Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-04-27 · Civilinė byla Nr. e2-448-302/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
e2-448-302/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00340-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janoviečienė
Ieškovas
M. L.
Atsakovas
J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-448-302/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00340-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo M. L. ieškinį atsakovui J. V. dėl įpareigojimo atlyginti neteisėtais veiksmais sukeltą žalą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą J. V. atlyginti ieškovui M. L. sukeltą žalą, kurios dydis lygus nuostolių, kurie iš ieškovo M. L. galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bus priteisti išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-50-334/2023 (teisminio proceso Nr. 1-07-6-00010-2017-5), dydžiui; 2) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-334/2023 bus priimtas bei įsiteisės teismo procesinis sprendimas ieškovo atžvilgiu.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas, įkalbėtas atsakovo, tapo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku ir vadovu (nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d.), tačiau vadovu buvo tik de jure (liet. teisiškai). Svarbiausias įmonės valdymo funkcijas vykdė atsakovas, R. V. ir K. Š. Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-334/2023 ieškovui, R. V. ir K. Š. pareikšti įtarimai dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo. Civiliniuose ieškiniuose baudžiamojoje byloje prašoma Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) naudai iš kaltinamųjų M. L., R. V. ir K. Š. solidariai priteisti galimai nusikalstamais veiksmais padarytą 522 834,23 Eur žalos atlyginimą. Egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, sudarančios pagrindą įpareigoti atsakovą atlyginti jo veiksmais ieškovui sukeltą žalą, pasireiškiančią prievolės atlyginti pareikštuose civiliniuose ieškiniuose nurodytus nuostolius sukūrimu. Jeigu baudžiamojoje byloje ieškovo atžvilgiu pareikšti civiliniai ieškiniai bus patenkinti bent kokia dalimi, atsakovas, kaip atsakingas už šią žalą asmuo, bus įpareigotas atlyginti atitinkamo dydžio žalą ieškovui.

3. Prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą ieškovas grindė tuo, kad ieškovo reikalavimas į atsakovą, taip pat ir reikalavimo dydis tiesiogiai priklauso nuo to, ar ir kokia apimtimi baudžiamojoje byloje iš ieškovo VĮ Turto banko ir NMA naudai bus priteistas žalos atlyginimas. Ieškovo teigimu, yra privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, – negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo M. L. ieškinį atsakovui J. V. dėl įpareigojimo atlyginti neteisėtais veiksmais sukeltą žalą.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pripažįsta, jog žala jam dar nėra padaryta, tačiau ji gali kilti priklausomai nuo Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-50-334/2023 baigties. Tai patvirtina ir ieškovo ieškinyje pareikštas prašymas stabdyti šią bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir joje paaiškėtų žalos dydis tuo atveju, jei žala būtų priteista iš ieškovo pagal pareikštą civilinį ieškinį. Kadangi ieškovo teisės ieškinio pareiškimo dieną nėra pažeistos (ieškinys taip pat nelaikytinas prevenciniu), nėra pagrindo vertinti, kad toks ieškinys gali būti nagrinėjamas teisme.

6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo pareikštas ieškinys negali būti nagrinėtinas teisme ir tuo pagrindu, jog ieškovo pareikšto ieškinio tikslas – kvestionuoti baudžiamojoje byloje priimtą sprendimą, tuo atveju, jei jis bus nepalankus ieškovui, kas prieštarauja priimto teismo sprendimo privalomumo principui (CPK 18 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovas, nesutikdamas su pareikštu civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje ir manydamas, jog jis nėra atsakingas už žalą, kurią prašoma iš jo priteisti, turi galimybę apginti savo pažeistą teisę baudžiamojoje byloje atsikirtinėdamas į civilinį ieškinį, kad už kilusią žalą atsakingas J. V.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovas M. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma ir už būsimą žalą. Galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ir ateityje. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012 ir Nr. 3K-3-397-969/2015. Ieškovas suformulavo ieškinyje prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręsta baudžiamoji byla, kurioje paaiškės ieškovui padarytas žalos dydis, todėl teismas, turėjo priimti ieškinį ir spręsti jo sustabdymo klausimą.

7.2. Priešingai nei konstatuota skundžiamoje teismo nutartyje, ieškovas nesiekia kvestionuoti procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje atsakovui, formaliai įmonėje neužėmusiam jokių pareigų, kaltinimai nebuvo pareikšti. Todėl civiliniais ieškovais pripažinti VĮ Turto bankas ir NMA pretenzijas dėl UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organų veiksmais sukeltos žalos atlyginimo baudžiamajame procese gali reikšti tik ieškovui. Ieškovas siekia civilinėmis teisinėmis priemonėmis išsireikalauti žalos atlyginimo iš faktiškai tokią žalą sukėlusio asmens.

Motyvuojamoji dalis

7.3. Ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, tačiau teismas nepagrįstai ėmėsi spręsti šį klausimą.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį

9. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas). Taigi kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises.

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020, 14 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) ieškinyje prašė įpareigoti atsakovą J. V. atlyginti apeliantui M. L. sukeltą žalą, kurios dydis lygus nuostolių, kurie iš apelianto M. L. galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bus priteisti išnagrinėjus Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-50-334/2023 (teisminio proceso Nr. 1-07-6-00010-2017-5). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindas).

12. Iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantas teigia, jog jo teisės ieškinio pateikimo teismui dieną nėra pažeistos (kol nėra išnagrinėta baudžiamoji byla) ir tik gali būti pažeistos ateityje (tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje ieškovo atžvilgiu pareikšti civiliniai ieškiniai bent kokia dalimi bus patenkinti – priteistas žalos atlyginimas) (pvz., ieškinio 49 punktas). Kitaip tariant, šiuo metu nėra objekto, kurį reikėtų ginti. Todėl pagrindo pradėti civilinį procesą nėra, nes prielaida pradėti civilinį procesą yra asmens teisių pažeidimas (CPK 5 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

13. Apelianto argumentas, kad, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį civilinė atsakomybė gali būti taikoma ir už būsimą žalą, yra teisiškai neaktualus ginčo atveju, kadangi pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismui leidžiama priimti tarpinį sprendimą, kai žalos padarymo faktas akivaizdus arba ieškovas patį žalos faktą gali lengvai įrodyti, tačiau nuostoliams (piniginei žalos išraiškai) apskaičiuoti gali prireikti daugiau laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti ieškovo interesai, jeigu jo turtinė padėtis sunki ir jam nedelsiant reikia lėšų. Pavyzdžiui, dėl sveikatos sužalojimo ieškovui būtina atlikti operaciją, tačiau jis neturi jai pinigų (Mikelėnas, V., ir kt. (autorių kolektyvas). Civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003, p. 342.). Atlygintinos žalos dydžio klausimas svarstytinas tik konstatavus teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad apelianto teisių pažeidimo gali ir nebūti, jei baudžiamojoje byloje bus priimtas jam palankus procesinis sprendimas.

14. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tuo atveju, jei ieškovas, nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje ir mano, jog jis nėra atsakingas už žalą, kurią prašoma iš jo priteisti, turi galimybę apginti savo pažeistą teisę baudžiamojoje byloje, reikšdamas atsikirtimus į VĮ Turto banko ir NMA civilinį ieškinį, kad žalą padaręs asmuo – atsakovas J. V.

15. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ieškinio pagrįstumo klausimą atmestinas kaip nepagrįstas. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagal pareigas sprendė, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, t. y., ar pažeistos apelianto teisės, ir, tik nustatęs, jog tokių prielaidų nėra (šiuo metu apelianto teisės nėra pažeistos, reiškiamas ieškinys nėra prevencinis), atsisakė priimti apelianto ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, todėl proceso teisės normų nepažeidė.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovės ieškinį turi būti atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinti ar pakeisti, todėl ieškovo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janoviečienė