Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-17 · Administracinė byla Nr. I-2754-789/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-17
Bylos Nr.
I-2754-789/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00110-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
UAB „First Bio Baltic“
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
T. A.
Advokatai
Laimonas Šileris, Mėta Jurgaitė Kubilienė
Kategorijos
  • 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2754-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00110-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 33.3, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos UAB „First Bio Baltic“ atstovei advokatei Mėtai Jurgaitei Kubilienei, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Renatai Skyrelienei ir trečiojo suinteresuoto asmens T. A. atstovui advokatui Laimonui Šileriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „First Bio Baltic“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo T. A.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „First Bio Baltic“ 2014-01-06 pateikė teismui skundą (b. l. 1–6), kurį 2014-07-01 patikslino (b. l. 94–98), prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013-12-16 sprendimą, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2013-10-24 sprendimą Nr. SP-(11.2.12E)-1738 „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“, Agentūros 2013-11-06 raštą Nr. BR6-(3.144)-10296 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir Agentūros 2014-06-13 sprendimą Nr. BR6-2166438 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“.

Paaiškino, kad Komisija nevisapusiškai ir neišsamiai įvertino įrodymus byloje, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl neteisingai nustatė išmokų už 31,23 ha deklaruotą plotą gavėją ir paliko galioti objektyviais duomenimis (faktais) nepagrįstą, Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų neatitinkantį atsakovės 2013-10-24 sprendimą bei šio sprendimo pagrindu pareiškėjai siųstą atsakovės 2013-11-06 raštą. Mano, kad Komisija nepagrįstai nustatė, jog negalima daryti išvados, kad T. A. perleido savo teises į išmokas (įsipareigojimus) už 2012 m. Parama (išmokos) yra neatsiejamai susijusi su įsipareigojimais, todėl, perleidžiant įsipareigojimus, perleidžiama ir teisė į paramą. Pabrėžė, kad atsakovei buvo teikiami Agentūros nustatytos formos Pranešimas dėl įsipareigojimų perleidimo (perėmimo) ir Įsipareigojimų perėmėjo deklaracija. Mano, kad jeigu parama yra skiriama už einamuosius metus, o įsipareigojimai buvo perleisti nepasibaigus einamiesiems metams, tai laikytina, kad tiek įsipareigojimai, tiek parama yra perleidžiami pagal jau pateiktą einamųjų metų paraišką už einamuosius metus. Atkreipė dėmesį, kad priešingas perleidimo-perėmimo laikotarpio aiškinimas būtų neteisingas ir prieštarautų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – AGRO taisyklės) nuostatoms, kurių 47 p. nustatyta, kad valdos arba dalies valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų, kurie kyla iš perdavėjo paraiškos gauti paramą pagal priemonę.

Pareiškėja, teikdama Įsipareigojimų perėmėjo deklaraciją, buvo pagrįstai įsitikinusi, kad tiek savo valią gauti išmokas už perimtus įsipareigojimus už einamuosius metus, tiek perleidėjos valią kartu su įsipareigojimais perleisti ir teisę į paramą už einamuosius metus šalys yra išreiškusios tinkamai. Mano, kad atsakovė nevykdė savo funkcijų, neteikė pareiškėjai visokeriopos pagalbos, o pateiktus dokumentus pripažino tinkamu tiek perleidėjo, tiek perėmėjo valios išreiškimu, todėl pareiškėja neturėjo jokio pagrindo teikti papildomų dokumentų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes būtų neteisinga vien dėl papildomų dokumentų nepateikimo daryti išvadą, kad T. A. savo teisių į išmokas už 2012 m. pareiškėjai neperleido, o pastaroji savo valios gauti paramą už 2012 m. neišreiškė.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja gavo atsakovės 2013-10-01 sprendimą Nr. BR6-2057763 dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, kuriame buvo nurodytas 31,23 ha deklaruotas plotas ir priskaičiuota išmoka už jį. Tuo tarpu 2013-10-24 jau buvo priimtas atsakovės sprendimas „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“, kuris buvo grindžiamas tik Komisijos 2013-08-16 sprendimo Nr. 3R-251(AG-223/05-2013) motyvais byloje, kurioje pareiškėja net nedalyvavo ir jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo atsikirtimus bei argumentus dėl T. A. skundo. Taigi ginčijamas atsakovės sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų.

