- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-18
- Bylos Nr.
- eI-1099-386/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00550-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- G. A.
- Kategorijos
2017 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei G. A. dėl 139,34 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymu prašo priteisti iš atsakovės G. A. (toliau – ir atsakovė) 139,34 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).
Šalies argumentai
Prašyme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis – gyvenamoji, 1 buto pastatas kaime) ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurie laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apmokestinti 139,34 Eur vietine rinkliava. Atsakovė šios rinkliavos nesumokėjo. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pažymi, jog ši vietinė rinkliava nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdyto turto objektą, plotą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.
Atsiliepimas
Atsakovė G. Al. atsiliepimu su prašymu nesutinka. Ji atsikirtimą grindžia argumentais, jog gyvenamuoju namu nesinaudoja, nes pastatas 1997 m. balandžio 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis jau buvo nusidėvėjęs 61 proc., o 2002 m. balandžio 26 d. išduotas leidimas rekonstruoti namą. Pažymi, jog pastate nėra elektros įvado, ji nėra sudariusi elektros energijos tiekimo sutarties ir nėra teikiamos komunalinės paslaugos, kad namą būtų galima naudoti pagal paskirtį. Taip pat teigia, jog gyvenamasis namas yra užliejamose pievose ir pusę metų prie namo nėra priėjimo, todėl ir dėl šios aplinkybės neįmanoma jį naudoti ir jame gyventi. Atsakovė nurodo, jog vietinę rinkliavą už butą yra sumokėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ginčo dalykas yra pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimo priteisti iš atsakovės G. A. 139,34 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
Pagėgių savivaldybės taryba 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-148 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovei rinkliavos dydį. Pagal Nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų požiūriu.
Atsakovei iš esmės ginčijant pareigą mokėti vietinę rinkliavą už gyvenamąjį namą, pažymėtina, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto ir šio turto naudojimo paskirties. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.
Iš AB LESTO 2015 m. vasario 24 d. pažymos ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017 m. birželio 15 d. pateiktos informacijos matyti, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini), elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta nuo 2009 m. sausio 1 d. Pagal Nuostatų 26.3 punktą vietinės rinkliavos mokesčiu neapmokestinami fiziniai asmenys, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantys nekilnojamojo turto objektą, jeigu fizinis asmuo, turintis nekilnojamojo gyvenamosios paskirties turto, pateikia pažymą iš akcinės bendrovės LESTO, kad mokestiniais metais sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kWh. Iš aptartų duomenų matyti, jog atsakovei priklausančiame objekte paslaugos, reikalingos jį eksploatuojant (elektros energija), iš viso nebuvo teikiamos, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, jog gyvenamasis namas ginčo laikotarpiu buvo naudojamas. Šią išvadą patvirtina atsakovės elektroninis susirašinėjimas su pareiškėja, iš kurio matyti, jog atsakovė teikė prašymą atleisti ją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir jai buvo išaiškinta, jog ji nepateikė pažymos iš AB LESTO. Pažymėtina, jog pareiškėjos 2017 m. birželio 30 d. prašyme dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nurodyta, jog atsakovė už vienerius metus (nenurodyta, kuriuos konkrečiai) buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, o kitu laikotarpiu atleista nebuvo, nes dėl to nesikreipė. Teismo vertinimu, ši aplinkybė pagrindžia faktą, jog minėtas gyvenamasis namas nebuvo naudojamas, ypač atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš kurių matyti, jog 1997 m. balandžio 21 d. (prieš 20 metų) fiksuoti kadastro duomenys, jos gyvenamojo namo fizinis nusidėvėjimas sudaro 61 procentą. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėja įpareigota teikti duomenis, ar minėtas namas ginčo laikotarpiu galėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Pareiškėja neteikė duomenų ir įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus įrodymus ir atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina gyvenamojo namo nenaudojimo faktą, vien aplinkybė, kad atsakovė dėl lengvatos suteikimo nesikreipė, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė ginčo laikotarpiu naudojosi gyvenamuoju namu ir dėl tokio naudojimosi susidarė komunalinės atliekos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Konstatuotina, jog atsakovė negali būti pripažinta „atliekų turėtoju“ Nuostatų požiūriu ir negalėjo būti apmokestinta vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą už ginčo objektą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, laikosi pozicijos jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris būdamas atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą (2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Pagrindžiamas turėtų būti ne tik rinkliavos dydis, bet ir pati rinkliava (2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-297/2014). Vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą rinkliavą, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į teismą ir prašydama priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą, nepateikė duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti ginčo gyvenamąjį namą, t. y. nepateikė pakankamai faktinių duomenų, kad atsakovė naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, ir neginčijo bei nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų, jog minėtas objektas nebuvo naudojamas.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ir kitas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pripažįsta pareigą mokėti vietinę rinkliavą už šį nekilnojamojo turto objektą ir ginčo byloje nekyla. Iš atsakovės atsiliepime išdėstytų paaiškinimų ir pateiktų mokėjimo nurodymų bei sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovė būtent už šį butą ginčo laikotarpiu vietinę rinkliavą yra sumokėjusi ir pareiškėja šios aplinkybės neneigia.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas, todėl atmestinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5,80 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas nepagrįstas ir netenkintas, todėl ji neturi teisės į išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės G. A.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.