- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-329-777/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05010-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- P. N.
- Ieškovas
- UAB „Vėtrungės būstas“
- Kategorijos
- 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. e2A-329-777/2015
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-05010-2014-4)
NUTARTIS
2015 m. sausio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Raimondos Andrulienės ir Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vėtrungės būstas“ ieškinį atsakovui P. N. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 471,62 Lt skolos už priskaičiuotus mokesčius už (duomenys neskelbtini), namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, atliktus remonto darbus bei suteiktas komunalines paslaugas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Atsakovas yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), savininkas. Atsakovo butui tenkantis įsiskolinimas už priskaičiuotus mokesčius per laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-03-31 už namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas iš viso yra 471,62 Lt. Atsakovas prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas nevykdo. Atsakovas kaip savo nesutikimo argumentą nurodo 1994-06-15 tarp P. N. ir I. J. sudarytą susitarimą, pagal kurį butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitenka I. J.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, minėto buto nuosavybės teisė priklauso P. N.. Viešame registre minėtas susitarimas bei pasikeitusi nuosavybės teisė nėra įregistruota, atsakovas praranda teisę remtis šiuo susitarimu prieš ieškovą „Vėtrungės būstas“. Atsižvelgdamas į anksčiau pateiktus argumentus ieškovas pagrįstai reikalauja susidariusios skolos sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-28 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nurodė, kad iš ieškovės teismui pateiktų įrodymų nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto savininkas yra atsakovas. Įsiskolinimas už ieškovės šio buto savininkui suteiktas paslaugas sudaro 471,62 Lt. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Nekilnojamieji daiktai yra registruojami daiktai (CK 4.253 str. 1 d.). Daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre (CK 4.253 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad anksčiau nurodytos Civilinio kodekso nuostatos leidžia daryti išvadą, jog buto savininku laikytinas atsakovas. Konstatavo ir tai, kad atsakovo nuosavybės teisė atsirado dar 1994 m. Atsakovas iki pat šiol nesiėmė jokių veiksmų nuginčyti Nekilnojamojo turto registro duomenis, net ir žinodamas apie jam pareikštą ieškinį. Nurodė, kad atsakovas netinkamai rūpinasi savo teisėmis bylos nagrinėjimo procese ir nevykdo savo įrodinėjimo pareigos. Nurodė ir tai, kad pagal 1994 m. galiojusio Civilinio kodekso 255 str. gyvenamojo būsto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta bei per tris mėnesius įregistruota. Sutarties pakeitimas ar nutraukimas privalėjo būti sudarytas analogiška forma ir įregistruotas analogiška tvarka. Atsakovas su I. J. sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį bei ją įregistravo, tačiau susitarimas nutraukti sutartį tuo metu nustatyta tvarka įregistruotas nebuvo, todėl negali būti laikomas galiojančiu. Be to, neįregistravus sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog nėra buto savininkas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. N. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp atsakovo ir tikrojo buto savininko I. J. sudaryta notarinė buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta notariniu 1994-06-15 susitarimu. I. J. nuo tos dienos yra tikrasis buto savininkas. Todėl I. J. turi mokėti mokesčius ir vykdyti kitas savininkui priklausančias prievoles. Nurodė ir tai, kad atsakovas niekada nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos ar registruotas minėtame bute, niekada negyveno bute ir juo nesinaudojo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus ir prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Be to, atsakovas nurodė, kad net tuo atveju, jei jis pagrįstai laikytinas ginčo būsto savininku, tarp atsakovo ir I. J. susiklostę teisiniai santykiai turėtų būti traktuojami kaip panaudos teisiniai santykiai. Pagal LR CK 6.636 str. panaudos gavėjas privalo apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodė, kad apeliantas nenurodė jokios objektyvios ir pagrįstos aplinkybės, dėl ko remiantis LR CPK turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje bei kuri galėtų atleisti apeliantą nuo įstatymų nustatytos pareigos vykdymo. Apeliantas, būdamas buto savininku, nepagrįstai pažeidė pareigą atsiskaityti už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas. Įsiskolinimas už ieškovės šio buto savininkui suteiktas paslaugas sudaro 471,62 Lt. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra.
