Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo nepilnamečio D. J. įstatyminei atstovei E. J. ir atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,

kaltinamiesiems S. V., nepilnamečiui Ž. V. ir jų gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms A. R., R. R.

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje “(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), gyv.(duomenys neskelbtini), neteistas katinamas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kitam žmogui dėl neatsargumo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį ir Ž. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv.(duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2019m.spalio 23d.apie 15val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės direktoriaus 2013m.lapkričio 28d. įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) šešto skyriaus 44-o punkto reikalavimus, numatančius, kad „ uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jeigu užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs“, neužtikrino, kad jo uždaroje žemės valdoje laikomas (duomenys neskelbtini) veislės šuo neišbėgs į gatvę, ko pasėkoje šuo pro namų valdos teritorijos neuždarytų stumdomų vartų tarpą išbėgo į gatvę ir, užpuolęs gatve einantį nepilnametį D. J., gimusį (duomenys neskelbtini), sukandžiojo jį, kuriam dėl kairio dilbio ir šlaunies kastinės žaizdos, odos nubrozdinimų, nežymiai sutrikdė sveikatą, o dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) sutrikimo (duomenys neskelbtini) padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš keletą metų nepilnamečiui sūnui Ž. V. iš veislyno nupirko (duomenys neskelbtini) veislės šunį, kurį laiko savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namų valdos teritorija, kurią sudaro (duomenys neskelbtini) arai žemės, aptverta aukšta apie (duomenys neskelbtini) tvora. Šuo laikomas būdoje pririštas penkiasdešimties metrų ilgio grandine. Nors šuo buvo pirktas sūnui, tačiau šiuo šunimi rūpinasi visi šeimos nariai. Kai V. išvyksta iš gyvenamojo namo, tai šuo paprastai paleidžiamas nuo grandinės ir laksto po sodybos teritoriją laisvai. Šuns ūgis yra apie (duomenys neskelbtini) centimetrų, sveria apie (duomenys neskelbtini) kilogramų, todėl pavojaus, jog šuo gali peršokti per tvorą nėra. 2019m.spalio 23d. V. buvo atvežtos anglys. Namuose buvo tik kaltinamasis, kuris baigus krauti anglis, šunį paleido nuo grandinės ir išvyko iš namų. Po pietų S. V. paskambino sūnus Ž. ir papasakojo, kad šuo išbėgo į gatvę ir sukandžiojo kaimyną D. J. ir kaimyną A. Ž.. Kaltinamasis įvykio aplinkybių nematė, tačiau supranta, jog dėl įvykio kaltas jis, nes pats paleido šunį nuo grandinės ir neužtikrino, kad šuo neišbėgtų į gatvę, kaip to reikalauja gyvūnų laikymo taisyklės. Kaltinamojo nuomone šuo išbėgo į gatvę pats atsidarydamas vartelius, kurie tuo metu buvo nerakinami. Dabartiniu metu šie vartai yra užrakinti ir šuo per juos išbėgti į gatvę neturi galimybės. Padarytą žalą A. Ž. kaltinamasis dabartiniu metu atlygino visiškai, be to pervedė 300 eurų E. J. už padarytą turtinę žalą. Didesnės dalies padarytos žalos neatlygino iki šio laiko, nes nežino, kokią konkrečią pinigų sumą reikia pervesti už padarytą neturtinę žalą. Mano, kad žalos dydis turėtų siekti apie tris tūkstančius eurų.

Kaltinamasis Ž. V., kaltinamojo S. V. sūnus, teismo posėdžio metu parodė, kad 2019m.spalio 23d. popietę su draugais ėjo gatve ir pamatė, kad netoli namų jų šeimos šuo užpuolęs kaimynę A., kuris šaukėsi pagalbos. Ž. V. priėjo prie jų ir pasiėmė šunį bei parvedė jį namo. Vėliau kaltinamasis sužinojo, jog šuo, ištrūkęs į gatvę, sukandžiojo D. J. ir kaimyną vardu A.. Kaip šuo išbėgo į gatvę, kaltinamasis nematė, nes tuo metu namuose nebuvo.