Pabrėžė, kad T. A. pateiktoje Ekologiškų produktų realizavimo apskaitoje neabejotinai buvo nurodyti realizuoti rugiai, kurie buvo užauginti visuose T. A. deklaruotuose laukuose. Tačiau tiek Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, tiek atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą ir raštą, šių aplinkybių nesiaiškino ir nenustatinėjo. T. A. nepateikė jokių duomenų, kad lentelėse Nr. 18 nurodyta realizuota produkcija (rugiai) buvo užauginta būtent deklaruotame plote, už kurį įsipareigojimus perėmė pareiškėja. Be to, tokių duomenų ir negali būti, nes pareiškėjos perimtuose laukuose buvo užauginta tik 7,2 t rugių, kuriuos išpirko būtent pareiškėja, sumokėdama didesnę kainą ir kompensuodama visas T. A. atliktų žemės ūkio darbų išlaidas. Dėl to būtų neteisinga T. A., gavusiai tiek žemės ūkio darbų išlaidų, tiek užauginto derliaus kompensaciją, skirti dar ir paramą, nes tai neatitiktų paramos tikslų. T. A. įvykdė dalį įsipareigojimų, t. y. vykdė žemės ūkio veiklą, tačiau T. A. buvo viskas kompensuota pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu, todėl teisę į išmokas T. A. perleido pareiškėjai būtent 2012 m. Toks buvo šalių susitarimas, kurį pripažino ir atsakovė.

Paaiškino, kad visi pateikti dokumentai turi būti vertinami kartu, nes būtent jie patvirtina pareiškėjai perleistos teisės į 2012 m. išmokas faktą. Pareiškėja objektyviai negalėjo mokėti už kažkokius kitus žemės ūkio darbus, išskyrus T. A. išlaidų žemės ūkio darbams deklaruotame plote kompensaciją ir derliaus išpirkimą. Nepasibaigus įsipareigojimų vykdymo laikotarpiui ir perleidėjui neįvykdžius visų reikalavimų, nustatytų pagal priemonės programas, išmoką už einamuosius metus turi gauti būtent pareiškėja. Priešingas teisės į išmoką aiškinimas neatitiktų protingumo ir teisingumo principo, be to, būtų sudaryta galimybė T. A. nepagrįstai praturtėti.

Nurodė, kad nesutinka su Agentūros 2014-06-13 sprendimu Nr. BR6-2166438 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, nes atsakovė nepagrįstai sumažino plotą, už kurį pareiškėjai priklauso paramos suma, todėl neteisingai nustatė ir galutinę paramos sumą už 2012 deklaravimo metus. Atsakovė neįtraukė 31,23 ha ploto, kuriam įsipareigojimus pareiškėja perėmė 2012-11-22 ir už kurį 2013-03-07 pareiškėjai jau buvo išmokėta paramos suma. Pažymėjo, kad 2013-10-01 sprendimu Nr. BR6-2057763 atsakovė jau buvo nustačiusi galutinę paramos sumą, kuri sudarė 52 348,07 Lt, tuo tarpu skundžiamu 2014-06-13 sprendimu Nr. BR6-2166438, nenurodžiusi jokių argumentų, nepagrindusi savo sprendimo objektyviais duomenimis (faktais) atsakovė nusprendė sumažinti išmokoms tinkamą plotą ir galutinę paramos sumą.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra atsiliepimuose (b. l. 73–75 ir 104) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja Jašiūnų seniūnijai 2012-05-14 pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2012 m. Pareiškėjos pateikta 2012 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves", „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos" ir „Natūra 2000 išmokos" įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151, ir AGRO taisyklėmis.

Agentūroje 2012-11-30 buvo gautas pranešimas dėl įsipareigojimų perleidimo (perėmimo), kuriuo T. A. perleido pareiškėjai dalį savo laukų. Už šiuos laukus (bendras laukų plotas – 31,23 ha) buvo prašoma tiesioginių išmokų ir paramos pagal priemonės Eko programą už javus. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, pareiškėjai 2013-03-07 buvo išmokėta 21 489,18 Lt tiesioginių išmokų už 2012 m. paraiškoje deklaruotą 22,12 ha plotą ir perimtą 31,23 ha plotą. Vadovaujantis AGRO taisyklių nuostatomis, pareiškėjai 2013-03-07 buvo išmokėta 29 693,37 Lt parama pagal priemonės Eko programą už 2012 m. paraiškoje deklaruotą 8,57 ha daržovių, bulvių plotą ir perimtą 31,23 ha javų plotą. Tačiau T. A. kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriame nurodė, kad Agentūra nepagrįstai jai neskyrė tiesioginių išmokų ir paramos pagal priemonės Eko programą už javus už pareiškėjai perleistus laukus. Komisija 2013-08-16 sprendime Nr. 3R-251(AG-223/05-2013) nustatė, kad Agentūra nepagrįstai už 31,23 ha deklaruotą plotą T. A. neskyrė tiesioginių ir Eko programos išmokų už 2012 metus. Todėl Agentūra, vykdydama minėtą Komisijos sprendimą, papildomai administravo pareiškėjos pateiktą 2012 m. paraišką ir tikrino paramos už perleistus laukus skyrimo pagrįstumą. Gavus papildomus dokumentus, buvo pakartotinai įvertinta 2012 m. paraiška ir perskaičiuota pareiškėjai už 2012 m. priklausanti paramos suma.

