Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-06-30 · Administracinė byla Nr. eI2-3093-422/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-06-30Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-09-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-30
Bylos Nr.
eI2-3093-422/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00124-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Janina Vitunskienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Atsakovas
R. M.
Trečiasis asmuo
D. J., R. P.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3093-422/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00124-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui R. M., tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. J., R. P. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. valstybės naudai 198,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 7,15 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 205,15 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

Prašyme pareiškėja nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (toliau – ir Tarnybos Kauno skyrius) teikė atsakovui R. M. antrinę teisinę pagalbą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1761-959/2020 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-936-638/2020. Tarnybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-3407-12403 atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (teisminio proceso Nr. 2-69-3-20901-2018-3). Nurodė, kad atsakovas, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą sumokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje. Atsakovas gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo. Pateikdamas prašymą atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovas pagal pateiktą Prašymą reg. Nr. (8.2)KTP-1868 turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o pagal pateiktą Prašymą reg. Nr. (8.2)KTP-3407 turėjo teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Nurodė, kad advokatas D. J. 2020 m. spalio 28 d. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-1868-6032. Advokatas pateiktame Prašyme nurodė, kad susipažinimui su bylos medžiaga skyrė 1 val., kasacinio skundo parengimui – 8 val. Iš viso advokatas D. J. teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovui skyrė 9 val. Advokatas R. P. 2021 m. sausio 25 d. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-3407-12403. Advokatas pateiktame prašyme nurodė, kad susipažinimui su bylos medžiaga skyrė 1 val., peticijos parengimui – 7 val., konsultacijoms – 2 val. Iš viso advokatas R. P. teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovui skyrė 10 val.

Tvirtino, kad, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą pagal Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-1868-6032 50 procentų nuo 144,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o pagal Tarnybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-3407-12403 70 procentų nuo 180,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 198,00 Eur.

Nurodė, kad Tarnyba raštu Nr. (12.31)FS-3500 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 72,00 Eur, o raštu Nr. (12.31)FS-232 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 126,00 Eur ir paprašė nurodytas sumas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Pažymėjo, kad, atsakydama į atsakovo pareiškimą, patikrinusi duomenis ir nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimais Nr. (12.31)FS-762, Nr. (12.31)FS-3954, Nr. (12.31)FS-2179 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Teigė, kad pranešimai buvo siųsti registruotu paštu. Remiantis UAB „Samus“ sąskaitomis faktūromis valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 7,15 Eur. Papildomai paaiškino, kad sąskaita už laiškų siuntimą išrašoma ir apmokama už vieną mėnesį, todėl konkretaus laiško siuntimo išlaidos apskaičiuojamos pagal išrašytas ir apmokėtas sąskaitas faktūras už tą mėnesį, kada buvo siųstas laiškas.

Atsiliepimas

Atsakovas R. M. atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nurodė, kad prašymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. KT9-N3/2019 11–18 dalims. Nurodė, kad jam buvo nustatytas pirmas asmenų turto ir pajamų lygis, dėl to jis buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų civilinėse bylose. Pareiškėjo nuomone, jis turi būti atleistas ir nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Nurodė, kad advokatas D. J. neatsakingai parengė procesinius dokumentus ir kasacinį skundą ir dėl advokato kaltės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų. Atsakovo nuomone, advokatas galimai prirašė per daug darbo valandų. Tvirtino, kad advokatas D. J. teikė jam neefektyvią teisinę pagalbą, todėl prašo nepriteisti iš jo Lietuvos valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Taip pat atsiliepime tvirtino, kad advokatas R. P. galimai prisirašė per daug darbo valandų, todėl prašo dėl šio advokato teisinės pagalbos teikimo nepriteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Tvirtino, kad jis pats patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl nekvalifikuotos antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Atsakovas pateikė teismui prašymą sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar pareiškėjos prašymas „Dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo“ ir jame nurodyti įstatymai ir reikalavimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos reikalavimas dėl dalies išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, priteisimo.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas 2020 m. birželio 3 d. pateikė Tarnybos Kauno skyriui prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. (8.2)KTP-1868 dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1761-959/2020 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-936-638/2020 peržiūrėjimo. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (8.2)KTP-3407 suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (teisminio proceso Nr. 2-69-3-20901-2018-3). Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. (8.2)KTP-1868 ir papildomai pateiktame sutikime reg. Nr. (8.2)TPP1-7014 atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išnagrinėjus atsakovo prašymus ir reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-1868-6032 R. M. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1761-959/2020 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-936-638/2020 peržiūrėjimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų; teikti antrinę teisinę pagalbą Tarnyba paskyrė advokatą D. J.. Tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-3407-12403 atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (teisminio proceso Nr. 2-69-3-20901-2018-3), valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų; teikti antrinę teisinę pagalbą Tarnyba paskyrė advokatą R. P..

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (14 straipsnio 7, 8 dalys (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.). Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio l dalis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.). Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 15 d.).

