Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ ieškiniu ir jo patikslinimu prašė priteisti iš atsakovo K. M. 55261,61 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 95-96). Nurodė, kad 2009-03-12 tarp šalių sudarytos Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties Nr. L-7-162008 pagrindu atsakovui buvo perduota valdyti ir naudoti lengvasis automobilis KIA SORENTO 83623,60 Lt vertės. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nevykdė ir mokėjimai atlikti tik kovo ir liepos mėnesiais, o nuo 2009 m. liepos 29 d. visiškais sustojo. 2009 m. rugsėjo 11 d. ieškovas raštu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą. Atlikus vertinimo ataskaitą minėto turto rinkos vertė 34900 Lt, galima priverstinė rinkos vertė 27900 Lt. Likutinė vertė Lizingo bendrovės apskaitoje 81601,54 Lt. Atlikus paskaičiavimus su papildomai suteiktomis paslaugomis prašoma priteisti iš atsakovo skola sudarė 61514,61 Lt. 2010 m. vasario 2 d. tarp ieškovo ir I. N. buvo sudaryta automobilio Kia Sorento pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią automobilis buvo parduotas už 34528 Lt, todėl ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo 55261,61 Lt skolos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai pritaikė CK 6.193 str. nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytą argumentą, kad prieš pasirašant sutartį su ieškovu, atsakovas dirbo UAB „Veldva“, kuri taip pat buvo pasirašiusi išperkamosios nuomos sutartį su UAB „Šiaulių banko lizingas“ dėl to paties automobilio KIA SORENTO. Kadangi ieškovui buvo žinoma UAB „Veldva“ finansinė padėtis, todėl buvo nuspręsta dalį atsakovui priklausančio darbo užmokesčio įsiskolinimo padengti natūra, t. y. perimti dalį UAB „Veldva“ įsipareigojimų ieškovui, o kitą dalį už automobilį turėjo padengti UAB „Veldva“. Šį faktą patvirtina Kauno m. apylinkės teismui pateikta 2009-03-12 paraiška išperkamosios nuomos paslaugai gauti Nr. L-7-162008, kur yra pažymėta, kad Paslaugos objektas yra UAB „Šiaulių banko lizingas“, įsipareigojimų perėmimas iš UAB „Veldva“, pagal sutartį Nr. L-5-109905.

2. Teismas netyrė, neanalizavo ir nevertino Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties Nr. L-7-162008 11 ir 12 punktų reikalavimų, kuriuose nustatyta sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo tvarka. LR CK preziumuoja taisyklę, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, jog sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Priešingas įprastinei prasmei sutarties tekste vartojamų posakių (sąvokų, terminų) aiškinimas, nepagrįstas įstatyminėmis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismo sprendime yra negalimas ir neteisėtas. Todėl teismo išvada, kad išperkamosios nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, yra neteisėta, kadangi teismas neįvertino sutarties sąlygų, kuriose įtvirtinta sutarties nutraukimo tvarka, tai pat neįvertino principo, kad įstatymų leidėjas teikia prioritetą sutarties įvykdymui, o ne jos nutraukimui. Būdamas mažai teisiškai išprusęs, neturėdamas gerų derybinių įgūdžių, atsakovas dėjo visas pastangas, kad sutartis nebūtų nutraukta, toks jo prašymas yra pateiktas 2009 m. rugpjūčio 5 d. automobilio priėmimo-perdavimo akte.

3. Teismas neišnagrinėjo visų atsakovo pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl prieštaravimuose bei teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų bei argumentų, kuriais buvo keliami šie klausimai: 1) 2009-08-05 atsakovui paskambino UAB „Šiaulių banko lizingas“ Klaipėdos atstovybės vadovas ir paprašė atvykti su automobiliu KIA SORENTO, jo apžiūrai, kas matosi iš 2009-08-05 turto priėmimo-perdavimo akto. Apžiūrėjus minėtą automobilį, iš atsakovo buvo paimti raktai ir tik tada sužinojo, kad iš jo atimamas ir automobilis. Šiais savo veiksmais ieškovas šiurkščiai pažeidė ne tik LR CK, bet ir sutarties nuostatas, kada lizingo davėjas privalo raštu pareikalauti, kad lizingo gavėjas per protingą terminą pašalintų sutarties pažeidimus, o to nepadarius, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį ir kai sutartis nutraukta, tik tada gali būti pradėta turto grąžinimo procedūra. Ieškovas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad atsakovas, kaip viena sutarties pusių, tuo metu turėjo finansinių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, buvo neinformuotas, neturintis derybų ir teisinės patirties; 2) Išperkamosios nuomos sutarties 12.1 p. numatyta, kad nutraukus sutartį, klientas privalo grąžinti turtą ir dokumentus bendrovei. Pagal šios sutarties 12.4 p., kliento grąžinamas bendrovei turtas turi būti suremontuotas, techniškai tvarkingas, tos pačios komplektacijos kaip ir sutarties pasirašymo dieną. Tačiau automobilis buvo neteisėtai atimtas iš atsakovo 2009-08-05, o ne po sutarties nutraukimo, t. y. 2009-09-11. CK 6.574 str. bei išperkamosios nuomos sutartis aiškiai reglamentuoja sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo tvarką, tačiau ieškovas nesilaikė minėtos tvarkos bei sutarties sąlygų, nepranešę iš anksto, atėmė automobilį, tuo pačiu nesudarydami atsakovui galimybės įgyvendinti išperkamosios nuomos sutarties 12.4 p. numatytos prievolės; 3) Ieškovo pateiktame automobilio KIA SORENTO vertinime nurodyta automobilio rinkos kaina neatitinka realios rinkos kainos. Ieškovas skaičiuoja nuostolį nuo vertintojų pateikiamos priverstinės transporto priemonės rinkos vertės, t. y. 27900 Lt, motyvuodamas tuo, kad ieškovui iškyla būtinybė perleisti turtą pagal priverstinę rinkos vertę, kuriai esant turtas būtų likvidus ir perleistas už tokią kainą operatyviai. Toks ieškovo motyvas yra nelogiškas, neatitinkantis tikrovės bei jokių teisės, verslo ir ekonomiškumo principų, klaidina teismą. Ieškovas ne tik kad nesistengė išvengti šios situacijos, taip blogindamas atsakovo padėtį, bet ir net nepardavinėjo minėto automobilio už vertinimo pažymoje nurodytą priverstinę transporto priemonės rinkos kainą, t.y. 27900 Lt. LAT suformuota praktika nurodo, kad priverstinis pardavimas taikomas tik priverstinio vykdymo stadijoje, kuri yra teismų sprendimų ar kitokio išieškojimo priemonių realizavimo dalis, be to, pati priverstinio pardavimo vertės samprata nurodo, jog pardavėjas gali jausti spaudimą ir prievartą. Ieškovo motyvas parduoti ginčo automobilį priverstinai už nepagrįstai mažą kainą tik įrodo, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, norėdamas neteisėtai praturtėti; 4) 2009-12-15 buvo gauta kita vertinimo ataskaita, kurioje automobilio KIA SORENTO rinkos vertė yra 54000 Lt. Todėl, apelianto nuomone, ieškovas sąmoningai galėjo turėti įtakos teismui pateiktiems automobilių vertinimams. Teismo motyvas, kad atsakovo pateiktas automobilio vertinimas yra vertinamas kritiškai, yra daugiau informatyvaus pobūdžio ir neatspindi konkretaus ginčo automobilio, yra neteisėtas ir nelogiškas. Tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktų vertinimų ataskaitų forma atitinka Vertinimo pagrindų įstatymą bei kitiems teisės aktams, o ginčas kyla dėl ataskaitose nurodytų verčių bei įtakos turto vertinimui; 5) Teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad nuostolius ieškovas prašo priteisti nepagrįstai, kadangi ginčo automobilis nėra parduotas, ir pasiūlius sudaryti taikos sutartį tarp šalių, ieškovas skubiai pardavė ginčo automobilį bei pateikė teismui pardavimo sutartis ir patikslintą ieškinį. Atsakovas pateikė teismui prašymą, kad nebūtų vadovaujamasi ieškovo pateikta pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi matėsi klastojimo požymių (neaiški pirkėjo asmenybė, nėra pardavimo sąskaitos-faktūros, nėra pirkėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, skyrėsi parašai), taip pat pateikė VĮ „Regitra“ išduotą pažymą apie tai, kad ginčo automobilis vis dar priklauso ieškovui. Taip ieškovas elgėsi nesąžiningai ir neekonomiškai, nes ekonomiškumo principas apima ne tik skolininko pareigą įvykdyti prievolę kuo ekonomiškiau, bet ir kreditoriaus pareigą elgtis taip, kad skolininko išlaidos būtų kuo mažesnės. Ieškovas nedėjo pastangų atėmęs automobilį iš atsakovo nedelsiant pardavinėti, jį naudojo savo tikslams, juo važinėjo ieškovo darbuotojai, taip mažindami automobilio vertę.

4. Teismas galutinį sprendimą priėmė pažeisdamas CPK 263 str., 265 str. ir 270 str., kadangi surašant galutinį sprendimą buvo mechaniškai nukopijuotos kitos LAT nutarties teksto dalys, kur nagrinėjamos bylos esmė visiškai neatitiko šios nagrinėjamos bylos esmės. Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei atsakovas nebuvo pateikę teismui klausimų, prieštaravimų, argumentų, susijusių su ieškovo vykdoma buhalterine apskaita, taip pat nebuvo ginčo dėl draudimo išmokų paskirstymo.

Šalies argumentai

1. K. M. 2008-02-06 pateiktame prašyme perleisti visus UAB „Veldva“ įsipareigojimus tokiomis pat sąlygomis pagal finansinio lizingo sutartį Nr. L-5-109905 yra aiški ir nedviprasmiška nuostata perimti iš UAB „Veldva“ visus įsipareigojimus, todėl su atsakovu ir buvo 2009-03-12 sudaryta kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartis Nr. L-7-162008, kurios pagrindu atsakovas įgijo automobilį KIA SORENTO valdyti ir naudoti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Jokių kitų prašymų apie dalinius įsipareigojimų perėmimus nei iš UAB „Veldva“ nei iš K. M. ieškovas negavo. Ieškovo nuomone, sudarydamas sutartį K. M. galėjo ir turėjo teisingai suvokti jos turinį, tame tarpe ir atsakomybę dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

2. Sutarties 7.2.9 punktu atsakovas įsipareigojo laikytis įmokų grafiko terminų, tačiau pagal sutartį pastarasis mokėjo tik kovo ir liepos mėn., nors laiškais - paraginimais buvo nuolat įspėjamas apie sutartinių įsipareigojimų įvykdymą ir skolos padengimą. 2009-07-15 atsakovui buvo išsiųstas laiškas apie reikalavimą padengti skolą per paraginime nustatytą terminą ir skolos nepadengimo pasekmes - sutarties nutraukimą. Apie tai, kad atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, pastarasis pats tai pripažino teismo posėdžio metu. Sutarties 11.2.3.p. numatyta ieškovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį, kai klientas ilgiau nei vieną mėnesį nesumoka įmokų sutartyje nustatytu terminu ir po ieškovo pareikalavimo nesumoka įsiskolinimo per dvi savaites po pranešimo įteikimo dienos ar nepašalina kitų esminių sutarties sąlygų pažeidimų. Ieškovas turėjo galimybę sutartį nutraukti jau po laiško apie sutarties nutraukimą išsiuntimą praėjus 15 dienų t. y. 2009-08-01, tačiau sutarties nenutraukė ir, laikydamasi šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principo, leido atsakovui susidariusį likusį įsiskolinimą dalimis sumokėti iki 2009-09-15. Abipusiu šalių susitarimu, t.y. 2009-08-05 pasirašius turto priėmimo-perdavimo aktą, ieškovui buvo perduotas automobilis, priklausantis jam nuosavybės teise, kol atsakovas ieškos lėšų įsiskolinimo padengimui. Tai patvirtina akte atsakovo darytas prierašas bei prašymas sutarties nenutraukti bei leisti jį susimokėti dalimis. Kadangi atsakovas taip lėšų ir nesurado įsiskolinimo padengimui, po 2009 m. rugsėjo 4 d. K. M. prašymo, ieškovui nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad sutartis bus vykdoma ateityje, todėl ieškovas 2009-09-11 raštu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą. Atsakovas, teigdamas, jog 2009-08-05 automobilis buvo neteisėtai atimtas, o ne po sutarties nutraukimo, t. y. 2009-09-11, tik klaidina teismą ir siekia faktines aplinkybes pakreipti sau naudinga linkme. Prieš prisiimdamas įsipareigojimus Lizingo bendrovei, atsakovas pats privalėjo įvertinti savo galimybes ir apskaičiuoti riziką, neprisiimti jam nepasiekiamų įsipareigojimų. Ieškovo nuomone, atsakovas yra pats atsakingas už savo verslą bei visų prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą.

3. Ieškovas, susigrąžindamas turtą, patyrė išlaidų (tiesioginių nuostolių), todėl atsakovas, atsižvelgiant į Sutarties 12.5 p., privalo atlyginti dėl sutarties nutraukimo Lizingo bendrovės patirtus nuostolius, t.y. padengti išlaidas, patirtas dėl turto įvertinimo, transportavimo, saugojimo. Vertinimo ataskaita, su kuria atsakovas nesutiko, buvo padaryta tikslu nustatyti susigrąžinto automobilio ne tik rinkos vertę, bet ir priverstinio pardavimo vertę. Ieškovas buvo priverstas kuo skubiau realizuoti automobilį, kadangi norėjo apsaugoti pastarąjį nuo nuvertėjimo bei atgauti automobilio KIA SORENTO įsigijimui panaudotas lėšas, kuriomis padengė dalį sutarties nutraukimo nuostolių. Pardavimo kaina - reiškia vertę, už kurią pirkėjas sutiko nupirkti transporto priemonę iš jos savininko, atsižvelgiant į automobilio būklę, naudotų transporto priemonių rinkos vertę, ridą, nusidėvėjimą, likvidacinę vertę, galimybę realizuoti šią transporto priemonę patiriant kuo mažiau nuostolių, atsirandančių dėl jo prastovos. Be to transporto priemonių vertė tiesiogiai priklauso nuo jų eksploatavimo laikotarpio t.y. periodiškai nuvertėja praėjus tam tikram laiko tarpui. Ieškovui automobilį pavyko parduoti už 34528,00 Lt. Ši turto pardavimo kaina 372,00 Lt skyrėsi nuo ieškovo teismui pateiktame vertinime nurodytos transporto priemonės rinkos vertės, t.y. 34900 Lt. Teismas teisingai vertino ir teisingai laikė, jog automobilio KIA SORENTO pardavimo kaina yra pagrįsta ir atitinkanti realią turto vertę. Tai patvirtino ir liudytoja M. R., kuri teigė, jog vertinant ginčo automobilį buvo atsižvelgta į automobilio būklę, nusidėvėjimą bei į pokyčius rinkoje.