Kadangi parama pareiškėjai buvo paskirta anksčiau nei priimtas Komisijos sprendimas pagal trečiojo suinteresuoto asmens skundą, susidarė bendra 35 892,03 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti Agentūrai. Mano, kad priėmė pagrįstą sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo, nes pareiškėja gavo didesnę nei priklauso paramą. Pabrėžė, kad sutinka su skundžiamame Komisijos sprendime išdėstytais argumentais ir motyvais. Pažymėjo, kad būtent T. A., o ne pareiškėja nustatytu laiku teikė Agentūrai dokumentus, patvirtinančius produkcijos realizavimo faktą, t. y. T. A., o ne pareiškėja pateikė tinkamus įrodymus apie įvykdytą įsipareigojimą realizuoti užaugintą produkciją.

Nurodė, kad Agentūros 2014-06-13 raštas Nr. BR6-2166438 „Sprendimas dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ buvo išsiųstas dėl informacinės sistemos klaidos. Atkreipė dėmesį, kad galutinis Agentūros sprendimas dėl pareiškėjos 2012 m. paraiškos buvo priimtas 2013-10-01, taip pat buvo priimtas Agentūros 2013-10-24 sprendimas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. A. atsiliepimuose (b. l. 77–79 ir 106–107) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjos argumentai, kuriais ji grindžia savo skundą, yra nepagrįsti. Be to, pareiškėja klaidina teismą, netinkamai aiškindama pareiškėjos ir T. A. susitarimų turinį. Nurodė, kad yra ūkininkė, kuri 2012-05-14 Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką. Bendras žemės naudmenų plotas, dėl kurių buvo pateikta paraiška 2012 m. išmokoms gauti – 123,66 ha. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. visuose žemės sklypuose vykdė veiklą, laikydamasi reikalavimų, kurie teisės aktuose nustatyti nurodytoms paramos žemės ūkiui išmokoms gauti. Pabrėžė, kad kadangi žemės sklypai, į kuriuos teises norėjo perleisti, yra susieti su prisiimtais įsipareigojimais išmokoms gauti, dėl galimybės perleisti žemės sklypus kreipėsi konsultacijos į Agentūrą, kurioje buvo paaiškinta, kad teises į žemės sklypus galima perleisti, jei naujasis savininkas prisiims šiems žemės sklypams nustatytus įsipareigojimus dėl išmokų mokėjimo. Su pareiškėja buvo sutarta, kad teisės bus perleistos 2012 m. pabaigoje, kai buvo nuimtas derlius, o taip pat atlikti kiti žemės sklypų tvarkymo darbai, t. y. įvykdyti visi įsipareigojimai, kurie yra būtini tam, kad būtų gautos išmokos už 2012 m. Taigi 2012 m. lapkričio mėnesį pareiškėjai buvo perleistos teisės į tris žemės sklypus.

Kadangi žemės sklypų pardavimo bei įsipareigojimų perleidimo momentu jau buvo pateikusi paraišką ir įvykdžiusi visus reikalavimus, nustatytus išmokoms gauti, buvo įsitikinusi, kad už 2012 m. išmokos, skirtos perleidžiamiems žemės sklypams, bus išmokėtos jai. Tokios pat nuomonės buvo ir pareiškėja, todėl nei žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje, nei jokiuose kituose susitarimuose nebuvo aptartos sąlygos dėl paramos išmokų už 2012 m. Mano, kad Agentūros sprendimas skirti 2012 m. išmokas už 31,23 ha plotą trečiajam suinteresuotam asmeniui, o ne pareiškėjai yra visiškai pagrįstas. Priimti Komisijos sprendimai patvirtina tokio atsakovės sprendimo pagrįstumą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog ji pilnai kompensavo visas išlaidas, kurias trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 2012 m. vykdydamas įsipareigojimus deklaruotuose 31,23 ha žemės plotuose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė, remdamasi jame nurodytais motyvais, ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad Komisija neįvertino, kokią įtaką pareiškėjos veiksmams turėjo pačios atsakovės atlikti veiksmai. Nurodė, kad pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad viską atliko tinkamai, nes atsakovė jokių papildomų dokumentų nereikalavo ir buvo jai išmokėjusi paramą. Komisija taip pat netinkamai vertino įsipareigojimų perleidėjos ir perėmėjos atliktus veiksmus (sudarytas sutartis). Mano, kad ginčijamų žemės sklypų perleidimo dieną pareiškėjai buvo perleisti visi įsipareigojimai ir visos teisės į paramos gavimą. Pareiškėjos nuomone, byloje esantys dokumentai patvirtina ne tik įsipareigojimų, tačiau ir teisės į paramą perleidimą.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad su skundu nesutinka, remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad T. A. pateiktos paraiškos neatitikimų nenustatyta, be to, T. A. pateikė dokumentus, kad ji nuėmė derlių ir realizavo (pardavė pareiškėjai) produkciją (rugius). Kadangi T. A. tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, ji, o ne pareiškėja yra tinkamas subjektas gauti paramą. Pareiškėjos pateikti dokumentai apie derliaus perpardavimą nėra tinkami dokumentai pagrįsti produkcijos realizavimą, t. y. tinkamumą gauti paramą. Paaiškino, kad, atsižvelgusi į Komisijos 2013-08-16 sprendime pateiktus argumentus, paramą skyrė T. A., o iš pareiškėjos pareikalavo grąžinti išmokėtą paramos sumą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka, remdamasis atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad T. A., perleisdama ginčijamus žemės sklypus, siekė ir tikėjosi, kad parama už 2012 m. bus skirta jai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2013-10-24 sprendimo Nr. SP-(11.2.12E)-1738 „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“, Agentūros 2013-11-06 rašto Nr. BR6-(3.144)-10296 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, Agentūros 2014-06-13 sprendimo Nr. BR6-2166438 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir Komisijos 2013-12-16 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad T. A. 2012-05-14 pateikė Agentūrai Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje deklaravo 123,66 ha plotą išmokoms gauti (b. l. 47–51). Pareiškėja 2012-05-14 pateikė Agentūrai Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (2012-06-21 ją patikslino), kurioje deklaravo 22,12 ha plotą išmokoms gauti (b. l. 60–66, Komisijos b. l. 86–88). 2012-11-22 pareiškėja su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „First Bio Baltic“ įsigijo iš T. A. už 50 000 Lt 22,25 ha žemės sklypą (b. l. 52–57). Tą pačią dieną UAB „First Bio Baltic“ sudarė su V. A. subnuomos sutartį, pagal kurią pareiškėja išsinuomojo 7,3 ha žemės sklypą (b. l. 89–90). Byloje taip pat yra 2012-11-22 PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad ūkininkas V. A. pardavė (pareiškėja pirko) žemės apdirbimo darbus eko (19 ha), o ūkininkė T. A. pardavė (pareiškėja pirko) lauko valymo (4 ha) ir žemės apdirbimo (13 ha) darbus (b. l. 58–59). Tą pačią dieną pareiškėjos direktorius ir P. A. susitarė, kad Agentūros išmokos už 2013 m. (21,08 ha plotas) atitenka P. A. (b. l. 80).

2012-11-30 Agentūroje gautas 2012-11-22 pranešimas dėl įsipareigojimų perleidimo (perėmimo) ir įsipareigojimų perėmėjo deklaracija, pasirašyti UAB „First Bio Baltic“ direktoriaus ir ūkininkės T. A. (b. l. 22–25). Minėtuose dokumentuose T. A. prašė perleisti įgytus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ekologinio ūkininkavimo“ programą, o pareiškėja įsipareigojo perimti dalį (kontroliniuose žemės sklypuose (toliau – ir KŽS) Nr. 073606-2405 (plotas – 2,95 ha), Nr. 073605-2294 (plotas – 7,20 ha), Nr. 073605-2294 (plotas – 21,08 ha)) su perleidėjos (T. A.) valda Nr. 1002966012 susijusių įsipareigojimų.

2012-12-07 pareiškėjos direktorius pasirašė sutarties papildymą, kuriuo įsipareigojo Agentūros išmokas už 2013 m. (21,08 ha plotas) perduoti P. A. (b. l. 81).

