Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-01 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. ir M. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2008-03-08 tarp jos ir M. J. sudarytą santuoką (įrašo Nr. 170) dėl abiejų kaltės; nepilnametės dukters O. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nepilnametės dukters išlaikymui priteisti po 300,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; padalyti santuokoje įgytą turtą; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.2016-08-23 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovas prašymą palaikė. Teismas žodine nutartimi prašymą priėmė ir nutarė V. J. ir M. J. laikyti pareiškėjais, civilinę bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka pagal pareiškėjų V. J. ir M. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Teisėjo žodine nutartimi nutarta civilinę bylą pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-01 sprendimu nutraukė pareiškėjų M. J. ir V. J. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai V. J. paliko ikisantuokinę pavardę – J., M. J. paliko santuokos metu turėtą pavardę – J.. Teismas patvirtino pareiškėjų M. J. ir V. J. 2016-08-22 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią: 1. santuokos metu įgytų UAB „Onava“ į. k. 302623294, 100 vnt. akcijų po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. J.; 2. santuokos metu įgytų UAB „Bambola ir ko“, į. k. 300564598, 67 vnt. akcijų po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. J.; 3. M. J. įsipareigojo sumokėti ir jau sumokėjo 2016-08-22 V. J. (LR CK 3.117 str.) 5068,00 Eur (penki tūkstančiai šešiasdešimt aštuoni Eur 00 ct) kompensaciją; 4. tarpusavyje pasidalijo bendrai įgytų namų apstatymo ir apyvokos reikmenis; 5. pareiškėjų asmeninis turtas nedalijamas; 6. V. J. įsipareigoja informuoti Nordea banką apie santuokos nutraukimą, po sutarties pasirašymo per 20 darbo dienų gauti iš banko raštą, kad M. J., kaip sutuoktinis, nebeturi įsipareigojimų dėl asmeninės V. J. paskolos; 7. po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. J.; 8. pareiškėjai susitaria, kad dukra toliau bus auklėjama, ja rūpinamasi ir su ja bendraujama pagal bendrą pareiškėjų susitarimą; 9. pareiškėjai susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos: neribotas lankymas, iš anksto suderinus rašytiniu būdu (SMS žinutėmis, el. paštu ir pan.); 10. M. J. nepilnametės dukters O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui moka po 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt Eur 00 ct) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės; 11. M. J. įsipareigoja pervesti vaiko išlaikymo lėšas į V. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Šiaulių banke, už einamąjį mėnesį iki mėnesio 15 d.; 12. dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina V. J.; 13. pareiškėjai vienas iš kito nereikalauja jokio išlaikymo.Teismas nustatė, kad V. J. ir M. J. 2008 m. kovo 8 d. sudarė santuoką, 2008-09-17 pareiškėjai susilaukė dukters. Pareiškėjų santuoka iširo dėl charakterių nesuderinamumo, skirtingo požiūrio į šeimą, gyvenimo būdą, laisvalaikio pomėgius bei ūkio ir buities problemų sprendimus. Santuoka tarp pareiškėjų yra faktiškai iširusi ir egzistuoja tik formaliai, sutuoktiniai šeiminių santykių nepalaiko, taikytis nenori, bendro ūkio nebetvarko ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu. Yra visos CK 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos nutraukti santuoką. Pareiškėjai sudarė ir pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje išsprendė visus klausimus, numatytus CK 3.53 straipsnio 3 dalyje. Sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia sutuoktinių bei nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų, todėl tvirtintina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas M. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4912-793/2016, kuriuo pareiškėjų V. J. ir M. J. prašymas dėl santuokos nutraukimo buvo patenkintas, tai yra santuoka buvo nutraukta, pareiškėjams paliekant turimas pavardes bei patvirtinant jų 2016-08-22 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjų aptartomis sąlygomis. Nurodo, kad neatskleista bylos esmė sutuoktinių turto padalijimo klausimu. Prašo sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikinti ir ją grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėjui M. J. asmeninės nuosavybės teise atiteko UAB „Onava“, į. k. 302623294, 100 vnt. akcijų ir UAB „Bambola ir ko“, į. k. 300564598, 67 vnt. akcijų. Tvarkant nurodytų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „Onava“ yra skolinga pareiškėjai V. J. 60 000 eurų, apie kuriuos V. J. jam nepranešė. Todėl, įvertinus šią aplinkybę, jis yra apgautas pareiškėjos V. J. pareiškimais apie dalytino turto balansą bei jo mastą.Taip pat nurodo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tikslintina, į dalytino turto balansą įtraukiant anksčiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, kitą kilnojamąjį turtą, o būtent: baro „Eldoradas“ įrangą, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, bei Lietuvos Respublikos kelių eisme nedalyvaujančią transporto priemonę – motorolerį, VĮ „Regitra“ registruotą ieškovės vardu. Tik ieškovei žinomi kreditoriai, kurių ji sąmoningai neįtraukė į bylą, šioje byloje privalomai įtrauktini suinteresuotais asmenimis, laikantis LR CK 3.126 str. nuostatų, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Pareiškėja V. J. atsiliepime nurodo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis sudaryta jai nenaudingomis sąlygomis, todėl sutinka, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis būtų panaikinta iš dalies. Šiuo metu nekyla ginčo dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pavardžių. Apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-01 sprendimo dali dėl turto padalijimo. Sutinka, kad būtų panaikinta sutarties dalis dėl turto padalijimo, kompensacijos sumokėjimo bei vaiko išlaikymo dydžio nustatymo ir šie klausimai grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad nebenorėdama konfliktuoti su apeliantu bei siekdama apsaugoti dukrą nuo tarpusavio konfliktų sutiko su daug mažesniu išlaikymu dukrai, nors turtas pagal