- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- 1-49-1079/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04442-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- E. B., V. D.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.6Veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo (BK 60 str. 1 d. 6 p.)
- 1.1.12.1Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 1.2.7.7Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.)
- 2.1.7.2Įrodymų sąsajumas (BPK 20 str. 3, 5 d. ir kt. str.)
- 2.1.7.3Įrodymų patikimumas (BPK 20 str. 3-5 d. ir kt. str.)
- 2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Laimai Mažeikienei,
V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d.), 153 straipsnyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d.), 153 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.) ir 153 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. tvirkino mažametę E. B. (dabartinė pavardė B.), t. y. laikotarpyje nuo 2008 metų lapkričio 3 d. iki 2009 m. kovo 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet daugiau nei tris kartus, rankomis per rūbus glamonėjo lovoje gulinčios mažametės E. B. (dabartinė pavardė B.), gimusios (duomenys neskelbtini), krūtinę, lietė kojas, pilvą, sėdmenis, praeinant nukentėjusiajai E. B. (dabartinė pavardė B.) pro šalį lietė jos krūtinę, šlaunis, sėdmenis;
V. M. tęsdamas nusikalstamą veiką, tvirkino mažametę V. D., o būtent: 2009 metais pradžioje, šeimai gyvenant antrame name (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), nakties metu, pakišęs ranką po antklode, per kelnaites tris kartus lietė lovoje gulinčios mažametės nukentėjusiosios V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gaktą;
be to, V. M. tvirkino mažametę V. D., o būtent: laikotarpyje nuo 2013 metų vasaros pradžios iki 2014 metų vasaros pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mažametei nukentėjusiajai V. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), lietė rankomis per rūbus krūtinę,
V. M. tęsdamas nusikalstamą veiką tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų V. D., o būtent: 2015 metų gruodžio 24 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nepilnametei nukentėjusiajai V. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), siūlydamas 50 eurų už pasimylėjimą, apkabindamas rankomis ir versdamas į 1ovą, ranka liesdamas nukentėjusiosios V. D. krūtinę ir bandydamas kišti ranką po marškinėliais, tokiais savo veiksmais siekė sužadinti nepilnametės nukentėjusiosios V. D. norą lytiškai santykiauti;
be to, V. M. 2014 metų rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ūkiniame pastate, esančioje malkinėje, adresu (duomenys neskelbtini), metė į mažametės nukentėjusiosios V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), nugarą pjūklą, taip pjūklo dantukais sužalodamas V. D. nugaros juosmeninės dalies dešinę pusę, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai V. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. M. jam pareikštus kaltinimus suprato. Nurodė, kad visiškai nepripažįsta savo kaltės nei dėl vieno iš pareikštų ar patikslintų kaltinimų. Nurodė, kad baudžiamoji byla atsirado dėl to, kad yra pradėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir, kad jis negalėtų auginti savo dukros K. M.. Paaiškino, kad su nukentusiųjų mama susituokė apie (duomenys neskelbtini) ir tuo metu apie pora metų gyveno (duomenys neskelbtini), po to persikėlė į (duomenys neskelbtini). Gyveno su nukentėjusiųjų mama ir trim vaikais, t. y. nukentėjusiosios bei dar viena mergaitė, kuri gyvenat (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) metus, mirė. 2008 m. pradžioje gyvendamas (duomenys neskelbtini), neturėjo kompiuterio, interneto, o telefone internetas buvo ribotas. (duomenys neskelbtini) kaime gyveno nuomojamame name, kur buvo du kambariai. Mergaitės gyveno viename kambaryje, o jie su žmona ir sergančia mergaite, kuriai reikėjo nuolatinės priežiūros, kitame kambaryje. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą, gimė dukra K. M.. (duomenys neskelbtini) kaime gyveno apie metus, po to išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą. Dėl trečio kaltinimo, laikotarpyje nuo 2013 m. pradžios iki 2014 m. pabaigos atliekamų tvirkinimo veiksmų prieš V. D., nieko nežino. Tuo laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine kartu gyveno iki 2013-2014 metų, gali būti, kad (duomenys neskelbtini) galėjo dirbti iki 2015 m. liepos mėnesio pabaigos ir dar kokį pusmetį ten pagyveno, po to išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini)gyvena jo mama. Teigė, jog gali būti, kad iki 2015 metų pabaigos gyveno su savo sutuoktine. Du kartus buvo išvykęs į užsienį po du su pusę mėnesio. 2015 m. nuo rugsėjo pabaigos iki gruodžio pradžios ir kitas laikotarpis kai nebegyveno kartu – nuo 2016 m. nuo rugsėjo pabaigos iki gruodžio pradžios. 2015 m. grįžęs iš užsienio dar su sutuoktine pagyveno apie porą savaičių iki Kūčių. Iš jos išsikėlė dėl nuolatinių kivirčų, kurių priežastis – gyveno gana skurdžiai, išpirkinėjo namą, kuriame gyveno, buvo pakankamai sunku, žmonės linkę kaltinti vienas kitą dėl blogų gyvenimo sąlygų. Nuo 2008 m. iki 2015 m., kai gyveno kartu, iš sutuoktinės jokių kaltinamų dėl netinkamo elgesio su mergaitėmis, priekaištų neva jis fotografuoja, daro netinkamus veiksmus jų atžvilgiu, nebuvo. Dėl kaltinimo, kad 2014 m. rudenį metė į V. D. nugarą pjūklą, taip ją sužalodamas, nieko nežino. Dėl paskutinio kaltinimo 2015 m. gruodžio 24 d., tą dieną prisimena, nes tai buvo paskutinė diena, kai jis buvo su savo dukra, nes kitą dieną išvažiavo. Tą dieną valgė Kūčias, leido vakarą paskutinį kartą kaip šeima. Pavalgę Kūčias, su R. M. dar pažiūrėjo televizorių ir nuėjo miegoti. Kūčių vakarienėje dalyvavo dukra K., žmona R. M., jis ir turbūt V. D.. Kai gyveno su M., kažkiek vartodavo alkoholio. Pavartojęs alkoholį viską atsimindavo. Teigė, jog nebuvo taip, kad išgėręs lįstų prie mergaičių, fotografuotų. Dėl elgesio su mergaitėmis ginčų nebuvo. Jis pageidavo, kad dukra K. augtų su juo, o ne su mama, nes galėtų dukrai duoti daugiau. Jo vaikystė buvo sunki ir nenori, kad dukra taip augtų. Nors kartu negyveno, bet ilgai nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, nes tikėjosi išsaugoti šeimą, reikėjo ir pačiam „atsistoti ant kojų“, nes išėjo iš namų viską palikdamas. Porą metų iki skyrybų bylos iškėlimo gyveno atskirai ir per tuos porą metų nebuvo jokių pretenzijų, kad negerai elgiasi. Nuo 2015 m. pabaigos iki 2018 m. pradžios, iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo, pradžioje atvažiuodavo per mėnesį kartą aplankyti dukros, paskui nebevažiuodavo. Vieną dieną atvažiuodavo, kitą išvažiuodavo. Savo nuožiūra dukrai teikdavo išlaikymą. Pradžioje nepastoviai, o vėliau jau pervedinėdavo į sąskaitą po 100 Eur. Jiems gyvenant atskirai buvo kalbų, kad jis norėtų auginti dukrą, bet M. sakė, kad dukros neatiduos, todėl ir ryžosi kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo ir, kad jam būtų priteista dukros priežiūra. Patikslinus pareikštus kaltinimus papildomai nurodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus ir nieko pridurti nenori. Dėl įvykių nuo 2008 m. pradžios iki 2010 m. rudens (duomenys neskelbtini) kaime nieko nebuvo. Jeigu taip būtų buvę, būtų iš karto teisme atsidūręs, po pirmo tokio atvejo, jeigu jis būtų buvęs. Nes M. karinga moteris, dėl dukrų sumušimo ne kartą kreipėsi į policiją. Nurodė, jog jeigu M. dėl pliaukštelėjimo per veidą kreipėsi, tai dėl tokio dalyko tikrai iš karto irgi būtų kreipusis. Nurodė, jog buvo tokių atvejų 2008 m. ir 2009 m. pradžioje, kai M. būdavo išvykusi į ligoninę su dukra M.. M. išvykdavo su dukra gydytis į stacionarą, jis likdavo su nuketėjusiosiomis, rūpindavosi valgio gaminimu, namų ruoša. Erika eidavo į mokyklą, V. turbūt taip pat eidavo į mokyklą, bet neprisimena. Nesupranta iš kur atsirado toks kaltinamas. Nurodytu laikotarpiu gulėdavo mergaičių lovoje, tik tada jei jų visiškai nebūdavo, jeigu jos būdavo mokykloje, ar kažkur išėjusios. Būdavo mergaičių kambaryje, nes kitame kambaryje jos visos susirinkę aptardavo mokyklos reikalus, tai jeigu jis būdavo po darbo pavargęs, kartais gulėdavo. Kartu su mergaitėmis jų kambaryje niekada negulėdavo. Kai konfliktuodavo su sutuoktine, ar būdavo išgėręs vis tiek miegodavo savo kambaryje. Kodėl nukentėjusios nurodo, kad, kai konfliktuodavo su sutuoktine, ar būdavo išgėręs miegodavo jų kambaryje, nežino, jis puikiai prisimena, kad miegodavo savo kambaryje. Nėra tekę miegoti per naktį mergaičių kambaryje, nebuvo tokių atvejų. 2008 m., kai M. vyko gimdyti K., jis važiavo kartu į ligoninę. Važiavo kartu su M. greitąja, neliko namuose. Namuose likusias mergaitės galėjo prižiūrėti ten gyvenanti M. pusseserė A.. Išvažiavo vakare į ligoninę ir jis grįžo kitą dieną. Kiek laiko M. gulėjo ligoninėje, nepamena. Jis kartu išvažiavo lapkričio 3 d., grįžo lapkričio 4 d. Nuo lapkričio 4 iki lapkričio 8 d. buvo namuose su mergaitėmis. Apie pareikštą kaltinimą dėl sužalojamo nieko nežino. Galvojo kokiu būdu tas sužalojimas galėjo atsirasti, nieko daugiau nesugalvoja, tik mano, kad V. D. galėjo susižaloti, kai buvo apsinuodijusi apleistoje vaistinėje – ambulatorijoje, ten lendant, nes ten seni langai, šukės, vinukai išlindę, lendant gal rūbai atsitraukė, galėjo ten įsibrėžti. Neigė, kad metė pjūklą į V. D..
Nukentėjusioji E. B. (buvusi B.) teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, buvo patėvis. Nurodė, jog kaltinamasis liesdavo ją, fotografuodavo. Liesdavo krūtinę, „leškas“, liesdavo per rūbus. Tada jai buvo 13-16 metų ir taip elgėsi iki ji pradėjo mokytis profesinėje mokykloje. (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis profesinėje mokykloje ir iš namų išsikėlė gyventi pas močiutę į Joniškį. Pradėjo mokytis profesinėje mokykloje 16, 17 metų. Nuo 13 m. iki 16 m. buvo tvirkinamieji veiksmai. Kai jai buvo 13 metų gyveno (duomenys neskelbtini), lankė mokyklą. Nuo 2008 iki 2010 metų rudens buvo daug tokių atvejų, kai M. liesdavo ją per rūbus, kiek kartų nepasakys, neskaičiavo. Jis taip pat lįsdavo į lovą, kai miegodavo savo kambaryje. (duomenys neskelbtini) kaime kambarys buvo mažas, lovos stovėjo viena prieš kitą. Lįsdavo į lovą ir išgėręs, ir blaivus, atsiguldavo po antklode, apsikabindavo, kai ji sakydavo baigti, jis apsimesdavo, kad nieko nedaro, kad čia nieko blogo. Jeigu pasisakydavo mamai, tai tada kojas pakišinėdavo ir negražiai kalbėdavo, jeigu ko paklausdavo, jis sakydavo, kad aš tau ne tėvas, jeigu mane skundi, ko klausi. Ji su seserimi turėjo atskiras lovas, M. ateidavo gultis pas ją į lovą, nes jai jau buvo prasidėjęs brendimas, krūtinė, o prie sesės dar nelįsdavo, nes sesė buvo maža. Liesdavo jai kojas, rankas, pilvą, kaklą liesdavo, bandydavo ir krūtinę liesti, bet ji neleisdavo, sakydavo, kad rėks, bus blogai. M. neleisdavo mamai skųstis. Dėl šito ir prasidėjo visi ginčai tarp jo ir mamos, kai jos mamai pradėjo sakyti, M. priekabiaujant. Mama pradžioje netikėjo, paskui patikėjo. Mamai pradėjo sakyti, kad vyksta tokie dalykai gal po kokių pusės metų, ar anksčiau, nors pradžioje bijojo sakyti, M. gąsdindavo, kad muš, dar ką nors darys, kad mama netikės. Nurodė, kad kaltinamasis yra ją mušęs, kai buvo maža, su diržu ir su vytele yra mušęs, ir jausdavo tokį pasitenkinimą, kai trenkdavo joms diržu. Skaudžiai mušdamas kartus skaičiuodavo, tai būdavo, kai jai buvo 13 metų ir jaunesnės. Kaltinamasis mamai pasakydavo, kad jos kažką padarė, o jis tokį pasitenkinimą jausdavo, skaičiuodavo mušdamas, netgi sakydavo, kad liko tiek ir tiek kartų, ir trenkdavo labai skaudžiai. Tuo metu mama būdavo kažkur išėjusi, jis taip darydavo kada mama nematydavo, prie mamos mušdavo švelniai. Mama pradžioje netikėjo, kai po kažkiek laiko pasisakė, kad M. gulasi į lovą, liečia, kol pati neįsitikino, nes M. pats kažkaip išsidavė, nes jis gindavosi, kad to nedarė. Neįsivaizduoja, kaip jis išsidavė. Žino, kad, kai pirmą kartą pasakė, mama netikėjo. Paskui jie labai pykdavosi, gal mama suprato iš jo elgesio, nes jis pradėdavo su jomis šlykščiai elgtis, kaišiodavo „padnioškes“, pradėdavo šlykščiai kalbėti, jeigu jos ko nors paprašydavo. 2008 m. kai gyveno (duomenys neskelbtini), M. ateidavo, guldavosi į lovą. Toks jo elgesys būdavo pastovus, dažnai tai darydavo, kartų suskaičiuoti negali, nes tai buvo seniai. Pasakė tik mamai, daugiau niekam nesakė, bijodavo, kad iš jos gali tyčiotis mokykloje. Mama niekur nesikreipė dėl tokio M. elgesio, kadangi bijojo, nes M. sakydavo, kad padarys taip, kad jas atimtų. 