2013-01-17 Agentūroje gauta T. A. pateikta Ekologiškų produktų realizavimo apskaitos 18 lentelė, kurioje nurodyta, jog 2012-11-22 ir 2012-11-23 realizavo (pardavė) 44,02 t, o 2013-01-15 – 9,86 t ekologiškų rugių, taip pat PVM sąskaitas faktūras (b. l. 42–46).

2013-03-07 pareiškėjai pagal 2012 m. paraiškos duomenis buvo išmokėta 21 489,18 Lt tiesioginių išmokų už 53,35 ha, bei 29 693,37 Lt parama pagal priemonės Eko programą (6 609,78 Lt už 8,57 ha daržovių, bulvių plotą ir 23 183,59 Lt už perimtą 31,23 ha javų plotą) (Komisijos b. l. 89–90).

2013-08-02 Komisijoje priimtas nagrinėti T. A. skundas (Komisijos b. l. 94–96) dėl Agentūros veiksmų. Komisija, išnagrinėjusi T. A. skundą, 2013-08-16 sprendime Nr. 3R-251(AG-223/05-2013) nustatė, kad Agentūra nepagrįstai T. A. neskyrė tiesioginių ir Eko programos išmokų už 2012 metus už 31,23 ha deklaruotą plotą, kuris buvo perleistas pareiškėjai, ir įpareigojo Agentūrą dalyje dėl tiesioginių ir kompensacinių išmokų pagal Eko programą papildomai administruoti T. A. 2012 m. paraišką (įvertinant 31,23 ha deklaruotą plotą) ir priimti sprendimą (b. l. 35–41).

2013-09-12 raštu Nr. BR6-(11.2.6)-8506 „Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo“ Agentūra informavo pareiškėją, kad, vykdydama Komisijos 2013-08-16 sprendimą, papildomai administruoja 2012-05-14 paraišką ir tikrina paramos už laukus, esančius KŽS Nr. 073605-2294 (1, 2 laukai) ir Nr. 073606-2405 (1 laukas) skyrimo pagrįstumą (b. l. 26–27). Agentūra minėtame rašte pareiškėjos prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad dėl minėtų laukų 2012 m. pareiškėja įvykdė įsipareigojimą pagal priemonės Eko programą dalį produkcijos realizuoti, t. y. pateikti Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 18 lentelę „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“, kurioje turi būti nurodyta informacija apie realizuotą produkciją, taip pat dokumentus, kurių pagrindu buvo užpildyta 18 lentelė (sąskaitas, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderį, kasos aparato kvitą arba pinigų priėmimo kvito kopiją kuriuose būtų nurodytas produkcijos kiekis ir piniginė vertė ir kt). Pareiškėja, vykdydama minėtą Agentūros prašymą, pateikė Ekologiškų produktų realizavimo apskaitos 18 lentelę, kurioje nurodyta, jog 2013-03-08 pardavė T. K. 7,2 t ekologiškų rugių, taip pat PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį (b. l. 28–31).

2013-10-01 sprendime Nr. BR6-2057763 Agentūra pareiškėjai nurodė, kad pagal 2012 m. paraiškoje pateiktus duomenis jai yra skiriama 52 348,07 Lt dydžio galutinė paramos suma (21 709,74 Lt pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus (53,35 ha), 1 165,52 Lt kompensacinės išmokos pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) (8,57 ha), 23 183,59 Lt kompensacinės išmokos pagal priemonės Eko programą už javus (31,23 ha), 6 509,78 Lt kompensacinės išmokos pagal priemonės Eko programą už daržoves ir bulves (8,57 ha), 220,56 Lt sankcija už pavėluotai pateiktą paraišką ir / ar kitus dokumentus) (b. l. 32–33).

Agentūra 2013-10-24 sprendime Nr. SP1-(11.2.12E)-1738 „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ konstatavo, kad pareiškėja pagal 2012 m. paraišką neturi teisės gauti jai išmokėtos paramos už laukus, kuriuos perėmė iš T. A., todėl susidarė bendra 35 892,03 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti Agentūrai (b. l. 17–20). Agentūra 2013-11-06 raštu Nr. BR6-(3.144)-10296 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ informavo pareiškėją apie 2013-10-24 priimtą sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-1738 „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ ir nurodė per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos susidariusią 35 892,03 Lt skolą perversti į Agentūros sąskaitą (b. l. 15–16). Nesutikdama su minėtais Agentūros sprendimais (2013-10-24 sprendimu Nr. SP-(11.2.12E)-1738 „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ ir 2013-11-06 raštu Nr. BR6-(3.144)-10296 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“), pareiškėja 2013-11-25 padavė skundą Komisijai (Komisijos bylos l. 1–2), kuri 2013-12-16 sprendimu Nr. 3R-447(AG-376/05-2013) atmetė pareiškėjos skundą (b. l. 10–12).

Be to, pareiškėja skundžia ir Agentūros 2014-06-13 sprendimą Nr. BR6-2166438 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nurodyta, kad pagal 2012 m. paraiškoje pateiktus duomenis jai yra skiriama 16 456,04 Lt dydžio galutinė paramos suma (b. l. 99–101).

Byloje pagrindinis ginčas kilo dėl tinkamo subjekto gauti 2012 m. paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus nustatymo po to, kai paraišką gauti paramą pateikęs subjektas (T. A.) ginčijamus žemės sklypus 2012-11-22 perleido kitam subjektui (pareiškėjai), t. y. ar ginčijamų žemės sklypų perleidimo dieną pareiškėjai buvo perleisti ne tik įsipareigojimai, tačiau ir teisė gauti už 2012 m. mokamą paramą. Iš pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens (jų atstovų) paaiškinimų matyti, kad jie skirtingai aiškina 2012-11-22 pasirašytų dokumentų turinį, t. y. tai, ar T. A. perleido pareiškėjai ne tik įsipareigojimus, tačiau ir teises į paramą už 2012 m. Atsižvelgęs į byloje esančius dokumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja su trečiuoju suinteresuotu asmeniu aiškiai jokiame rašytiniame dokumente neaptarė klausimo, kuris subjektas (perėmėjas ar perleidėjas), jų nuomone, turėtų gauti Agentūros mokamą paramą už 2012 m. (dėl ginčijamo 31,23 ha ploto). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tinkamo subjekto gauti 2012 m. paramą nustatymo klausimas spręstinas pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas.

Šioje byloje teismas nesprendžia, ar pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo T. A. savo sutartinius įsipareigojimus pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė tinkamai. Tokio pobūdžio ginčai sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja AGRO taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2012-05-09) ir Taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01). Valdos (jos dalies) perdavimas reglamentuojamas Taisyklių VIII ir AGRO taisyklių X skyriuje.

Pagal AGRO taisyklių 43 p. paramos gavėjui perdavus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruotas valdas, parama teikiama valdos perėmėjui. AGRO taisyklių 44 p. nustatyta, kad, jei visa valda arba dalis valdos perduodama po to, kai valdos perdavėjas jau yra pateikęs paramos paraišką, bet dar neįvykdęs visų reikalavimų, nustatytų pagal Priemonės programas „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, valdos perdavėjui parama neskiriama. Tokiu atveju parama skiriama valdos perėmėjui, jei: 44.1. valdos arba dalies valdos perėmėjas nuo einamųjų metų birželio 16 d. iki lėšų pervedimo pareiškėjui dienos informuoja Agentūrą arba savivaldybę (seniūniją) pagal valdos registravimo vietą apie valdos perėmimą, pateikdamas pranešimą apie valdos perėmimą, prašymą skirti paramą bei valdos perėmimo fakto patvirtinimo dokumentus (žemės, kito nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, panaudos ar kitos sutarties kopiją, paveldėjimo teisės liudijimo kopiją ar pan.); 44.2. valdos arba dalies valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų ir vykdyti reikalavimus, kurie kyla iš perdavėjo paramos paraiškos pagal Priemonės programas „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“; 44.3. valdos perdavėjas neturi įsiskolinimų Agentūrai, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (netaikoma perdavėjams, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti socialinio draudimo įmokų ir (arba) mokesčių mokėjimo terminai). Jei visa valda arba dalis valdos perduodama po to, kai valdos perdavėjas jau yra pateikęs paramos paraišką ir yra įvykdęs visus reikalavimus, nustatytus pagal Priemonės programas „Kraštovaizdžio tvarkymo“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, jis turi informuoti Agentūrą apie valdos perdavimą (AGRO taisyklių 46 p.). Valdos arba dalies valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų, kurie kyla iš perdavėjo paraiškos gauti paramą pagal priemonę (AGRO taisyklių 47 p.).

