Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2009-09-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-87-353/2009 įpareigojo Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 10 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ,detalųjį planą. Teismas konstatavo, kad BAB „Daisotra“ nuomojamas 2.8196 ha žemės sklypas nėra valstybės išperkamas, ir todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl šio žemės grąžinimo pareiškėjoms natūra; kad per detalųjį planavimą būtina nustatyti santykį tarp žemės kiekio, reikalingo eksploatuoti BAB „Daisotra“ statinius ir pareiškėjoms grąžintinos natūra.

Pagal parengtą detalųjį planą valstybei nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus miesto savivaldybės taryba 2010-12-17 sprendimu Nr. T-252 padalino į du sklypus, iš kurių 1.2860 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo skirtas bankrutuojančios AB „Daisotra” statiniams eksploatuoti, o nuosavybės teisėms atkurti ir perduoti tretiesiems asmenims - O. P., V. A., M. G. privačios nuosavybės teisėmis pagal detalųjį planą buvo suformuotas 1.5336 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-08-29 sprendimais „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje“ Nr. 2S-315, 2S-316, 2S-317 V. A., O. P. ir A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų senelio B. G. turėtą žemę ir perduotas nuosavybėn 1.5336 ha valstybinės žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiuo metu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjų UAB „Vivatrans“ ir UAB „AMP Tranzit“ skundą atsakovams: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės tarybai, Alytaus miesto savivaldybės administracijai, V. A., O. P. ir M. G., su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis: notare Rasuole Sereikiene, Valstybės įmone Registrų centras, UAB „Sanitex“ ir notare Zabitiene, dėl sprendimų panaikinimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016-11-03 sprendimu atmetė pareiškėjų -UAB „Vivatrans“ ir UAB „AMP Tranzit“ prašymą atnaujinti įstatymu nustatytą terminą apskųsti: 1.Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010-12-017 sprendimą Nr. T-252 toje dalyje, kuria buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų formavimo esamo pastato eksploatacijai, tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo bei nuosavybės teisių atkūrimui, detalusis planas; 2. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-20 įsakymą Nr. DV-466 „Dėl žemės sklypo, numatomo grąžinti piliečiams natūra, naudojimo duomenų nurodymo ir plano tvirtinimo“; 3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-08-29 sprendimą Nr. 2S-315 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei V. A.“; 4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-08-29 sprendimą Nr. 2S-316 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. P.“; 5. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-08-29 sprendimą Nr. 2S-317 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. G., ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukė. Pripažino niekiniu ir negaliojančiu 2013-02-28 „Papildomą susitarimą prie 2012-05-08 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo be varžytinių sutarties“, kuriuo bankrutavusi AB „Daisotra“ perleido UAB „AMP “Tranzit“ nuomos teises į 2,8196 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas - (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje UAB „Vivatrans“ ir UAB tranzit“ skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-04-20 nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2016-11-03 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2013-02-28 papildomas susitarimas sudarytas esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos ir jos likvidavimo, kad buvo pažeisti Įmonių bankroto įstatymo nustatyti terminai, per kuriuos teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos ir likvidavimo turėjo būti pateiktas registro įstaigai, galėtų būti svarbios sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jei toks reikalavimas būtų svarstomas teisme. Kolegijos vertinimu 2013-02-28 papildomas susitarimas priskirtinas nuginčijamų sandorių rūšiai, dėl kurio gali būti keliamas ginčas teisme, siekiant pripažinti jį negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje šalys tokio pobūdžio reikalavimo nėra pareiškusios, byloje ginčas dėl 2013-02-28 papildomo susitarimo nuginčijimo nevyksta, todėl šiuo aspektu pateikti bylos dalyvių argumentai nevertintini.

Todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-20 nutarties motyvus, teikia ieškinį dėl 2013-02-28 „Papildomo susitarimo prie 2012-05-08 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutarties“, kuriuo bankrutavusi AB „Daisotra“ perleido UAB „AMP “Tranzit“ nuomos teises į 2,8196 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas - (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

1997-07-30 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią žemės sklypas laikotarpiui nuo 1997-07-30 iki 2096-07-30 buvo išnuomotas akcinei bendrovei „Daisotra“. 2013-02-28 „Papildomo susitarimo prie 2012-05-08 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutarties“ pagrindu jau likviduota (Kauno apygardos teismo 2012-10-24 sprendimu AB „Daisotra“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, civ. b. Nr. B 2-2 5- 436/2012) BAB „Daisotra“ perleidžia UAB „ AMP TRANZ1T“ prie parduoto nekilnojamojo turto - dirbtuvių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos teises. (Pažymėtina, kad tuo metu jau buvo žinoma apie 2010-12-17 Alytaus miesto tarybos sprendimą Nr. T-252 „Dėl detaliųjų planų tvirtino“ ir 2012-06-20 direktoriaus įsakymą Nr. DV-466 „Dėl žemės sklypo, numatomo grąžinti piliečiams natūra, naudojimo duomenų nurodymo ir plano tvirtinimo“. Tai yra Žemės sklypo jau nebuvo, nes jis buvo padalintas į du sklypus).

CK 6.562 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi, kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas likviduojamas (Kauno apygardos teismo 2012-10-24 sprendimu AB „Daisotra“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, civ. b. Nr. B2-25-436/2012).

CK 6.548 straipsnio „Žemės nuomotojas ir žemės nuomininkas“ 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją sudaro valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija (šiuo atveju - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius).

CK 6.491 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties <...> tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą.

Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį šalys negali patvirtinti niekinio sandorio, ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti. Tai reiškia, kad sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja ab initio, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl sutarties kaip vieno iš sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu, ją sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Valstybinės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

Bankrutavusi AB „Daisotra“ Papildomu susitarimu perleido pareiškėjai UAB „AMP Tranzit“ nuomos teises į Žemės sklypą. LR įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnis nustato bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarką. Šio straipsnio 3 d. įtvirtinta, jog turto pirkimo – pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Todėl 2013-02-28 Papildomas susitarimas prie 2012-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutarties yra prilyginamas notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę (nuomos teisę) patvirtinantis dokumentas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendime konstatavo, kad <...> Netinkamas ĮBĮ 32 straipsnio 5 ir 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų įgyvendinimas teoriškai suponuoja situaciją, kad 2013-02-28 Papildomo susitarimo momentu AB „Daisotra“ likvidavimo procesas dar nebuvo baigtas, nes įmonė nebuvo išregistruota ir tai nulemia galimybę bankrutavusiai įmonei sudaryti nuomos teisių į Žemės sklypą perleidimo sandorį. Tačiau įstatymų laikymosi privalomumo principo netinkamas įgyvendinimas bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijoje, konkrečiai - išregistravimo iš Juridinių asmenų registro stadijoje, negali suponuoti situacijos, kada netinkamu įstatymo įgyvendinimu sukuriamos materialiosios teisės kitam civilinių santykių subjektui, nes tai lemtų principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, pažeidimą.

Teismas taip pat konstatavo, kad tokiu atveju, kada bankrutavusi AB „Daisotra” 2013-02-28 sudarė nuomos teisių į Žemės sklypą perleidimo sandorį, jau įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos ir jos likvidavimo dėl bankroto bei praėjus maksimaliam įstatymu nustatytam įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro terminui, laikoma, kad de facto juridinis asmuo jau yra likviduotas, nors de jure šis juridinis faktas dar nėra fiksuotas (LAT 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2013). Todėl, juridinio asmens likvidavimo faktas nulėmė (duomenys neskelbtini) sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Žemės sklypas buvo išnuomotas akcinei bendrovei „Daisotra“, pasibaigimą (CK 6.562 straipsnio 3 punktas). Dėl šių priežasčių likviduota AB „Daisotra“, negalėdama būti sandorio šalimi, 2013-02-28 sudarydama dvišalį nuomos teisių į Žemės sklypą perleidimo sandorį, pažeidė CK 1.63 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą imperatyvą, kad dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vertino, kad 2013-02-28 valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandoris, buvo sudarytas pažeidus viešosios teisės principą - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.491 straipsnio 1 dalis, CK 1.63 staipsnio 6 dalis), todėl teismas ex officio (savo iniciatyva) konstatavo, kad 2013-02-28 valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei kasacinės praktikos išplaukia, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu.