Apeliantas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp atsakovo ir tikrojo buto savininko I. J. sudaryta notarinė buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta notariniu 1994-06-15 susitarimu. I. J. nuo tos dienos yra tikrasis buto savininkas. Todėl I. J. turi mokėti mokesčius ir vykdyti kitas savininkui priklausančias prievoles. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus ir prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Su šiais apeliacinio skundo motyvais galima sutikti.
Apeliantas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad yra netinkamas atsakovas. Tačiau pirmosios instancijos teismas apelianto iškelto klausimo dėl netinkamo atsakovo nesprendė, t. y. nesiūlė ieškovei apsispręsti dėl tinkamo atsakovo nagrinėjamoje byloje, nesvarstė klausimo dėl I. J. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu (LR CPK 45 str.).
Pažymėtina ir tai, kad atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui 1994-06-15 susitarimą, kuriuo I. J. ir atsakovas notarine tvarka susitarė nutraukti buto pirkimo–pardavimo sutartį, tvirtintą 1994-01-18 Klaipėdos miesto notarų 2-ojo biuro, registro Nr. 651. Nurodė, kad ne kartą atsakovas teismui teikė atsiliepimus į ieškovės ieškinius, kurie išsispręsdavo taikos sutartimi tarp I. J. ir ieškovės. Su prieštaravimais dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-23 įsakymo išdavimo atsakovas teismui (civilinėje byloje Nr. L2-6839-792/2014) buvo pateikęs ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-6283-328/2013, kuria patvirtinta ieškovės UAB „Vėtrungės būstas“ ir atsakovo I. J. taikos sutartis. Šia sutartimi atsakovas I. J. pripažino ir įsipareigojo apmokėti įsiskolinimą ieškovei UAB „Vėtrungės būstas“. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jis 1994-01-18 paskolino I. J. pinigus (pusės metų laikotarpiui) per tuo metu tarpininkavusią paskolas teikiančią firmą „Cenzas“. Tuo metu nebuvo teisinės galimybės paskolas užtikrinti turto įkeitimu. Todėl paskolos būdavo užtikrinamos turto (buto) pirkimo–pardavimo sutartimi. I. J. kaip garantą atsakovo paskolintiems pinigams sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį. I. J. grąžinus pinigus, buto pirkimo–pardavimo sutartis pagal susitarimą buvo nutraukta. I. J. tuo metu turėjo daug skolų, todėl susitarimo dėl buto pirkimo– pardavimo sutarties nutraukimo neįregistravo VĮ Registrų centre. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių iš esmės nevertino ir dėl jų nepasisakė, o tik formaliai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog nėra buto savininkas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad neįregistravus sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Tačiau neįvertino to, kad ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6283-328/2013 atsižvelgė į P. N. atsiliepimą, patikslintu ieškiniu pakeitė šalių procesinę padėtį, atsakovu byloje patraukė I. J., o trečiuoju asmeniu P. N.. Minėtoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-20 nutartimi buvo patvirtinta ieškovės UAB „Vėtrungės būstas“ ir atsakovo I. J. taikos sutartis. Šia sutartimi atsakovas I. J. pripažino ir įsipareigojo apmokėti įsiskolinimą ieškovei UAB „Vėtrungės būstas“. Ieškovės atstovė 2014-10-09 teismo posėdžio metu patvirtino minėtas aplinkybes ir nurodė, kad mokesčiai už butą toliau nebuvo mokami, todėl nagrinėjamoje byloje atsakovu nurodomas P. N., kuris Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra buto savininkas. Ieškovės nurodyta priežastis – mokesčių už butą nemokėjimas – nėra pakankama priežastis, vienu atveju buto savininku laikyti atsakovą, o kitu – I. J.. Juolab, kad ieškovei iki kreipimosi į teismą nagrinėjamoje byloje jau buvo žinomos anksčiau aptartos aplinkybės dėl buto savininko. Todėl apeliantas pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalint išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str. 1 d., 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.