Nepilnametis nukentėjęs D. J. parodė, kad 2019m.spalio mėnesį po pietų jis po (duomenys neskelbtini) ėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Einant pro V. namus, pamatė, jog pro sodybos atvirus vartus kyšo šuns galva, kuris jau anksčiau buvo užpuolęs nukentėjusįjį ir apkandžiojęs. D. J. išsigando ir pradėjo bėgti link G. U. sodybos, tikėdamasis peršokti per tvorą ir pasislėpti nuo šuns, tačiau lipant per tvorą, šuo atbėgo ir nasrais sugriebė už kairės kojos, nutempė ant žemės ir pargriovė. D. J. pradėjo šaukti ir netrukus atbėgo kaimynas A., kuris sugriebė šunį rankomis ir traukė jį nuo nukentėjusiojo. Šuo nepaleido. Tuomet A. rankomis smūgiavo šuniui ir šuo D. J. paleido bei puolė kaimyną. D. J. bėgo link namų, o A. šaukė, jog nukentėjęs iškviestų pagalbą. Kas vyko toliau, D. J. nematė. Sugrįžęs namo, paskambino mamai ir papasakojo, kas įvyko. Netrukus į namus sugrįžo nukentėjusiojo mama ir nuvežė D. J. į ligoninę, kur jam buvo suteikta pagalba.(1t.,b.l.148-149)

Nukentėjusiojo D. J. įstatyminė atstovė E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019m.spalio 23d. apie 15val. jai paskambino nepilnametis sūnus D. J. ir papasakojo, kad jį vėl užpuolė kaimynų V. šuo ir jį apkandžiojo. Sūnus taip pat papasakojo, kad šuo užpuolė ir kaimyną, paprašė, kad E. J. kuo greičiau grįžtų namo. Kai E. J. sugrįžo, šuns nebuvo. Po to ji nuvežė sūnų į ligoninę, kur buvo suteikta pagalba. E. J. taip pat parodė, kad V. šuo 2018 metais taip pat buvo užpuolęs D. J. ir jį apkandžiojo.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019m.spalio 23d. apie 15val. jis dirbo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme ir girdo pagalbos riksmą „padėkit“. Liudytojas pamatė, kad kitoje gatvės pusėje didelis šuo užpuolęs vaikiną ir jį kandžioja. A. Ž. nedelsdamas nubėgo į įvykio vietą, sugriebė šunį ir jį nutraukė nuo vaikino. Tuomet šuo puolė A. Ž., sukandžiojo jo ranką ir drabužius. Apkandžiotas vaikinas nubėgo, o A. Ž. šaukė, kad jis pakviestų pagalbą. Kol vyko grumtynės su šuniu, pamatė ateinančius vaikus ir vienas iš jų pasakė, jog tai jo šuo ir šunį pasiėmė bei nusivedė namo.

Liudytojas G. U. teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena kaimynystėje su V., kurie laiko didelį šunį (duomenys neskelbtini) veislės. Liudytojas iš sūnaus pasakojimo sužinojo, kad 2019 metais šis šuo apkandžiojo kaimynų sūnų, kurį taip pat buvo apkandžiojęs ir 2018 metais. Liudytojo nuomone šuns savininkas S. V. neužtikrina šio šuns saugaus laikymo, šuo dažnai palaidas bėgioja po teritoriją, keldamas pavojų aplinkiniams.

Iš byloje esančios 2019m.gruodžio 23d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini) matosi, kad D. J. nustatyta kairio dilbio, šlaunies srityje kastinės žaizdos ir odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti kietais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti įvykio aplinkybėse nurodomi šuns dantys, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas.(1t.,b.l.76)

Iš byloje esančios teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr.(duomenys neskelbtini) matosi, kad D. J. nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Šis sutrikimas siejamas su byloje tiriama veika (šuns užpuolimu ir padarytais sužalojimais) ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl jam nustatyto (duomenys neskelbtini) sutrikimo D. J. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose.(1t.,b.l.94-98)

Iš byloje esančios 2019m.gruodžio 12d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini) matosi, kad A. Ž. nustatyta dvi kastinės dešinio dilbio žaizdos. Sužalojimai padaryti kietais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti šuns dantys, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu laiku. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.(1t.,b.l.69)

Iš byloje esančio 2020m.balandžio 17d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus pranešimo dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo akto Nr.(duomenys neskelbtini) matosi, kad, atliktas neplaninis patikrinimas, gyvūno-šuns, (duomenys neskelbtini), kurio laikytojas S. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad šuns laikymo sąlygos ir gyvūnų geros reikalavimai nepažeisti. Šuo laikomas aptvertoje teritorijoje, vartai uždaryti, rakinami. Ant įėjimo vartelių uždėtas perspėjimo ženklas. Šuo laikomas palaidas, turi būdą, prie būdos įtvirtintas 50 metrų ilgio trosas, kuriuo šuo gali laisvai bėgioti po teritoriją. Prie gatvės tvoros ir vartų šuo gali pribėgti tik būdamas palaidas. Šuns savininkas-Ž. V., o jį prižiūri S. V.. Nurodoma, kad turi būti užtikrinta, kad šuo neišbėgtų iš uždaros žemės valdos.(2t.,b.l.165-169)

