Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. L., jo atstovui advokatui Artūrui Gutauskui (nuotoliniu būdu per ZOOM),

atsakovei K. J., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei (nuotoliniu būdu per ZOOM)

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jankauskienei (nuotoliniu būdu per ZOOM),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei K. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - ir VTAS).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas M. L. ir atsakovė K. J. turi du nepilnamečius vaikus: A. L. ir P. L.. Ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka nutraukta Panevėžio apylinkės teismo 2024-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-158-1056/2024, kuriuo patvirtinta 2024-03-20 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tuo metu abiejų vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, o iš ieškovo buvo priteistas periodinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Tačiau atsakovė ėmė vis dažniau (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su dukra A. L. ir palikdavo be priežiūros abu nepilnamečius vaikus. Tuomet ieškovas inicijavo teisinį procesą dėl abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo (nustatant jų gyvenamąją vietą su ieškovu). Tarp šalių vyko mediacija ir buvo pasiektas kompromisas, į kurį ieškovas leidosi tik todėl, kad atsakovė įsipareigojo aktyviai kovoti su savo (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo 2024-08-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9523-902/2024 buvo patvirtinta 2024-07-31 taikos sutartis, kuria buvo pakeista 2024-03-20 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių: A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o P. L. – su atsakove. Iš atsakovės priteistas išlaikymas A. L.. Atitinkamai pakeista ieškovo ir atsakovės bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka. Tačiau atsakovė ir toliau (duomenys neskelbtini) – ji dažnai būna (duomenys neskelbtini), todėl negali atlikti savo pareigų auklėti nepilnamečius vaikus, daro jiems žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu ir jais nesirūpina. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė susiduria su rimtomis (duomenys neskelbtini) – jai reikalinga nuolatinė (duomenys neskelbtini), ji yra (duomenys neskelbtini). 2025-06-17, būdama (duomenys neskelbtini) ir tuo metu prižiūrėdama abu nepilnamečius vaikus – atsakovė (duomenys neskelbtini). Ieškovo duomenimis, dėl šio įvykio buvo iškviesta policija, atsakovės motinai buvo (duomenys neskelbtini). Jau tris kartus į susidariusią situaciją buvo priversta reaguoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, buvo kviečiama policija. Atsakovei būnant su abiem nepilnametėmis dukromis – 2025-04-11 jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), o 2025-06-22 – (duomenys neskelbtini). Būdama (duomenys neskelbtini) ji konfliktuoja su vaikais, jų akivaizdoje keikiasi necenzūriniais žodžiais, negali pasirūpinti vaikų saugumu, maistu, elementaria priežiūra. Dėl nurodytų priežasčių, abi dukros nuo 2025-06-22 gyveno su ieškovu. Tokiomis aplinkybėmis P. L. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriau atitiks jos interesus, todėl ieškovas prašo pakeisti 2024-03-20 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (su 2024-07-31 taikos sutartimi padarytais pakeitimais), P. L. gyvenamąją vietą nustatant su ieškovu, iš atsakovės priteisiant išlaikymą ir patvirtinant naują bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką. . Ieškovas reguliariai matosi su abiem vaikais, dalyvauja juos auklėjant, rūpinasi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Ieškovo asmeninės savybės ir turimi bendravimo su nepilnamečiais vaikais įgūdžiai leidžia jam tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais. Ieškovo namuose yra sudarytos visos sąlygos tinkamai gyventi ir augti nepilnamečiams vaikams. Dėl atsakovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovė negali užtikrinti vaikams tinkamos ir saugios aplinkos. Vaikų išlaikymo poreikis ir konkretus dydis jau yra išnagrinėtas ir nustatytas Panevėžio apylinkės teismo 2024-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-158-1056/2024, kuriuo buvo patvirtinta 2024-03-20 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, numatant po 250 Eur sumą, mokamą kiekvieno vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 250 Eur sumą, kas mėnesį mokamą P. L. išlaikymui. Ieškovas ir atsakovė 2024-03-20 sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių (su 2024-07-31 taikos sutartimi padarytais pakeitimais) jau buvo nustatę bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, kurios sąlygos iš esmės tiko abiem šalims, todėl ieškovas siūlo patvirtinti analogišką bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, tik su atitinkamais pakeitimais. Ieškovas prašo nustatyti, kad: motina K. J. bendrauja su nepilnametėmis dukromis A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitgalį (pirmasis motinai priklausantis savaitgalis – 2025-08-15 – 2025-08-17), paimdama dukras penktadienį 19.00 val., ar kitu, iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš 2 k. d.) sutartu laiku, iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindama į jų nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

4. Teismas pažymi, jog vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir

interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau ir Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

5. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti

auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

6. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu

(CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos

nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

8. Teismas pažymi, kad nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai

įvertina vaikų poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t.