Atitinkamai, teismas konstatavo, kad teisė pirkėjui (UAB „AMP TRANZIT“) naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis žemės sklypu naudojosi nekilnojamųjų daiktų pardavėjas BAB „Daisotra“, kyla iš įstatymo ir nėra priklausoma nuo valstybinės žemės patikėtinio sutikimų. Nagrinėjamu atveju 2013-02-28 papildomas susitarimas sudarytas vykdant tarp BAB „Daisotra“ ir UAB „AMP TRANZIT“ sudarytą 2012-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo be varžytynių sutartį, bei įgyvendinant CK 6.394 straipsnio įtvirtintas pirkėjo teises į žemės sklypą.

Antra, vertindamas kitą Susitarimo pripažinimo niekiniu pagrindą (kuris taip pat yra analogiškas šioje byloje reiškiamam reikalavimui) - kad Susitarimo sudarymo metu jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl BAB „Daisotra“ pabaigos ir jos likvidavimo dėl bankroto CK 1.63 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Teismas konstatavo, kad AB „Daisotra“ likviduota bankrutavus 2013-04-12. Taigi laikytina, kad tik nuo šios datos AB „Daisotra“ kaip juridinis asmuo yra pasibaigęs ir likviduotas. Tuo tarpu teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos ir jos likvidavimo dėl bankroto pagal CK 2.106 straipsnį yra juridinio asmens likvidavimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad 2013-02-28 Susitarimą sudarė nebeegzistuojanti įmonė, o tuo pačiu nėra pagrindo teigti, jog papildomas susitarimas yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.63 straipsnio 6 dalimi ir tuo pagrindu pripažintinas niekiniu. Teismas taip pat akcentavo, kad Susitarimas buvo išviešintas, t. y. 2013-03-­01 buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre.

Papildomai pažymėtina, kad, kaip minėta, Susitarimas įgyvendina tarp bankrutuojančios AB „Daisotra“ ir Atsakovės sudarytą 2012-05-08 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo be varžytynių sutartį, kurios pagrindu Atsakovė įsigijo Žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą. Papildomu susitarimu buvo susitarta dėl Atsakovės teisių į Žemės sklypą, kuriame yra pagal pagrindinę sutartį įsigytas nekilnojamasis turtas, įgyvendinimo. Kaip minėta, ši pirkėjo teisė kyla iš imperatyvių įstatymo nuostatų. Nurodyta pagrindinė sutartis buvo sudaryta 2012-05-08, t. y. dar iki 2012-10-24 teismo sprendimo dėl BAB „Daisotra“ pabaigos ir jos likvidavimo dėl bankroto priėmimo. Papildomas susitarimas sudarytas po pagrindinės sutarties pasirašymo atsižvelgiant į tai, kad 2013-02-04 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintos Žemės sklypo atžvilgiu nuo 2006-12-08 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo uždrausta žemės nuomotojui Alytaus apskrities viršininko administracijai ir AB „Daisotra“ atlikti veiksmus, keičiančius šio žemės sklypo faktinę ir teisinę padėtį, įskaitant perleisti žemės sklypo nuomos teises (2013-02-28 Papildomo susitarimo preambulės 1-3 p.).

