Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-14 · Civilinė byla Nr. 2-852/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-14
Bylos Nr.
2-852/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas
Suinteresuotas asmuo
akcinės bendrovės Ūkio banko
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“
Kategorijos
  • 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-852/2011Procesinio sprendimo kategorija 95.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės Ūkio banko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-396-280/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ ieškinį atsakovui UAB „Laugina“ ir iš atsakovo priteisė 189 931,45 Lt skolą už atliktus darbus ir prekes, 6 procentų metines palūkanas ir 4 798,63 litų žyminį mokestį ieškovo naudai. Šis sprendimas buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi, kuria ieškovui priteista suma sumažinta iki 150 931,75 litų, o žyminis mokestis iki 3 883 litų. Kitoje dalyje sprendimas nepakeistas.

Šalies argumentai

Ieškovas 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 03-010/09 reikalavimo teisę į išieškotinas sumas perleido AB Ūkio bankui. AB Ūkio bankas tik 2009 m. liepos 17 d. pateikė prašymą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo ir prašo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-264-278/2008 išieškotoją UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ pakeisti išieškotoju AB Ūkio banką bei išduoti vykdomąjį raštą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ įsiskolinimo išieškojimo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patenkino AB Ūkio bankas prašymą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo ir nutarė civilinėje byloje išieškotoją UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ pakeisti išieškotoju AB Ūkio banku bei išdavė vykdomąjį raštą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ įsiskolinimo išieškojimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą turėtų išsiaiškinti, ar skolininkui buvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą; jeigu taip, kas ir kada pranešė; kada realiai buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kodėl šalys jos nepateikė pagal atsakovo UAB „Laugina“ apeliacinį skundą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme; kodėl 2009 m. liepos mėnesį AB Ūkio bankas UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ administratoriui pateikė kreditorinį reikalavimą 187 033, 20 litų sumai, o vėliau, kaip teigia UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ administratorius, sumažino reikalavimą suma, atitinkančia apeliacinės instancijos teismo priteistąją (187 611, 00 – 150931, 75 = 36679,25); ar pradinis kreditorius neturėjo įsiskolinimo AB Ūkio bankui, jei taip, kokio dydžio ir ar reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo siekiama atlikti tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą (pagal kredito sutartį ir reikalavimo perleidimo sutartį); jeigu reikalavimo perleidimo sutartis galiojanti, kokio masto reikalavimo teisė perleista (pagrindinė skola, delspinigiai, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino AB Ūkio banko prašymo dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo. Nurodė, kad 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 03-010/09 (t. 2, b. l. 110-114) ieškovas perleido AB Ūkio bankui visas reikalavimo teises, t. y. esamas ir būsimas reikalavimo teises pagal 2008 m. birželio 11 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, bei visas teises, jeigu tokios yra, į jų užtikrinimo priemones pagal prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartis gauti/išieškoti iš atsakovo piniginį reikalavimą, kuris 2009 m. kovo 19 d. sudaro 189 931,39 litų, 0 litų palūkanų, 0 litų delspinigių. Pagal reikalavimo perleidimo sutarties 4 punktą, nuosavybės teisių perėjimo naujajam kreditoriui dieną (pagal sutarties 2.4 punktą, sutartis yra ir reikalavimo perleidimo aktas), pradinis kreditorius įsipareigoja registruotu laišku išsiųsti skolininkui raštišką pranešimą apie įvykusį reikalavimo perleidimą ir vieną šios sutarties egzempliorių. Byloje yra 2009 m. kovo 19 d. pranešimo Nr. 419 atsakovui, kuriuo AB Ūkio bankas (reikalavimo perėmėjas) informuoja UAB „Laugina“ apie skolos perpirkimą kopija, tačiau byloje nėra duomenų, ar šis pranešimas buvo išsiųstas ir, jeigu taip, kada jį gavo UAB „Laugina“.

Reikalavimo perleidimo sutarties 3.2.3 punktu pradinis kreditorius pareiškė, kad dėl reikalavimo ar jo dalies nevyksta joks ginčas teisme ar arbitraže, administracinis ar kitoks nagrinėjimas ar tyrimas, nėra jokio realaus pagrindo, kad toks ginčas ar kitoks nagrinėjimas galėtų būti pradėtas. Tačiau šis sutarties punktas neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovas UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Laugina“. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo UAB „Laugina“ 189 931,45 litų bei 6 procentus metinių palūkanų nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki visiško sprendimo įvykdymo ir netenkino atsakovo priešieškinio. 2008 m. lapkričio 20 d. atsakovas dėl šio Panevėžio apygardos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą nutartį priėmė 2009 m. birželio 29 d. Šia nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą ir iš UAB „Laugina“ priteisė 150 931,75 litų skolos sumą. Šiame procese ieškovas savo reikalavimą be kitų įrodymų grindė ir tarp šalių sudarytu skolų suderinimo aktu, pagal kurį buvo 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo sutartimi perleistas reikalavimas. Akivaizdu, kad 2009 m. kovo 19 d., skirtingai nei nurodoma reikalavimo perleidimo sutarties 3.2.3 punkte, ginčas dėl perleidžiamų reikalavimų teisme vyko. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovas procese nebuvo pakeistas reikalavimo perėmėju, klausimo dėl šalies pakeitimo teisių perėmėju apeliacinės instancijos teisme nekėlė nei pradinis kreditorius (ieškovas UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“), nei skolininkas UAB „Laugina“, kuriai neva pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą. Į bylą įstoti nepareiškė prašymo ir AB Ūkio bankas.

Teismas nustatė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartimi buvo perleista reikalavimo teisė ne į tą sumą, kokia buvo priteista 2009 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Byloje nenustatyta, kad skolininkui UAB „Laugina“ buvo pranešta, t. y. ji gavo AB Ūkio bankas raštą apie reikalavimo teisės perleidimą. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi vėl patvirtino AB Ūkio bankas tenkintiną likviduojamai dėl bankroto UAB „GGS Statyba“ 186 000,35 Lt sumai, iš kurios 1449,73 Lt sudaro delspinigiai. Iš nutarties turinio matyti, kad tokį prašymą administratoriui pateikė AB Ūkio bankas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad AB Ūkio bankas perimti reikalavimo teises prašė 2009 m. liepos 17 d. pareiškimu, po bankroto bylos iškėlimo, teismas sprendė, kad AB Ū(kio banko pakeitimas negali būti tenkinamas, nes ĮBĮ draudžia perimti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą ar lėšas, reikalavimai tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu AB Ūkio bankas prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti apelianto prašymą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo. Atskirajame skunde nurodomi tokie argumentai:

Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 03-010/09 skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo panaikinta, todėl jos nevykdyti nėra pagrindo. Aplinkybė, jog bankas prašymą Panevėžio apygardos teismui dėl išieškotojo pakeitimo pateikė tik 2009 m. liepos 19 d., nesudaro pagrindo prašymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese netenkinti. Teismo motyvai, jog nėra duomenų, kad skolininkui UAB „Laugina“ buvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą taip pat nesudaro pagrindo netenkinti prašymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Nepranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą taip pat nesudaro reikalavimo perleidimo sutarties negaliojančia. Nors pradinis kreditorius (ieškovas UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“) užtikrino, kad nevyksta jokie ginčai teisme, ir ši aplinkybė nepanaikina banko teisės tapti išieškotoju. Bankas šiai dienai turėtų teisę iš ieškovo reikalauti skirtumo, susidariusio tarp perleidimo sutartyje įrašytos ir realiai teismo priteistos sumos. Teismas nepagrįstai rėmėsi ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teigdamas, kad reikalavimas –B UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ nuosavybė, nes bankroto bylos iškėlimo dieną reikalavimas jau priklausė AB Ūkio bankui. Aplinkybė, kad AB Ūkio bankas pareiškė kreditorinį reikalavimą UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ bankroto byloje, taip pat nesudaro pagrindo netenkinti banko prašymo, nes tokių veiksmų bankas ėmėsi sužinojęs, kad jo perimtas reikalavimas yra ginčijamas teisme. Pakeitus išieškotoją, bankas atsisakys perimto reikalavimo dydžio dalyje kreditorinio reikalavimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ administratorius prašo šio skundo netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovo B UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ administratoriaus ieškinį atsakovui AB Ūkio bankui dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia patenkino, pripažino negaliojančia 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CK 6.101 straipsnio 1 dalies įstatyminis reguliavimas įtvirtina bendrąjį principą, kad gali būti perleidžiama bet kokia reikalavimo teisė, kilusi iš bet kokios prievolės, tačiau šis principas nėra absoliutus ir yra taikomas su tam tikromis išimtimis, kurios įtvirtintos Civiliniame kodekse (CK 6.102 str.), kituose teisės aktuose, taip pat gali išplaukti iš prievolės prigimties. Negalima perleisti reikalavimo, dėl kurio negalimas išieškojimas (CK 6.102 str. 1 d.); draudžiama perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 str. 5 d.) ir t. t.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esminė aplinkybė, dėl kurios nagrinėjamoje byloje nėra patenkintas AB Ūkio bankas prašymas patvirtinti banką išieškotoju vykdymo procese, yra ne ta, jog tinkamai nepranešta skolininkui ar nebuvo kreiptasi į teismą dėl procesinių teisių perėmimo dar nagrinėjant šią bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, o ta, jog tokiu būdu gali būti pažeisti ieškovo – šiuo metu - bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai. Atskirajame skunde paminėtos tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti perleidimo sutarties sudarymo aplinkybėmis. Iš kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo matyti, kad tarp UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ ir AB Ūkio banko 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartis dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinta negaliojančia. Nors šis sprendimas neįsiteisėjęs (AB Ūkio bankas apskundė šį sprendimą apeliaciniu skundu), akivaizdu, jog tarp šalių vyksta ginčas dėl minėtos perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl vien jau ši aplinkybė nesudaro pagrindo šiuo metu nagrinėjamoje byloje pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Priešingu atveju atsirastų prielaidos naujam ginčui – dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, o tai neatitiktų koncentruotumo principo. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. nebelikus ginčo 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo, AB Ūkio bankas galės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis