- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-299-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01228-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „First Bio Baltic“
- Ieškovas
- P. A.
- Trečiasis asmuo
- K. L., T. A.
- Kategorijos
- 2.5.8.7Sutarčių forma ir galia
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „First Bio Baltic“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovui UAB „First Bio Baltic“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje – K. L. ir T. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19.077,40 Lt (5.525,20 €) skolos pagal 2012 m. lapkričio 22 d. sutartį ir 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildymą, 397,45 Lt (115,11 €) palūkanų, 1.095 Lt (317,13 €) skolą pagal 2012 m. lapkričio 22 d. subnuomos sutartį, 77,56 Lt (22,46 €) palūkanų, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog kartu su sutuoktine T. A. yra ūkininkai. Atsakovui 2012 m. lapkričio 22 d. buvo parduotas žemės sklypas bei ieškovo sutuoktinės teisės ir pareigos į tris žemės sklypus. Teisių ir įsipareigojimų perleidimas buvo įformintas Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikiant pranešimą dėl įsipareigojimų perleidimo-perėmimo. Ieškovas jau buvo atlikęs arimo, kultivavimo darbus ir 21,08 ha ploto žemės sklype pasėjo ekologinius rugius, kurių derlius turėjo būti nuimtas 2013 metais. Dėl šios priežasties su atsakovu sutarė, kad 2013 metų išmokos už 21,08 ha plotą atiteks ieškovui, kadangi atsakovas tuo metu neturėjo pinigų jo darbams kompensuoti. Paaiškėjus išmokų dydžiams, 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildymu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui iki 2014 m. gegužės 30 d. 24.347,40 Lt. Ieškovas 2014 m. gegužės 7 d. pasiūlė atsakovui mokėtiną išmokų sumą sumažinti rugių nuėmimo darbų kainos dydžiu, tai yra iki 19.077,40 Lt. Atsakovas 2012 m. lapkričio 22 d. sumokėjo ieškovui ir jo sutuoktinei 18.612,83 Lt už lauko valymo ir apdirbimo darbus, 9583,20 Lt – už ekologiškus rugius, tačiau šie mokėjimai nesusiję su sudarytomis sutartimis. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti 1.095 Lt (317,13 €) skolą pagal 2012 m. lapkričio 22 d. subnuomos sutartį bei 77,56 Lt (22,46 €) palūkanų.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog perėmęs įsipareigojimus pagal tris žemės sklypus, atsakovas įgijo teisę į išmokas už deklaruotus pasėlius, todėl kompensavo ieškovo nurodytas išlaidas, patirtas vykdant įsipareigojimus deklaruotuose paramai laukuose, taip pat susitarė su ieškovu dėl darbų perleistuose laukuose atlikimo 2013 metais bei apmokėjimo už juos. Su ieškovu buvo sutarta, kad 2013 metų išmokos už 21,08 ha plotą atiteks ieškovui, o ieškovas įsipareigojo nuimti ir sandėliuoti derlių. Atsakovas atlygino 50.094,00 Lt ieškovo ir jo sutuoktinės išlaidas, kurios buvo nurodytos pateiktose sąskaitose, bei išpirko rugius, kurių derlius turėjo būti nuimtas 2013 metais. Buvo papildomai susitarta, kad 2013 metais ieškovas atliks 21,08 ha plote darbus, už kuriuos bus atsiskaityta 2014 metais, gavus išmokas, suderino šių darbų kainą, todėl atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui išmokas iki 2014 m. gegužės 30 d. Už šią kainą ieškovas turėjo nuimti derlių ir jį sandėliuoti, pateikti atsakovui sąskaitą už šiuos atliktus darbus iš anksto sutartai sumai 2014 metais. Šį susitarimą ieškovas pažeidė, nes 2013 metais pareikalavo ne tik sudaryti naują sutartį dėl naujos kainos, bet ir sumokėti avansą nuo paslaugų kainos ir dalyvauti visame darbų procese bei skaičiuoti tonas, reisus, valandas ir kt. Ieškovas taip pat pažeidė kitą įsipareigojimą, nes 2012 m. lapkričio 22 d. susitarime garantavo, kad 7,33 ha ploto žemės sklypo nuoma atsakovei kainuos 150 Lt už 1 ha ir tą pačią dieną sudarė su atsakove šio žemės sklypo subnuomos sutartį. Tačiau kitais metais paaiškėjo, kad ieškovas neturėjo teisės subnuomoti šio žemės sklypo be žemės sklypo savininkės sutikimo. 2013 metais žemės sklypo savininkė pareiškė atsakovui pretenzijas dėl sklypo naudojimo, nurodė, kad atsakovas privalo sudaryti su ja nuomos sutartį, jeigu nori dirbti šiuose laukuose. Dėl ieškovo nesąžiningumo atsakovas patyrė ir kitų nuostolių, nes po įsipareigojimų perėmimo paaiškėjo, kad ieškovo sutuoktinė perleistuose įsipareigojimų laukuose visam deklaruotam plotui neturėjo žemės valdymo teisės ir savavališkai dirbo 6,29 ha iš 21,08 ha deklaruoto ploto. Apie šį faktą atsakovas sužinojo iš žemės savininkės, kuri pasiūlė nusipirkti šį sklypą su dar vienu sklypu, už kuriuos atsakovas sumokėjo 50.000 litų, tai yra patyrė papildomų išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinio dalį dėl skolos pagal 2012 m. lapkričio 22 d. sutartį ir 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildymą bei palūkanų priteisimo patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo ieškovui 5.525,20 € skolą pagal 2012 m. lapkričio 22 d. sutartį ir 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildymą, 115,11 € palūkanų, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos 5.640,31 € sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 169,21 € žyminio mokesčio ir 390,97 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priėmė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo ir nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo ieškinio atsakovui dalį dėl 317,13 € skolos pagal 2012 m. lapkričio 22 d. subnuomos sutartį bei 22,46 € palūkanų priteisimo. Grąžino ieškovui 7,76 € žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad šalys susitarė Nacionalinės mokėjimo agentūros mokėtinas išmokas perleisti ieškovui, ir sutarties 1 punktas negali būti aiškinamas kaip šalių sulygtas darbų, nurodytų sutarties 2 punkte, kainos nustatymas. Šią išvadą patvirtina ne tik 2012 m. lapkričio 22 d. sutarties 3 punktas, kuriame ieškovas įsipareigojo atlikti darbus už atlygį atskiru šalių susitarimu, bet ir 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildymas, kuriuo ieškovas ir atsakovas papildomai sutarė, kad atsakovas iki 2014 m. gegužės 30 d. įsipareigojo sumokėti ieškovui Nacionalinės mokėjimo agentūros mokėtinas išmokas už 2013 m., kurių dydis yra 24.347,40 Lt. Sutarties papildymu šalys taip pat susitarė, kad jei atsakovas dėl jo kaltės negaus mokėtinų išmokų, jis įsipareigoja visiškai atsiskaityti su ieškovu. Teismas pripažino ieškovo elgesį pagal 2012 m. lapkričio 22 d. sutartį ir 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildymą tinkamu, atitinkančiu sutarties ir papildomo susitarimo sąlygas. 2013 m. liepos 31 d. raštu ieškovas pasiūlė atsakovui sudaryti sutartį dėl 2012 m. lapkričio 22 d. sutartyje numatytų ieškovo darbų, susijusių su derliaus nuėmimu ir jo sandėliavimu, atlikimo, nurodydamas ieškovo siūlomus šių darbų įkainius. Nurodytas raštas įteiktas atsakovui registruotu laišku, tačiau atsakovas ieškovo pasiūlymą ignoravo. 2014 m. gegužės 7 d. raštu ieškovas atsakovą informavo, kad mokėtina ieškovui išmokų suma gali būtų sumažinta rugių nuėmimo darbų kaina. Ieškovas atsakovui nurodė, kad vidutinė rugių nuėmimo kaina 2013 metais buvo 2,50 Lt už vieną arą arba 250 Lt už vieną hektarą, todėl ieškovas sutiko, kad už 2013 metus mokėtinų išmokų dydis butų sumažintas 5.270 Lt (250 x 21,08 Lt) suma, t. y. iki 19.077,40 Lt. 2014 m. gegužės 29 d. pranešimu atsakovas ieškovą informavo, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartinius įsipareigojimus, jų neįvykdė, dėl ko atsakovas patyrė nuostolius. Dėl šios priežasties atsakovas atsisako vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartis. 