- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-07
- Bylos Nr.
- 2YT-22673-639/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08857-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad A.
L.
ir P. L. nuo 1958 m. rugsėjo 30 d. gyveno skyrium ir bendro ūkio nevedė; 2) Pripažinti, kad A. L. vardu įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė; 3) Pripažinti, kad A. L. vardu įgytas sodo sklypas su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini)., sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė.
2. Nurodė, kad santuoka su P. L. buvo įregistruota 1958 m. vasario 3 d. Sovetsko
mieste, tačiau po pusės metų (apytiksliai 1958 m. rugsėjo mėnesį) sutuoktiniai susipyko ir nusprendė gyventi atskirai. Ištuokos nespėjo įregistruoti, nes P. L. netrukus išvažiavo gyventi į Rusiją, o pareiškėja persikėlė gyventi į Klaipėdą. Pareiškėjos turimais duomenimis, P. L. gyveno Rusijoje, todėl galimybių jį surasti ir išregistruoti santuoką nebuvo. Dėl minėto, naujų santykių pareiškėja juridiškai negalėjo užregistruoti. Du kartus bandė sukurti naują šeimą, susilaukė dviejų dukrų (1964 m. ir 1970 m.). Kadangi vis dar turėjo savo buvusio vyro pavardę, šia pavarde užregistravo ir dukras. Taip pat nurodė, kad 1974 m. savo sutaupytomis lėšomis sumokėjo pradinį įnašą kooperatiniam butui įsigyti ir įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini). Buto tolimesnes įmokas mokėjo taip pat asmeniškai uždirbtomis lėšomis. Aplinkybę, kad turto įsigijimo laikotarpiu pareiškėja su sutuoktiniu P. L. negyveno patvirtina 1974 m. balandžio 10 d. išduotas Klaipėdos vykdomojo komiteto orderis, kuris nurodo tuometę šeimos sudėtį ir kad į butą adresu (duomenys neskelbtini) įsikelia gyventi tik A. L. ir dvi jos dukros: D. L. ir V. L.. 1986 metais pareiškėja įsigijo sodo sklypą su pastatais adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas SB „Minija“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį taip pat pilnumoje finansavo savo asmeninėmis santaupomis. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad apie tai, kad turtas gali būti laikomas ne asmenine, o bendra nuosavybe su buvusiu sutuoktiniu, ji nežinojo. O ir registruojant turtą niekada nekilo jokių klausimų dėl turto bendros nuosavybės. Nekilnojamas turtas registrų centre įregistruotas tik pareiškėjos vardu ir asmenine nuosavybe. Situacija paaiškėjo tik 1998 metais imant paskolą, kuriai užtikrinti buvo reikalinga įregistruoti buto įkeitimą, ir paaiškėjo, kad šiems veiksmams atlikti reikalinga gauti sutuoktinio P. L., kaip turto bendrasavininko, sutikimą. Suradusi P. L. pareiškėja su juo susisiekė ir jis sutiko pasirašyti sutikimą įkeitimui. Notarė, tvarkiusi įkeitimą, patarė kuo skubiau susitvarkyti skyrybų dokumentus, kad ateityje nekiltų problemų dėl turto nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja 1999 m. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus skyrybų procese turto padalijimas nebuvo privalomas ir šiame teismo sprendime turto padalijimas nebuvo apibrėžtas. Pareiškėjos įsitikinimu pagal tuo metu galiojusias teisės normas, praėjus 3 metams po skyrybų turtas turėjo būti automatiškai pripažintas pareiškėjos asmenine nuosavybe, jei buvęs sutuoktinis nesikreips dėl turto padalijimo. P. L. niekada po skyrybų į pareiškėjos turtą nepretendavo ir todėl pareiškėja buvo įsitikinusi, kad nuosavybės teisės klausimas jau yra išspręstas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja taip pat nurodo, kad bandydama parduoti sodo sklypą su pastatais, notarės buvo
informuota, kad 2001 metais įstatymai pasikeitė ir nepaisant 2000 m. įvykusių skyrybų, bei fakto, kad buvęs sutuoktinis nepareiškė į pareiškėjos turtą jokių pretenzijų, turtas vis vien yra laikomas bendra nuosavybe. Tuo tarpu P. L. jau yra miręs, jo šeimos sudėtis pareiškėjai nėra žinoma. Siekiant apsaugoti savo turtą, kad P. L. galimi paveldėtojai nepretenduotų į pareiškėjos turtą, kuris vis dar laikomas bendrąja pareiškėjos ir P. L. nuosavybe, bei siekdama laisvai ir nevaržomai disponuoti jai priklausančiu turtu, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos turimas turtas yra jos asmeninė nuosavybė.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą kuriame nurodė,
kad pareiškimui neprieštarauja. Pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai rodo, kad pareiškėja turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nurodė, kad institucija nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. L., palikimo perėjimą valstybei. Bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos A. L. santuoka su P.
