Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-09-16 · Byla Nr. TS-126-836/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TS-126-836/2024Nutartis · 2024-09-16Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundas2024-10-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-16
Bylos Nr.
TS-126-836/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22738-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nuteistasis
G. L.
Kategorijos
Byla Nr. TS-126-836/2024 (S)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22738-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 16 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. RV-22-8118 taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. L., nuteistas 2024 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje. Paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir jam skirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. L. paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

2024 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, buvo nuspręsta G. L. skirtas bausmes subendrinti, prie 2024 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu skirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti visą 2022 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą 74 MGL, t. y. 3 700 eurų dydžio baudą ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metus laisvės atėmimo bei 74 MGL, t. y. 3 700 eurų dydžio baudą.

Bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 24 d.

Anksčiau teistas.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. RV-22-8118 nusprendė taikyti nuteistajam G. L. vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) lygtinį paleidimą pagal 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog G. L. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei fiksuojama akivaizdi pažanga ją mažinant. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, siekia asmeninio tobulėjimo, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones, vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas,?siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Prokuroras N. B. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo Komisijos nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam G. L..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, pabrėžtina, kad atlikus nuteistojo G. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, ir nors ši rizika mažėjanti, tačiau visų vertinimų metu vis tiek išliko vidutinė. Kaip jau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip mažėjanti, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Teismas sutinka su Komisijos nurodytais argumentais, kad nuteistąjį galima būtų charakterizuoti pakankamai teigiamai, tačiau G. L. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad G. L. deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos įvykdymą, todėl akivaizdu, jog nuteistasis nebuvo linkęs pasimokyti iš savo netinkamo elgesio ir juolab dar dabar negalima daryti išvados, jog G. L. ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals. Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis ir anksčiau yra ne kartą teistas, šis teistumas yra vienuoliktas, skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis iš tiesų nepasimoko iš savo netinkamo elgesio ir toliau nusikalsta. Be to, G. L. pripažintas recidyvistu, nuteistojo vykdomose nusikalstamose veikose vyrauja nusikaltimų modelis, vykdomi nusikaltimai sunkėja, kuriuos daro tiek vienas, tiek bendrininkaujant su kitais asmenimis. Todėl visos šios aplinkybės neabejotinai turėtų būti vertinamos visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, statiniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; dinaminiai veiksniai: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos,. negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, tačiau akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad stebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo G. L. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių ir 26 dienos (nuo komisijos posėdžio) – pakankamai didelė ir kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis G. L. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiam linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam G. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-8118 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo ir nuteistajam G. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Henryta Gerdvilė