9. Ieškovas savo ieškinio reikalavimu prašo dukters P. L. gyvenamąją vietą nustatyti

kartu su juo, nurodo, kad toks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas labiausiai atitinka vaiko interesus.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilanamečių vaikų : A. L., gim.

(duomenys neskelbtini) ir P. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio apylinkės teismo 2024-03-27 dienos sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina - atsakove, nustatyta išlaikymo nepilnamečiams vaikams jų tėvo – ieškovo teikimo tvarka ir dydis, bei nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais. Panevėžio apylinkės teismo 2024-08-22 teismo sprendimu patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria nepilnametės dukros A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, atitinkamai išspręsti nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymo bei bendravimo su mama klausimai. Teismo 2025-08-14 nutartimi, šioje byloje, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių nepilnametės dukros P. L. gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su tėvu (ieškovu). Laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsižvelgiant į VTAS nustatytas aplinkybes, jog dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) vaikui būti su ja yra nesaugu ir vaikas yra perduotas tėvo (ieškovo) globai. Iš VTAS teismui teiktų duomenų matyti, jog atsakovė turi (duomenys neskelbtini), nekartą buvo fiksuojami atvejai, kai nepilnametė dukra buvo prižiūrima (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė teigia, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) neturi, tačiau VTAS to konstatuoti negali. Atsakovei taikoma atvejo vadyba, jai numatytas priemonių vykdymo planas, kurį ji vykdo vangiai – nevykdo jai skirtų rekomendacijų, neatliko tyrimo dėl (duomenys neskelbtini), todėl VTAS negali konstatuoti, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) problemą yra išsprendusi. Dėl šių priežasčių VTAS teikia teismui išvadą, jog vaikams su mama gyventi nėra saugu ir rekomenduoja nustatyti nepilnamečio vaiko P. L. gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu). VTAS pažymi, kad ieškovas, turi tinkamas sąlygas vaiko augimui, vystymuisi ir ugdymuisi. Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnametės P. L. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyta su ieškovu M. L., jo gyvenamojoje vietoje. Teismo vertinimu, tokiu būdu nepilnametei bus užtikrintos visos sąlygos jos pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks pastarosios interesus. Tokią išvadą teismo posėdžio metu pateikė ir VTAS atstovė. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas pilna apimtimi, atitinkamai pakeičiant teismo sprendimą dalyje dėl nepilnametės P. L. gyvenamosios vietos nustatymo.

11. Ieškovas taip pat prašo nustatyti nepilnametės dukros ir skyrium gyvenančios mamos tarpusavio

auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

13. Spręsdamas dėl nepilnametės P. L. ir skyrium gyvenančios mamos bendravimo

tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgia į tai, jog bendravimo tvarka su kita dukra A. L. yra šalių nustatyta taikos sutartimi, kuri yra Panevėžio apylinkės teismo patvirtinta 2024-08-22 sprendimu. Ieškovas prašo nustatyti analogišką atsakovės bendravimo tvarką. Teismo vertinimu nustatant vieno vaikų bendravimo tvarką su skyrium gyvenančia mama būtų ekonomiška, teisinga ir protinga, nes taip būtų geriausiai patenkinami tiek nepilnamečių vaikų, tiek skyrium gyvenančios mamos interesai. Tam pritarė ir VTAS atstovė teismo posėdyje, todėl nustatytina atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų A. L. ir P. L. bendravimo tvarka taip kaip prašo ieškovas, pakeičiant Panevėžio apylinkės teismo 2024-08-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9523-902/2024 (kuriuo pakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2024-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-158-1056/2024 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių 5.5 punktas) 3.1 punktą sekančiai: K. J. bendrauja su nepilnametėmis dukromis A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitgalį (pirmas priklausantis savaitgalis 2025-08-15 -2025-08-17), paimdama dukras penktadienį 19 val. ar kitu iš anksto (bet nevėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas) sutartu laiku, iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindama į jų nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024-08-22 sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2YT- 9523-902/2024, 3.2 punktą, 4.12 punktą.

14. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl skyrium gyvenančio motinos bendravimo su

nepilnamečiu vaiku neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

16. Tėvo/motinos bendravimas su vaiku, dalyvavimas jo auklėjime yra jo teisė ir kartu pareiga, kuri

vykdoma asmeniškai ir, jei to reikia, savo lėšomis. Pažymėtina, kad vaikų tėvui tenka kasdienis rūpinimasis vaikais, nenumatytų poreikių tenkinimas, todėl prašymas kompensuoti atsakovei vaikų kelionės, bendraujant su mama, išlaidas neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų. Taip pat pažymėtina, kad atstumas tarp vaikų ir atsakovės ((duomenys neskelbtini)) gyvenamųjų vietų nėra toks didelis, jog taptų atsakovei neįveikiama kliūtimi bendrauti su vaikais.

17. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 250 Eur sumą, kas mėnesį mokamą P. L.

išlaikymui.

18. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu

tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad vaikų tėvas, turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

19. Atsakovė neprieštaravo, prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžiui. Atsakovės

atstovė nurodė, jog tokio dydžio išlaikymas yra protingo dydžio, tam pritarė ir VTAS atstovė.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad P. L. išlaikymui – būtinosioms

išlaidoms patenkinti per mėnesį reikalinga nemažiau 500 Eur, todėl ieškovo reikalavimas priteisti dukrai išlaikymą iš atsakovės, tenkinamas, priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur, išlaikymą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 376 straipsniu, priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2025-08-07 iki vaiko pilnametystės. Priteistas išlaikymas pervedamas į ieškovo banko sąskaitą arba perduoti grynais pinigais pagal pakvitavimą už einamąjį mėnesį iki to einamojo kalendorinio mėnesio paskutinės dienos, nes taip prašo ieškovas, atsakovė tam prieštaravimų neišsakė.

21. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.),

sprendimas dalyje dėl išlaikymo teikimo - vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

22. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio

įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

23. Civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

24. Ieškovas pateikdamas teismui ieškinio reikalavimą sumokėjo 342 Eur žyminį mokestį. Taip pat

pateikė rašytinius įrodymus, kad pastarasis patyrė 6750,02 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

25. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8 punkte numatyta, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai, kurie šioje byloje nėra viršyti.

protingumo kriterijais, atsižvelgia į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, ar reikalaujanti ypatingai sudėtingos duomenų analizės ar jų rinkimo, tačiau atsižvelgia į tai, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovės nepakankamo kooperavimosi civiliniame procese bei jos prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl ko ieškovas patyrė išlaidas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ieškovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai mažinamos iki 4000 Eur (CPK 93 str. 4d.).

27. Priteistinos teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais , teismas

nusprendė:

Ieškovo M. L. ieškinį atsakovei K. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo tenkinti visiškai.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024-03-27 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-158-1056/2024, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktą ir nustatyti nepilnamečio vaiko P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovės K. J. ir jos nepilnamečių vaikų A. L. ir P. L. bendravimo tvarką, pakeičiant Panevėžio apylinkės teismo 2024-08-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9523-902/2024 (kuriuo pakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2024-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-158-1056/2024 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių 5.5 punktas) 3.1 punktą sekančiai: K. J. bendrauja su nepilnametėmis dukromis A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitgalį (pirmas priklausantis savaitgalis 2025-08-15 -2025-08-17), paimdama dukras penktadienį 19 val. ar kitu iš anksto (bet nevėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas) sutartu laiku, iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindama į jų nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024-08-22 sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2YT- 9523-902/2024, 3.2 punktą, 4.12 punktą.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024-03-27 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-158-1056/2024, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktą dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiui vaikui P. L. teikimo ir priteisti iš atsakovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2025-08-07, iki P. L. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; Priteistą išlaikymą pervedant į M. L. banko sąskaitą arba perduoti grynais pinigais pagal pakvitavimą už einamąjį mėnesį iki to einamojo kalendorinio mėnesio paskutinės dienos.

Nepilnamečio vaiko P. L. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 342 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidų ieškovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Panevėžio apylinkės teismo 2025-08-14 dienos nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.