėdžiui, atstovavimas teismo posėdžių metu) apmokėti, 315,00 Eur (220,00 + 95,00 Eur) dokumentų vertimo į lietuvių, rusų ir anglų kalbas išlaidų, 812,00 Eur žyminio mokesčio (įskaitant ir žyminį mokestį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir 86,89 Eur teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidų, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (I t., b.l. 5,6,16,74,75). Todėl ieškovės patirtos 1893,89 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 1. p., 7 d., 88 str. 1 d. 6,8,10 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

36. 9,68 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1,6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

37. 2018 m. vasario 28 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3040-1004/2018 (I t., b. l. 42-44) atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias pritaikius nutarta areštuoti ne didesnei kaip 36577,00 Eur sumai atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškove bei atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėti išmokas susijusias su darbo santykiais ir vykdant atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine mokesčių inspekcija (I t., b. l. 42-44) (2018-02-28 turto arešto registro Nr. TA2-18-028379), kurios 2019 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi paliktos nepakeistos (I t., b. l. 213-214), ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 36577,00 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 00 centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 36577,00 Eur sumą nuo 2018-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei SIA (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 1893,89 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 89 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei SIA (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 9,68 Eur (devynis eurus, 68 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

2018 m. vasario 28 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3040-1004/2018 atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), taikytos laikinosios apsaugos priemonės ne didesnei kaip 36577,00 Eur sumai (2018-02-28 turto arešto registro Nr. TA2-18-028379), kurios 2019 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi paliktos nepakeistos, palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėjas Vaidotas Narvidas