Pagal Taisyklių 54 p., jei valda perduodama po to, kai valdos perdavėjas jau yra pateikęs paraišką, bet dar neįvykdęs visų reikalavimų, nustatytų tiesioginėms išmokoms gauti (t. y. išmokos jam dar negali būti mokamos), parama skiriama valdos perėmėjui, kai: 54.1. valdos perėmėjas nuo einamųjų metų birželio 16 d. iki lėšų pervedimo pareiškėjui dienos informuoja Agentūrą apie valdos perėmimą, pateikdamas pranešimą apie valdos perėmimą, prašymą skirti paramą bei valdos perėmimo fakto patvirtinimo dokumentus (žemės, kito nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, panaudos ar kitos sutarties kopiją, paveldėjimo teisės liudijimo kopiją ar pan.) savivaldybei (seniūnijai) arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biurui pagal valdos registravimo vietą; 54.2. valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų ir vykdyti reikalavimus, kurie kyla iš perdavėjo paraiškos gauti tiesiogines išmokas už naudmenas einamaisiais metais; 54.3. valdos perdavėjas neturi įsiskolinimų Agentūrai, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Jei valda perduodama po to, kai valdos perdavėjas jau yra pateikęs paraišką ir yra įvykdęs visus reikalavimus, nustatytus tiesioginėms išmokoms gauti, jis turi informuoti Agentūrą apie valdos perdavimą (Taisyklių 55 p.).

Iš minėtų nuostatų matyti, kad paramos prašytojai turi teisę perleisti savo valdas (jų dalį), už kurias yra pateikę prašymus gauti paramą. Pažymėtina, kad pareiškėjos teiginys, kad, perleidžiant įsipareigojimus, perleidžiama ir teisė į paramą, neatitinka Taisyklių VIII ir AGRO taisyklių X skyriuje nustatyto reglamentavimo. Valdos (jos dalies) perleidimo atveju subjektas, kuriam turi būti skiriama parama, nustatomas pagal tai, ar paramos paraišką pateikęs valdos perdavėjas yra įvykdęs visus reikalavimus, nustatytus pagal priemonės programas, ar ne. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad žemės valdos pareiškėjai buvo perduotos 2012-11-22, t. y. po to, kai T. A. buvo pateikusi paraišką gauti paramą už 2012 m. Be to, matyti, kad Agentūra iš karto po valdos perdavimo buvo informuota apie tai. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar T. A. valdą perdavė po to, kai buvo įvykdžiusi visus reikalavimus, nustatytus išmokoms gauti, ar dar buvo neįvykdžiusi visų reikalavimų, nustatytų išmokoms gauti, nes nuo to priklauso, kuriam subjektui pagal Taisyklių VIII ir AGRO taisyklių X skyriuje nustatytas taisykles skiriama parama – valdos perėmėjui ar perdavėjui.

Pagal AGRO taisyklių 44.1 p. ir Taisyklių 54.1 p. parama skiriama valdos perėmėjui, jeigu jis pateikia pranešimą apie valdos perėmimą, prašymą skirti paramą bei valdos perėmimo fakto patvirtinimo dokumentus. Pažymėtina, kad Agentūra buvo informuota apie valdos perėmimą (perdavimą) ir jai buvo pateikti valdos perėmimo faktą patvirtinantys dokumentai, tačiau Pranešime dėl įsipareigojimų perleidimo (perėmimo) ir Įsipareigojimų perėmėjo deklaracijoje yra aptartas tik įsipareigojimų perėmimas (perleidimas), o teisės į paramos išmoką perleidimo (perėmimo) klausimas nedetalizuotas. Todėl pareiškėja nepagrįstai tikėjosi, kad minėtame pranešime ir deklaracijoje valią gauti paramą už einamuosius metus išreiškė tinkamai. Komisija pagrįstai nustatė, kad šioje byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėja, kaip reikalaujama Taisyklių 54.1 p., AGRO taisyklių 44.1 p., būtų Agentūrai pateikusi prašymą skirti paramą už 2012 metus, t. y. UAB „First Bio Baltic“ savo valios 2012 m. būti pareiškėja (dėl 31,23 ha ploto) Agentūrai neišreiškė. Pareiškėja teigia, kad atsakovei buvo teikiami Agentūros nustatytos formos dokumentai, tačiau tai nepaneigia pareiškėjos teisės teikti Agentūrai ir laisvos formos prašymus (paaiškinimus), jeigu ji nustato, kad tam tikri aktualūs klausimai nebuvo (negali būti) nurodyti pateiktuose standartiniuose dokumentuose.