Iš byloje esančių Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų 2013m.lapkričio 28d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini), 44-o punkto matosi, kad „uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai,šuo“, o prie uždaros žemės vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.“(1t.,b.l.116-130)

S. V. padarytoji nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį-dėl neatsargumo sužalojimas žmogaus, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamojo S. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis proceso metu atlygino padarytą turtinę žalą A. Ž. ir iš dalies atlygino padarytą žalą D. J.. Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. V. paaiškino, jog jis visiškai pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jo duoti parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nenuoseklūs, kaltės pripažinimas formalus, todėl teismo nuomone nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės-visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Teisme buvo gautas V. V., kaltinamojo S. V. (duomenys neskelbtini), prašymas S. V., padariusį neatsargų nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą be užstato V. V.. Pati prašymą pateikusi V. V. anksčiau neteista, nebausta už administracinius nusižengimus, dirba, charakterizuojama gerai, (duomenys neskelbtini) su S. V. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini), gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Tačiau teismo posėdžio metu V. V. nurodė, kad ji sutinka būti laiduotoja, nors mananti, kad S. V. nusikalstamos veikos nepadarė. Be to iš byloje esančių duomenų matosi, kad 2019m.sausio 9d. kaltinamajam S. V. buvo pareikšta žodinė pastaba už laikomo šuns priežiūros neužtikrinimą, tai yra už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalyje (3t.,b.l.30) Nežiūrint į tai, kaltinamasis ir toliau neužtikrino saugių šuns laikymo sąlygų, dėl ko 2019m.spalio 23d. padarė nusikalstamą veiką. Iš byloje esančių duomenų matosi, kad kaltinamasis S. V. atlygino tik nežymią dalį padarytos žalos-tris šimtus eurų-nors procesas tęsiasi gana ilgą laiką. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismo nuomone nėra pagrindo atleisti kaltinamojo S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kaltinamajam skiriama bausmė už padarytą nusikalstamą veiką.

Teismas, skirdamas S. V. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, į kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų už padarytus administracinius nusižengimus, charakterizuojamas gerai, dirba), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir mano, kad jam skirtina švelniausia bausmės rūšis, sankcijoje numatyta už šios nusikalstamos veikos padarymą-viešieji darbai (kaltinamasis sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę, jeigu teismas tokią bausmę paskirtų).

Nukentėjusiojo nepilnamečio D. J. įstatyminė atstovė E. J. prašė teismo paskirti kaltinamajam S. V. baudžiamojo poveikio priemonę-šuns, kuris apkandžiojo jos nepilnametį sūnų, konfiskaciją. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltinamasis S. V. padarė neatsargų nusikaltimą, tai yra jam priklausantis šuo nebuvo sąmoningai panaudotas D. J. sužalojimui, todėl teismas nepripažįsta šio šuns nusikalstamos veikos padarymo įrankiu ir šuo nekonfiskuojamas.