Remiantis aukščiau nurodytomis bei teismo nustatytomis aplinkybėmis ir argumentais, darytina išvada, kad Ieškovės pozicija, jog Susitarimas yra CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu negaliojantis dėl to, kad sudarytas neva neegzistuojančios įmonės be Žemės sklypo nuomotojos sutikimo, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 6.562 straipsnis, 1.63 straipsnio 6 dalį, 6.491 straipsnio 1 dalį), yra visiškai nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-1533- 644/2016, teisminio proceso Nr. 2-69-3-02841-2014-2 (dabar - Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. 1-3934-423/2018, teisminio proceso Nr. 2-69-3-02841-2014-2) teismui taip pat kilo pagrįstų abejonių dėl ginčijamo Susitarimo teisėtumo. Teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu Susitarimą kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms ex officio pripažino niekiniu ir negaliojančiu. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi minėtą sprendimą panaikino ir gražino bylą nagrinėti iš naujo, tačiau Susitarimo teisėtumo nepatvirtino, o nurodė, kad teismo vertinimu 2013 m. vasario 28 d. papildomas susitarimas priskirtinas nuginčijamų sandorių rūšiai, dėl kurio gali būti keliamas ginčas teisme, siekiant pripažinti jį negaliojančiu (109 punktas). Šioje byloje toks ieškinys pareikštas.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose tie patys dalyviai skirtingose bylose dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ginčija 2012 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo be varžytynių sutartį, sudarytą tarp UAB “AMP tranzit” ir bankrutavusios AB „Daisotra“ (šiame atsiliepime - Sutartis) bei 2013-02-28 Papildomą susitarimą prie 2012-05-08 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo be varžytynių sutarties, kuriuo bankrutavusi AB „Daisotra“ perleido atsakovei UAB „AMP tranzit“ nuomos teises į 2,8196 ha ploto valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas - (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (šiame atsiliepime - Susitarimas). Dėl naujai susiklosčiusių aplinkybių, manytume, kad tikslinga atnaujinti civilinės bylos bylos Nr. 2-35-652/2018, teisminio proceso Nr. 2-13-3-02322- 2016-7 nagrinėjimą ir abi bylas sujungti. Tik išprendus ginčą, ar UAB „AMP Tranzit“ jos nurodomu faktiniu pagrindu turi ir kokios apimties turi tam tikrą materialiąją subjektinę teisę, galima nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinę byląNr. 1-3934-423/2018, teisminio proceso Nr. 2-69-3-02841-2014-2.

Mano, kad atsakovės UAB „AMP Tranzit“ prašymas stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą netenkintinas, nes, pirmiausia, yra pateiktas prašymas stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ši byla, ir šiuo klausimu sprendimas nepriimtas. Antra, net Administraciniam teismui priėmus sprendimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančios aplinkybės savaime neišnyks, o administracinėje byloje jos nenagrinėjamos.

Trečiojo asmens- Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovas su ieškiniu sutinka ir jį palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais (dok. reg. Nr. DOK-44323).

Sutikimas su ieškinio reikalavimais grindžiamas tuo, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2013-02-28 Papildomą susitarimą prie 2012-05-08 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo be varžytinių sutarties, kuriuo bankrutavusi AB „Daisotra“ perleido atsakovei UAB „AMP TRANZIT“ nuomos teises į 2,8196 ha ploto valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas).

Kauno apygardos administracinis teismas 2016-11-03 sprendime konstatavo, kad teismas vertina, kad 2013-02-28 valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandoris buvo sudarytas pažeidus viešosios teisės principą - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.491 straipsnio 1 dalis, CK1.63 straipsnio 6 dalis), todėl teismas ex officio (savo iniciatyva), konstatavo, kad 2013-02-28 valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-04-20 nutartimi panaikindamas Kauno apygardos administracinio teismo 2016-11-03 sprendimą, nurodė, kad <...> Kolegijos vertinimu 2013-02-28 papildomas susitarimas priskirtinas nuginčijamų sandorių rūšiai, dėl kurio gali būti keliamas ginčas teisme, siekiant pripažinti jį negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje šalys tokio pobūdžio reikalavimo nėra pareiškusios, byloje ginčas dėl 2013-02-28 papildomo susitarimo nuginčijimo nevyksta, todėl šiuo aspektu pateikti bylos dalyvių argumentai nevertintini <...>.