2008 m. lapkričio 3 d. naktį mama išvažiavo gimdyti K.. Atsimena, kad liko ji, V. ir sesė M., kuri sirgo. Gulėjo su M., kad ji apsiramintų, nes išsigando, kai mamai prasidėjo skausmai, galvojo kad kažkas blogo atsitiko. Norėjo būti su ja, o M., nežino kiek kartų, bet daug kartų nešėsi ją pas save į lovą. Ji sakė, kad baigtų, kad nori gulėti prie M., bet vis tiek nešėsi ją į lovą. Tuo metu jai buvo 13 metų. Paėmęs ant rankų nešėsi, bijojo, kad jai neužtrenktų, todėl leidosi nešama. Vis išeidavo iš jo lovos, bet jis vėl ją atsinešdavo. Nežino ką M. norėjo tada jai padaryti, žino, kad visą naktį nemiegojo, nes buvo baisu. Teigė, jog pagal jos prisiminimą, mama viena pati išvažiavo gimdyti K., M. nevažiavo, jis ryte nuvažiavo. M. paliko su jomis, nes nebuvo kam jų prižiūrėti. Kai M. užmigo ji išėjo iš jo lovos. Patikslino, kad (duomenys neskelbtini) kaime iš pradžių gyveno viename name, po to kitame name. Tiksliai nepasakys iki kada gyveno pirmame name, tačiau K. gimė dar gyvenant pirmame name, po to persikėlė į kitą. Namai buvo šalia vienas kito. Kai gyveno pirmame name, buvo vienas didelis kambarys perskirtas užuolaida. Vienoje pusėje buvo jos ir V. lovos, o kitoje pusėje miegodavo mama, M. ir M.. Kai mama išvažiavo K. gimdyti ir M. nešėsi ją į lovą, tada gyveno pirmame name. Iki to, kai mama išvažiavo gimdyti K., ar buvo kažkokie veiksmai iš kaltinamojo pusės jai gulint lovoje, t. y. jos kūno lietimas, neprisimena. Prisimena, kad jis stebėdavo jas, kai mama jas prausdavo kambaryje. Prisimena, kad M. lįsdavo į lovą antrame name, į kurį persikėlė po K. gimimo. Nežino po kiek laiko, po K. gimimo, persikėlė į kitą namą, praėjo mažai laiko, nes K. buvo suvyniota į antklodę, kai pernešė ją į kitą namą, atrodo, tuo metu dar buvo šalta. Dėl lapkričio 3 d. nakties, nurodė, kad M. atsigulęs ją glostė, nepaleido, ji norėjo išlipti iš lovos, jis neleido. Galvodavo, kad užmigo, bandydavo pabėgti, nueidavo į lovą, bet vėl ją atsinešdavo, sakydavo, kad niekur neik, nieko nedarau. Prisimena, kad lyg kažką palietė, tiksliai negali pasakyti ką, nežino gal ten nykštys buvo, bet atsimena kažką palietusi ranka, kai muistėsi. Tuo metu M. buvo vien su trumpikėmis. Jis glostė visur – pečius, kojas, bandė krūtinę, per liemenėlę. Ji miegodavo arba su naktiniais, arba su liemenėle ir kelnaitėmis, bet jam nesirodydavo, nebent su naktiniais praeidavo. Patikslino, dėl tvirkinamųjų veiksmų gyvenant pirmame name, kad buvo tik vienas atvejis, kai mama išvažiavo gimdyti. Neprisimena, kuriame name gyvenant pasakė mamai, kad M. prie jos priekabiauja, tikriausiai gyvenat pirmame name. Neprisimena, ar iki sesers K. gimimo buvo, kad kaltinamasis eitų pas ją į lovą ir priekabiautų. Prieš K. gimimą atsimena, kad yra mamai sakiusi, kad nenori maudytis prie jo, nes buvo vienas kambarys, nebuvo dušo, atsimena, kad jas mama prausdavo. Ji sakydavo, kad nenori, kad praustų prie jo, bet mama vis tiek prausdavo sakydama „baik, tėtis, ką jisai darys“, kažką panašiai. Kitų prisiminimų nėra. Patvirtino, jog jos anksčiau duoti parodymai buvo apie tai, kas vyko naujame name. Gyvenant naujame name, (duomenys neskelbtini) kaime, M. veiksmai jos atžvilgiu būdavo tokie, kaip ir sakė anksčiau. Kai M. būdavo išgėręs, ar su mama susipykęs, lįsdavo pas jas. Būdavo, kad atsibusdavo nuo jo lindimo, būdavo, kad atsiguldavo pas ją į lovą. M. ateidavo ir atsiguldavo pas ją į lovą, būtent jos lovoje gulėdavo ir dieną. Kai M. gulėdavo pas jas kambaryje naktį, ji taip pat tuo metu ten gulėdavo. Jis ateidavo naktį, mama ir M. dažnai pykdavosi dėl jo gėrimo. Jusdavo, kad naktį ateina M., nes negali nejusti, kad kažkas lenda į lovą. Yra sakiusi jam eiti miegoti į savo lovą. Kai naktį M. ateidavo į jos lovą, sakydavo mamai, dėl to jie labai pykdavosi. Pykdavosi dėl to, kad priekabiaudavo, kad lįsdavo prie jos. Dėl tokio M. elgesio mama buvo supykusi ant jo, labai barėsi, bet jis viską neigė. Visada, kai tik pasakydavo mamai, jie bardavosi, pykdavosi, ji sakydavo, kad taip negalima elgtis. Kai M. ateidavo naktį į jos lovą, bijodavo kviesti mamą, nes kai pasakydavo mamai, ji „padnioškes“ pakišinėdavo kojas, visaip vadindavo, negalėdavo prieiti kaip pas tėtį, sakydavo, kodėl tėčiu jį vadinanti, todėl ir bijodavo mamai sakyti, kad nemuštų. Kai ateidavo naktimis pas ją, nesutikimą išreikšdavo sakydama „eik iš čia“, pasakydavo, kad eitų iš lovos, kad eitų pas mamą. Jos nurodyti M. veiksmai, kad praeidamas pro šalį liesdavo krūtinę, šlaunis, sėdmenis, vyko gyvenant antrame name (duomenys neskelbtini) kaime. Teigė, jog M. kartu su jomis gyventi pradėjo (duomenys neskelbtini). Tada ėjo į 5 ar 6 klasę. Gyvenant (duomenys neskelbtini) jis taip nesielgė, nes dar nebuvo pradėję ryškėti kūno formos. Taip elgtis pradėjo, kai ji ėjo į 7, 8 klasę. M. pradėjus su jomis gyventi, mama norėjo, kad jį vadintų tėčiu. Ji ir sesės M. vadindavo tėčiu. Jos, V. ir M. tėvai mirę. Kai buvo 7, 8 klasėje M. ją liesdavo, į lovą guldavosi ir tai tęsėsi, kol gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) kaime to nebebuvo, jis tik priliesdavo kur nors sėdint ant lovos, bet į lovą nebesiguldavo, gal, kad buvo didesnė. (duomenys neskelbtini) kaime gyveno kambaryje kartu su V.. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime nematė, kad M. atliktų tokio pobūdžio veiksmus V. atžvilgiu, tik V. sakydavo, kad lenda. Tai žino iš V. pasakojimų. Kai V. pradėjo pasakoti apie M. veiksmus jos atžvilgiu, ji jau nebegyveno (duomenys neskelbtini) kaime. V. pradėjo sakyti, kai ji kartais grįždavo į namus savaitgaliais arba paskambindavo, arba atėjusi į svečius. Prieš M. išeinant iš jų, nors jau gyveno pas vyrą, atsimena, kad mama pasakojo, kad ji sakė M. „aš tave paskųsiu, o jis atsakydavo „gerai paskųsk, kas man, atsėdėsiu ir ką tu“. Ji pati šito negirdėjo, bet mama pasakojo. Fotografuodavo M. ją jau (duomenys neskelbtini) kaime, nes jis turėjo nusipirkęs foto aparatą. Būdavo, miega ir jaučia, kaip kažkas jos kaldrą pakėlęs, prasimerkia, žiūri, kad jisai su foto aparatu stovi, greit nuleidžia kaldrą ir kaip niekur nieko išeina iš kambario. Yra radusi M. telefone nuotrauką, kaip ji persirenginėja, tiesiog būdavo, kad nusisukusi prieš spintą nusirenginėja, o jis gulėdamas jų lovoje, maigydamas savo telefoną taip fotografuodavo ją su liemenuku, arba būdavo, kad fotografuodavo ją palipusią ant kėdės ką nors imančią iš spintos. Visuose namuose, kur jie gyveno, M. gulėdavo jų kambaryje. Mama prieštaraudavo dėl to, bet jis sakydavo, kad jam reikia ramybės. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) taip pat buvo tvirkinamieji veiksmai jos atžvilgiu, bet mažiau. Mama gyveno, nes mylėjo jį, bijojo kažką sakyti, kad jų neatimtų, gal galvojo, kad pasikeis. Ji šito nežino. (duomenys neskelbtini) kaime pabaigė 10 klasių ir perėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Nesikreipė į policiją dėl netinkamo kaltinamojo elgesio, kai tapo pilnamete, nes buvo taip pat baisu, gėda, kad visi šnekės, visi sužinos mokykloje. Jeigu būtų išprievartavęs, tikrai nebūtų tylėjusi. M. sakydavo, kad jeigu jos pasiskųs dėl jo veiksmų, jis kažko prikalbės ir jas iš mamos atims, sakydavo, kad niekas mama nepatikės. Nežino, ką jis galėtų priklabėti, jis taip sakydavo mažam vaikui. Mama irgi to bijojo, nes jis naudodavo psichologinį smurtą mamai visaip kalbėdamas. Mama yra patikli, gal ir bijojo, o jos kaip vaikai bijojo. 2018 m. kreipėsi į policiją, nes V. pradėjo ir ji nebenorėjo tylėti. Nurodė, jog nenori, kad jos sesė augtų su iškrypėliu, kad su ja nesielgtų taip pat, nors sesė yra jo vaikas. Teigė, jog M. neapkalba, nes tokių dalykų neįmanoma išgalvoti. Prie V. M. pradėjo lįsti, kai jai pradėjo ryškėti brendimo požymiai. Tuo metu V. buvo panašiai metų kaip ir jai – 13, 14 metų. V. jai pasakojo. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime nepriekabiavo prie V., nes ji buvo dar maža. Kad M. gali priekabiauti prie V., jai tapo žinoma, kai mokėsi profesinėje mokykloje, kai jau su vyru gyveno. V. jai apie tai pasakė sakydama, kad lindo prie tavęs, o dabar prie manęs pradėjo lįsti. Sakydavo, kad M. lenda „graibytis“. „Graibydavo“ taip pat krūtinę, kojas, pliaukštelėdavo per užpakalį, tai sako iš savo patirties, nes V. sakydavo, kad „graibydavosi“, tai suprato, kad visur „graibydavo“ kaip ir ją. Jai liesdavo kojas, pilvą, nugarą, norėdavo krūtinę per liemenuką paliesti, bet ji neleisdavo. V. jai pasakojo ir apie tą įvykį, kai siūlė 50 Eur, kai norėjo išprievartauti, kai ji nesutiko. 2015 m. pasakojo, tai gerai neatsimena, ji jau buvo susituokusi, gyveno (duomenys neskelbtini), o V. gyveno (duomenys neskelbtini). M. sakydavo, kad ji duodasi su kitais, kodėl negali duoti ir jam. M. taip galvodavo, kad V. duodasi su visais, gal jam taip atrodė, kad V. jo neprisileidžia. (duomenys neskelbtini) kaime M. jos neliesdavo, tik fotografuodavo, bet jeigu, ji sėdėdavo fotelyje tame kambaryje kur mama su juo miegodavo, maigydavo telefoną, tai jis atsisėsdavo šalia ar suduodavo per kojas, ar einant per užpakalį užtrenkdavo. Tai laiko priekabiavimu, nes jeigu jis save laikė tėčiu, nenormalu, kad tėtis taip darytų, jis elgėsi kaip koks vaikinas. Jis niekada neišeidavo iš jų kambario, kad ir prašydavo. Nebuvo galimybės kambarį užsirakinti, užsikabinti, nebuvo nei rakto, nei kabliuko. Paskui V. įsidėjo kabliuką, kada įsidėjo, neprisimena, ji jau nebegyveno (duomenys neskelbtini). Pokalbių su V. nelabai prisimena, labiausiai prisimena tą įvykį, tuo metu jau gyveno su vyru, turėjo mažąjį vaiką. Buvo Kūčių, Kalėdų šventės, žino, kad pas ją buvo mama kartu su K., o V. buvo likusi namuose. Teigė, jog tikrai taip nebuvo taip, kaip pasakoja M., kad visi sėdėjo prie Kūčių stalo. 2015 m. gruodžio 24 d. gyveno (duomenys neskelbtini), gyveno ten nuo 2014 m., kai susituokė. Tada mama su K. buvo pas ją (duomenys neskelbtini) kaime. Kodėl V. nebuvo, nežino, gal ji nenorėjo eiti, pasiliko namuose. Pas ją tą vakarą šventė Kūčias. Iki 2015 m. gruodžio mėnesio Kūčias švęsdavo kartu, o kai ji išsikraustė iš namų, kartu nebešventė. Apie tą įvykį sužinojo iš V.. Iš pat pradžių V. pasakė jai ir mamai, po to V. atvažiavo pas ją. Gerai nepamena, bet ją lyg atvežė jos krikštatėvis. V. paprašė atvežti. 2015 m. gruodžio 24 d. atsimena, kad tą vakarą V. skambino mamai. Mama galvojo, kad ji meluoja, kad nieko rimto. Nežino, kodėl mama netikėjo, nors M. su V. dažnai mušdavosi, konfliktuodavo. Po to šventė ir V. atvažiavo, sakė, kad M. užmigo ir jai išėjo pabėgti. Kelintą valandą V. atvažiavo negali pasakyti, žino, kad buvo vakaras ir sutemę. V. verkdama atvažiavo, pasakojo, kad ją norėjo M. išprievartauti. Pasakojo, kad lietė visur, kad siūlė 50 Eur, sakydamas pasimylėk su manimi. V. klausė, kodėl tu man siūlai, kodėl mama netinka, kažką tokio pasakė, kad atsibodo, sakė kodėl su tavimi negaliu. Nesikreipė į policiją tą vakarą, mama bandė skambinti jam, bet jis nekėlė telefono. Nežino, kodėl skambino M., o ne į policiją, mamos reikėtų klausti, kodėl ji taip kvailai elgėsi, gal taip pat visko bijojo. Neprisimena kada sužinojo, kad V. nugara buvo sužalota. Pirmą kartą pamatė V. sužalotą nugarą kai jos maudėsi tvenkinyje, tai buvo vasara, kur tuo metu gyveno neprisimena, vaikų dar neturėjo. V. sakė, kad M. tai padarė, metė pjūklą. Nepamena metų kada mačiusi, bet žino, kad jau buvo randai, o ne žaizda, tai buvo gal prieš kokius 3 metus, tikrai negali pasakyti. Iki to, V. gal ir buvo sakiusi, kad ją sužalojo M., bet kada sakė neprisimena. Nurodė, jog priekabiavimas, jos supratimu, tai liesti kūno vietas. M. lietė jos kaklą, nugarą, kojas, pilvą, krūtinę bandė liesti. Niekur nesileisdavo M. ją liesti, bet jis tiesiog lįsdavo. Žodis „liesti“, tai tas pats, kaip kad paliestų lentą, o jis liesdavo jos kūną. Kad ir neleisdavo paliesti krūtinės vis tiek bandydavo paliesti, kol nepabėgdavo iš lovos, būdavo prispaudęs, stipriai apsikabinęs. Nėra mačiusi kaltinamojo nuogo, jis nėra demonstravęs savo lytinių organų, nėra lietęsis prie jos lytinių organų. Tie jo prisilietimai sukeldavo jai šlykščius jausmus, nepatikdavo. Nežino kodėl jis taip darydavo. Yra buvę atvejų kai M. miegodavo jų kambaryje kartu su ja ir sese lovoje. Kada būdavo išgėręs ateidavo į jų lovą, o ne pas mamą arba ant aukšto kai susipykdavo su mama, čia taip buvo kai gyveno (duomenys neskelbtini). Yra mačiusi M. telefone pornografinių video įrašų, netgi buvo padaryti aplankalai, kur juodaodės, kur atima nekaltybę, netgi tokių įrašų būdavo jo telefone. Yra mačiusi, kai prasideda tas įrašas ir ten rodo lytinį organą, kuris visas kruvinas. Dabar yra užaugusi ir supranta kas tai yra. Neprisimena kur matė tuos įrašus, gal gyvenant (duomenys neskelbtini). Kai telefonas būdavo padėtas, galvojo kad reikia pasižiūrėti ar telefone nėra jų nuotraukų. Yra radusi tiek savo nuotraukų, kurioje buvo nusisukusi tik su liemenuku, ir buvo persikėlęs jos nuotrauką iš One.lt. Yra radusi dvi sesės nuotraukas, kai ji persirenginėja, ar yra pasilenkusi.