Kaip matyti iš byloje esančių atsakovo prašymų ir sutikimo, jis nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas atsiliepime tvirtino, kad jam buvo nustatytas pirmasis asmenų turto ir pajamų lygis, dėl to jis buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų civilinėse bylose, todėl ir neturi mokėti už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Iš sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindų ir motyvų matyti, kad Tarnybos Kauno skyrius įvertino atsakovo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad jo metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau, vadovaudamasis Įstatymo 14 straipsnio 5, 7, 8, 9 dalimis, Tarnybos Kauno skyrius įvertino ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ir nustatė, kad pareiškėjas turėjo teisę į valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, pagal pateiktą 2020 m. birželio 3 d. prašymą reg. Nr. (8.2)KTP-1868 – 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o pagal pateiktą 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą reg. Nr. (8.2)KTP-3407 turėjo teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Teismo vertinimu, tokia išvada atitinka įstatymo nuostatas. Be to, atsakovas sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo neginčijo, o tai reiškia, kad su sprendimais ir juose nustatytomis sąlygomis sutiko. Todėl teismas neturi jokio pagrindo nustatyti kitokio apmokėjimo ar atleisti atsakovą nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba (Įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.).

Advokatams užmokestis apskaičiuojamas ir išmokamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (toliau – Prašymas), dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad advokatas D. J. 2020 m. spalio 28 d. pateikė prašymą reg. Nr. (12.13) KAP-8341 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-1868-6032. Advokatas pateiktame Prašyme nurodė, kad susipažinimui su bylos medžiaga skyrė 1 val., kasacinio skundo parengimui – 8 val. Iš viso advokatas D. J. teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovui skyrė 9 val.

Advokatas R. P. 2021 m. sausio 25 d. pateikė Tarnybos Kauno skyriui prašymą reg. Nr. (12.13) KAP-423 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-3407-12403. Advokatas pateiktame Prašyme nurodė, kad susipažinimui su bylos medžiaga skyrė 1 val., peticijos parengimui – 7 val., konsultacijoms – 2 val. Iš viso advokatas R. P. teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovui skyrė 10 val.

Tarnybos Kauno skyrius, įvertinęs advokatų prašymus ir vadovaudamasis Taisyklėmis, apskaičiavo, kad išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 198,00 Eur (9 val. x 16,00 Eur + 10 val. x 18,00 Eur). Apskaičiuodamas advokatui užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, Tarnybos Kauno skyrius vadovavosi Taisyklių 2 punktu ir apmokamą antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką daugino iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 16,00 Eur, o nuo 2020 m. spalio 2 d. buvo 18,00 Eur.

Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-1868-6032 50 procentų nuo 144,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-3407-12403 – 70 procentų nuo 180,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš viso tai sudaro 198,00 Eur.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad advokatai D. J. ir R. P. prašymuose išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą prirašė didesnį darbo valandų skaičių nei realiai dirbo. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti advokatų prašymuose nurodomu darbo valandų skaičiumi. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas niekuo nepagrindė tokių savo teiginių, nepateikė jokių įrodymų ir argumentų dėl tokios savo pozicijos, todėl atsakovo atsiliepime nurodyti teiginiai dėl nurodyto advokatų didesnio darbo valandų skaičiaus laikytini deklaratyviais ir atmestini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos Kauno skyrius 2020 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (12.31)FS-3500 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 72,00 Eur, o 2021 m. vasario 8 d. raštu Nr. (12.31)FS-232 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 126,00 Eur ir paprašė nurodytas sumas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, apie sumokėjimą informuoti Tarnybos Kauno skyrių. Pranešimai buvo išsiųsti registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nurodė kaip faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Atsakovas 2021 m. kovo 8 d. pateikė Tarnybai pareiškimą-paaiškinimą, tačiau nurodytų pranešimuose sumų nesumokėjo. Tarnybos Kauno skyrius atsakydamas į atsakovo pareiškimą, patikrinęs duomenis ir nustatęs, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra sumokėta, pakartotinai 2021 m. balandžio 2 d. pranešimu Nr. (12.31 Mr) FS-762, 2020 m. gruodžio 31 d. pranešimu Nr. (12.31)FS-3954, 2021 m. lapkričio 4 d. pranešimu Nr. (12.31 Mr) FS-2179 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų nesumokėjo. Atsakovo nuomone, jis turi būti 100 procentų atleistas nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nustatė, kad nėra jokio pagrindo nustatyti kitokio apmokėjimo ar atleisti atsakovą nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį (50 ir 70 procentų) jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 198,00 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas. Taip pat tenkintinas pareiškėjos prašymas priteisti 7,15 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais. Priteista 205,15 Eur suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovas pateikė teismui prašymą sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar pareiškėjos prašymas „Dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo“ ir jame nurodyti įstatymai ir reikalavimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pažymėtina, kad atsakovo prašymas abstraktus, nenurodyti konkretūs teisės aktai, dėl kurių galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai gali kilti abejonių. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Konkrečiu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai teismui nekelia abejonių, todėl netenkintinas atsakovo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl pareiškėjos prašyme „Dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo“ nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. M. valstybės naudai 198,00 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 7,15 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 205,15 Eur (du šimtus penkis eurus, 15 ct).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė