- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-910-1051/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01858-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- Č. V., V. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Č. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Č. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-27604-722/2020 pagal pareiškėjų Č. V. ir V. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-27604-722/2020 nutraukė V. V. ir Č. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino pareiškėjų V. V. ir Č. V. 2020 m. lapkričio 11 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalies argumentai
2. 2025 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėja Č. V. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-27604-722/2020; priimto teismo sprendimo dalį dėl 2020 m. lapkričio 20 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punkto tvirtinimo, pakeisti nauja 2020 m. lapkričio 20 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punkto redakcija – Santuokos metu 2020 m. spalio 22 d. Č. V. su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pasirašė socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo, buvęs sutuoktinis V. V. po santuokos nutraukimo netenka teisės gyventi Č. V. nuomojamame bute, įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarčiai), ir išsikrausto iš Č. V. nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išdeklaruojamas iš šio buto.
3. Nurodė, kad pagrindą atnaujinti procesą sudaro faktinė aplinkybė, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu nutraukus santuoką, sudarytą tarp pareiškėjos Č. V. ir V. V., buvo neišspręstas klausimas dėl 2020 m. spalio 22 d. nuomos sutarties 2.3 punkto dėl socialinio būsto nuomos nutraukimo, valdymo ir naudojimo. Dėl šios esminės sąlygos šalys buvo susitarusios žodžiu. Pažymėjo, kad V. V. dėl neaptartos sąlygos piktnaudžiauja, vėl įsikraustė į socialinį būstą, ir savo elgesiu sudaro neįmanomas gyventi sąlygas pareiškėjai ir mažamečiams vaikams, dėl ko pareiškėja su nepilnamečiais vaikais buvo apgyvendinta Krizių centre. Be to, pareiškėjos manymu, teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, kuri turėjo pasisakyti dėl socialinio būsto sutarties tęstinumo pareiškėjos atžvilgiu ir dėl minėtos sutarties nutraukimo V. V. atžvilgiu. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjai terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Nurodė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos buvęs sutuoktinis V. V. vėl įsikraustė į socialinį būstą ir savo elgesiu sudaro neįmanomas gyventi sąlygas pareiškėjai ir mažamečiams vaikams, yra atsiradusi po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo išnagrinėjimo, santuokos nutraukimo proceso metu neegzistavo, todėl nėra teisinio pagrindo ja remtis ir grįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė pareiškėjai patikslinti prašymo aplinkybes arba nurodyti kitus proceso atnaujinimo pagrindus. Teismas pažymėjo, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pareiškėja turėjo nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs į procesą suinteresuotu asmeniu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, pateikti ir išvardinti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų neįtraukto į bylą suinteresuoto asmens dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Nurodė, kad nėra pateikta duomenų apie tai, jog pareiškėja buvo skolinga (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei už suteiktas paslaugas ar (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė pati būtų nustačiusi bet kokį savo teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimą. Taip teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, jog kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų pakeitimo – nuomininko šeimos narių sąrašo tikslinimo.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo (patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo), kuriame nurodė, kad teikia teismui įrodymus, kad už socialinio būsto nuomą ir komunalines paslaugas V. V. nemokėjo ir nemoka priklausančių mokesčių, grasina pareiškėjai, kad už skolą bus nutraukta buto nuomos sutartis. Pažymėjo, jog suprasdama, kad jai perėjo visos busto nuomos teisės ir pareigos, pagal patvirtintą teismo būsto nuomos redakciją, moka visus būstui priklausančius mokesčius. Mano, kad teismas tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių neišsprendė esminės sąlygos ir turėjo atsisakyti tvirtinti sutartį toje dalyje, kuri prieštarauja imperatyviosios įstatymo normoms, ar pasiūlyti pataisyti trūkumus. Tai, kad šalys žodžiu tarėsi, jog nutraukus santuoką V. V. atlaisvins būstą, patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono Socialinių paslaugų centro nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2024 m. gegužės 28 d. atvejo vadybos pagalbos planas, kuriuo V. V. įsipareigojo atlaisvinti socialinį būstą. Nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, tai, kad patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga pažeidžia pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų nepilnamečių esminius interesus, neatitinka įstatymo reikalavimų. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė dėl buvusio nuomininkės šeimos nario V. V. iškeldinimo ar nuomos sutarties pakeitimo, teisinių priemonių nesiėmė, todėl mano, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė turėjo būti į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu, kad pasisakytų dėl socialinio būsto sutarties tęstinumo pareiškėjos atžvilgiu, dėl socialinio būsto sutarties nutraukimo V. V. atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi teismas pareiškėjos Č. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-27604-722/2020, nepašalinus nustatytų trūkumų, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas nurodė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Sprendė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad buvęs sutuoktinis V. V. vėl įsikraustė į socialinį būstą ir savo elgesiu sudaro neįmanomas gyventi sąlygas pareiškėjai ir mažamečiams vaikams, yra atsiradusi po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo išnagrinėjimo, santuokos nutraukimo proceso metu neegzistavo, todėl nėra teisinio pagrindo ja remtis ir grįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
8. Teismas akcentavo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Pažymėjo, kad patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kokias (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teises ir pareigas ar įstatymo saugumus interesus pažeidžia priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-27604-722/2020. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad pareiškėja, būdama viena iš socialinio būsto nuomos sutarties šalių – nuomininkė, turi teisę kreiptis į kitą sutarties šalį – nuomotoją (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją, dėl socialinio būsto nuomos sutarties 3 punkto pakeitimo – dėl nuomininko šeimos narių sąrašo.
9. Teismas įvertinęs, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje nurodytų visų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, sprendė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja Č. V. prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti, pareiškėjos Č. V. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo tenkinti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-20673-1106/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Paaiškėjo naujos aplinkybės, kad patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. punktas neatitinka įstatymo reikalavimų, pareiškėja pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10.2. Pažymi, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, jog kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų pakeitimo – nuomininko šeimos narių sąrašo tikslinimo. Atkreipia dėmesį tai, kad aplinkybę, jog V. V. nemoka mokesčių už būstą, patvirtina UAB „Jonavos paslaugos“ 2024 m. liepos 8 d. įspėjimas dėl skolos mokėjimo. Akcentuoja, kad skolos susidaro periodiškai, o pareiškėja, būdama sąžininga, šias skolas sumoka. Teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka imperatyvių įstatymo normų, neaptartos kiekvienos iš šalių teisės ir pareigos, jos nesuderintos su būsto nuomotoju (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija. Šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio mėnesio atsakymas, kuriame nurodyta, kad nutraukiant šalių santuoką, teismas sprendime neišsprendė klausimo dėl turtinių prievolių pasidalijimo, t. y. dėl 2020 m. spalio 22 d. sudarytos socialinio būsto nuomos sutarties, neišsprendė nuomos sutarties tolimesnio naudojimo, valdymo, kas pažeidžia pareiškėjos, kaip pagrindinės nuomininkės, teises. Nurodo, kad buvęs sutuoktinis V. V. savavališkai įsikraustęs į būstą, toliau gyvena socialiniame bute ir nesiruošia iš jo išsikraustyti, o pareiškėja su nepilnamečiais vaikais negali gyventi bute, nors yra pagrindinė nuomininkė. Todėl teismo prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, pažeidžia pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų esminius interesus, neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10.3. Pareiškėja manė, kad nutraukus santuoką socialinio būsto nuomos sutartis su buvusiu šeimos nariu V. V. nutrūks ir nebus tęsiama, tačiau sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ši sąlyga neaptarta, t. y., kad V. V., kaip buvęs šeimos narys, pagrindinio nuomininko Č. V. reikalavimu ar nuomotojo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės reikalavimu, privalo išsikelti iš nuomojamos patalpos. Pažymi, kad nagrinėjant bylą nebuvo įtraukta suinteresuotu asmeniu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, kuri nepasisakė dėl socialinio būsto nuomos sutarties pratęsimo ar nutraukimo V. V. atžvilgiu, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo. Mano, kad šioje dalyje priimtas teismo sprendimas patvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų, pažeidžia pareiškėjos Č. V. ir šeimos narių nepilnamečių vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio raštą Dėl informacijos pateikimo.
13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Apeliantės pateiktas įrodymas buvo pateiktas į bylą 2025 m. balandžio 14 d. kartu su kitais įrodymais (DOK- 95150), todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šį įrodymą pakartotinai.
Dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo
15. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Tačiau teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų.
16. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašyme atnaujinti procesą, be kita ko, turi būti nurodomi proceso atnaujinimo pagrindas, proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
17. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021). Kiekvienoje iš šių stadijų atliekami jai priskirtini veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024).
18. Prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 straipsniai), spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai. Kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).
19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su patikslintu prašymu, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad : 1) pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjos buvęs sutuoktinis V. V. vėl įsikraustė į socialinį būstą ir savo elgesiu sudaro neįmanomas gyventi sąlygas pareiškėjai ir mažamečiams vaikams, yra atsiradusi po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo išnagrinėjimo, santuokos nutraukimo proceso metu neegzistavo, todėl nėra teisinio pagrindo ja remtis ir grįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo; 2) pareiškėja patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kokias (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teises ir pareigas ar įstatymo saugumus interesus pažeidžia priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-27604-722/2020.
20. Kaip minėta, prašymo priėmimo stadijoje patikrinama, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų ir tik priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame, be kita ko, teismas patikrina, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek pagal CPK normas, tiek pagal teismų praktiką yra labai aiškiai išskirta, kokius veiksmus teismas gali atlikti ieškinio priėmimo arba šiuo atveju – prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje, o kokius tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Kaip minėta, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas turi tik patikrinti, ar pateiktas prašymas atitinka formaliuosius jo turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnyje.
22. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, pažeisdamas aptartas civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, iš esmės pasisakė dėl klausimų, kurie gali būti sprendžiami tik prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, t. y. pasisakė dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą (ne)atnaujinti procesą, neišnagrinėjęs klausimo iš esmės (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte), nors šie klausimai turi būti sprendžiami teismo posėdyje jau priėmus prašymą antrajame prašymo nagrinėjimo etape dėl proceso (ne)atnaujinimo.
23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje nurodė pašalinti prašymo trūkumus ir pareiškėja juos šalino, pateikė naujus įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokių trūkumų pareiškėja nepašalino, o apsiribojo tik bendru vertinimu, jog pareiškėja nepašalino visų nutartyje nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje teismas nekonstatavo, ar yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti priimti prašymą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas, iš esmės neišnagrinėjęs prašymo dėl proceso atnaujinimo, nepagrįstai pasisakė dėl aplinkybių, kurios pirmame etape negali būti nagrinėjamos.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas ir pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo klausimą išsprendęs priėmimo stadijoje, nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisė apginti savo pažeistas teises teisme – šiuo atveju, kad proceso atnaujinimo klausimas būtų išnagrinėtas teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
27. Dėl išdėstyto, atskirasis skundas patenkintinas iš dalies ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
28. Kadangi prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.