NŽT, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-20 nutartį, pagrįstai pateikė ieškinį atsakovei UAB „AMP Tranzit“, tretiesiems asmenims Alytaus miesto savivaldybės administracijai, O. P., V. A., M. G. dėl 2013-02-28 Papildomo susitarimo prie 2012-05-08 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo be varžytinių sutarties pripažinimo negaliojančiu.

NŽT ieškinį šioje byloje pareiškė gindama savo, kaip žemės sklypo nuomotojo, pažeistas teises. Savo teisių pažeidimą NŽT sieja su 1997-07-30 valstybinės žemės sklypo nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteiktas nuomos teises buvęs žemės sklypo nuomininkas AB „Daisotra“ 2013-02-28 perleido naujam nuomininkui atsakovei UAB „AMP TRANZIT“ be nuomotojo NŽT rašytinio sutikimo.

2013-07-29 buvo priimtas ieškovės NŽT Alytaus skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 2VĮ- (14.2.2)-970 „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo Alytaus mieste, nuomos ir patikėjimo teisių išregistravimo“, kuriuo nuspręsta nutraukti 1997-07-30 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tretysis asmuo nesutinka su atsakovo prašymu stabdyti šią bylą, nes šios civilinės bylos išsprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjant administracinės bylos reikalavimus.

Dėl 2013-02-28 papildomo susitarimo prie 2012-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutarties, tai 2013-02-28 papildomas susitarimas prie 2012-05-08 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutarties, kuriuo bankrutavusi AB „Daisotra“ perleido UAB „AMP Tranzit“ nuomos teises į 2,8196 ha ploto žemės sklypą, savivaldybės nuomone, yra niekinis, nes sandorio sąlygos pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas ir tai prieštarauja viešajai tvarkai.

2013-02-28 sudarant minėtą susitarimą perduoti valstybinės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 2.8196 ha, sklypo adresas (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teises, pagal VĮ Registrų centro duomenis bei vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010-12-17 sprendimu Nr. T-252 patvirtintu detaliuoju planu, tokio sklypo jau nebuvo. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du sklypus, iš kurių žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo skirtas BAB „Daisotra“ statiniams eksploatuoti, o žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas natūra buvusiems savininkams.

2013-02-28 valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandoris buvo sudarytas pažeidus viešosios teisės principą - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.491 straipsnio 1 dalis, CK1.63 straipsnio 6 dalis), todėl 2013-02-28 valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