Ž. V. buvo kaltinamas tuo, kad grasino sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tai yra, būdamas nepilnamečiu, 2020m.sausio 14d. apie 07val.55min. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), koridoriuje, prie kabineto Nr.(duomenys neskelbtini), grasino nepilnamečiui D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), kad jų šeimai priklausantis (duomenys neskelbtini) veislės šuo sunkiai sutrikdys jam sveikatą, sakydamas:“ Tu visai (duomenys neskelbtini), kam tą šunį erzini“. Dar kartą paerzink, pamatysi, ko nematęs“, taip pat pasakė, kad šuo D. J. perkas ne tik ranką, tai yra tokiu būdu sukėlė pakankamą pagrindą manyti ir bijoti, kad grasinimai bus įvykdyti, nes jo šeimai priklausantis (duomenys neskelbtini) veislės šuo 2018m.lapkričio 16d. ir 2019m.spalio 23d. ištrūkęs iš aptverto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo įkando ir sužalojo D. J., tai yra Ž. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. V. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 metų spalio mėnesį jų šeimos šuo apkandžiojo D. J., kuris kartu su kaltinamuoju (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis prisimena, kad 2020m. sausio mėnesį rytą prie V. sodybos stovėjo kaimynų J. automobilis ir panašu, kad D. J. filmavo V. namų teritoriją. Dėl šio įvykio kaltinamasis supyko, nes mano, jog taip D. J. erzina šunį. Nuėjus į (duomenys neskelbtini), koridoriuje sutiko D. J. ir supykęs jam pasakė, kad jeigu jis ir toliau erzins šunį, tai šuo gali įkasti ne tik į ranką. Ką daugiau jis kalbėjo nukentėjusiajam, neprisimena, tačiau mano, jog šis žodžiais išreikštas grasinimas buvo pasakytas pykčio poveikyje. Dėl savo poelgio kaltinamasis nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjęs nepilnametis D. J. parodė, kad 2020m.sausio 14d. apie 7val.55min. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) koridoriuje prie jo priėjo Ž. V. ir pasakė, kad nukentėjęs yra (duomenys neskelbtini), kam tą šunį erzina. Pasakė, kad, jeigu dar kartą paerzinsiu šunį, tai pamatysiu, ko nematęs, kad šuo perkas ne tik ranką. Po to Ž. V. kažką burbėdamas panosėje, nuėjo. Šis perspėjimas D. J. sukėlė šoką, kilo pyktis ir nerimas, kad V. šuo nukentėjusįjį gali užpulti trečią kartą, nes 2018m. lapkričio ir 2019m.spalio mėnesį šuo D. J. buvo užpuolęs ir sukandžiojęs.(2t.,b.l.50-51)

Nukentėjusiojo nepilnamečio D. J. įstatyminė atstovė E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020m.sausio 14d. rytą nuvežė sūnų D. J. į (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną sūnus jai telefonu parašė žinutę, kad Ž. V. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje jam grasino, kad šuo sužalos ne tik ranką. E. J. nuomone šie grasinimai yra realūs, nes V. šuo 2018m.lapkričio ir 2019m.spalio mėnesį buvo užpuolęs D. J. ir sukandžiojęs.

Liudytojas nepilnametis M. V. parodė, kad 2020m. sausio mėnesį apie 7val.50min. prieš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) koridoriuje prie D. J. priėjo V., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo priekaištauti, kodėl šis erzina V. šunį. Sakė, kad jeigu dar paerzins, tai ne tik ranka lūš. D. J. paklausė, ko iš jo V. nori. Šis į tai atsakė, kad nėra ko stebėtis, kad šuo erzinamas puola. Tuo jų pokalbis ir pasibaigė.(2t.,b.l.109-110)

Liudytojas nepilnametis M. K. parodė, kad 2020m.pradžioje jis kartu su D. J. ėjo koridoriumi į (duomenys neskelbtini). Tuo metu priėjo Ž. ir paklausė D., kodėl šis erzina šunį. D. atsakė, kad jokio šuns neerzina. Ž. dar pasakė D., kad šuo perkas ne tik ranką. Tuo pokalbis pasibaigė.(2t.,b.l.115-116)

Liudytojas nepilnametis B. V. parodė, kad jam būnant „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) koridoriuje, kalbėjosi D. J. ir Ž. V., tačiau pokalbio turinio liudytojas negirdėjo.(3t.,b.l.96-99)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji asmenybė asmeniui už grasinimą sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra baudžiamosios atsakomybės atsiradimui pagal šią dispoziciją reikalinga nustatyti, ar tikrai buvo grasinama žmogui sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir ar buvo realus pagrindas manyti, jog šis grasinimas gali būti įvykdytas. Šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2020m.sausio 14d. kaltinamasis Ž. V. nukentėjusiajam D. J. pokalbio metu pasakė, kad jeigu šis ir toliau erzins šunį, tai šuo gali perkasti ne tik ranką ir tokiu atveju D. J. pamatys, ko nematęs (tokį pokalbio turinį patvirtino nukentėjęs D. J., liudytojai M. V., M. K., to neneigė ir kaltinamasis Ž. V.). Kaltinimas padarė išvadą, jog toks pokalbio turinys atitinka dispozicijoje reikalaujamam grasinimui, tačiau teismas mano, jog kaltinamasis Ž. V., būdamas tuo metu nepilnamečiu, susijaudinęs perspėjo nukentėjusįjį apie galimas pasekmes, jeigu D. J. erzins V. šunį. Kaltinimas Ž. V. dėl realaus pagrindo manymo, jog grasinimas gali būti įvykdytas buvo grindžiamas tomis aplinkybėmis, jog jau 2018m.lapkričio 16d. ir 2019m.spalio 23d. V. šuo buvo užpuolęs D. J. ir jį apkandžiojęs. Tačiau iš byloje esančių duomenų matosi, kad S. V. 2018 metais buvo nubaustas tik dėl padaryto administracinio nusižengimo, o 2019 metais D. J. sveikatos sutrikdymą patyrė dėl S. V. padaryto neatsargaus nusikaltimo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog Ž. V. ketintų tyčia pjudyti D. J. šunimi, siekdamas sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis Ž. V. tuo metu dar buvo nepilnametis, realiai šunį prižiūrėjo ir už jį buvo atsakingas kaltinamojo tėvas S. V., todėl teismas mano, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog po pokalbio tarp kaltinamojo Ž. V. ir nukentėjusiojo D. J. buvo realus pagrindas manyti, kad V. šuo vėl apkandžios nukentėjusįjį, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Ž. V. dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, kai buvo realus pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl nepilnamečio D. J. civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų

Nepilnametis civilinis ieškovas D. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės E. J., prašo priteisti iš civilinio atsakovo kaltinamojo S. V. dvidešimt tūkstančių eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas, jas skaičiuojant nuo priteistos sumos iki visiško prievolės įvykdymo.

Civilinis atsakovas kaltinamasis S. V. su ieškiniu sutinka iš dalies, tai yra sutinka atlyginti padarytus tris tūkstančius eurų neturtinės žalos.

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimų galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Šiuo atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo S. V. padarytos nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta civilinio ieškovo D. J. sveikata, todėl civilinis atsakovas privalo atlyginti civiliniam ieškovui padarytą neturtinę žalą. Nusikalstamos veikos padarymo metu D. J. buvo užpultas ir apkandžiotas S. V. šuns, dėl ko civiliam ieškovui sutrikdyta tiek fizinė, tiek psichinė sveikata. Byloje buvo atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios metu konstatuota, kad dėl šuns užpuolimo ir apkandžiojimo D. J. padarytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas (duomenys neskelbtini). D. J. užpultas ir apkandžiotas šuns patyrė nepelnytas ir itin neigiamas fizinio ir psichinio pobūdžio pasekmes, nuo kurių negali atsigauti iki šiol. Nukentėjusysis patyrė didelį išgąstį, baimę, didelius fizinius skausmus, jam teko gydytis. Net ir praėjus laikui D. J. sunku negalvoti apie patirtus skaudžius įvykius, jo skaudūs prisiminimai vis dar ryškūs ir emociškai labai stiprūs. Nukentėjusysis jaučiasi praradęs bendrą saugumo jausmą ir kontrolės pobūdį.(1t.,b.l.94-98) Liudytoja A. J., dirbusi „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu patvirtino, kad po šuns apkandžiojimo D. J. buvo blogos savijautos, bijojo eiti į (duomenys neskelbtini), skundėsi slogiais sapnais naktimis, dideliu nerimu, jam buvo sunku susikaupti (duomenys neskelbtini), ruošti (duomenys neskelbtini). Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad dėl S. V. padarytos nusikalstamos veikos D. J. patyrė tiek fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Teismas, įvertindamas patirtos neturtinės žalos dydį pinigais, atsižvelgia tiek į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tiek į tai, kad neturtinė žala civiliniam ieškovui padaryta S. V. padarytu nusikaltimu dėl neatsargumo ir mano, jog neturtinė žala turi būti įvertinta keturiais tūkstančiais eurų ir ši pinigų suma bei penkių procentų dydžio įstatyminės procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo priteistos sumos iš civilinio atsakovo priteisiama civiliniam ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis), o likusioje dalyje ieškinys atmetamas.

Nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas Danius Svirinavičius, kurio teisinės paslaugos kainavo šešis šimtus penkis eurus (4t.,b.l.21-23), todėl ši pinigų suma iš kaltinamojo S. V. priteisiama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. J. įstatyminei atstovei E. J..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 308 straipsniu, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką dėl neatsargaus sveikatos sutrikdymo žmogui, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę-(6) šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui.

Ž. V., kaltintą dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamam E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (4000) keturis tūkstančius eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines įstatymines procesines palūkanas, jas skaičiuojant nuo priteistos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (605) šešis šimtus penkis eurus bylinėjimosi išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.