- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- 2S-836-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01336-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- G. V., R. J.
- Ieškovas
- V. P.
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-836-265/2013
NUTARTIS
2013 m. gegužės 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2992-328/2012 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams R. J., G. V., dėl uzufrukto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-02-06 gautas ieškovės V. P. ieškinys atsakovams R. J., G. V. dėl uzufrukto nustatymo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R. J., priverstinio pardavimo iš varžytynių procedūras iki bus išspręstas teisme klausimas dėl uzufrukto nustatymo šiam turtui. Nurodė, kad pagal 2001-09-11 sutartį ji padovanojo savo dukrai R. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini). R. J. 2008-06-13 hipotekos lakštu, užtikrindama 2008-06-13 paskolos sutarties įvykdymą, šį butą įkeitė G. V.. Ieškovė sužinojo, kad antstolis A. Selezniovas 2013-01-15 patvarkymu paskelbė įkeisto turto – trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš pirmųjų varžytynių. Tačiau šiame bute ji iki šiol gyvena, moka už jį komunalinius mokesčius. Dovanojant butą dukrai jos susitarė, kad ji ir toliau liks gyventi bute iki savo mirties, kadangi jokios kitos gyvenamosios vietos neturi. Mano, jog nesustabdžius buto pardavimo iš varžytynių, būtų pažeisti jos interesai, nes ji prarastų vienintelę savo gyvenamąją vietą. Ji pareiškė teismui ieškinį dėl teisės naudotis butu (uzufrukto) nustatymo, todėl yra būtina sustabdyti šio buto pardavimo iš varžytynių procedūrą, nes pardavus butą iš varžytynių, buto savininkas pasikeis, ir jai apginti savo teises prieš naująjį turto savininką bus dar sunkiau. Grėsmė jos teisėms preziumuojama, nes ginčas yra kilęs dėl daiktinių teisių į didelės vertės turtą. Jei antstolis parduos butą be registruoto uzufrukto, galimai jai teigiamo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, todėl mano, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 str. 1 d. 10 p. nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-07 nutartimi prašymą tenkino. Nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/00205 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R. J., iki procesinio sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje Nr. 2-2992-328/2013; nutartį vykdyti skubiai. Nurodė, jog yra tikslinga taikyti ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, nes jei butas būtų parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims nesant nustatyto ir įregistruoto uzufrukto, tai akivaizdu, kad pasunkėtų sprendimo vykdymas arba pasidarytų negalimas, nes CK 4.147 str. 2 d. numato, kad iš uzufrukto kylančios teisės į daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus uzufruktą.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-07 nutartį. Nurodo, jog teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ir ieškinio pagrįstumą. Jis vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, skirtą būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti, atliko netinkamai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl uzufrukto. Šiuo atveju galimybė nustatyti motinai uzufruktą j pilnametei dukrai priklausantį turtą, įstatyme net nenumatyta. Taigi, iš ieškinio bei kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones nebuvo preliminaraus pagrindo manyti, jog ieškinio reikalavimas galėtų būti tenkinamas, todėl ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti netenkinamas. Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovės ieškinio pareiškimo tikrieji ketinimai yra ne uzufrukto teisės nustatymas, o siekis sustabdyti ir kuo ilgiau vilkinti išieškojimo iš atsakovui (kreditoriui) G. V. įkeisto atsakovės R. J. turto procesą.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Juo prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-07 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atskirajame skunde nurodyti motyvai dėl ieškinio nepagrįstumo spendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nevertinami, nes nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas. G. V., skolindamas pinigus, turėjo prisiimti tam tikrą riziką, o kadangi jos dėl savo aplaidumo neįvertino, tai nereiškia, kad įgijo teisę kaltinti įkeistame bute gyvenantį asmenį išieškojimo vilkinimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties, kuria nutarta sustabdyti išieškojimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismas atkreipia dėmesį, jog G. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-07 nutartį tuo faktiniu pagrindu, kad teismas neįvertino ieškinio pagrįstumo. Pabrėžtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti minėtas priemones yra grėsmė, kad, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis). CPK nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant minėtas priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės – teismo sprendimo, kuris gali būti palankus kreditoriui, įvykdymo užtikrinimas. Paminėtina, jog šiuo aspektu apeliantas atskirajame skunde nepasisako. Tuo tarpu ieškinio pagrįstumo klausimas bus nagrinėjamas bei nustatomas Klaipėdos apygardos teisme priimant sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnio 1 dalis), kadangi kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-15 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą; tačiau minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, kadangi yra paduotas atskirasis skundas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Pabrėžtina, kad iš pateiktų duomenų galima manyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ji suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, t. y. pateikė įrodymus, kad bute (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1960 metų, moka visus komunalinius ir eksploatacinius mokesčius, užtikrina buto normalią būklę. Teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, ką bandė įrodyti apeliantas atskirajame skunde. Akivaizdu, kad teisės aiškinimas negali būti sprendžiamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo stadijoje, todėl plačiau dėl G. V. cituojamos teismų praktikos šioje proceso stadijoje apeliacinės teismas nepasisako.
Paminėtina, jog apelianto atskirajame skunde pateikiami motyvai dėl jo nuomone išieškojimo vilkinimo sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja ir nevertina.
Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas mano, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, ir tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/00205 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R. J., iki procesinio sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.