2014 m. liepos 16 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl 19.077,40 Lt skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas įsiskolinimo ieškovui nepadengė. Teismo įvertino, jog ieškovo reikalavimas priteisti 19.077,40 Lt (5.525,20 €) skolą pagal 2012 m. lapkričio 22 d. sutartį ir 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildymą yra pagrįstas jo paaiškinimu ir pateiktais rašytiniais įrodymais: 2012 m. lapkričio 22 d. sutartimi ir jos 2012 m. gruodžio 7 d. papildymu, pranešimu dėl įsipareigojimų perleidimo, 2013 m. liepos 31 d. ir 2014 m. gegužės 7 d. ieškovo raštais, skirtais atsakovui. Ieškovo pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad atsakovas 2012 m. lapkričio 22 d. sutartimi ir 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildymu pripažino, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos už deklaruotus pasėlius 21,08 ha plote atiteks ieškovui iki 2013 m. gegužės 30 d., tačiau atsakovas šios sutartinės prievolės neįvykdė. Atsakovas neįrodė, kokiu būdu ieškovas pažeidė 2012 m. lapkričio 22 d. sutartį ir jos papildymą, kas suteiktų atsakovui teisę nevykdyti sutartinės prievolės. Atsakovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, kadangi iš jų turinio matyti, jog atsakovas sumokėjo ieškovui (jo sutuoktinei) ne išmokas už deklaruotus pasėlius, o už lauko valymo, žemės apdirbimo darbus, ekologiškus rugius, be to, derliaus nuėmimo darbai buvo numatyti tik 2013 metais, o sumos atsakovo sumokėtos 2012 m. lapkričio 22 d. Todėl šie atsakovo mokėjimai nėra susiję su 2012 m. lapkričio 22 d. sutarties ir 2012 m. gruodžio 7 d. papildomo susitarimo vykdymu. Todėl teismas ieškovo reikalavimą, kylantį iš 2012 m. lapkričio 22 d. sutarties ir 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildymo, tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas UAB „First Bio Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmetant.
Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
1) Teismas neteisingai nustatė tikruosius šalių ketinimus, sudarant sutartį, ir iš esmės neanalizavo, kodėl atsakovas pažadėjo ieškovui atiduoti išmokas už 2013 metus. Pripažinęs ieškovo teisę reikalauti išmokų, teismas visapusiškai ir išsamiai neįvertino šalių veiksmų bei sandorių, sudarytų tą pačią dieną, kurie patvirtina, kad atsakovas, įsigijęs iš ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypą, tą pačią dieną sumokėjęs žemės sklypo įsigijimo kainą viršijančias ieškovo nurodytas išlaidas, patirtas vykdant įsipareigojimus perleistuose laukuose, ieškovo reikalavimu išpirkęs užaugintą derlių, objektyviai negalėjo pažadėti ieškovui dar ir atiduoti išmokas. Šalių sudarytos sutarties turinys nepatvirtina teismo išvados, kad 2012 m. lapkričio 22 d. sutarties 3 punktu ieškovas įsipareigojo atlikti darbus už atlygį atskiru šalių susitarimu. Sutarties 3 punkte ieškovas įsipareigojo džiovinti, ventiliuoti ir valyti grūdus už atlygį šalių susitarimu. Sutarties 1 punkte yra numatyta, kad NMA išmokos už 2013 m. atitenka ieškovui už 21,08 ha plotą. Sutarties 2 punktu ieškovas įsipareigojo nuo 21,08 ha ploto nuimti ir sandėliuoti savo sandėliuose rugių derlių. Saugojimo terminas 1 metai. Nei viename iš šių sutarties punktų nėra nurodyta, kad šalys sudarys papildomą susitarimą dėl darbų kainos, taip pat nėra nurodyta jokių sąlygų ar aplinkybių, dėl kurių 1 punkte nurodytos išmokos atitenka ieškovui, išskyrus kituose sutarties punktuose įtvirtintus ieškovo įsipareigojimus atlikti darbus. Todėl teismo išvada, kad sutarties 1 punktas negali būti aiškinamas kaip šalių sulygtas darbų, nurodytų 2 punkte, kainos nustatymas, yra neteisinga ir prieštarauja šalių susitarimo turiniui. Jokio kito susitarimo šalys nesudarė, o ieškovui įsipareigojus atlikti darbus, 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildymu atsakovas patvirtino savo įsipareigojimą dėl galutinės ieškovui išmokamos sumos. Todėl sutarties 1 punktas patvirtina šalių susitarimą dėl darbų kainos.
