- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-03
- Bylos Nr.
- 2-150-424/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02258-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- Danske Bank A
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2000 Lt skolą, 797,65 Lt palūkanas, 2483,24 Lt delspinigius, 27,63 Lt dydžio kortelės administravimo mokesčius, 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 879 Lt bylinėjimosi išlaidas (158 Lt žyminis mokestis, 721 Lt advokato padėjėjo teisinė pagalba).
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka.
Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Šalys 2008-06-25 pasirašė Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 2000 Lt kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui kreditą per 24 mėnesius ir mokėti 9,9 proc. dydžio metines palūkanas (b.l. 3). Šalys Sutartimi susitarė, jog palūkanos už panaudotą kredito limitą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito limito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito limito grąžinimo ieškovui dienos (Sutarties 6 p.).
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Sutarties 39 p. numato, kad numatytais atvejais ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Ieškovas 2012-04-04 raštu dėl kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo atsakovę informavo, kad nesumokėjus įsiskolinimo Sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2012-04-20. Per nustatytą terminą atsakovė įsiskolinimo nesumokėjo.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra nemokėjo kredito grąžinimo įmokų bei palūkanų Sutartyje nustatytomis dalimis ir terminais, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės negrąžintą 2000 Lt dydžio kreditą ir 797,65 nesumokėtas palūkanas už kreditą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
Standartinė sutarties sąlyga yra tokia sąlyga, kurią bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jos su kita šalimi ir kuri be derybų su kita šalimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina šalių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme.
Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.
Teismas, įvertinęs Sutarties dalyką, jos prigimtį, konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis.
Sutarties 10 punktas nustato, kad atsakovei laiku nesumokėjus mėnesio įmokos, ji moka ieškovui 30 proc. dydžio delspinigius (apie 0,082 procento per dieną) už kiekvieną pradelstą įvykdyti įsipareigojimus dieną. Teismas konstatuoja, kad tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 str. 2 d.5 punkto ir 6.188 str. 3 d. prasme.
2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutartis sudaryta dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į Sutarties dalyką, į minėtu įstatymu nustatytą delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovės galimai patirtus nuostolius.
Bylos duomenys patvirtina, jog pagal Sutartį atsakovei priskaičiuoti delspinigiai, kurių metinė norma yra 30 procentų, vertine išraiška sudaro 2483,24 Lt sumą (b. l. 8, 9). Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento (metinė norma – 18,25 procento), laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 1510,64 Lt sumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 27,63 Lt dydžio kortelės administravimo mokesčių. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas šio reikalavimo nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais, todėl šis ieškovo reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir yra netenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šalys Sutartimi susitarė, kad atsakovė moka didesnes, t.y. 11 proc. dydžio procesines palūkanas (Sutarties 24 p.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Remiantis CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, kuri šiuo atveju yra 81,58 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra 717,08 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 93 str., 142 str. 4 d., 178 str., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-288 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu Danske Bank A/S ir L. J. 2008-06-25 Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)10 punktą ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavėjui laiku nesumokėjus mėnesio įmokos, jis Bankui ieškovui delspinigius 30 metinių procentų, kurie skaičiuojami nuo laiku nesumokėto mėnesio įmokos už kiekvieną pradelstą dieną.
Priteisti Danske Bank A/S iš L. J., a/k (duomenys neskelbtini) 2000 Lt skolą, 797,65 Lt palūkanas, 1510,64 Lt delspinigius ir 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-10-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 717,08 Lt bylinėjimosi išlaidas
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.