Nukentėjusioji V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis buvo patėvis, nukentėjusioji E. B. sesuo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo pirmas kartas kai kaltinamasis girtas miegojo sesės lovoje, o jos abi miegojo jos lovoje, ji miegojo prie lovos krašto ir naktį pajuto kaip jis pakišęs ranką po kaldra liečia ją per kelnaites tarp kojų, tada ji paėmusi patraukė jo ranką, jis vėl pradėjo kišti ir taip kelis kartus. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaip ir nieko nebuvo. Gyvenat (duomenys neskelbtini) su šaliku ją užsmaugė ir tada ją nugirdė. Kai sesės su mama išvažiavo pas gimines, į kapines, jie liko dviese namuose. M. grįžęs iš darbo, pasiskolinęs ar tai gavęs iš kažkur pinigų nupirko alkoholio, paskui jį gėrė, po to sako, kad bajerį parodysiu, užsmaugė ją, ji nukrito ir atmerkusi akis mato, kad jis liečia jos krūtinę, bet pamatęs kad ji jau keliasi, daugiau nebelindo. Buvo daug išgėrusi, M. jai pasakė, kad miegosime kartu, ji pasakė, kad nenori, tada jis sakė, kad jam trūksta meilės, šilumos. Paskui ji nuėjo į savo lovą ir jis atėjo, kartu gulėjo. Dabar nepamena, bet kažkaip atsirado pas mamą lovoje, ji laukė kol jis užmigs ir išėjo į savo lovą. Kai buvo įvykis su pjūklu, tada jis buvo išgėręs, nes jis dažnai gerdavo, kažko su juo ėjo, ar tai malkų, jam kažką pasakė ir jis metė į ją pjūklą. Ji nubėgo pas mamą, bėgo kraujas. Paskutinis atvejis, kai per Kūčias mama su K. buvo pas E.. Kodėl ji nevažiavo, nežino, ar buvo pas draugę išėjusi, ar kažkur kitur, bet grįžo namo. Buvo viena kai naktį išgėręs grįžo M.. Ji sėdėjo ant lovos, jis atsisėdo šalia pas mamą kambaryje ir pradėjo sakyti, kad aš tau duosiu 50 Eur, tu pasimylėk su manimi. Ji jam atsakė, kad ji ne tokia, kad taip darytų, jis toliau siūlė. Ji rašė mamai žinutes, kad tu grįžk namo, bet mama negalvojo, kad rimta ir nevažiavo. Paskui jis ir vėl siūlė, bet ji nesiklausė. Ji atsisėdo arčiau lovos krašto, norėjo eiti į kambarį ir tada M. atsistojęs pradėjo ją versti ant sesės lovos, paėmė už pilvo, už krūtinės buvo paėmęs. Ji išsilaisvino atitraukdama jo rankas, nelaukė kol jis užmigs, pabėgo į lauką. Tada paskambino savo draugui ir mamai, pasakė, kad M. lindo prie jos. Dabar nežino ar ji pati dėdei paskambino, atrodo, kad dėdė buvo pas sesę, nežino kaip jis ten atsirado, bet jis atvažiavo, paėmė ją ir nuvežė pas sesę.
Atsakydama į klausimus V. D. nurodė, kad viskas prasidėjo (duomenys neskelbtini), jai tada buvo 8 ar 9 metai, tai buvo pirmas kartas. M. lietė jai tarp kojų, ji buvo su kelnaitėmis, niekur nieko įkišęs nebuvo, tik glostė. Gal jis galvojo, kad ten E., o ne ji, nes buvo girtas. Ji su sese miegojo vienoje lovoje, nes M. miegojo sesės lovoje. Nežino, kodėl jis nemiegojo savo lovoje. Jis dažnai nemiegodavo su mama, ypač išgėręs. M. tą pačią naktį kokius tris kartus kišo ranką. Ji, po to, visą naktį negalėjo miegoti, bijojo, kad jis vėl bandys kišti ranką. Kitų atvejų kai gyveno (duomenys neskelbtini), nebuvo, tik vienas kartas, kurio metu jis tris kartus kišo ranką jai tarp kojų ir lietė ją. Patikslino, kad įvykis, kai kaltinamasis gulėdamas šalia lovoje, lietė ją, vyko gyvenant antrame name. Teigė, jog jos daug klausinėjo ar kam nors sakė. Ji niekam nepasakojo. Kad mamai ir pasakys vis tiek tą patį darys, nes mama jos neapgindavo, kad ir pasakydavo. Apie tą įvykį mamai pasakė jau po kurio laiko. Gyvenant (duomenys neskelbtini) M. jos nelietė, lovoje nelįsdavo, tik fotografuodavo pakėlęs kaldrą. Jis miegodavo su jomis, kai jos su sese susistumdavo savo lovas į vieną ir jis naktį ateidavo miegoti pas jas. Pabudus pamatydavo, kad jis pakėlęs kaldrą ar palindęs su telefonu. (duomenys neskelbtini) buvo įvykis su šaliku, alkoholio pirko, krūtinę lietė. Tada buvo, kai mama su E. ir mažąja sese buvo išvažiavusios į (duomenys neskelbtini) į kapines, konkrečios datos neatsimena, tada jai buvo gal 12 ar 13 metų, mokėsi (duomenys neskelbtini). Mama su sesėmis buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini), grįžo kitos dienos vakare. Mano, kad mama turėtų atsiminti, kaip matė M. gulintį pas ją lovoje, ją apsikabinus. Tada gyveno (duomenys neskelbtini), automobiliu su M. vyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini), pirko alkoholį. M. sakė jai išsirinkti ko nori, pripirko jai visokių miksų buteliukuose, pirko ir degtinės. Žino, kad tada daug prisigėrė. Atsimena, kad gėrė miksus, kažką stipresnio, gal degtinės. Nežino kodėl gėrė alkoholį. Nevertė M. gerti, bet siūlė. Tą kartą M. grįžo išgėręs, sakė važiuojam, buvo jauna, tik tų „miksiukų“ norėjo pabandyti. Pasiūlė ir išgėrė. Po to prisigėrė, jis rodė tą „bajerį“. Prisimena, kad nuėjo į virtuvę, M. pasiėmė šaliką, kurį ji atnešė, liepė atsitūpi, įkvėpti oro, tada jis šaliku užveržė kaklą ir laikė, kol atsijungė. Ji nukrito ant grindų, o kai atsipeikėjo M. abiem rankomis lietė jos krūtinę. Kai pamatė, kad ji atsimerkia tada pasitraukė ir daugiau nebelindo. Ji gulėjo ant nugaros virtuvėje ant grindų. Po to, jis dar siūlė pakartoti tą „bajerį“, bet ji nesutiko. Toliau rodos gėrė, sunku atsiminti, žino, kad M. norėjo kartu su ja miegoti sakydamas, kad jam trūksta meilės, šilumos, kad nieko nedarys, ko čia bijai. Ji nenorėjo, sakė, kad mama grįš, su ja ir miegok. Sunku atsiminti, kur miegojo tą naktį, buvo girta. Žino, kad reikėjo iš vienos lovos į kitą pereiti, nes jis iš paskos visur vaikščiojo. Ji atsigulė į lovą ir jis ateina, atsigula šalia, apsikabina. Kad su juo nemiegoti nueidavo į mamos lovą ir M. į tą lovą ateina. Paskui, rodos, laukė kol jis užmigs, kad išeitų į savo kambarį. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, 2014 metais M. ją sužalojo. Tai vyko malkinėje. Jis metė jai į nugarą pjūklą, kodėl metė, nežino, yra metęs šakutę į sesės nugarą ir ji įsmigo, nežino dėl kokių priežasčių reikėjo mesti. Jai buvo sužalota nugara, liko gilūs pjūklo dantukų sužalojimai, bėgo kraujas, liko randai. Po šio atvejo į gydytojus nesikreipė, labai blogai nesijautė, kad kreiptis į gydytoją. Pjūklas buvo rankinis. Iš kokio atstumo metė, neatsimins, bet netoli stovėjo, malkinė nedidelė. Dabar neatsimena, ko ten ėjo. Gal jam kažką pasakė kas nepatiko, todėl ir metė. Tuo metu M. buvo išgėręs, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Bėgo kraujas, tvarstyti nereikėjo, palaikė prispaudus vata. Kiek pjūklo žymių buvo likę, neatsimena, gal kokios trys dantukų žymės. Mama matė sužalojamus, nes ji po to iš karto nubėgo į kambarį, parodė mamai, pasakė, kad metė pjūklą. Nežino, koks mamos elgesys buvo, nuėjo kažką jam sakyti, seniai tas buvo. Sužalojimai dešinėje pusėje. Dėl sužalojimų į gydytojus nesikreipė. Drabužių nesugadino, gal trumpesne maike buvo, neatsimena kad būtų kažką suplėšęs, ar drabužiai buvo iškruvinti. Nugaroje nustatė kokius 2-3 randus. Skaudėjo, kai metė pjūklą, juto kaip dantukai sulindo į nugarą. Šiaip su M. daug kartų mušdavosi, daug plaukų yra išrovęs, mama net neleisdavo namuose miegoti, kad nesimuštų, liepdavo eiti miegoti pas draugę. Ji eidavo miegoti pas J.. Su diržo sagtimi mušdavo, mušdavo „žaba“, kol ši lūždavo. Niekur nesikreipė dėl to, kur čia kreipsis, jeigu mama nieko nesakydavo. Mama kai kada matydavo, kai kada kitame kambaryje būdavo. Dėl gruodžio 24 d. įvykio, negali pasakyti, kodėl nevažiavo kartu pas sesę, gal buvo pas draugę išėjusi. Grįžusi namo, žiūrėjo televizorių ir M. grįžo stipriai išgėręs. Atsisėdo ir pradėjo ją kalbinti, siūlyti 50 Eur, tada mamai rašė žinutes, kad grįžtų namo, rašė, kad M. lenda prie jos, kabinėjasi. Mamai rašė sms, kad grįžk namo, kad M. parėjo girtas, kad nenori, kad būtų prie jos, prašė, kad grįžtų namo. Neatsimena kiek parašė tokių žinučių, bet ne vieną ir ne dvi, daugiau. Mama atrašydavo kaip ir netikėdama, kad nieko neatsitiks, nes jai būtų reikėję pareiti pėsčiomis namo. Rašė žinutes, o mama vis negrįžo, rašydama, kad tuoj. Ji rašė, o jis sėdėdamas ant lovos vis artėjo link jos. Siūlė 50 Eur, kad ji pasimylėtų su juo, sakydamas, kad duosiu 50 Eur, kad visiems duodi ir man duok. Atsakė, kad ne. Sėdėdama ant lovos krašto stojosi ir jis stodamasis apglėbė ją iš nugaros ir pradėjo versti ją ant mažosios sesės lovos. Ji pradėjo rėkti, bet jis nepaleido, bandė užkišti ranką, palietė krūtinę per marškinėlius, ji rėkdama išsilaisvino atlauždama rankas ir išbėgo lauką. Tada paskambino mamai, verkdama pasakė, kad M. lindo prie jos. Neatsimena, kaip dėdė pas ją atsirado. Ji su mama pakalbėjo, atrodo, kad jis ten buvo ir atvažiavo. Ji sėdėdama ant lovos apsiavė batus. Išbėgdama iš namų striukės nepasiėmė, išbėgo su megztiniu. Nuvažiavusi pas seserį sakė, kad bandė išprievartauti, kad vertėsi ant lovos, siūlė 50 Eur. Suprato, kad bandė išprievartauti, nes jeigu prašo pasimylėti su juo ir jeigu tu nesutinki, tave verčiasi per prievartą ant lovos, mano, kad bandė kažką padaryti. Tiksliai nepamena kokia buvo mamos ir sesės reakciją į tai, ką papasakojo, turbūt skambino jam, bet jis neatsiliepė, nepamena ar ten miegojo, ar grįžo namo. Nesikreipė į policiją tą vakarą, ji kaip vaikas neskambino, jeigu mama niekam neskundžia, tai kaip ji skambins. Po šito įvykio, kai mama paklausė M., kodėl taip elgėsi, mamai M. taip sakė, kad visiems duoda, kodėl man negali duoti. Būtų toliau tylėjusi, jeigu jis nebūtų pradėjęs mamai grasinti, kad atims mažąją seserį, kad iškrypėliui atiduoti, kad ir prie jos taip pat lįstų. Nematė, kad M. netinkamai elgtųsi su sese K., bet ji dar maža, gal kai paaugs pradės ją tvirkinti ar lįsti prie jos. Prie jos M. pirmą kartą lindo, kai jai buvo 8 metai. Nežino, gal ir nelįs, nes jo dukra, bet negali žinoti, jeigu mažametės traukia. Matė jo telefone video įrašą, kur prievartaujama mergaitė. Kai jis išeidavo į lauką ar kažkur kitur, palikdavo savo telefoną, ji telefoną paimdavo pasižiūrėti, ar nėra jos nuotraukų jo telefone. Būdavo, kai kambaryje pasilipdavo ką nors pasiimti, girdi kaip fotografuoja, paklausus ką daro, atsako, kad nieko. Paskui rado savo nuotrauką jo telefone, kur buvo apsirengusi rožiniais šortais, rožiniais marškinėliais ir uždėjusi koją ant kėdės, siekė kažką iš spintos pasiimti. Mano, kad M. netinkamai elgėsi parsisiųsdamas iš socialinių tinklų jos ir jos sesers nuotraukų. Jis taip pat susikurdavo savo kitas anketas ir rašydavo kaip koks jaunas vaikinas, pradžioje gražiai bendraudavo, o paskui prašydavo atsiųsti savo nuotraukų, bet ji nėra siuntusi. Žino, kad taip darydavo M., nes yra radusi M. telefone tą patį vaikiną su tokiomis pat nuotraukos, taip ir suprato. Jis prašydavo ar aš galiu su liemenuku susifotografuoti, tokių nuotraukų prašydavo, bet ji nesiųsdavo. Ji bandė telefonu skambinti, bet jis neatsiliepdavo, parašydavo, kad jo telefone neveikia garsiakalbis, suprato, kad kažkas ne taip, ir dar, kai pamatė tas pačias nuotraukas, suprato kad tai M.. Kai M. išėjo iš jų namų, tada visiems daugiau pradėjo pasakoti apie M. elgesį, tada jai buvo drąsiau. Pasakojo draugei J. G., draugui N. V.. Po 2015 m. gruodžio 24 d. M. nebegyveno jų namuose, tik buvo atvažiavęs. Po šių įvykių, po 6 mėnesių ji išvažiavo mokytis į Vilnių. 2015 m. gruodžio mėnesį dar mokėsi Joniškyje, (duomenys neskelbtini). Mano, kad pagrindinė mamos ir M. skyrybų priežastis, nes jis pradėjo mamai sakyti, kad ji stora, negraži, mūsų zodiako ženklai nesutampa, tokios buvo priežastys. Buvo barnių ir dėl to, kai pasakydavo mamai, kad fotografuoja, kad prie sesės lenda, po to jis ant jų pykdavo. Dėl tokio M. elgesio liko nuoskaudų, nes naktimis sunku būdavo miegoti, bijodavo, ypač kai jis miegodavo jų lovoje, mamai sakydavo, kad nenori, kad jis kartu miegotų, mama sakydavo „eik iš jų kambario“, bet jis neina ir baigiasi tuo kalba, ir vėl miega kartu. Palaiko savo ieškinį. Nurodė, kad niekada su M. gražiai nebendraudavo, dažnai mušdavosi, jis norėdavo, kad jo klausytų, bet kai taip elgiasi, neįmanoma klausyti. Nenorėjo neturtinę žalą įvertinti tiek daug, nes dabar emocinė būsena atsistatė, nebe tokia kaip buvo tada, M. buvo ir fizinį skausmą sukėlęs ir emocinį. Fizinį skausmą buvo su pjūklu sukėlęs, kai mušdavo su diržo sagtimi. Emocinį, kai lenda suaugęs vyras, kuris gyvena su tavo mama, kuris jas augino. Kodėl neturtinę žalą įvertino 5000 Eur, negali pasakyti. Liko neigiami padariniai jos asmenybės formavimuisi, nes nebepasitiki kitais vyrais, išskyrus savo draugą. Neigiamą įtaką padarė požiūris į vyro ir moters santykius, kai matė kaip mama su tėvu pykstasi, koliojasi. Yra kreipusis į psichologą pagalbos tik dėl problemų mokykloje. Nurodė, jog dabar gerai sutaria su mama, anksčiau blogiau sutardavo, pykdavo ant mamos, kad tik truputį sureaguodavo į jos pasakymus apie M. elgesį jos atžvilgiu. Dabar kartais pasako, kodėl anksčiau nieko nesakei, o dabar po tiek metų, viską reikia atsiminti. Mama tuos dalykus jau žinojo nuo tada, kai sesė sakydavo, bet, jos nuomone, mama iš pradžių netikėjo.
Liudytoja V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos vyras priekabiaudavo prie jos dukrų, kai būdavo išvykusi į ligoninę. Jos pasakodavo, kad jas liesdavo, nusinešdavo į lovą. Liesdavo krūtinę, užpakalį, apkabindavo, jos negalėdavo pro jį praeiti. Filmuodavo, stebėdavo jas persirenginėjančias. Mergaitės priešinosi jo veiksmams. Tai vyko, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakydama į klausimus nurodė, kad nėra mačiusi, kad M. liestų dukras, bet dukros sakydavo. Blaivas to nedarydavo. Ji sakydavo jam, nueik pas psichiatrus, ir jis buvo nuėjęs. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gyveno prieš 9 metus. Daugiausia priekabiaudavo prie E., o vėliau ir prie V. pradėjo priekabiauti. (duomenys neskelbtini) sužinojo iš E., ji pirma pradėjo sakyti, kad kai ji išvažiuoja į ligoninę, M. graibosi, miegančią nešdavosi į lovą, liesdavo jos krūtinę. Apklausta papildomai patikslino, kad 2008 m. lapkričio 3 d. naktį jai prasidėjo sąrėmiai ir ji išvažiavo gimdyti K.. Išsikvietė greitąją ir išvažiavo į Vilnių. Iš pradžių nuvežė į Ukmergę, nepriėmė, po to į Vilnių išvažiavo. Kartu su ja iki pat Vilniaus vyko ir M.. K. gimė ryte, apie pusę devynių. M. iš ligoninės Vilniuje atgal į Molėtų rajoną išvyko praėjus valandai po gimdymo. Tuo laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, ten gyveno dviejuose namuose. Ten kur gimė K. iš pradžių gyveno, o paskui pasikėlė į šalia buvusį namą. Kada po K. gimimo persikėlė į kitą namą, neprisimena, gal pavasarį. Kad sutuoktinis priekabiauja prie dukros E. sužinojo gyvenat pirmame name. Tai buvo, kai išvažiavo gimdyti ir prieš tai galėjo būti. Kai išvažiavo gimdyti E. sakė, kad jis lindo prie jos. Sužinojo tai, kai parvažiavo iš ligoninės. Sužinojo, kad M. nešėsi į lovą dukrą E., kad lindo, graibė. Viskas įvyko, kai jis kitos dienos rytą grįžo. Dėl šito įvykio kalbėjo su sutuoktiniu, jis sakė, kad taip nedarys, gailėjosi. Konkrečiai nepasakė ką darė, bet gailėjosi sakydamas, kad taip nedarysiu ir nežinau, kas man darosi. Jis visą laiką jai prisipažindavo. Dėl to jam sakė kreiptis pas psichiatrą, jis nuėjo, bet neišdrįso pasakyti, tik pasakė, kad per daug geriu, ką daryti, o, kad išgėręs ir pagiringas lenda, to neišdrįso pasakyti gydytojui. Jis taip su E. elgdavosi, kai jos nebūdavo namuose, o prie jos to nedarydavo. Būdavo, kad anksti ryte jis atsikeldavo ir fotografuodavo antklodę pakėlęs ir panašiai, būdavo, kad ji tiesiog nematydavo. Mergaitės sakydavo, ji iš pradžių netikėjo, o kai patikėjo, pradėjo jam sakyti, jis pripažino, gailėjosi visą laiką, sakydavo, kad taip nebus. Prie V. pradėjo lįsti po kokių 2 metų, kai gyveno jau kitame kaime. V. tuo metu galėjo būti kažkur 9-10 metų, nes E. pradėjo anksčiau bręsti. Filmuodavo ją, kai su šortais vaikščiodavo, bandydavo lįsti pas ją į lovą, kai būdavo neblaivus. Susituokė su M. (duomenys neskelbtini). Priekabiavimas prasidėjo kai E. buvo gal 11 metų, o V. mažesnė buvo, kai pradėjo grabinėtis. Iš pradžių santykiai buvo labai geri su mergaitėmis, o vėliau pradėjo vengti. E. pradėjo bręsti kažkur 13 metų, ir M. pradėjo į ją žiūrėti. Liesdavo ją, stumdydavo, kai norėdavo praeiti pro šalį. Dukra sakė, kad liesdavo krūtinę, užpakalį, lytinius organus. E. sakydavo, kad jis tai darydavo, kuomet ji būdavo išvykusi į ligoninę su dukra M., kuri turėjo sunkią negalią. E. sakė, kad jis graibosi, per rūbus liečiasi rankomis prie jos krūtinės, stebėdavo kuomet ji persirengdavo. Jis pajusdavo, kad ji miega ir pradėdavo graibaliotis. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), jis ryte filmuodavo, pakeldavo kaldrą, o kai ji įėjo į kambarį, tai nuo kaldros pasitraukdavo. Žinojo visą laiką apie tai, bijojo sakyti. Nes M. yra spardęs ją, bijojo visko. Su dukra kalbėdavo, sakydavo, kad kažką reikia daryti. M. išsikraustė į (duomenys neskelbtini) prieš kokius 3-5 metus, gerai neprisimena. 2018 m. sausio mėnesį kreipėsi į policiją, nes atsirado drąsos, o prieš tai bijojo, nes M. yra naudojęs prieš ją psichologinį smurtą, grasindavo, kad atims vaikus ir panašiai. Ši byla su skyrybų procesu nėra susiję. 2015 m. gruodžio 24 d. buvo Kūčių vakaras, atvyko M., ji buvo išėjusi pas E. B.. Paskambino dukra V. ir sako, kad M. nori ją išprievartauti, bet ji paspruko nuo jo. Dėl to į policiją nesikreipė. V. sakė, kad atvyko M., siūlė pasimylėti, pašildyti valgyti norėjo, pradėjo meilikauti, sakė, kad su mama viskas baigta, kad mama stora, visaip ją vadino. Brolis V. atvežė pas ją. Į namus grįžo tą patį vakarą, pradėjo su M. pyktis, buvo girtas. Su juo buvo kaimynai mėgstantys išgerti. Nesikreipė į policiją, nes bijojo M.. Kada sužalojo V., datos nepamena. Čia dėl tos pačios priežasties, kai lietė V.. M. į ją metė pjūklą, pataikė į nugarą, buvo padarytos žaizdos per nugaros vidurį, gerai neprisimena kelios žaizdos buvo, gal kokios trys. V. nepasiduodavo jo valiai, M. nepatikdavo jos atsikirtimai. V. sakė, kad metė į ją pjūklą, drabužiai buvo truputį sugadinti, į gydytojus nesikreipė. Tuo kartu lyg viskas ir praėjo, su M. kalbėjosi, bet jis ištisai maigydavo telefoną, pornografiją žiūrėdavo. M. kalbėdavosi su dukromis, mušdavo daugiausiai V., ji gindavosi. Ji žinojo visus šiuos atvejus. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), dukros kalbėdavo, kad M. jas liesdavo. V. sakydavo, kad ateina į jos kambarį, tai užpakalį lietė, o E. sako, kad ir prie jos pradėjo lįsti. Nurodė, jog E. rami yra, jokių problemų, V. charakteris sunkus, maištaujanti. Reikalų dėl V. elgesio policijoje buvo. V. yra susimušusi prekybos centre, maištaudavo visada, mano, kad čia M. įtaka buvo. Kreipėsi (duomenys neskelbtini) į policiją, nes kaimynė V. primušė. Dėl E. vieną kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policiją, nes ją pastūmė ir ji susižalojo. Dar kreipėsi į policiją kai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, rašė pareiškimą. Ji M. bijodavo, jis veikdavo ją psichologiškai, su juo pykdavosi, jis pažadėdavo, kad daugiau taip nebedarys. (duomenys neskelbtini) kaime pirmiausia sužinojo iš E., pradėjo sakyti, kad nešasi į lovą, priekabiauja, liečia ją. Laikydavo, kad nepabėgtų, užmigdavo ir jautė, kad ją liečia. Gyveno kambaryje su atskirta virtuve, lovos būdavo nedideliu atstumu. Trečia dukra miegodavo lovytėje, arčiau jų lovos. V. miegodavo, nešaukdavo, gal bijojo M.. (duomenys neskelbtini) kaime prie V. M. pradėjo priekabiauti. (duomenys neskelbtini) kaime, yra pati mačiusi kaip jis stebi dukras, kai jos eina su naktinukais, filmuoja, yra mačiusi įrašus. (duomenys neskelbtini) kaime prie E. ir toliau lindo. E. filmuodavo, keldavo jos kaldrą, ją liesdavo, eidavo į jos kambarį. To nematė, bet jautė, kad visa tai vyksta, mergaitės pasakodavo. V. sakydavo, kad graibydavosi, atsigula pas ją į lovą. M. sakydavo, kad eina į antrą aukšta su jomis pasikalbėti. Ji ištrindavo M. nuotraukas. Apie tai kalbėdavosi su M., tuo metu nepagalvojo, kad kažką reikia daryti. Yra sakiusi draugei, ji sakė, kad liudyti neis, sakė pusseserei, bet ji neatvyko. M. broliui taip pat yra sakiusi, neatsimena, ką jis atsakė. 2015 m. gruodžio 24 d. V. gal tuo metu buvo kažkur išėjusi, vėliau grįžo, bet ji paspruko, tuo metu jau gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Tą patį vakarą buvo grįžusi, išvijo visus kaimynus, susipyko su M. dėl šio įvykio, nes V. viską papasakojo. Po to išėjo vėl pas E. B.. V. sakė, kad M. bandė ją išprievartauti, nespėjus jai grįžti, V. pabėgo. Grįžtant iš (duomenys neskelbtini) užsuko į namus, išvijo kaimynus, M. buvo girtas. Atvežė V. apie 19 val. vakaro. Kai grįžo namo tą Kūčių vakarą, M. sakė, kad V. visiems duoda, o kodėl jam neduoda. Nurodė, jog iš M. telefono trynė nuotraukas, kur buvo nufotografuotos mergaitės. Fotografavo kelnaičių klyną, užpakalį. E. buvo fotografuojama iš arčiau, iš toliau. Nepamena, ar kam rodė tas nuotraukas, broliui R. sakė, kad lenda prie dukrų. Bijojo ir į policiją nesikreipė. Būdavo psichologinis spaudimas, bijodavo M., reikėjo senai taip padaryti, yra kalta prieš mergaites. M. su mažąją dukra nebendrauja, iš pradžių dažniau atvažiuodavo, o paskui jau rečiau. Nurodė, jog M. iš pradžių su E. ir V. elgdavosi kaip su dukromis, o paskui pradėjo priekabiauti prie jų. Kai būdavo girtas lįsdavo į mergaičių lovas. Tiesiogiai nėra mačiusi, kad lįstų, mergaitės sakydavo.
Liudytojas R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiosios yra jo dukterėčios, kaltinamasis yra švogeris. E. jam yra sakiusi, kad M. lenda, priekabiauja prie jos. Tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini). Atvažiuodavo aplankyti, buvo per Naujuosius Metus, gal kokius 4-5 metus. Jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Sesuo yra sakiusi, kad M. lenda prie E.. Tiksliai nepasakys, kada sesuo jam taip sakė.
Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti liudytojo R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas 2018 m. rugsėjo 7 d. apklausos metu parodė, kad yra V. M. brolis. Su ja ryšius palaiko, bendrauja su jos vaikais. Atvykdavo į svečius tuomet, kai jos šeima gyveno (duomenys neskelbtini), po to kai persikraustė, į (duomenys neskelbtini). Bendraudavo su jos sutuoktiniu V. M.. Jokių įtarimų, kad jis galėtų seksualiai priekabiauti prie V. dukrų – V. ir E., jam niekada nesukėlė. Nėra pastebėjęs, kad V. M. žiūrėtų kokią nors pornografinio turinio medžiagą per savo telefoną. Kompiuterio jis neturėdavo. Kai V. M. šeima gyveno (duomenys neskelbtini), ji nėra jam pasakojusi, kad V. M. lenda prie jos dukrų ar kažkaip netinkamai elgiasi su jomis. Atsikrausčius jos šeimai į (duomenys neskelbtini), ji užsimindavo, kad pykstasi su V. M. dėl to, kad jis išgėrinėja, buvo minėjusi, kad jis lenda prie jos dukrų, tačiau kaip, kokiu būdu, kokius veiksmus atlieka ir panašiai, jos neklausė, E. su V. jam taip pat nieko nepasakojo, jų nieko neklausinėjo. Nėra matęs, kad V. M. būtų smurtavęs prieš E. ir V.. M. jam nėra pasakojusi, kad V. M. būtų mušęs jos vaikus ar ją pačią. Blaivus V. M. būdavo ramus, tylus, nekonfliktiškas, uždaro būdo, pavartojęs alkoholio pasidarydavo piktesnis, tačiau fizinio smurto prieš šeimos narius, jam matant, nėra panaudojęs. V. M. nėra jam sakiusi, kad jo bijo. Nei E., nei V. nėra sakiusios, kad V. M. būtų jas sumušęs. Jam žinoma, kad V. M. su V. M. skiriasi, tačiau dėl kokių priežasčių, nežino, tuo nesidomėjo. Brolis S. G. su V. M. bendrauja paviršutiniškai. Jis apie metus laiko gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, į Lietuvą artimiausiu metu neplanuoja grįžti. Apie tokį atvejį, kad V. M. būtų kėsinęsis išžaginti V., nieko nėra girdėjęs. Su V. M. paskutinį kartą bendravo šių metų vasarą. Ji užsiminė, kad vyksta skyrybos ir galbūt jam reikės paliudyti apie V. M. elgesį su jos dukromis. Kaip ir minėjo, jam jokių įtarimų V. M. elgesys su jos dukromis E. ir V. nesukėlė, o jos pačios jam nieko apie V. M. nepasakojo. (t. 1, b. l. 199-200).
Pagarsinus ikiteisminio metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad E. yra užsiminusi, kad lenda ir tiek, neklausinėjo jos. Su M. tokiais klausimais nebendravo. Nežino kodėl sesuo nesikreipė anksčiau dėl priekabiavimo, reikia jos paklausti. Jis pats nieko nematė ir konkrečiau nieko neklausinėjo. Nurodė, jog M. normalus žmogus, net neįtartų, kad šitaip gali padaryti, jo akyse nesmurtaudavo. Užvažiuodavo pas seserį, girdėjo, kad vyksta skyrybų procesas. Būdavo prisilietimai, pliaukštelėjimai su ranka ir tiek, jo manymu, čia jokio ištvirkimo nebuvo, jokių rankų kišimų nematė. Prieš tai buvo viskas normaliai, nemažai laiko pragyveno, daugiau pyktis pradėjo, gal nepatiko, kad išgeria, sesuo alkoholio nevartoja. Rimtai į tai nepažiūrėjo, nėra M. to klausęs. Nurodė, jog neteko su sese ar E. kalbėtis apie šią bylą. Pats pagalvoja, kad čia vyksta viskas dėl skyrybų. Sesuo sako paliudyk, gal matei kažką, o jis konkrečiai nieko nematė. Apie tokį įvykį nieko nežino, nieko tokio nepasakojo. Apie pjūklą kažką girdėjo, sesuo R. (dabartinė V.) sakė. Sesė sakė, kad paleido pjūklą į V., jokių žaizdų nematė. Apie 2015 m. gruodžio 24 d. įvykį, brolis S. jam nepasakojo. Iš pradžių su mergaitėmis viskas tvarkoje buvo, (duomenys neskelbtini) nieko neįtardavo, nieko nematė. M. pastoviai negerdavo. Visko būdavo, pasiginčydavo. M. sakydavo, kad nebesutaria su sese, priežasčių nežino. (duomenys neskelbtini) kaime pardavė M. telefoną, jame gal kažkiek galima buvo archyvuoti filmukus. Apibūdino, jog V. yra pasiutesnė, o E. ramesnė. Kažką girdėjo, kad kreipsis į policiją, o dėl ko nieko nežino. Sesuo gali už save pastovėti, nėra ko bijoti M..
Liudytojas N. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nukentėjusiąsias pažįsta, su nukentėjusiąją V. gyvena kartu. Kai draugė jam skambindavo, tai sakydavo, kad lenda. Pradėjo sakyti gal prieš kokius ketverius metus, minėjo, kad lenda, neatsimena tiksliai, ką daugiau sakė. Sakė, kad 2015 m. gruodžio 24 d. lindo, telefonu sakė, nes tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini). Ji paskambino ir pasakė, kad prie jos lindo V., kaip lindo, nepasakė. Su M. pažįstami ilgą laiką, gyveno viename kaime. Kai draugavo su V., M. nebūdavo, būdavo išvykęs į užsienį. Nematydavo kaip jis bendravo su V.. Neprisimena, ką sakė V. D.. Sakė, kad bandė į lovą pasiguldyti. V. sakė, kad mušdavo ją, sumušimo žymių matęs nėra, matė, kai į Vilnių važiavo į ekspertizę, sakė, kad V. pjūklą į ją metė. Sakė, kad lįsdavo fotografuoti. Su M. tokiomis temomis nekalbėjo. Kai atvykdavo pas V., jis atrodo buvo užsienyje. Su V. gyvena apie du metus, tiki ką sako V.. V. sakė, kokia byla vyksta, žinojo dėl ko. V. sakė, kad V. prie jos lenda.
Liudytoja A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad su nukentėjusiosiomis yra pažįstama, jos yra antros kartos dukterėčios. Jų mama jos pusseserė. Su kaltinamuoju pažįstama, pusseserės buvęs vyras. Nurodė, jog daugiausia jai žinoma, kai 2011 metais buvo atvykę pas juos dėl namo sutarties sudarymo. Labiausiai užkliuvo tai, kad tarp M. ir nukentėjusiųjų, t. y. įdukrų, buvo labai priešiškas elgesys. R.-V. aiškino, kad jos nelabai pripratusios prie jo, kad priešiškai su juo elgiasi. Ji visada klausdavo, kodėl taip yra, M. atsakydavo „ai, paauglystė“. Ką pati matė, tai kai ėjo rūkyti, V. M. vyrams rodė „porno“ filmą telefone. Jos vyras jo paklausė, kodėl tu žiūri, kai šalia turi žmoną. Atsakė, kad čia jaunos, gražios. Ji matė, nes tuo tarpu buvo atėjusi parūkyti. Buvo „porno“ filmas su jauna mergaite, kuri ant palangės masturbuojasi. M. pastoviai su telefonu vaikščiodavo, ką ten darydavo, nežiūrėdavo, bet kiek sykių atvažiuodavo su R., tai pastoviai jis būdavo su telefonu, įdomiai atrodydavo. Kai atvažiuodavo, eidavo į atskirą kambarį, sėdėdavo ir kažką veikdavo su telefonu. Kaip svečias bendraudavo mažai. Klausdavo R., kodėl taip yra, kodėl dukros nenori su juo bendrauti, yra priešiškos, kadangi kai atvažiuodavo, matydavo tarp jų kažkokius konfliktus, pasipriešinimus, kad kažkas negerai. R. nieko jai nesakė. Yra buvę ir su V. kažkada atvažiavę, jie ten riedavosi, pastoviai pykdavosi. Sakė M., kiek metų jau gyvena, o dukros su juo nesusigyvenusios. Paskui, kai jau jie pradėjo skirtis, pyktis, R. jai pradėjo sakyti, kad V. lįsdavo prie mergaičių, kabinėdavosi, nužiūrinėdavo jas. Sakė jai, kodėl nesikreipė kažkur, taip negali būti. Nurodė, kad bijojo, iš pradžių nenorėjo sakyti, teigė, jog vyksta tau senai, tik nenorėjo nieko sakyti. Po to, gal prieš pusę metų sužinojo, kad jis prieš V. smurtavo. Faktų nematė, šalia negyveno ir nepasakys tiesa ar netiesa. V. M. papasakojo 2014 m. pabaigoje, 2015 m. pradžioje, nes jis išvažiuodavo į užsienį. M. sakydavo, kad nebegrįš, jie jau pradėjo nebesugyventi. Prasidėjus skyrybų procesui M. pasakojo, kad yra už užpakalio sugriebęs kažkuriai iš mergaičių, kuriai konkrečiai nepasakė, sakė dukrai. Kad bandė už krūtinės paimti, kuriai mergaitei, neminėjo. Kai jos maudosi, į pusnuoges žiūri. Kai išsimaudžiusios eina su apatiniu trikotažu persirengti, tai žiūri į jas. O prieš tai, kol jie nesiskyrė, gyveno kartu, tokių dalykų nepasakojo. Dėl M. veiksmų sakė M. kreiptis į policiją, ji atsakė bijau. V. prigrasino, kad atims dukrą K. M.. Jau 2014 m. grasino, kad atims dukrą. Kai klausdavo, kodėl nesikreipia, jeigu tokie dalykai darydavosi, tai pagrindinė baimė prarasti dukrą K.. Kad gėda, kad aplinkiniai sužinos, buvo tokia kalba. Tokie pokalbiai, kodėl ji nesikreipia į policiją nuo to įvykio, kai ji pasakė iki šiandien, praėjo kokie 5-6 metai. 2014-2015 m. vieną sykį pasakė, ji nereagavo, daugiau nieko nesakė, o kai ji vėl pati užsimindavo, klausdavo ar tau vyras reikalingas, ar dukros reikalingos. Antrą kartą užsiminė gal kokiais 2016 m. Tuo metu, kiek M. sakė, kartu jau negyveno. Nežino, kodėl 2016 m. nesikreipė. Sakė M., jei tau svarbios dukros, tai kreipkis, kad būtų teisybė, bet ji – bijau, bijau. Jie gyveno kartu, bet V. išvažiuodavo, tai vėl grįždavo. R. sakė, kad su kažkokiu pjūklu, kai jie kartu gyveno sužalojo V. nugarą. Neseniai tą pasakė. Tuos faktus tik dabar pasakoja, iki tol tylu buvo. Tas įvykis įvyko, kai jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Apie tą įvykį konkrečiai nepasakojo, tik, kad buvo smurtas, kad į nugarą buvo suduota pjūklu, konkrečiai nieko. 2018 m. M. jai rašė, bet nežino, kodėl facebooke dingo ta žinutė, tyrėja neatspausdino kai jai davė. M. rašė dėl namo, bet kas labiausiai užkliuvo „pasakyk R., kad nebedarytų nesąmonių, tada dėl namo susitarsime“. Apibūdino, kad M. karšto būdo moteriškė. Jos karštas būdas pasireiškia reakcija į neišklausytą situaciją. Ne visada išklauso situaciją, neįsigilinusi į situaciją audringai reaguoja. Yra buvę, kad netiesą sako. Kai M. pasakė apie M. elgesį dukrų atžvilgiu, ji ne viskuo, bet dalinai patikėjo. Patikėjo, nes jai užkliuvo jo „porno“ filmų mėgstamumas. Kad jis tokį žiūrėjo, tai patvirtina. Kad už užpakalio, krūtinės mergaitėms ėmė, to nepaliudys, nes nematė. Tą vieną kartą matė žiūrint „porno“ filmą ir daugiau pastoviai įlindusį į telefoną. Teigė, jog yra tekę šnekėti su E. ir V.. Kol gyveno M. kartu, niekada nieko nesakė, sakė viskas gerai. Kiek yra paklausus nė viena nieko nesakė. Tiksliai neatsimena, bet jai rašė V. į facebooką, prieš kokių pusę metų, skundėsi, kad prie jos lindo V.. Užvedė pokalbį facebooke. Rašė, kad lindo prie jos, grabinėdavosi. Patikslino, kad kai per facebooką rašinėjosi su V., jai parašė, kas blogo yra, kad V. su mama tiek pykstasi. Ji atrašė, kad atveda vyrus, kurie grabinėjasi. V. turėjo omenyje. Toks abstraktus susirašinėjimas buvo. V. pati parašė jai, todėl jos paklausė, kodėl tu tokia pikta, ji ir parašė. Po to pokalbis nutrūko, nes buvo naktis. Kada lindo, tiek su ja nebendravo. Dėl ko būtent dabar parašė, to nežino. Anksčiau nieko nesakė, o dabar sako, dėl ko nepaaiškins. M. yra skundusis, kad dukrų paauglystė yra sunki, kad nesutvarko. Daugiausia skundėsi, kad sunkiausia yra su V.. Nėra sakiusi, ką V. yra pridirbusi, tik vienintelį atveją žino, kažkur išgėrė kažkokių tablečių. Nurodė, kad nuo 2014 m. tarp M. kažkoks konfliktas buvo, kad V. buvo išvažiavęs ar mėnesį, ar du, paskui grįžo, susitaikė. Paskui po kažkiek laiko M. skambino pasiguosdama, kad vėl išvažiavo, kad vėl susipyko.
Specialistė J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal pateiktą užduotį atliko tyrimą. 2018 m. rugpjūčio 27 d. į gyvų asmenų apžiūrą atvyko V. D. su policijos užduotimi atlikti kūno apžiūrą, nustatyti sužalojamus ir atsakyti į kitus užduotyje esančius klausimus. Vizito metu buvo atlikta trumpa apklausa apie užduotyje nurodytas įvykio aplinkybes, kad jos patėvis V. M. mušdavo ją, kaip nurodyta užduotimis – žabomis, pjūklu ir dėl to yra likusi žymė nuo suduoto smūgio pjūklu. Bandė pasitikslinti, kada tas įvykis buvo ir kokie sužalojimai liko, ar buvo kreiptasi į gydymo įstaigas, ligonines. Nukentėjusioji paaiškino, kad prieš kelis metus, tačiau tikslaus laiko nepamenanti, V. M. jai pjūklu sudavė per nugarą ir po žaizdų susiformavo randai. Medicininės pagalbos nesikreipė, ligoninėje nebuvo. Tada buvo atlikta kūno apžiūra. Aprašyti nugaroje esantys randai, ji atsakė į klausimus, kurie buvo pateikti ir nustatyta, kad susidarė randai nugaros juosmeninėje dalyje, kurie kvalifikuojami nežymaus sveikatos sutrikdymo mastu. Paaiškino, jog randai susidarę, kur baigiasi krūtinės ląsta šonuose, juosmens viršutinėje dalyje, dešinėje pusėje. 2,5 cm tai yra rando ilgis, 0,3 cm rando plotis. Linijinės pigmentinės dėmes, tai tiesiog likusios pasekmės po galimai kažkokių negilių, paviršinių sužalojimų, tokių kaip nubrozdinimai. Nubrozdinimas sugyja ne randu. Čia papildomi įbrėžimai, nubrozdinimai kurie randu nesugyja, kadangi yra paviršutiniai, bet jų vietoje kurį laiką gali likti matomos odos spalviniai pakitimai, pigmentinės dėmės, kurios su laiku gali visiškai išnykti. Ties ta žaizdele, kur susidarė randas turėjo būti papildomi kažkokie sužalojimai, ne tik žaizda, bet prie žaizdos dar kažkokie įbrėžimai ar nubrozdinimai. Buvo nustatytas analogiškos krypties randas 2,5 cm į išorę ir kiek žemiau nuo pastarojo, 1,5 cm ir truputį trumpesnis, šiek tiek mažesnis, tiek pločiu, tiek ilgiu. 2,5 cm. yra tarpas tarp šitų randų ir šiek tiek žemiau. Abu randai nesudaro horizontalios linijos, jie yra atskiri, tarpusavyje nesusijungia. Jeigu tai buvo pjūklas, kaip kad nurodyta, tai galėjo, kadangi pjūklo dantukai būna skirtinguose lygiuose vienas į vieną pusę pakrypęs, kitas į kitą pusę ir gali vienu smūgiu susidaryti lygiagrečiai einančios žaizdos, nubrozdinimai vienas žemiau kito. O jeigu pjūklas horizontalioje linijoje, neišsikreipę, tada reikia pagalvoti apie patį judesį, kaip tas smūgis sudavus, galbūt pjūklas galėjo kažkiek atšokti ir pakartotinai traumuoti šalia esančią odą. Nurodė, kad dėl įvykio aplinkybių – uždokumentavo „trenkė pjūklu“, o kaip trenkė, negali pasakyti. Žaizda paprastai būna tokio pat ilgio kaip ir randas, labai mažai kinta, praktiškai kokio dydžio būna žaizda, tokio pat dydžio susirado ir randas, jis gali būti kažkiek didesnis kelių mm ribose. Kokio gylio žaizda – randai paprastai susidaro esant žaizdos gyliui milimetrais, nors nebus labai tikslu, maždaug nuo milimetro ir daugiau. Gali būti ir negilios žaizdos, tačiau turi būti pažeistas odos sluoksnis, kuris nebeatsinaujina, kuris yra maždaug virš milimetro gylyje. Metant pjūklą iš tam tikro atstumo galėjo susidaryti žaizda. Bet koks kontaktas traumuojamos kūno srities su traumuojančiu objektu gali baigtis sužalojimu. Dabar interpretuoti ar tos žaizdos ir randai atsirado dėl smūgio, ar kad metė, nėra galimybės įvertinti. Galėjo būti padaryta ir nuo smūgio, ir nuo metimo, kokiu būtent būdu buvo padaryta – nurodyti negali. Nurodė, kad pjūklas yra aštrus daiktas, turintis pjaunančių savybių, ašmenis, tai žaizdai padaryti nėra reikalinga labai didelė jėga. Ji pačios žaizdos nematė, todėl neaišku koks buvo žaizdos gylis. Paties pjūklo dantuko ilgio neįmanoma nustatyti pagal randą, bet tai, kad randas yra gana ilgas, nuo 2,5 cm, kaip pjūklui yra pakankamai didelis atstumas, tikėtina, kad žaizdos susidarymo mechanizme, jeigu tai tikrai buvo pjūklas, turėjo vyrauti net tik smūgio elementas, bet ir slydimo, traumuojančio daikto, pvz. pjūklo, kūno paviršiumi, tam kad ta žaizda pasidarytu ilga. Dažnai smūgio metu būna ne tiktai horizontalus kontaktas, bet dažnai smūgio metu tas traumuojantis objektas arba pats kūno paviršius šiek tiek slysteli kontakto metu ir sužalojimas padidėja, prasitęsia. Teigė, jog pagal patikslintas įvykio aplinkybes, jeigu pjūklas savo ašmenimis kontaktuotų su nugara, tikėtina, kad galėjo taip atsitikti, tie pagrindiniai didesni randai, susidarę būtent pjūklo dantukais įbrėžus ar giliau sužalojus. Galbūt pjūklui atsitrenkus ir jo ašmenims pakreipus kryptį sužalota nežymiai aplinkinė oda, įmanoma, bet garantuoti šimtu procentu negalima. Nurodė, kad randai yra seni ir dėl jų padarymo laiko neįmanoma pasakyti, ar jie tarpusavyje yra susiję, ar visi randai padaryti vieno įvykio metu, nes jau yra praėję daug laiko, iš jų vaizdo tik apytiksliai, kaip ir nurodė, neįmanoma išdiferencijuoti, koks tarp jų laiko skirtumas. Negalima teigti, jog šitie randai susidarė vienu metu. Pagal savo išvaizdą jie galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu, bet negalima patvirtinti, kad jie tikrai padaryti to įvykio metu, jie galėjo būti ir atskiri sužalojimai padaryti skirtingu metu. Negalima pasakyti laiko, būtent kada kuris randas susidarė. Jeigu tai būtų buvę pradinėje stadijoje, kol dar buvo žaizdos, tada galima vertinti ir atskirti ar ta žaizda senesnė nei šalia esanti. Praėjus maždaug metams ar daugiau laiko po susiformavusio rando, jie visi įgauna beveik vienodą išvaizdą – pasidaro visi balkšvi, susilygina su odos paviršiumi arba būna šiek tiek iškilę ir tarpusavyje morfologiškai nelabai besiskiria. Dėl to negalima nurodyti konkretaus laiko, tik galima pasakyti, kad tai yra senas sužalojimas, padarytas virš metų laiko. Prieš kiek metų negalima pasakyti. Kad vienu trauminiu poveikiu buvo padaryti sužalojimai, nurodė, įvertinusi tai, kad randai yra netoli vienas kito ir toje pačioje lokalizacijoje, ir nežinodama kaip atrodo traumuojantis daiktas, įrankis, kuriuo buvo padaryta, kokios buvo tikslios aplinkybės. Jeigu turint omenyje, kad visi sužalojimai, randai padaryti vienu metu, tai pagal tai, kaip jie išsidėstę, neatmeta galimybės, kad jie galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, vienu veiksmu atsiradęs trauminis poveikis. O kaip atsirado papildomi, šalia esantys mažesni sužalojimai, tai galėjo būti vienas veiksmas, bet galbūt dėl pačio pjūklo krypties, judėjimo pasikeitimo krypties, galėjo atsirasti papildomi sužalojimai. Tokia galimybė negali būti atmesta. Neatmetama galimybė, kad galėjo būti sužalota pjūklu, nes randai yra linijiniai. Su linijine rando forma sugyja linijinė žaizda, o linijinės žaizdos gali būti padarytos pjaunančių savybių turinčiais daiktais, tame tarpe ir pjūklu. Negalima išskirti, koks būtent ten buvo daiktas, tiesiog pagal įvykio aplinkybes patvirtino, kad galėjo būti pjūklas, kaip nurodyta įvykio aplinkybėse, kad tikrai nėra randas, kuris susidaro po nudegimų, operacijų ar kitokių įvykių, kurie tikrai būtų kategoriškai atmesti. Atmetus pjūklą, buvo galima padaryti sužalojimus, bet kokiu kitu daiktu, kuris turi aštrų kraštą – peilis, stiklo šukė. Negalima išskirti jokio konkretaus daikto vien iš tų randų išvaizdos. Iš rando negalima nustatyti ar sužalojimas padarytas vinukais, ar pjūklo dantukais, tai neįmanoma. Nurodė, jog jeigu užduotyje nebūtų nurodyta, kad sužalojo pjūklu, pasižiūrėjus į randus negalėtų pasakyti jų atsiradimo kilmės. Jeigu būtų klausimas, ar šitie sužalojimai, tie randai galėjo atsirasti, pvz. lipant per išdaužtą langą, kontaktuojant su lange esančiais vinukais, atsakė, kad galėjo.