2) Aplinkybė, kad ieškovas siuntė atsakovui pasiūlymą dėl sutarties sudarymo darbų atlikimui, nepatvirtina, kad šalys 2012 m. lapkričio 22 d. susitarime susitarė darbus atlikti už papildomą kainą, o patvirtina ieškovo nesąžiningumą, nes ieškovas vienašališkai nusprendė pakeisti šalių susitarimo sąlygas dėl darbų atlikimo, nustatytos kainos ir apmokėjimo, su kuriuo atsakovas turėjo teisę nesutikti. Vilniaus apygardos administraciniame teisme trečiasis asmuo įrodinėjo, kad jokių išlaidų už atliktus darbus perleistuose laukuose atsakovas jai nekompensavo, todėl išmokos priklauso jai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas jau nurodė, kad sąskaitos buvo išrašytos už darbus, kuriuos jis atliko atsakovui perleistuose laukuose, tačiau ne 21,08 ha plote. Teismas į tokius prieštaringus tų pačių dokumentų atsiradimo aplinkybių paaiškinimus neatsižvelgė. Kadangi ieškovui pavyko suklaidinti teismą, atsakovas, siekdamas patvirtinti šias aplinkybes, teikia į bylą trečiojo asmens atsiliepimą į atsakovo patikslintą skundą, pateiktą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsakovas taip pat pateikia teismui 2013 m. birželio 30 d. ir 2013 m. liepos 8 d. PVM sąskaitas faktūras su krovinio važtaraščiais, kurie patvirtina, kad skiedros (kirtimų atliekos) buvo pakrautos ieškovo perleistuose laukuose. Ieškovas taip pat neigė gavęs pinigus pagal visas tris PVM sąskaitas-faktūras ir Kasos pajamų orderio kvitus. Tačiau visos sąskaitos ir kvitai buvo išrašyti tą pačią dieną ir tą pačią dieną apmokėti. Be to, tą pačią dieną ieškovas sudarė su atsakovu ir žemės sklypo subnuomos sutartį. Visi minėti dokumentai yra išrašyti ieškovo. Todėl jo paaiškinimai, kad ieškovas nieko nežinojo apie brolio vardu išrašytą sąskaitą ir kvitą, ar kad negavo pagal kvitą pinigų, nelaikytini patikimu įrodymu. Faktiniai bylos duomenys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad visus pinigus gavo ieškovas, o sumokėjus už žemės sklypą 50.000 Lt, papildomai kompensavus dar 50.094,01 Lt ieškovo nurodytų išlaidų, ne tik atsakovas, bet ir joks protingas asmuo nesutiktų atiduoti dar ir išmokas. Vertinant ieškovo parodymus, negalima neatsižvelgti ir į kitus prieštaringus paaiškinimus. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas nusprendė sumažinti reikalavimo sumą derliaus nuėmimo kaina, tuo iš esmės pripažindamas, kad 1 punktu šalys susitarė dėl darbų kainos, o teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad sandėliavimo darbus sudaro džiovinimas, ventiliavimas ir valymas. Todėl neatlikęs visų sutartų darbų, už kuriuos buvo pažadėta atiduoti išmokas, ieškovas neįgijo teisės reikalauti nei šios sutarties 1 punkte nustatytos kainos, nei 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildymu šalių nustatytos galutinės kainos ar jos dalies.
3) Teismas įvertino, kad atsakovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, kadangi iš jų turinio matyti, jog atsakovas sumokėjo ieškovui ne išmokas už deklaruotus pasėlius, o už lauko valymo, žemės apdirbimo darbus, ekologiškus rugius. Todėl teismo vertinimu šie mokėjimai nėra susiję su 2012 m. lapkričio 22 d. sutarties ir 2012 m. liepos 7 d. papildomo susitarimo vykdymu, tačiau nei viena iš šalių ir neįrodinėjo, kad šie mokėjimai yra susiję su sutarties ir papildomo susitarimo vykdymu, nes šie mokėjimai yra susiję su įsipareigojimų ir teisių į išmokas perleidimu. Prieš perleidžiant žemės sklypą ir įsipareigojimus, atitinkamai ir teises į išmokas, ieškovas pareikalavo kompensuoti jo patirtas išlaidas, vykdant įsipareigojimus 2012 metais, įskaitant išpirkti ir jau užaugusį derlių, kurias savo nuožiūra išskaidė trijose PVM sąskaitose-faktūrose ir kvituose. Šiose sąskaitose negalėjo būti nurodytos išmokos už deklaruotus pasėlius, nes jose buvo nurodyta šalių suderinta kompensuotina suma už ieškovo atliktus darbus laukuose 2012 m., o išmokos ieškovui buvo pažadėtos už darbus, kuriuos ieškovas įsipareigojo atlikti 2013-2014 metų laikotarpiu.
4) Teismo vertinimu ieškovo pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad atsakovas 2012 m. lapkričio 22 d. sutartimi ir 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildymu pripažino, jog NMA išmokos už deklaruotus pasėlius atiteks ieškovui iki 2013 m. gegužės 30 d., tačiau atsakovas šios sutartinės prievolės neįvykdė. Pažymėtina, kad išmokas atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2014 m. gegužės 30 d., o ieškovas įsipareigojo atlikti rugių derliaus nuėmimo ir sandėliavimo darbus, saugant rugius sandėliuose, ir nustatytas išmokų atidavimo ieškovui terminas sutapo su ieškovo įsipareigojimų įvykdymo termino pabaiga. Neteisingai teismo nustatytas atsakovo įsipareigojimų įvykdymo terminas bei iš esmės nenustatyti ieškovo įsipareigojimai pagal sutartį patvirtina, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė įrodymus byloje. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad trečiasis asmuo perleistuose įsipareigojimų laukuose visam deklaruotam 21,08 ha plotui neturėjo žemės valdymo teisės ir savavališkai dirbo 6,29 ha, iš 21,08 ha deklaruoto ploto, todėl atsakovas patyrė papildomų išlaidų, nes turėjo įsigyti žemės sklypą, kuris buvo deklaruotas paramai neturint valdymo teisės.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo pateiktas susitarimo turinio aiškinimas yra neteisingas. Aiškinantis tikruosius šalių ketinimus, būtina atsižvelgti į kitus dokumentus, kurie buvo pasirašyti 2012 m. lapkričio 22 d. Tą dieną atsakovui buvo perleistos ieškovo sutuoktinės T. A. teisės ir įsipareigojimai į tris žemės sklypus. Pasirašius minėtus dokumentus, atsakovas įgijo teisę gauti NMA išmokas. Įsipareigojimų perleidimo momentu žemės sklypuose, į kuriuos teisės buvo perleistos atsakovui, ieškovas jau buvo atlikęs darbus, už kuriuos išmokos turėjo būti skiriamos už 2013 metus, tai yra ieškovas jau buvo atlikęs žemės tvarkymo darbus, o 21,08 ha plote buvo pasėjęs ekologinius rugius, kurių derlius turėjo būti nuimtas 2013 metais. Todėl ieškovas ir atsakovas 2012 m. lapkričio 22 d. Pasirašė sutartį, kuria buvo sutarta, kad NMA 2013 m. išmokos už 21,08 ha plotą atiteks ieškovui. Sutarties 2 punktu ieškovas įsipareigojo nuo 21,08 ha žemės ploto, į kurį teisės buvo perleistos atsakovui, nuimti ir savo sandėliuose sandėliuoti rugių derlių. Sutarties 2 punkte nebuvo nurodyta šių