Be to, sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ar nuomos teisių įkeitimo galimas tik valstybinės žemės savininko teises įgyvendinančios Nacionalinės žemės tarnybos sutikimu, o ne tik BAB „Daisotra“ ir UAB „AMP TRANZIT“ valia.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais teismo prašotenkinti ieškovo NŽT prašymą 2013-02-28 papildomą susitarimą prie 2012-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutarties pripažinti negaliojančiu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2016-11-03 sprendimu Pripažino niekiniu ir negaliojančiu 2013-02-28 „Papildomą susitarimą prie 2012-05-08 Nekilnojamojo turto pirkimo -pardavimo be varžytinių sutarties“, kuriuo bankrutavusi AB „Daisotra“ perleido UAB „AMP “Tranzit“ nuomos teises į 2,8196 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas -(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-04-20 nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2016-11-03 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2013-02-28 papildomas susitarimas sudarytas esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos ir jos likvidavimo, kad buvo pažeisti Įmonių bankroto įstatymo nustatyti terminai, per kuriuos teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos ir likvidavimo turėjo būti pateiktas registro įstaigai, galėtų būti svarbios sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jei toks reikalavimas būtų svarstomas teisme. Kolegijos vertinimu 2013-02-28 papildomas susitarimas priskirtinas nuginčijamų sandorių rūšiai, dėl kurio gali būti keliamas ginčas teisme, siekiant pripažinti jį negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje šalys tokio pobūdžio reikalavimo nėra pareiškusios, byloje ginčas dėl 2013-02-28 papildomo susitarimo nuginčijimo nevyksta, todėl šiuo aspektu pateikti bylos dalyvių argumentai nevertintini. Todėl neteisingai atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Susitarimo, kurį ginčijam, teisėtumo klausimą identišku faktiniu ir teisiniu pagrindu išsprendė.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, būtent atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-20 nutarties motyvus ir pateikė ieškinį dėl 2013-02-28 „Papildomo susitarimo prie 2012-05-08 Nekilnojamojo turto pirkimo -pardavimo be varžytinių sutarties“, kuriuo bankrutavusi AB „Daisotra“ perleido UAB „AMP “Tranzit“ nuomos teises į 2,8196 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas - (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) , pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Pažymėtina, kad 1997-07-30 Valstybinės žemės nuomos ne žemės veiklai sutarties Nr(duomenys neskelbtini) nutraukimo teisėtumo klausimas teismine tvarka dar neišspręstas, kadangi įsiteisėjusio sprendimo nėra. O tai reiškia, kad būtent šios bylos išsprendimas turės įtakos Ieškovės teisėms ir pareigoms. Kadangi atsakovė motyvuoja, kad būtent šio Susitarimo pagrindu turi teisę nuomoti 2,8196 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas - (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos CK 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

1997-07-30 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Žemės sklypas laikotarpiui nuo 1997-07-30 iki 2096-07-30 buvo išnuomotas akcinei bendrovei „Daisotra“. 2013 m. vasario 28 d. „Papildomo susitarimo prie 2012-05-08 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo be varžytinių sutarties“ pagrindu jau likviduota (Kauno apygardos teismo 2012-10-24 sprendimu AB „Daisotra“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, civ. b. Nr. B2-25- 436/2012) BAB „Daisotra“ perleidžia UAB „AMP TRANZIT“ prie parduoto nekilnojamojo turto - dirbtuvių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos teises. (Pažymėtina, kad tuo metu jau buvo žinoma apie 2010-12-17 Alytaus miesto tarybos sprendimą Nr. T-252 „Dėl detaliųjų planų tvirtino“ ir 2012-06-20 direktoriaus įsakymą Nr. DV-466 „dėl žemės sklypo, numatomo grąžinti piliečiams natūra, naudojimo duomenų nurodymo ir plano tvirtinimo“. Tai yra Žemės sklypo jau nebuvo, nes jis buvo padalintas į du sklypus.

CK 6.562 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi, kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas likviduojamas (Kauno apygardos teismo 2012-10-24 sprendimu AB „Daisotra“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, civ. b. Nr. B2-25-436/2012.

CK 6.548 straipsnio „Žemės nuomotojas ir žemės nuomininkas“ 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją sudaro valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija (šiuo atveju - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius).

CK 6.491 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties <... > tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą <...>.

Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį šalys negali patvirtinti niekinio sandorio, ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti. Tai reiškia, kad sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja ab initio, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl sutarties kaip vieno iš sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu, ją sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Valstybinės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

Bankrutavusi AB „Daisotra“ Papildomu susitarimu perleido pareiškėjai UAB „AMP Tranzit“ nuomos teises į Žemės sklypą. LR įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnis nustato bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarką. Šio straipsnio 3 d. įtvirtinta, jog turto pirkimo - pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Todėl 2013-02-28 Papildomas susitarimas prie 2012-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo be varžytinių sutarties yra prilyginamas notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę (nuomos teisę) patvirtinantis dokumentas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2016-11-03 sprendime konstatavo, kad <...> netinkamas ĮBĮ 32 straipsnio 5 ir 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų įgyvendinimas teoriškai suponuoja situaciją, kad 2013-02-28 Papildomo susitarimo momentu AB „Daisotra“ likvidavimo procesas dar nebuvo baigtas, nes įmonė nebuvo išregistruota ir tai nulemia galimybę bankrutavusiai įmonei sudaryti nuomos teisių į Žemės sklypą perleidimo sandorį. Tačiau įstatymų laikymosi privalomumo principo netinkamas įgyvendinimas bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijoje, konkrečiai išregistravimo iš Juridinių asmenų registro stadijoje, negali suponuoti situacijos, kada netinkamu įstatymo įgyvendinimu sukuriamos materialiosios teisės kitam civilinių santykių subjektui, nes tai lemtų principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, pažeidimą <...>.

Teismas taip pat konstatavo, kad tokiu atveju kada bankrutavusi AB „Daisotra“2013-02-28 sudarė nuomos teisių į Žemės sklypą perleidimo sandorį, jau įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos ir jos likvidavimo dėl bankroto bei praėjus maksimaliam įstatymu nustatytam įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro terminui, laikoma, kad de facto juridinis asmuo jau yra likviduotas, nors de jure šis juridinis faktas dar nėra fiksuotas (LAT 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 136/2013). Todėl, juridinio asmens likvidavimo faktas nulėmė 1997-07-30 sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Žemės sklypas buvo išnuomotas akcinei bendrovei „Daisotra“, pasibaigimą (CK 6.562 straipsnio 3 punktas). Dėl šių priežasčių likviduota AB „Daisotra“, negalėdama būti sandorio šalimi, 2013 -02-28 sudarydama dvišalį nuomos teisių į Žemės sklypą perleidimo sandorį, pažeidė CK 1.63 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą imperatyvą, kad dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vertino, kad 2013-02-28 valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandoris, buvo sudarytas pažeidus viešosios teisės principą - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.491 straipsnio 1 dalis, CK 1.63 straipsnio 6 dalis), todėl teismas ex officio (savo iniciatyva) konstatavo, kad 2013-02-28 valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Taigi net pripažinus Susitarimą negaliojančiu Atsakovė, kaip Žemės sklype esančių statinių savininkė, išsaugotų įstatyminę teisę į Žemės sklypo nuomą. Vadinasi, Susitarimo pripažinimas negaliojančiu šioje civilinėje byloje iš esmės neturėtų įtakos Atsakovės teisei į Žemės sklypo nuomą, nes Atsakovė bet kokiu atveju turi įstatymo nustatytą statinių savininko teisę naudotis jų eksploatavimui reikalingu valstybinės žemės sklypu, o Ieškovė - pareigą išnuomoti Atsakovei valstybinę žemę pagal nuomos sutartį be aukciono (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Nurodyti argumentai papildomai patvirtina išvadą, kad šios civilinės bylos išsprendimas Ieškovės subjektinėms teisėms bei pareigoms jokios realios įtakos neturės.

Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-643-525/2018 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-02841-2014-2) konstatuotų aplinkybių, dublike nesutinkama, kad Lietuvos vyriausiasis teismas 2018-04-20 nutartimi Susitarimo teisėtumo klausimą identišku faktiniu ir teisiniu pagrindu jau išsprendė. Akcentuojama, kad teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad 2013m. vasario 28 d. papildomas susitarimas sudarytas esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos ir jos likvidavimo, kad buvo pažeisti Įmonių bankroto įstatymo nustatyti terminai, per kuriuos teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos ir likvidavimo turėjo būti pateiktas registro įstaigai, galėtų būti svarbios sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jei toks reikalavimas būtų svarstomas teisme. Dublike teigiama, kad būtent atsižvelgdama į nurodytus teismo motyvus Ieškovė ir pateikė ieškinį dėl Susitarimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.