Nepilnametė liudytoja J. G. į teisiamąjį posėdį kviesta nebuvo, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti liudytojos J. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad V. D. ir E. M. buvo podukros. Jų santykiai ne kokie. E. ir V. jis nepatiko. Yra buvę, kai E. jai pasakojo, kad jis prisigėrė, atėjo pas ją ir atsigulė į jos lovą. Jis apsikabino ir pradėjo ją liesti. E. pabėgo. Apie tai pasakojo jai 2014 ar 2015 metais. Yra pasakojusi, kaip jos mama buvo išvažiavusi pas gimines į kitą miestą ir ten pasiliko nakvoti, o jis bandė ją išprievartauti ir ji iššoko per langą. Pasakojo maždaug tais pačiais metais, gal 2014 m., 2015 m. pasakojo, kad jis turi vaizdo įrašų su nepilnametėmis ir buvo atradusi savo nuotraukų, kaip persirenginėja. V. pasakojo, kad nelabai gerai su juo sutaria. Jis neteisingai su ja elgiasi. Kai atsikraustė į kaimą, jis yra bandęs ją nugirdyti. Kai ji buvo 14 metų, pasiūlė nugirdyti, sakė, kad mamai nieko nesakys ir tada ji pabėgo pas sesę. Ji apie tai pasakojo 2015 m. - 2016 m., kai E. su jais nebegyveno. Pasakojo, kad kai jos persirenginėdavo, tai jis drąsiai ateidavo į kambarį ir visaip elgdavosi. V. sakė, kad buvo labai nesmagu, kad pykdavo. E. sakė, kad buvo pasibaisėjus. V. sakė, kad M. siūlė jai pinigų, siūlė pabandyti, gal 50 eurų ar litų, bet V. atsisakė ir išgrūdo jį iš kambario. Dažnokai pas V. lankydavosi, nes yra geriausios draugės. Kai ateidavo, tai namuose būdavo M., bet jis būdavo užsidaręs, kaip kad jo nebūtų. Pati tai nelabai pastebėjo jo netinkamo elgesio. Jis nesąžiningai elgėsi, nes kai jos ką nors padarydavo, tai jis sakydavo, kad nubaus. Yra buvę kai M. ir V. susipyko, susigrūmė ir juos išskyrė mama. Nežino, gal prieš kokius 4 metus. Ji su M. nebendraudavo. Nėra lindęs prie jos. E. sakė, kad jis prisigėrė, įsiveržė į jos kambarį, bandė persiversti ir ji iššoko per langą. V. M. siūlė pabandyti vartoti alkoholį, prisigerti ir sakė, kad niekam nesakys. Jos sakė, kad įvykiai prasidėjo kai jos gyveno kitur, ir kai jos gyveno kaime. Kai gyveno kitur, gal buvo kokie 2011 m. Nežino ar jos kam nors daugiau dar pasakojo apie šiuos įvykius. Yra mačiusi vieną kartą, kai M. su V. stumdėsi, nusirideno į kitą kambarį, ir tada mama ėjo juos skirti. Ji dar ir pati jam apie tai pasakojo, apie M. smurtą. Yra buvę, kad lūpą persiskėlus. Po to įvykio turėjo mėlynes ant rankų, lūpa perskelta. Ji pati pasakojo apie smurtą nuo M.. V. nėra rodžiusi ar užsiminusi apie kokius sužalojimus iš kitų M. smurto proveržių. Kai M. buvo užgulęs V. ir bandė išprievartauti ir kai M. siūlė pasimylėti už pinigus yra skirtingi įvykiai. Gal tarp tų įvykių buvo 4 - 5 metų skirtumas. Po pinigų pasiūlymo jis nieko jai daugiau nedarė, užtrenkė duris ir išėjo iš jos kambario. Jai atrodo, kad tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini), o kai buvo užgulęs, tai negali pasakyti, bet gyveno šeimoje. Šeima gyveno ne jų kaime, pavadinimo nežino. Kai jie gyveno kaime, tai ji juos pažinojo, bet kai jie gyveno kitur, tai jų nepažinojo. V. apie užgulimą jai pasakojo, kai įvykis buvo įvykęs prieš kelias dienas. Nežino kokiame kaime gyveno V., kai jis buvo ant jos užgulęs. Jai atrodo, kad nebuvo (duomenys neskelbtini) kaime tas įvykis. (duomenys neskelbtini) kaime buvo tas įvykis, kai bandė ją prigirdyti. Be tų dviejų paskutinių įvykių V. jai nelabai pasakojo kas vyko (duomenys neskelbtini). Nežino, ar M. rodė joms pornografinio turinio medžiagą, bet sakė, kad kai K. gulėjo šalia, tai matė pas jį telefone. (I t., b. l. 190-191).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2018 m. sausio 18 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad V. M. pranešė apie tai, kad laikotarpyje nuo 2008 m. iki 2016 metų įvairiose gyvenamosiose vietose jos sutuoktinis V. M. seksualiai priekabiavo ir tvirkino jos dukras iš pirmos santuokos E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. D., gimusią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12);
2018 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kur buvo tvirkinama nukentėjusioji V. D., gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 50-56);
Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 21 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelės matyti, kad nukentėjusioji V. D. parodė kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ji sėdėjo žiūrėdama televizorių ir kaip šalia jos atsisėdo kaltinamasis V. M. bei kaip ją atsistojusią jis suėmė už nugaros pusės abiem rankomis; kaip suėmęs ją rankomis krūtinės srityje patraukė link savęs ir atsisėdo ant jos sesers K. M. lovos bei kaip ji patraukė jo rankas ir išsilaisvino (t. 1, b. l. 77-83);
Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 14 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelės matyti, kad nukentėjusioji V. D. parodė malkinės, esančios ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), vidų, kur kaltinamasis V. M. 2014 m. rudenį metė į ją pjūklą (t. 1, b. l. 106-110);
Iš byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvados Nr. G2971/2018 (01) matyti, kad nukentėjusiajai V. D. nustatyti odos randai nugaros juosmeninės dalies kairėje, kurie susidarė daugiau nei prieš vienerius metus galimai tiriamosios nurodytu būdu ir laiku, t. y. suduodant pjūklu į nugaros sritį. Pagal randų pobūdį neatmetama galimybė, kad jie galėjo susidaryti pjūklo danteliams kontaktuojant su nugaros oda, randai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; odos randai nugaroje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 117-118);
Iš byloje esančio 2018 m. vasario 5 d. ieškinio dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) matyti, kad V. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas patvirtinti sutuoktinių V. M. ir V. M. separaciją nuo 2016 m. sausio 1 d.; nustatyti nepilnametės dukters K. M. gyvenamąją vietą su V. M.; priteisti iš atsakovės V. M. 100 Eur išlaikymą dukrai K. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti V. M. automobilį „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertės; įsipareigojimą kreditoriui (duomenys neskelbtini), kredito sumai 1150,63 Eur pripažinti ieškovo asmenine prievole (t. 1, b. l. 151-153);
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. M. 2015 m. gegužės 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 3 d. dėl to, kad nepilnametė dukra V. D., neturėdama 16 metų, negyvenamajame name radusi vaistų, juos vartojo be gydytojo paskyrimo; 2015 m. gegužės 25 d. ir 2016 m. balandžio 12 d. bausta pagal ATPK 175 straipsnį dėl nepilnametės dukters V. D. atlikto chuliganizmo ir tyčinio suaugusio asmens garbės ir orumo žeminimo; 2015 m. gruodžio 15 d. bausta dėl ATPK 185(6) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nes nepilnametė dukra V. D. mokykloje pertraukos metu rūkė elektroninę cigaretę (t. 1, 154-157; t. 2, b. l. 147-148);
Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. D. 2017 m. birželio 7 d. bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnio 1 dalį dėl alkoholio vartojimo, neturint reikalingo amžiaus, 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. vasario 7 d., 2018 m. kovo 10 d., 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. spalio 10 d. bausta pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį už važiavimą autobusu ar troleibusu be bilieto, 2018 m. gruodžio 4 d. bausta pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį dėl transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės (t. 1, b. l. 158-162; t. 2, b. l. 149-152);
Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad E. B. 2018 m. balandžio 26 d. padarė mažai pavojingą veiką (važiavo dviračiu be liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, dviračio priekyje nedegė baltos, gale – raudonos spalvos žibintai), pareikšta pastabą (t. 2, b. l. 146);
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018 m. birželio 8 d. rašto Nr. SV3-56 „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, kad 2007-2010 m. (duomenys neskelbtini), V. M. ir V. M. šeima registruota nebuvo, apie faktinę gyvenamąją vietą seniūnija žinių neturi (t. 1, b. l. 166);
Žemesnės instancijos teismas
iš 2018 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnas užfiksavo, kad paskambinęs Anglijoje gyvenantis V. M. brolis S. G. nurodė, kad prieš kelerius metus žiemos metu važiuojant su draugu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pas E. B., paskambino V. D. ir pasakė, kad susipyko su patėviu V. M. bei paprašė nuvežti pas seserį E. B.; nei E. B., nei V. D. apie netinkamą patėvio elgesį jam nieko nėra pasakojusios, taip pat ir pati V. M.; pastaroji blogai apie vyrą pradėjo kalbėti, kai su juo išsiskyrė, neteikė išlaikymo dukrai K. ir pareiškė, kad pats nori ją auginti (t. 2, b. l. 3);
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso R. Z., T. R. ir E. Z. (t. 2, b. l. 6);
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 12 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą pas V. M., adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris „Dell“ su maitinimo laidu ir valdymo pelyte „Westrom“ bei mobilaus ryšio telefonas „My Phone L-line“ su SIM kortele „Tele2 Pildyk“ ir microSD atminties kortele „Kingston“ (t. 2, b. l. 12-16);
2018 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. 40-(757)-IS1-766-(13.2) nurodyta, kad ištyrus mobilaus ryšio telefoną „my Phone L-line“ su jame rasta „Tele2 Pildyk“ SIM kortele ir microSD tipo atminties kortele „Kingston“, nebuvo rasta galimai pornografinio turinio dalykų (t. 2, b. l. 21-23);
Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad mobilaus ryšio telefonas „My Phone L-line“ su SIM kortele „Tele2 Pildyk“ ir microSD atminties kortele „Kingston“ grąžinti jų savininkui kaltinamajam V. M. (t. 2, b. l. 25-26);
2018 m. spalio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. 40-(750)-IS1-797-(13.2) nurodyta, kad tyrimo metu peržiūrėjus nešiojamo kompiuterio „Dell“ standžiajame diske esančius (tame tarpe ir ištrintus) paveikslėlių ir vaizdo tipo failus, galimai pornografinio turinio failų, kuriuose būtų pavaizduoti vaikai, bei jų platinimo požymių nerasta (t. 2, b. l. 31-33);
Iš byloje esančio 2018 m. spalio 26 d. nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad nešiojamasis kompiuteris „Dell“ su maitinimo laidu ir valdymo pelyte „Westrom“ grąžinti kaltinamajam V. M. (t. 2, b. l. 34-35);
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 6SD-2994 „Dėl E. B. ir V. D.“ nurodyta, kad V. M. šeima, kurioje augo nepilnametės E. B. ir V. D., dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros nuo 2002 m. balandžio 21 d. iki 2006 m. spalio 25 d. ir nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. liepos 1 d. buvo įrašyta į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai iki šiol teikiamos socialinės priežiūros paslaugos (t. 2, b. l. 130);
2018 m. gruodžio 13 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos 2018 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. 8SD-1037 „Dėl E. B. ir V. D.“ nurodyta, kad Molėtų savivaldybė neturi informacijos apie V. M. šeimoje augusių E. B. ir V. D. elgesį ir taikytas nuobaudas joms ar jų motinai, 2007-2010 metais V. M. šeima nebuvo įrašyta į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. 2, b. l. 131);
Iš byloje esančio 2019 m. sausio 8 d. viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos apie asmens gydymą matyti, kad V. D. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 2, b. l. 133);
Iš byloje esančio 2019 m. sausio 9 d. viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės rašto Nr. S-117 „Dėl informacijos ir medicininių dokumentų pateikimo“ matyti, kad V. D. Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre buvo gydyta nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 13 d., diagnozė: apsinuodijimas sukcinimidais ir oksazolidinedionais (T42.2); kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8); Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais, neklasifikuojamais kitur (t. 2, b. l. 135);
Iš byloje esančio viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro 2018 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. 421 „Dėl informacijos ir medicininių dokumentų pateikimo“ matyti, kad V. M. yra Joniškio psichikos sveikatos centro pacientų registre, 2012 m. jai nustatytas Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, 2015 m. nustatytas Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas; V. D. 2015 m. nustatyta F.43.2 (adaptaciniai sutrikimai) (t. 2, b. l. 139);
Iš byloje esančios viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2019 m. sausio 10 d. pažymos apie asmens gydymą matyti, kad V. M. nuo 1996 m. sausio 15 d. iki 1996 m. sausio 26 d. tirtas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: psichopatija, šizoidinė forma (t. 2, b. l. 157);
Iš byloje esančio viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. sausio 15 d. rašto Nr. S-245-(1.16) „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad V. M. nėra Psichiatrijos klinikos pacientų registre (t. 2, b. l. 161);
Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės viešosios įstaigos Naujininkų poliklinikos 2019 m. vasario 6 d. rašto Nr. SR-115 „Dėl V. M.“ matyti, kad V. M. į viešosios įstaigos Naujininkų poliklinikos Psichikos sveikatos centrą nesikreipė (t. 2, b. l. 170);
2019 m. vasario 19 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 97TPK-55/2019 nurodyta, kad V. M., būdamas 18 metų amžiaus, greičiausiai dėl tinkamumo karinei tarnybai vieną kartą tirtas psichiatrijos stacionare Vilniaus psichiatrijos klinikoje nuo 1996 m. sausio 15 d. iki 1996 m. sausio 26 d., diagnozė: psichopatija, šizoidinė forma, kas šiuo metu atitiktų diagnozę: šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas (F60.1); asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad asmuo nėra psichiatrijos įskaitoje; kadangi praeityje V. M. nebuvo nustatyta lėtinių ar ūminių psichikos sutrikimų, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos metu bei šiuo metu, todėl skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 173);
Iš byloje esančios 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(436)-IS1-778 matyti, kad atlikus tyrimą kompiuterizuotu poligrafu „Lafayette LX 5000“, nustatyta teigiama išvada – taikant Jutos palyginimo zonos metodiką (UZCT testo metu), tiriamoji V. M. į jai šiame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą (t. 2, b. l. 198-199);
Iš byloje esančios 2019 m. vasario 11 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(433)-IS1-747 matyti, kad atlikus tyrimą kompiuterizuotu poligrafu „Lafayette LX 5000“, nustatyta teigiama išvada – taikant Jutos palyginimo zonos metodiką (UZCT testo metu), tiriamoji V. D. į jai šiame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą (t. 3, b. l. 6-7);
Iš byloje esančios 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(557)-IS1-801 matyti, kad atlikus tyrimą kompiuterizuotu poligrafu „Lafayette LX 5000“, nustatyta teigiama išvada – taikant Jutos palyginimo zonos metodiką (UZCT testo metu), tiriamasis V. M. į jam šiame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą (t. 3, b. l. 13-14);
Iš byloje esančio 2019 m. kovo 1 d. akistatos protokolo matyti, kad liudytojos V. M. ir kaltinamojo V. M. akistatos metu jų parodymuose esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (t. 3, b. l. 22-24);
Iš byloje esančio 2019 m. kovo 1 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusiosios V. D. ir kaltinamojo V. M. akistatos metu jų parodymuose esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (t. 3, b. l. 26-28);
Iš byloje esančio Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. gruodžio mėnesio rašto „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, kad V. M. buvo teikiamas ambulatorinis gydymas: 2008 m. balandžio 11 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre ir VšĮ Ukmergės ligoninėje, 2008 m. balandžio 15, 18, 22 dienomis VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. balandžio 23, 25 dienomis – VšĮ Ukmergės ligoninėje, 2008 m. gegužės 26 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. birželio 16 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre ir VšĮ Ukmergės ligoninėje, 2008 m. birželio 27 d., 2008 m. liepos 14 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. liepos 23 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, 2008 m. liepos 25 d., 2008 m. rugsėjo 1, 12, 26 dienomis VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. spalio 13 d. VšĮ Ukmergės ligoninėje, 2008 m. spalio 20 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. lapkričio 3 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, VšĮ Ukmergės ligoninėje ir VšĮ Molėtų rajono greitosios medicinos pagalbos centre, 2008 m. lapkričio 13 d. VšĮ Molėtų ligoninėje, 2009 m. sausio 30 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre; V. M. gydyta stacionare nuo 2008 m. lapkričio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 8 d.; M. D., gimusi (duomenys neskelbtini), ambulatoriškai gydyta 2008 m. sausio 25 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre ir VšĮ Ukmergės ligoninėje, 2008 m. vasario 11 d., 2008 m. balandžio 15 d., 2008 m. gegužės 5 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. gegužės 13 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, 2008 m. birželio 16, 27 dienomis, 2008 m. rugsėjo 16 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. spalio 6, 28 d. dienomis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, 2008 m. lapkričio 4, 17, 24 dienomis VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. lapkričio 24 d. VšĮ Ukmergės ligoninėje, 2008 m. lapkričio 26 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, 2009 m. sausio 19 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2009 m. sausio 22 d., 2009 m. vasario 13 d., 2009 m. kovo 24 d. VšĮ Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centre; M. D. gydyta stacionare VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki 2008 m. gegužės 20 d. ir nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2008 m. spalio 10 d. (t. 4, b. l. 17-18).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnyje (veika dėl E. B. (buvusios B.) ir V. D. tvirkinimo)
Pagal BK 153 straipsnį (BK redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d.) atsako tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui: demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. Tvirkinimo veiksmų formos gali būti labai skirtingos, viena iš jų – mažamečio kūno lietimas, glostymas ir pan.
Teismas vertindamas teisiamajamame posėdyje ištirtus įrodymus, epizoduose dėl mažamečių E. B. (B.) ir V. D. tvirkinimo, grupuoja juos į tokias grupes: a) įrodymai, kurie netvirtina kaltinamojo V. M. kaltės – tai kaltinamojo V. M. parodymai; b) įrodymai, kurie patvirtina kaltinamojo V. M. kaltę – tai nukentėjusiųjų E. B. (B.) ir V. D. parodymai, liudytojos V. M. parodymai; c) įrodymai, kurie nei patvirtina nei paneigia kaltinamojo kaltės – tai liudytojų A. S., N. V., J. G. ir R. G. parodymai.
Kaltinamasis V. M. savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino visiškai, nurodydamas, jog visa ši baudžiamoji byla, tai jo sutuoktinės V. M. kerštas dėl jo paduoto ieškinio teismui, kuriuo jis prašė nustatyti su juo jo dukros K. M. gyvenamąją vietą. Teismas kaltinamojo parodymus neigiant nusikaltimo padarymą vertina kritiškai, kaip gynybos priemonę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad V. M. su nurodytu ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. vasario 9 d. pateikdamas ieškinį (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys iš civilinės bylos Nr. 2-3549-874/2018), kai V. M. pareiškimu į policiją dėl jos dukrų tvirkinimo kreipėsi 2018 m. sausio 18 d. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo argumentus, kad jeigu tokie įvykiai būtų buvę, atsižvelgiant į V. M. elgesį, kad ji gina savo dukras ir kreipiasi į policiją, jis jau būtų buvęs patrauktas atsakomybėn anksčiau, nes atsižvelgiant į nukentėjusiųjų amžių nusikalstamos veikos padarymo metu (jos buvo mažametės 13 ir 8 metų amžiaus) bei tai, kad tvirkinamieji veiksmai vyko šeiminėje aplinkoje, tiek nukentėjusiųjų, tiek ir V. M. psichologinę bei materialinę priklausomybę nuo kaltinamojo, nes nurodytu laikotarpiu V. M. niekur nedirbo, šeima gyveno iš kaltinamojo gaunamų pajamų.
Tiek nukentėjusioji E. B. (B.), tiek ir V. D. patvirtino esmines faktines aplinkybes. E. B. (B.) nurodė, kad jos mamai V. M. išvykus gimdyti K. M. kaltinamasis nakties metu ją ne vieną kartą nešėsi pas save į lovą, gulėjo ją apkabinęs, glostė jos kūną, vėliau jau gyvenant, antrame name, (duomenys neskelbtini) kaime liesdavo jai kojas, rankas, pilvą, kaklą, bandydavo ir krūtinę liesti, bet ji neleisdavo, sakydavo, kad rėks; ateidavo į jos kambarį, guldavosi į jos lovą, apsikabindavo. V. D. nurodė, jog jiems gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, antrame name, V. M. gulėdamas šalia esančioje jos lovoje, kai ji gulėjo vienoje lovoje su seserimi E., vieną naktį tris kartus kišo ranką jai tarp kojų ir per kelnaites lietė jos lytinius organus, ji patraukdavo jo ranką, o po kurio laiko jis vėl ten ją kišo prie jos lytinių organų. Teismas nukentėjusiųjų parodymus laiko patikimais. Nukentėjusiosios E. B. (B.) ir V. D. parodymus apie 2008 – 2009 metais vykusius įvykius davė po dešimties metų, tokius kokie jie yra išlikę jų prisiminimuose. Abejoti šių parodymų teisingumu, ar tuo, jog praėjus dešimties metų terminui nukentėjusiosios negali teisingai atkurti buvusių įvykių, teismas neturi pagrindo, nes nukentėjusiosios tiksliai nupasakojo kaip atrodė jų kambariai kai gyveno viename ir kitame name, kuriame name jų atžvilgiu buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai. Nukentėjusiųjų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs. E. B. (B.) apklausta ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, kada ir kokius tvirkinamuosius veiksmus jos atžvilgiu atliko kaltinamasis, apibūdino jo elgesį ne tik kaltinime nurodytu laikotarpiu, bet ir vėliau, apibūdino savo savijautą, kaip ji jautėsi kai kaltinamasis liesdavo jos kūną, guldavosi šalia į lovą, apsikabindavo ją. Tokius pat nuoseklius parodymus E. B. (B.) davė ir nagrinėjant bylą teisme. V. D. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, davė analogiškus parodymus, paveikslėlyje parodė savo kūno vietą, kurią jai lietė kaltinamasis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino visus ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus. Nukentėjusiosios tiksliai parodė, kokius konkrečius tvirkinamojo pobūdžio veiksmus ir kokiomis aplinkybėmis atliko kaltinamasis, parodė, kokio pobūdžio veiksmai jų supratimu seksualiniai ir netinkami jų atžvilgiu. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, nes jos parodymus davė įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pažymėtina, jog iš dalies nukentėjusiųjų parodymus patvirtino pats kaltinamasis. Kalinamasis nurodė, jog iš tikro šeima (duomenys neskelbtini) kaime gyveno dviejuose namuose, kad į antrąjį namą persikėlė gimus dukrai K., kai ši buvo visiškai maža. Jis neneigė, jog eidavo į mergaičių kambarį ir gulėdavo ten, tik teigė, jog tuo metu ten nukentėjusiųjų nebūdavo. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir liudytojos V. M. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Liudytoja patvirtino, jog iš dukrų jai buvo žinoma, kad jos sutuoktinis netinkamai elgiasi jos dukrų atžvilgiu, tvirkina jas, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų tokį jo veikimą. Liudytoja nurodė kalbėjusi su sutuoktiniu, kad jis nelįstu prie mergaičių, vėliau dėl to kildavo konfliktai, šis pasižadėdavo taip nebesielgti. Pripažintina, kad liudytojos parodymai, pasakojant apie skirtingus epizodus bei jos šeimos gyvenimo laikotarpius, yra chaotiški, tačiau jie iš esmės patvirtina visas esmines faktines nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes. Kaip minėta, tvirkinimo veiksmai - tai seksualiniai veiksmai galintys sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi. Kaltinamojo, nukentėjusiosios E. B. (B.) kūno lietimas, glostymas, apkabinimas gulint kartu lovoje, bei kaltinamojo rankos kišimas mažametei nukentėjusiajai V. D. tarp kojų, lietimas jos lytinių organų, laikytini kaltinamojo seksualiniai ir tvirkinamieji veiksmai, atlikti nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis atlikdamas šiuos veiksmus nukentėjusiosioms, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, žinojo, kad nukentėjusiosios yra mažametės. Kiekvienas pakaltinamas ir sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, asmuo gali suvokti tokių veiksmų neatitikimą baudžiamajam įstatymui, o apsisprendimas atlikti tokius veiksmus leidžia daryti išvadą, kad buvo veikiama tiesiogine tyčia.
Prokurorės, kaltinamojo V. M. nusikalstami veiksmai, atlikti 2008 – 2009 metais nukentėjusiųjų E. B. (B.) ir V. D. atžvilgiu buvo kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai. Ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad nukentėjusiųjų seksualiniai tvirkinamieji veiksmai buvo padaryti per laikotarpį nuo 2008 metų pabaigos iki 2009 m. kovo 13 d. (nukentėjusiosios E. B. (B.) atžvilgiu ir 2009 metų pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, po šeimos persikėlimo į antrąjį namą (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios V. D. atžvilgiu. Teismas sprendžia, kad V. M. padarytos veikos atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius, nes tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas atskirai paėmus, paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia). Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad V. M. padarytas seksualinio tvirkinimo nusikalstamas veikas jungė bendra tyčia, gauti seksualinį pasitenkinimą tvirkinant mažametes podukras, todėl yra pagrindas jas laikyti ne dviejų nusikaltimų sutaptimi, o tęstine nusikalstama veika. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 153 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nusikalstama veika baigta atlikus tvirkinimo veiksmus, nepriklausomai nuo jų poveikio mažametėms nukentėjusiosioms.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu tikslinant nusikalstamos veikos padarymo laiką buvo nustatytos papildomos aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos padarymo laiku. Dėl to teismas patikslina kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo laiką, kad mažametę E. B. (B.) V. M. tvirkino laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 3 d. iki 2009 m. kovo 13 d., nes nukentėjusioji E. B. (B.) nurodė, jog pirmasis jos atsiminimas, kad V. M. netinkamai lietė ir glostė jos kūną yra mamai išvykus gimdyti sesers K., t. y. (duomenys neskelbtini) iki datos kai E. B. (B.) sukako keturiolika metų. Teismas taip pat patikslina ir nusikalstamos veikos V. D. atžvilgiu padarymo laiką, kad V. M. tvirkino mažametę V. D. (duomenys neskelbtini) metų pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio metu nenustatyta, nes nukentėjusioji nurodė, kad V. M. lietė jos lytinius organus, kai jai buvo 8 – 9 metai, jau gyvenant antrame name (duomenys neskelbtini) kaime. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo, tiek ir liudytojos V. M. parodymus, kad šeima į kitą namą (duomenys neskelbtini) kaime persikėlė po dukros K. gimimo, jai esant kūdikiui, tai gali būti (duomenys neskelbtini) pradžioje ir (duomenys neskelbtini) kaime gyveno iki 2010 metų. Nusikalstamos veikos laiko patikslinimas iš esmės nekeičia kaltinamajam pareikštų kaltinimų, kaltinamojo teisinės padėties nepasunkina ir nepažeidžia jo teisės į gynybą, nes E. B. (B.) atžvilgiu veika laikoma baigta, kai jai sukako 14 metų, o epizode dėl V. D. tvirkinimo kaltinamasis buvo kaltinamas ne kažkokį laikotarpį trukusiais tvirkinamaisiais veiksmais, o vienkartiniu veiksmu.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje (veika dėl V. D. tvirkinimo)
Kaltinamasis V. M. prokurorės taip pat buvo kaltintas padaręs dvi nusikalstamas veikas V. D. atžvilgiu, t. y., kad laikotarpyje nuo 2013 metų pradžios iki 2014 metų pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tvirkino mažametę nukentėjusiąją V. D., gimusią (duomenys neskelbtini), lietė rankomis jai per rūbus krūtinę, ir 2015 m. gruodžio 24 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų V. D., siūlydamas 50 eurų už pasimylėjimą, apkabindamas rankomis ir versdamas į 1ovą, ranka liesdamas nukentėjusiosios V. D. krūtinę ir bandydamas kišti ranką po marškinėliais, tokiais savo veiksmais siekė sužadinti nepilnametės nukentėjusiosios V. D. norą lytiškai santykiauti.
Kaip minėta šiame nuosprendyje anksčiau, baudžiamosiose bylose dėl asmens seksualinio apsisprendimo laisvės, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad keli nusikalstami veiksmai (lytinio santykiavimo, lytinės aistros tenkinimo ar tvirkinamieji), jei jie atlikti kelis kartus su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, vertinami kaip vienas tęstinis veiksmas. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienu tęstiniu nusikaltimu laikomos (esant kaltininko vieningai tyčiai) ir tokios nusikalstamos veikos, kurių paskutinysis epizodas nutolęs nuo pirmojo net ne dienomis, o mėnesiais ir metais, jeigu tas pats kaltininkas atlieka nusikalstamus veiksmus (šiuo atveju tvirkinamuosius) tai pačiai nukentėjusiajai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. M. nuketėjusiosios V. D. atžvilgiu veikė vieninga tyčia, atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus tiek jai esant mažametei, t. y. iki 14 metų amžiaus, tiek ir vėliau, V. D. sulaukus 15 metų, todėl teismo nuomone V. M. 2013 – 2014 metais ir 2015 m. gruodžio 24 d. padarytos veikos atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius, ir kvalifikuotinas kaip vienas tęstinis nusikaltimas.
Pagal BK 153 straipsnį (BK redakcija galiojusi nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2014 m. kovo 24 d.) atsako tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Kaip minėta anksčiau, mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui: demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. Tvirkinimo veiksmai - tai seksualiniai veiksmai galintys sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi.
BK 153 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d.) yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). BK 153 straipsnyje numatytas jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas baudžiamosios teisės teorijoje apibrėžiamas kaip objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali būti kaltininko seksualiniai veiksmai, gašlavimas vaiko atžvilgiu siekiant sukelti susijaudinimą, dirginant savo lytinius organus ar kitas kūno dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje.
Kaip ir pirmos nusikalstamos veikos, kuri aptarta šiame nuosprendyje, atveju, kaltinamasis V. M. savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino visiškai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, sprendžia, jog kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra įrodyta visiškai. Kaip ir pirmu atveju, teismas kaltinamojo parodymus neigiant nusikaltimo padarymą vertina kritiškai, kaip gynybos priemonę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo V. M. kaltę, dėl V. D. tvirkinimo – tai nukentėjusiosios V. D. parodymai, nukentėjusiosios parodymai duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojų E. B. (B.), V. M. parodymai, šalutiniai įrodymai, patvirtinantys V. M. kaltę – A. S., N. V., J. G. ir R. G. parodymai.
Nukentėjusioji V. D. davė teismui išsamius parodymus, dėl jos atžvilgiu atliktų tvirtinamųjų veiksmų, kokiu maždaug laikotarpiu ir kokie tiksliai veiksmai buvo atlikti. Nukentėjusioji tiksliai nurodė su kokiu įvykiu yra susijęs nusikalstamos veikos padarymo laikas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu V. D. teigė, jog įvykis, kai kaltinamasis jai davė gerti alkoholio, po to užspaudė jai kaklą ir jai nukritus abiem rankomis lietė jos krūtine, vyko gyvenant (duomenys neskelbtini), kai mama su sesėmis buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), į kapines. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, jog šis įvykis galėjo vykti vasaros laiku, nes tuo metu nereikėjo eiti į mokyklą (t. 1, b. l. 96). Faktiniai byloje esantys duomenys patvirtina, kad šeima į (duomenys neskelbtini) galėjo atsikelti 2012 metais, nes pagal duomenis iš Sodros duomenų bazės, kaltinamasis (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2012 m. balandžio 23 d. (t. 2, b. l. 44-45). Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek teisme parodė, kad tą konkretų vakarą kaltinamasis ne tik lietė jos krūtinę, tačiau ir gulėsi kartu su ja į lovą, buvo apsikabinęs nukentėjusiąją. Toks kaltinamojo elgesys, kai pasinaudodamas bejėgiška nepilnametės, apsvaigusios nuo alkoholio, būkle jis rankomis lietė nukentėjusiosios V. D. krūtinę laikytinas tvirkinamaisiais veiksmais. Nors kaltinimas dėl nurodyto epizodo suformuluotas kaip vienkartinis tvirkinimo veiksmas, viena kartą rankomis liečiant nukentėjusiosios krūtinę, tačiau nukentėjusiosios parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis tą vakarą atliko ir kitus tvirkinamuosius veiksmus V. D. atžvilgiu, t. y. gulėjo apkabinęs, lietė ir kitas mažametės kūno dalis. Kaip jau minėta anksčiau nukentėjusioji V. D. šioje byloje buvo apklausta iš viso tris kartus, du kartus ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme. Nukentėjusiosios duoti parodymai yra nuoseklūs, jie nėra chaotiški.