darbų atlikimo kaina, nes šiuos darbus ieškovas turėjo atlikti savo sąskaita. Sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad ieškovas atliks grūdų džiovinimo, ventiliavimo bei valymo darbus už atlygį šalių susitarimu. Tuo šalys susitarė, kad už grūdų džiovinimo, ventiliavimo bei valymo darbus atsakovas turėtų susimokėti pagal atskirą susitarimą. Sutarties 2 punkte nebuvo nurodyta šių darbų atlikimo kaina, nes šiuos darbus ieškovas turėjo atlikti savo sąskaita, o sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad ieškovas atliks grūdų džiovinimo, ventiliavimo bei valymo darbus už atlygį šalių susitarimu. Toks atliktinų darbų išskaidymas, numatant, kad dalį darbų ieškovas atliks savo sąskaita, o dėl kitų darbų atlikimo kainos, kurią turės gauti ieškovas, šalys sutars papildomai, yra visiškai suprantamas ir logiškas. Nuėmęs derlių, pajamas už 21,08 ha plote išaugintus ir parduotus grūdus turėjo gauti atsakovas. Sutarties pasirašymo metu dar nebuvo žinoma, ar tuos grūdus turėjo gauti atsakovas. Sutarties pasirašymo metu dar nebuvo žinoma, ar tuos grūdus atsakovas parduos iš karto po derliaus nuėmimo, ar po tam tikro laiko. Akivaizdu, kad sandėlyje laikant grūdus turi būti atliekami džiovinimo, ventiliavimo bei valymo darbai. Išlaidos tokių darbų atlikimui priklauso nuo grūdų saugojimo trukmės, elektros energijos kainų ir kitų faktorių. 2012 m. lapkričio 22 d. sutarties pasirašymo metu šalims dar nebuvo žinoma nei kada atsakovas realizuos 2013 m. nuimtą derlių, nei kokios tuo metu bus elektros energijos kainos. Todėl ieškovas 2013 m. liepos 31 d. pateikė atsakovui pasiūlymą sudaryti sutartį dėl sutartyje numatytų ieškovo darbų, susijusių su derliaus nuėmimu ir jo saugojimu, atlikimo, taip pat nurodė ieškovo siūlomus darbų įkainius. Kadangi į šį pasiūlymą ieškovas jokio atsakymo negavo, tai jis šių darbų, tame tarpe ir 2012 m. lapkričio 22 d. sutarties 2 punkte numatytų darbų, ir negalėjo atlikti
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl sutarčių sąlygų aiškinimo, pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir atsakovo pareigos sumokėti ieškovui Nacionalinės mokėjimo agentūros išmoką.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas kartu su trečiuoju asmeniu 2012 m. lapkričio 22 d. pardavė atsakovui žemės sklypą (b.l.4-10). Atsakovas 2012 m. lapkričio 22 d. pranešimu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Tiesioginės paramos administravimo skyriui pateikė prašymą perleisti ieškovo sutuoktinės, trečiojo asmens, įgytus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę – Ekologinio ūkininkavimo programa – ir įsipareigojo perimti dalį su perleidėjo, trečiojo asmens, trimis 2,95 ha, 7,20 ha ir 21,08 ha žemės sklypais pagal paraišką Nr. 1002966012 susijusius įsipareigojimus (b.l. 12-15). Kartu ieškovas su atsakovu 2012 m. lapkričio 22 d. sudarė susitarimą, pagal kurio 1 punktą NMA išmokos (tiesioginės ir ekologinės) už 2013 m. atitenka ieškovui (apytiksli suma 25.000,00 Lt) už 21,08 ha plotą. Pagal šio susitarimo 2 punktą ieškovas įsipareigojo nuo 21.08 ha ploto priimti ir sandėliuoti savo sandėliuose rugių derlių. Saugojimo terminas 1 metai. Pagal 3 punktą ieškovas įsipareigojo džiovinti ventiliuoti ir valyti grūdus už atlygį šalių susitarimu (b.l. 16). Šalys 2012 m. gruodžio 7 d. sudarė sutarties papildymą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo perduoti NMA išmokas už 2013 m. už 21,08 ha plotą sumoje 24.347,40 Lt, kuri susideda iš tiesioginių ir ekologinių išmokų iki 2014 m. gegužės 30 d. pilna suma Jeigu dėl atsakovo kaltės būtų negauta išmokų, atsakovas įsipareigoja pilnai atsiskaityti su ieškovu (b.l. 17). Pagal 2012 m. lapkričio 22 d. sutarties 2 ir 3 punktus ieškovas 2013 m. liepos 31 d. pateikė atsakovui pasiūlymą sudaryti sutartį dėl sutartyje numatytų ieškovo darbų, susijusių su derliaus nuėmimu ir jo saugojimu, atlikimo, taip pat nurodė ieškovo siūlomus darbų įkainius (b.l. 18). Atsakovas nepateikė atsakymo į šį pasiūlymą. Ieškovas 2014 m. gegužės 7 d. informavo atsakovą, kad sutinka, jog už 2013 metus mokėtinų išmokų dydis būtų sumažintas iki 19.077,40 Lt (b.l. 20). Atsakovas 2014 m. gegužės 29 d. pranešimu, atsakydamas į ieškovo 2014 m. gegužės 7 d. raštą, nurodė, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartinius įsipareigojimus, jų neįvykdė, todėl atsakovas patyrė nuostolius ir atsisako vykdyti įsipareigojimus (b.l. 22).
Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.193 straipsnio 1-2 dalis sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinat sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Atsakovas 2012 m. lapkričio 22 d. perėmęs ieškovo sutuoktinei priklausančius tris žemės sklypus pagal AGRO taisykles įgijo teisę į Nacionalinės mokėjimo agentūros teikiamą paramą. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nekilo. Taip pat atsakovas neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, jog 2012 m. jis buvo atlikęs žemės tvarkymo darbus ir 21,08 ha žemės sklype buvo pasėjęs ekologinius rugius, kurių derlius turėjo būti nuimtas 2013 metais. 2012 m. lapkričio 22 d. susitarimo 1 punkte yra aiškiai apibrėžta, kad NMA išmokos (tiesioginės ir ekologinės) už 2013 m. atitenka ieškovui (apytiksli suma 25.000,00 Lt) už 21,08 ha plotą. Pagal 2 punktą ieškovas įsipareigojo nuo 21.08 ha ploto priimti ir sandėliuoti savo sandėliuose rugių derlių. Saugojimo terminas 1 metai. Pagal 3 punktą ieškovas įsipareigojo džiovinti, ventiliuoti ir valyti grūdus už atlygį šalių susitarimu (b.l. 16). Pažymėtina, kad atsakovas yra juridinis asmuo, turintis turėti tam tikrą sutarčių sudarymo ir tinkamai apibrėžtų sutartinių sąlygų nustatymo patirtį. Cituotų susitarimo sąlygų 1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad ieškovui atitenka NMA išmokos, kurių suma nurodyta tik apytiksliai. Tuo tarpu 3 punkte kalbama apie ieškovo atliekamus darbus, už kuriuos bus atlyginta šalių susitarimu. Minėtame punkte nėra jokios nuorodos į susitarimo 1 punkte numatytą apytikslę NMA išmokų sumą, o aiškiai kalbama, jog ieškovas atliks darbus už atlygį šalių susitarimu. Pažymėtina, kad NMA išmokos dydis negali būti nustatytas šalių susitarimu, kadangi jis priklauso nuo teisės aktų, kuriais savo veikloje vadovaujasi NMA. Todėl darytina išvada, kad aptariamo susitarimo 2 ir 3 punkte minimų darbų kaina nėra ta pati NMA išmoka, kurios apytikslė suma nurodoma susitarimo 1 punkte. Šalys 2012 m. gruodžio 7 d. sudarė sutarties papildymą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo perduoti NMA išmokas už 2013 m. už 21,08 ha plotą sumoje 24.347,40 Lt, kuri susideda iš tiesioginių ir ekologinių išmokų iki 2014 m. gegužės 30 d. pilna suma. Jeigu dėl atsakovo kaltės būtų negauta išmokų, atsakovas įsipareigojo pilnai atsiskaityti su ieškovu (b.l. 17). Taigi, minėtu susitarimu šalys galutinai apibrėžė, jog ieškovui atlygintinų NMA išmokų 2013 m. dydis yra 24.347,40 Lt, atsakovas įsipareigojo šią sumą sumokėti ieškovui, taip pat papildomai patvirtino, jog dėl savo kaltės negavęs išmokų, atsakovas vis tiek atsiskaitys su ieškovu, tai yra sumokės nurodytą sumą. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė jokios aplinkybės, kodėl jis turėtų būti atleistas nuo sutartyje prisiimto įsipareigojimo atlyginti ieškovui NMA išmokas už 2013 m.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Atsakovas pateikė 2012 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyta, jog atsakovas ūkininkei T. A. turi sumokėti 9.583,20 Lt už ekologiškus rugius, 18.612,83 Lt už lauko valymo ir žemės apdirbimo darbus, minėtos sąskaitos apmokėjimą patvirtina 2012 m. lapkričio 22 d. Kasos pajamų orderio kvitai, išrašyti ūkininkės T. A. (b.l. 60-61). Taip pat pateikta 2012 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta, jog atsakovas ūkininkui V. A. turi sumokėti 21.897,98 Lt už žemės apdirbimo darbus, kurie buvo sumokėti 2012 m. lapkričio 22 d. ūkininko V. A. išrašytu Kasos pajamų orderio kvitu (b.l. 62). Iš viso pagal pateiktus dokumentus atsakovas sumokėjo 50.094,01 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, jog ši suma yra ta pati, kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti pagal 2012 m. lapkričio 22 d. susitarimą ir 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildymą. Aukščiau aptartas susitarimo ir jo papildymo tekstas patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 22 d. dar nebuvo žinoma tiksli galimų gauti NMA išmokų suma, todėl abejotina, kad atsakovas iš karto sumokėjo kelis kartus didesnę sumą, neturėdamas tam aiškaus pagrindo. Be to, aukščiau minėtos PVM sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų kvitai patvirtina, kad buvo mokama už darbus trečiajam asmeniui bei ūkininkui V. A.. Tuo tarpu jau po aptariamų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo, atsakovas pats savo parašu dar kartą patvirtino 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildyme, jog įsipareigoja perduoti ieškovui 24.347,40 Lt dydžio NMA išmokas. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė.
Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytoje nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 1-2754-789/2015 Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. kovo 17 d. priimtame sprendime buvo nagrinėjamas ginčas tarp atsakovo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, o ieškovo sutuoktinė byloje dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotasis asmuo. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama tik ieškovo teisė reikalauti iš atsakovo NMA išmokų už ieškovo atliktus darbus 21,08 ha žemės sklype. Tuo tarpu administracinėje byloje buvo analizuojamos atsakovo, NMA ir trečiojo asmens teisės ir pareigos, susijusios su NMA išmokų už visus perleistus žemės sklypus gavimu bei jų grąžinimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų trečiojo asmens atsiliepimo, teikto administracinėje byloje Nr. I-2754-789/2015, PVM sąskaitos-faktūros bei krovinio važtaraščių, kadangi jie nepatvirtina, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu pagal 2012 m. lapkričio 22 d. sutartį ir 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties papildymą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 173,76 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 955,63 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl ieškovui priteistina 173,76 € bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „First Bio Baltic“, j.a.k. 302754646, ieškovui P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 173,76 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.