sutartį pereina apeliantui. Sutiko perleisti apeliantui visas įmonių akcijas pagal nominaliąją akcijų vertę, nors tikroji jų vertė yra didesnė. Buvo priversta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje įrašyti, kad gavo iš apelianto kompensaciją už akcijas pagal jų nominaliąją vertę –5068 eurus, nors iš tiesų apeliantas jai kompensacijos nesumokėjo.Pažymi, kad apeliantas pateikia apeliacinei instancijai naujus įrodymus, kurie turėjo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, jame išdėstytus motyvus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – laikotarpio nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 UAB „Onava“ atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį; UAB „Bambola ir Ko“ 2016-09-22 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame nurodyta, kad V. J. parduoda turimas 67 akcijas M. J. už nominaliąją vertę; UAB „Onava“ 2016-09-22 akcininko sprendimą kuriuo nuspręsta dengti įmonės nuostolius 60 086,88 Eur suma; 2016-09-22 UAB „Onava“ akcininko sprendimą dėl akcijų pardavimo ir direktoriaus paskyrimo. 2016-12-15 prieš bylos nagrinėjimą pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-11-14 nutartį ir informavo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-13 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Onava“. Pareiškėja V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas pateikia apeliacinei instancijai naujus įrodymus, kurie turėjo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai išnagrinėti bylą, atsižvelgdama į tai, kad teismo atsisakymas priimti vėliau pateikiamą, bet galintį turėti bylai įrodomosios reikšmės įrodymą yra nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013), sprendžia, kad yra pagrindas pridėti prie bylos apelianto pateiktus naujus įrodymus ir vadovautis šiais įrodymais nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (CPK 197–200 straipsniai). Be to, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas didžiąją dalį naujų įrodymą pateikė kartu su apeliaciniu skundu, o pareiškėja su jais susipažino ir galėjo atsiliepime dėl jų išdėstyti savo nuomonę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šių naujų įrodymų priėmimas nepažeis šalių rungimosi principo (CPK 12 str.).Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjų M. J. ir V. J. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Nors apeliantas iš esmės ginčija tik teismo sprendimo dalies, kuria buvo patvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, dalį dėl turtinių teisių ir pareigų (sutarties I dalis, 1, 2, 3, 4, 5, 6 punktai), tačiau, tokiu atveju konstatavus teisės pažeidimą, tai reikštų, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų ir turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo (CPK 346 str. 2 d. 1 p.).Kaip tvirtina nagrinėjamos bylos duomenys, pareiškėjai, kaip tai numato CK 3.51 ir 3.52 straipsniai, kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintais sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių I dalies 1–6 punktais dėl turtinių teisių ir pareigų, nurodo, jog nėra padalytas visas turtas, į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti visi kreditoriai, be to, jis buvo suklaidintas dėl dalytino turto balanso ir jo masto. Nurodo, kad pareiškėja V. J. neinformavo jo apie UAB „Onava“ skolas, kad yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja V. J. prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti sutarties sąlygas dėl vaiko išlaikymo ir kompensacijos bei grąžinti bylą dėl šių reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat nurodo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta jai visiškai nenaudingomis sąlygomis. Ji sutiko su daug mažesniu išlaikymu dukrai, nors turtas pagal sutartį pereina apeliantui, sutiko perleisti apeliantui visas įmonių akcijas pagal nominaliąją akcijų vertę, nors tikroji jų vertė yra didesnė, buvo priversta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje įrašyti, kad gavo iš apelianto kompensaciją už akcijas pagal jų nominaliąją vertę – 5068 eurus, nors iš tiesų apeliantas jai kompensacijos nesumokėjo. Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas pareiškėjų santuoką, pagrįstai patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Nagrinėjamu atveju šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ IV skyriaus antrojo skirsnio ,,Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ nustatyta tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme (CK 3.51 str. 1 d.) nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.Apeliantas nesutinka su sutarties punktais, kurie susiję su turtinėmis pareiškėjų teisėmis ir pareigomis, pažymėtina, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir pareiškėja V. J., ji taip pat nurodo, kad pinigų už akcijas nėra gavusi, apeliantas nurodo, kad jam nieko nebuvo žinoma apie bendrovės UAB „Onava“ skolas, kad sutarties sudarymo metu jau buvo teisme ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei, pareiškėja taip pat nesutinka su sutartimi patvirtintu išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu. Visos pareiškėjų nurodytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios sutarties pasirašymo metu išreikštos abiejų pareiškėjų valios, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra išreikšta tikroji jų valia. Įvertinusi paminėtas aplinkybes bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjų turtinių teisių ir pareigų, turto padalijimo ir vaiko išlaikymo dydžio, todėl teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galbūt pažeidžia sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negalėjo būti patvirtinta (CK 3.53 str. 4 d.). Sąlygos, nustatytos CK 3.51 straipsnyje, pirmosios instancijos teismo analizuotos skundžiamame sprendime nebuvo. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir aptarta, šalims nesusitarus dėl santuokos nutraukimo padarinių, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 330 str.).Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto.Teismas taip pat pažymi, kad šioje byloje nėra pateiktas pareiškėjų santuokos liudijimo originalas, kaip tai numato CPK 382 str. 1 d. 8 p.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.