L.
buvo įregistruota 1958 m. vasario 3 d. Sovetsko mieste (1961 m. vasario 23 d. išduoto santuokos liudijimo dublikato kopija). Pareiškėja nurodo, kad (apytiksliai 1958 m. rugsėjo mėnesį) sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai. Ištuokos nespėjo įregistruoti, nes P. L. netrukus išvažiavo gyventi į Rusiją. Pareiškėja susilaukė dviejų dukrų (1964 m. ir 1970 m.), kurios įregistruotos buvusio sutuoktinio pavarde.
6. 1974 m. savo sutaupytomis lėšomis pareiškėja sumokėjo pradinį įnašą kooperatiniam butui
įsigyti ir įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini). Buto tolimesnes įmokas mokėjo taip pat asmeniškai uždirbtomis lėšomis (1998 m. spalio 24 d. GNSK „Rūta“ išduotoje pažymoje, nurodyta, kad pajaus mokestis sumokėtas, mokėtoja A. L.).
7. 1974 m. balandžio 10 d. Klaipėdos vykdomojo komiteto orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina
tuometę A. L. šeimos sudėtį, nurodyta, kad į butą adresu (duomenys neskelbtini)įsikelia gyventi tik A. L. ir dvi jos dukros: D. L. ir V. L..
8. 1986 metais pareiškėja įsigijo sodo sklypą su pastatais adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas SB „Minija“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį taip pat pilnumoje finansavo savo asmeninėmis santaupomis. Tai patvirtina 1986 m. spalio 23 d. apmokėjimo už sodo sklypą orderio šaknelė, kurioje mokėtoja nurodoma A. L.. Taip pat pridedama 2006 m. lapkričio 9 d. SB “Minija” pažyma Klaipėdos r. statybos inspekcijai bei 1995 m. kovo 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje pirkėja nurodoma A. L..
9. Į bylą taip pat pateiktas 2000 m. vasario 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas Nr.
2-1516-2000, kuriuo pareiškėjos A. L. ir P. L. santuoka nutraukta. 2000 m. kovo 21 d. išduotas ištuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Byloje taip pat pateiktas Kauno miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo ir informavimo
skyriaus (duomenys neskelbtini) Mirties išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog P. L. (duomenys neskelbtini) mirė.
laikytina, kad turtas įgytas bendrąja nuosavybe, dėl to pareiškėja, siekdama apsaugoti savo turtą nuo galimų P. L. paveldėtojų reikalavimų ir siekdama nevaržomai disponuoti jai priklausančiu turtu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad A. L. ir P. L. nuo 1958 m. rugsėjo 30 d. (data apytikrė) gyveno skyrium ir bendro ūkio nevedė; Pripažinti, kad A. L. vardu įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė; Pripažinti, kad A. L. vardu įgytas sodo sklypas su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė.
Dėl reikalavimo nustatyti, kad šalys ėmė faktiškai gyventi skyrium, t. y. nuo 1958 m. rugsėjo 30 d.
12. Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad A. L., ir P. L. nuo
1958 m. rugsėjo 30 d. gyveno skyrium ir bendro ūkio nevedė.
13. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms
teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
14. Įvertinus byloje pateiktus pareiškėjos paaiškinimus teismas sprendžia, jog yra pagrindas
pripažinti, jog šalys faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 1958 m. rugsėjo 30 d., kas sudaro pagrindą nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1958 m. rugsėjo 30 d. dienos (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe
15. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ,kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo sklypas su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai A. L. asmeninės nuosavybės teise.
16. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso
asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
17. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101
straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).
18. Nagrinėjamu atveju, nors ginčo butas ir žemės sklypas su statiniais buvo įgyti 1986 m. ir 1974
m., tačiau sprendžiant klausimą dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Pareiškėjai teigiant, kad ginčo butas ir sodas buvo nupirktas iš A. L. asmeninių lėšų, aktualios yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
19. Byloje yra oficialus rašytinis įrodymas – Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų
banko išrašai apie tai, kad nekilnojamojo turto objekto-buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 1998 m. spalio 28 d., įregistruota A. L. vardu. Taip pat 1995 m. pareiškėjos nuosavybės teisės registruotos į žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuojama nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Įrašus nekilnojamojo turto registre vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas (įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią), todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
20. Nagrinėjamu atveju bylos rašytine medžiaga, nustatyta, kad A. L. 1974 m.
įsigyjant butą (sumokant pradinį įnašą) į kurį teisės įregistruotas 1998 m., esantį (duomenys neskelbtini), bei sudarant 1986 m. sodo pirkimo sutartį, adresu (duomenys neskelbtini). (1995 m. kovo 23 d. sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį), ir 1995 m. įregistravus nuosavybės teises į žemės sklypą su priklausiniais) ji su P. L. kartu negyveno. Byloje pateikti duomenys rodo, kad pareiškėja siekė minėtą turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir už asmenines lėšas.
21. Aplinkybę, kad P. L. nepretendavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei
sodą, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina tai, jog nuo 1958 m. rugsėjo 30 d., kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai iki jo mirties (duomenys neskelbtini). P. L. ne tik kad nepalaikė jokio ryšio su šeima, bet ir nepareiškė jokių pretenzijų į aptariamą turtą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl P. L. galimai priklausančios turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje būtų kreipęsi P. L. galimi paveldėtojai.
22. Pažymėtina, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali būti pripažintas turtas, nors ir
įgytas formaliai egzistuojant santuokai, tačiau santuokiniams ryšiams faktiškai nutrūkus. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad santuokos nutraukimo turtiniai teisiniai padariniai gali būti taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo faktiškai gyventi skyrium. Iš bylos medžiagos jau nustatyta, kad A. L. su sutuoktiniu P. L. faktiškai kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 1958 metų, t. y. praėjo daugiau kaip 47 metai (iki P. L. mirties), kas patvirtina, jog P. L. aptariamu laikotarpiu, tame tarpe įskaitant ir 1974 m., A. L. sudarius buto pirkimo sutartį bei 1986 m. sodo pirkimo sutartį prie šio turto įsigijimo ir išlaikymo neprisidėjo. Teismo nustatytos ir įvertinos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo aiškiai išreikšta A. L. valia įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sodo sklypą su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), savo asmeninės nuosavybės teise.
23. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas pareiškėjos
pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad santuokoje įgytas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei sodo sklypas su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini)., įgytas A. L. asmeninės nuosavybės teise. Juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų laisvai, savo nuožiūra disponuoti jai priklausančiu turtu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 259, 268, 270
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1958 m. rugsėjo 30 d. (data apytikrė) gyveno skyrium ir bendro ūkio nevedė.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo sklypas su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas A. L. asmeninės nuosavybės teise.
Juridiniai faktai nustatyti siekiant pareiškėjai A. L. įregistruoti (patikslinti) savo asmenines nuosavybes teises į šiame sprendime paminėtą turtą nekilnojamojo turto registre.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.