Abejonių dėl kaltinamojo kaltės 2015 m. gruodžio 24 d. atlikus tvirtinamuosius veiksmus nukentėjusiosios V. D. atžvilgiu, teismui taip pat nekyla. Kaltinamojo kaltė dėl šio epizodo yra įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, parodymų patikrinimo metu šie parodymai buvo patikrinti. Taip pat, kaltinamojo kaltė dėl šio epizodo įrodyta liudytojų E. B. (B.), V. M. ir N. V. parodymais. Nukentėjusioji apie šį įvykį taip pat byloje davė išsamius parodymus, kurie yra nuoseklūs. Nukentėjusioji papasakojo ir parodymų patikrinimo metu parodė, kur, kokiu būdu ir kokius veiksmus atliko V. M.. Parodė, kad tą vakarą ji grįžo namo, žiūrėjo televizorių, o M. grįžo stipriai išgėręs. Atsisėdo ir pradėjo ją kalbinti, siūlyti 50 Eur, kad ji sutiktų su juo pasimylėti, sakydamas, kad duosiu 50 Eur, kad visiems duodi ir man duok. Ji atsakė, kad ne. Sėdėdama ant lovos krašto stojosi ir jis stodamasis apglėbė ją iš nugaros ir pradėjo versti ją ant mažosios sesės lovos. Ji pradėjo rėkti, bet jis nepaleido, bandė užkišti ranką, palietė krūtinę per marškinėlius, ji rėkdama išsilaisvino atlauždama rankas ir išbėgo lauką. Tokie kaltinamojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. siūlymas podukrai lytiškai santykiauti, jos apkabinimas, bandymas paguldyti į lovą, pakišti ranką po rūbais, atitinka teismų praktikoje nurodytus tvirkinamuosius veiksmus. Teismo vertinimu, tokie V. M. veiksmai neabejotinai galėjo sukelti 15 metų mergaitei lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmai pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011). Teismo nuomone, kaip netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys V. M. kaltę atlikus tvirkinamuosius veiksmus V. D. atžvilgiu 2015 m. gruodžio 24 d., yra liudytojų V. M., E. B. (B.), N. V. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Visi nurodyti liudytojai patvirtino, jog tą vakarą nukentėjusioji jiems skambino ir nurodė, kad M. lindo prie jos, bandė išprievartauti, siūlė pinigų už pasimylėjimą. Tiek V. M., tiek E. B. parodė, kad po to įvykio V. verkdama atvažiavo pas E. B., papasakojo M. elgesį su ja. Tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų parodymai suponuoja teismui išvadą, jog kaltinamasis atliko tvirkinamuosius veiksmus nukentėjusiosios V. D. atžvilgiu. Nors kaltinamasis nurodo, kad tą 2015 m. gruodžio 24 d. jis buvo namuose kartu su sutuoktine V. M. ir vaikais, šventė Kūčias, kad šeimoje viskas buvo gerai, tokius jo parodymus paneigia, tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų parodymai. Tai, kad kaltinamasis kitą rytą, kaip nurodė pats, išvyko gyventi pas savo mamą į (duomenys neskelbtini), ir pas šeimą nebegrįžo, paneigia jo teiginius, jog visa šeima draugiškai šventė namuose. Paminėtina, kad vien ta aplinkybė, jog liudytoja V. M. ir nukentėjusiosios anksčiau dėl patirtų tvirkinimo veiksmų nesikreipė į teisėsaugos institucijas ar vaikų teisių apsaugos specialistus, kai šie įvykiai įvyko, nepaneigia pačių įvykių buvimo ir nemenkina nukentėjusiųjų parodymų.
Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes patikslina ir šios nusikalstamos veikos pradžią ir pabaigą, kad V. M. tvirkino mažametę V. D. laikotarpyje nuo 2013 metų vasaros pradžios iki 2014 metų vasaros pabaigos, nes ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta, kuriais metais buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai, tačiau pagal nukentėjusiosios parodymus, įvykis vyko vasaros laiku. Šis nusikalstamos veikos laiko patikslinimas, taip pat, iš esmės nekeičia kaltinamajam pareikšto kaltinimo esmės, kaltinamojo teisinės padėties nepasunkina ir nepažeidžia jo teisės į gynybą, nes kaltinamasis epizode dėl mažametės V. D. tvirkinimo buvo kaltintas dėl vieno konkretaus veiksmo.
Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo atlikti nukentėjusiosios V. D., liudytojos V. M. ir kaltinamojo (tuo metu įtariamojo) V. M. psichofiziologinis tyrimas poligrafu. Šių atliktų tyrimų išvadų teismas, vertindamas visus byloje surinktus įrodymus, nevertina ir jais nesivadovauja, nes pagal suformuotą teismų praktiką, tyrimas poligrafu nėra laikomas įrodymu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes, todėl atliekant tyrimą poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymų šaltiniui keliamų reikalavimų. Teismo nuomone, vien pagal tyrimo poligrafu gautas išvadas vienareikšmiškai vertinti, kurio proceso dalyvio – nukentėjusiosios, liudytojos ar kaltinamojo, parodymai yra ar nėra patikimi nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismas visiškai nepagrįstais laiko kaltinamojo gynėjos argumentus, išsakytus baigiamųjų kalbų metu, kad tiek pirmame (dėl E. B. (B.) tvirkinimo) epizode, tiek antrame (dėl V. D. tvirkinimo) epizode, yra nurodytas nekonkretus nusikalstamos veikos padarymo laikas (pabaigos data), kas užkerta kelią nustatyti ar nėra suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis, dėl ko baudžiamasis procesas turėtų būti nutrauktas. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d.) buvo numatyta, kad už neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą taikomas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Be to, pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma, t. y. yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnyje, padarymo laikotarpis teismo nustatytas nuo 2008 m. lapkričio 3 d. iki 2009 m. kovo 13 d. ir 2009 m. pradžioje, šeimai persikėlus gyventi į antrąjį namą (duomenys neskelbtini), tikslus laikas nenustatytas; antros nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, kurios padarymu pripažintinas kaltu kaltinamasis padaryta laikotarpyje nuo 2013 m. vasaros pradžios iki 2014 m. vasaros pabaigos, todėl laikytina, kad tarp pirmos ir antros nusikalstamų veikų padarymo nėra penkerių metų laikotarpio, dėl ko būtų galima taikyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1punkto b papunkčio nuostatas, ir laikyti, kad yra suėjusi nusikalstamos veikos senaties terminas. Nepagrįstais laikytini ir teiginiai, jog byloje suformuluoti neaiškūs kaltinimai, jog kaltinime negali būti formuluočių „daugiau kaip...“, nes šiuo klausimu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymo, galimos situacijos, kai tiksliai nustatyti visų nusikalstamų veiksmų yra neįmanoma, ypač, kai tokie veiksmai būna atlikti prieš mažamečius. Nepašalintos abejonės dėl tikslios nusikalstamų veikų apimties tokiose baudžiamosiose bylose neužkerta kelio baudžiamosios atsakomybės taikymui, jei ištyrus įrodymus gali būti daroma patikima išvada, kad baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2014).
Dėl kaltinamojo gynėjos baigiamojoje kalboje išsakytų teiginių dėl proceso teisėtumo teismas pakartotinai nepasisako, nes visi motyvai dėl keliamo klausimo buvo išdėstyti 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (veika dėl V. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo)
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mažamečio mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį sukeliant mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, arba tie patys veiksmai atlikti kankinant nukentėjusį asmenį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą.
Kaltinamasis V. M. ir dėl šios nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino visiškai, nurodė, jog tokio įvykio nežino, kaip ant nukentėjusiosios V. D. nugaros atsirado sužalojimai negali pasakyti. Neigė kada nors metęs pjūklą į V. D. nugarą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ant V. D. nugaros dešinėje pusėje nustatyti du odos randai, kurie susidarė daugiau nei prieš metus laiko, iki kada buvo atliekamas tyrimas. Odos randai nugaroje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog randai yra atsiradę kai V. M. 2014 m. rudenį, malkinėje, (duomenys neskelbtini), į ją metė rankinį pjūklą. Nurodė, jog pjūklas kliudė nugarą, pjūklo dantukai sulindo į odą, bėgo kraujas. Į medicinos darbuotojus tuo metu nesikreipė. Nukentėjusiosios V. D. parodymus patvirtina ir liudytojos V. M., tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek ir liudijimas teisme. Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad M. konfliktuodavo su V., dėl tos pačios priežasties, dėl lietimo. V. nepasiduodavo jo valiai, o jam nepatikdavo jos atsikirtimai. Yra metęs jai į nugarą pjūklą, nurodė, jog buvo trys žaizdos. Į gydytojus dėl to nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu V. M., taip pat, buvo parodžiusi, kad gyvenant (duomenys neskelbtini), M. į V. metė pjūklą, nurodė, kad jie pastoviai mušdavosi, M. yra rovęs jai plaukus. Netiesiogiai nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos J. G. parodymai, patvirtinantys nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, dėl jos konfliktiškų santykių su kaltinamuoju M., kad jie mušdavosi, stumdydavosi, kad yra mačiusi jų grumtynes, kai juos išskyrė M.. Nukentėjusiosios V. D. parodymus patvirtina tiek specialisto išvada dėl jai nustatyto kūno sužalojimo, tiek teisme apklaustos specialistės J. B. parodymai. Specialistė teismo posėdžio metu patvirtino savo duotą išvadą, jog ant nukentėjusiosios nugaros susidarę randai yra linijinio pobūdžio, tos pačios krypties, lygiagretūs, todėl tikėtina, kad galėjo susidaryti pjūklo danteliams kontaktuojant su nugaros oda. Specialisto išvadoje nurodoma ir specialistė tą patvirtino teismo posėdžio metu, jog ši išvada nėra kategoriška, kad randai padaryti būtent tokiu daiktu, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad sužalojimai V. D. galėjo būti padaryti kitoje vietoje, kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis. Teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo parodymus, kad V. D. galėjo susižaloti 2015 m. kovo mėnesį, kai buvo įlindusi į apleistą vaistinę (duomenys neskelbtini) ir ten prigėrusi vaistų, nes byloje esantis rašytinis įrodymas – medicininis išrašas, kuriame nurodoma, kad V. D. buvo nustatytas apsinuodijimas vaistais, dėl ko ji buvo gydyta Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 13 d., nepatvirtina, jog V. D. būtų diagnozuoti kiti kūno sužalojimai. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes 2014 m. metų rudenį nukentėjusioji V. D., gimusi (duomenys neskelbtini), dar buvo mažametė, jai padaryti kūno sužalojimai vertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, todėl įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. M. kaltės padarius BK 153 straipsnyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnyje, padarymo (mažamečių E. B. (B.) ir V. D. tvirkinimo) laikytina tai, kad veika padaryta asmeniui, kuris buvo bejėgiškos būklės (nes nukentėjusiosios dėl savo mažametystės buvo bejėgiškos būklės) (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Skirdamas kaltinamajam V. M. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (padaryti baigti, du nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, taipogi kaltinamojo asmenybę: ankščiau neteistas (t. 2, b. l. 36-37), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 38-39), yra dirbantis. Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jog dėl nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino, nesigaili, nuo jo veiksmų nukentėjusiųjų neatsiprašė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 153 straipsnyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai), vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu V. M. skiriant įpareigojimą – per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės termino vidurkio ir maksimumo, laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu V. M. skiriant įpareigojimą – per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą V. M. skirtina vieną iš alternatyvių (galiojančioje įstatymo redakcijoje) straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – baudą, jos dydį nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos nustatymo minimumui (BK 3 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, dalimis, ir 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio ir visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę ir pridedant visą paskirtą baudą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. M. nustatytinas keturių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
V. M. 2018 m. balandžio 3 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo (t. 3, b. l. 86-87).
Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji grindė, tuo, jog jos atžvilgiu buvo padaryti nusikaltimai, ji byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja. Padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 5000 Eur, įvertinusi įvykdytų nusikaltimų pobūdį, nukentėjusiosios pakankamai jauną amžių, ją supusią socialinę aplink, netrumpalaikę neigiamų padarinių įtaką jos asmenybės formavimuisi, jos požiūriui į vyro ir moters santykius, jai sukeltą fizinį skausmą, patirtus dvasinius išgyvenimus ir emocinę būseną. Teismo posėdyje nukentėjusioji V. D. savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo palaikė, patikslino, jog nenorėjo neturtinę žalą įvertinti tiek daug, nes dabar emocinė būsena atsistatė, nebe tokia kaip anksčiau. M. jai sukėlė ir fizinį ir emocinį skausmą. Liko neigiami padariniai jos asmenybės formavimuisi, nes nebepasitiki kitais vyrais, išskyrus savo draugą. Neigiamą įtaką padarė požiūris į vyro ir moters santykius, kai matė kaip mama su tėvu pykstasi, koliojasi.
Dėl neturtinės žalos pobūdžio, jos įrodinėjimo procesas yra sudėtingas, nes paprastai jos negalima pagrįsti rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikaltimų nukentėjusioji patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, galimai ir psichinės sveikatos sutrikimų, jai 2015 metais buvo nustatyti adaptaciniai sutrikimai. Nukentėjusioji visus patirtus išgyvenimus įvertino 5 000 Eur suma.
Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio vertina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos nukentėjusiajai esant mažametei ir nepilnametei, nukentėjusiosios atžvilgiu padarytos iš viso trys nusikalstamos veikos, dvi iš jų susijusios su asmens seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu. Teismas, taip pat, vertina tai, jog neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai buvo atliekami nukentėjusiosios patėvio, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžių baudžiamosiose bylose, dėl nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, sprendžia, jog nukentėjusiosios V. D. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau įvertinus tai, jog nusikalstamos veikos nebūtų trukusios tokį ilgą laiką, jeigu nukentėjusiosios motina būtų tinkamai reagavusi į jos dukros atžvilgiu atliekamus nusikalstamus veiksmus, tenkintas iš dalies ir prašomas priteisti neturtinės žalos dydį mažintinas iki 2000 Eur. Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti (BPK 105 straipsnio 1 dalis).
Byloje 2019 m. gegužės 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-1211-8165 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, V. D. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 23 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybė patyrė 573,13 Eur išlaidų už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai.
Iš bylos matyti, kad nukentėjusiosios atstovė advokatė L. M. atstovavo nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo metu, susipažino su bylos medžiaga, surašė nukentėjusiosios vardu civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiąją pirmosios instancijos teisme. Byla nagrinėta aštuoniuose teisiamuosiuose posėdžiuose, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas nustačius, kad gali keistis teisinė nusikalstamų veikų kvalifikacija. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese, į valstybės patirtų išlaidų sumą, į tai, kad yra konstatuota, jog V. M. veiksmuose nukentėjusiosios V. D. atžvilgiu yra BK 153 straipsnyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiajai V. D. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir, atsižvelgiant į kaltinamojo procesinį elgesį bei tai, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl kaltinamojo kaltės, dalį jų priteisti iš kaltinamojo V. M..
Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:
keturi CD-R diskai su nepilnamečių V. D. ir J. G. apklausų įrašais, esantys prie bylos tomo 1 viršelio;
trys CD-R diskai su V. M., V. M. ir V. D. tyrimo poligrafu vaizdo įrašais, esantys prie bylos tomo 3 viršelio.
Daiktiniai įrodymai – septyni CD-R diskai, esantys prie bylos tomų 1 ir 3 viršelių, paliktini prie bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamajam V. M. išaiškintina, laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalimis, teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje (veika dėl E. B. (buvusios B.) ir V. D. tvirkinimo), ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje (veika dėl V. D. tvirkinimo), ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti 30 (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)), t. y. 1129 Eur, bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio ir visiško sudėjimo būdu ir paskirti V. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, ir 30 (BBND), t. y. 1129 Eur, baudą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti V. M. 4 (keturių) mėnesių terminą savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti V. M., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti V. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Priteisti iš V. M. 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. D..
Pripažinti proceso išlaidomis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. D. ir priteisti iš V. M. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
septynis CD-R diskus, su nepilnamečių V. D. ir J. G. apklausų įrašais ir V. M., V. M. ir V. D. tyrimo poligrafu vaizdo įrašais, esančius prie bylos tomų 1 ir 3 viršelių, palikti prie bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.