Teisėjų kolegija pritaria Komisijos pozicijai, kad teisės aktuose nustatyti reikalavimai paramai gauti siejami su žemės ūkio veiklos vykdymu, valdymo ir geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos reikalavimų laikymusi, ir jie vykdytini iš esmės iki lapkričio mėnesio (ginčo sklypai perleisti pareiškėjai 2012 m. lapkričio mėnesio pabaigoje). Pareiškėjos pateikti dokumentai ir paaiškinimai niekaip nepatvirtina fakto, kad UAB „First Bio Baltic“ už 2012 m. vykdė įsipareigojimus (augino ir nuėmė rugius) dėl jai perleisto 31,23 ha ploto. Aplinkybė, kad T. A. už sutartą kainą pardavė pareiškėjai užaugintus rugius, tik patvirtina, kad T. A. juos realizavo. Taigi pagrįstas T. A. teiginys, kad ji valdas perleido įvykdžiusi iš esmės visus reikalavimus, nustatytus išmokoms gauti. Byloje nėra duomenų, kad Agentūra būtų nustačiusi, jog T. A. savo įsipareigojimų pagal 2012 m. paraišką neįvykdė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad būtent T. A., o ne pareiškėja nustatytu laiku teikė Agentūrai dokumentus, patvirtinančius produkcijos realizavimo faktą, t. y. būtent T. A., o ne pareiškėja pateikė tinkamus įrodymus apie įvykdytą įsipareigojimų realizuoti užaugintą produkciją dalį. Perleidėjai įvykdžius visus reikalavimus, nustatytus pagal priemonės programas, išmoką už einamuosius metus turėjo gauti ir gavo būtent T. A., o ne pareiškėja.

Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad Agentūra jau buvo išmokėjusi pareiškėjai ginčijamas išmokas, kurios jai iš esmės nepriklausė, negalėjo pareiškėjai suteikti teisėto lūkesčio, kad, paaiškėjus klaidai, nepagrįstai išmokėtos išmokos vadovaujantis teisės aktais nebus susigrąžintos. Be to, nors pareiškėja neturėjo teisės išreikšti savo pozicijos su jos teisėmis ir pareigomis susijusiame ginče dėl paramos skyrimo T. A., kurį nagrinėjo Komisija, tačiau tai neturi lemiamos įtakos šio ginčo baigčiai, nes pareiškėja turėjo teisę ginti savo teises dėl pareiškėjai išmokėtų išmokų susigrąžinimo vykstančiame procese. Pažymėtina, kad nors Agentūros 2013-10-24 sprendimas Nr. SP-(11.2.12E)-1738 „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ iš esmės yra grindžiamas tik Komisijos 2013-08-16 sprendimo Nr. 3R-251(AG-223/05-2013) motyvais, juos cituojant, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad jis yra iš esmės nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, kaip teigia pareiškėja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš minėto sprendimo turinio pareiškėja galėjo suprasti, kuo remiantis ir vadovaujantis buvo nuspręsta susigrąžinti pareiškėjai išmokėtas sumas. Be to, Komisija ginčijamame sprendime detaliai išanalizavo susidariusią situaciją. Pažymėtina, kad pareiškėja nekelia ginčo ir teismui nekilo abejonių dėl grąžintinų lėšų sumos apskaičiavimo ir Agentūros teisės susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas.

Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Komisijos 2013-12-16 sprendimas, Agentūros 2013-10-24 sprendimas Nr. SP-(11.2.12E)-1738 „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ ir jo pagrindu priimtas Agentūros 2013-11-06 raštas Nr. BR6-(3.144)-10296 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

Be to, pareiškėja skundžia ir Agentūros 2014-06-13 sprendimą Nr. BR6-2166438 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nurodyta, kad pagal 2012 m. paraiškoje pateiktus duomenis jai yra skiriama 16 456,04 Lt dydžio galutinė paramos suma (b. l. 99–101). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Agentūros 2014-06-13 raštas Nr. BR6-2166438 „Sprendimas dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ pareiškėjai buvo išsiųstas dėl informacinės sistemos klaidos. Atkreipė dėmesį, kad galutinis Agentūros sprendimas dėl pareiškėjos 2012 m. paraiškos buvo priimtas 2013-10-01, taip pat buvo priimtas Agentūros 2013-10-24 sprendimas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti tikrovės neatitinkantį Agentūros 2014-06-13 sprendimą Nr. BR6-2166438 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „First Bio Baltic“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014-06-13 sprendimą Nr. BR6-2166438 „Sprendimas dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis