Kauno apygardos teismo sprendimas

nerengdama teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. L. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo G. L. panaikintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. L. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį. Paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir jam skirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuspręsta G. L. skirtos bausmės subendrintos, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu skirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą 74 MGL, t. y. 3 700 eurų dydžio baudą ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo bei 74 MGL, t. y. 3 700 eurų dydžio bauda.

2. Bausmės pradžia 2023 m. rugpjūčio 25 d., bausmės pabaiga 2026 m. rugpjūčio 24 d.

4. Komisijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam G. L. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

6.3. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu byloja apie jo pastangas koreguoti dinaminius veiksnius. Pastangos yra stabilios ir nuteistasis nuosekliai stengiasi jas įgyvendinti. Teismas sutiko, kad G. L. bausmės atlikimo metu charakterizuojamas teigiamai, deda pastangas pasitaisyti, tačiau tai nesuformuoja išvados, jog nuteistojo padaryta pažanga yra tokia reikšminga, kad galima būtų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų bei nenusikals. Darydamas tokią išvadą teismas per mažai dėmesio skyrė tam, kaip nuteistasis elgėsi viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis laikosi bausmės atlikimo režimo reikalavimų, nepažeidžia jos atlikimo tvarkos. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama ne tik prieš Komisijai priimant nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, bet ir anksčiau. Nors abiem atvejais konstatuota vidutinė rizika, tačiau nuosekliai mažėja. Taigi, Komisijos išvada, kad jis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai bei nepertraukiamai, yra teisinga.

6.6. Nuteistojo padėties sprendžiant dėl lygtinio paleidimo negali bloginti minimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas. Teismas pripažino, jog tai buvo praeityje, tuo tarpu šiuo metu vartojimo faktai nenustatyti, o tai rodo, kad žmogus taisosi. Nutartyje pažymima, jog G. L. turi daug finansinių įsipareigojimų, kad jo menkos galimybės atsiskaityti pagal tuos įsipareigojimus, nes neturi profesijos, o darbiniai įgūdžiai yra maži. Nuteistasis deda pastangas, kad įsiskolinimas mažėtų. Su išieškojimą vykdančia antstole yra suderinęs, jog jis savo skolas mokės dalimis. Dėl to antstolė yra priėmusi patvarkymą. Pagal tą patvarkymą leista vykdymo išlaidas ir skolą dengti mokant po 50 Eur. Atlikti mokėjimai 2024 m. rugpjūčio 14 d., 2024 m. rugsėjo 7 d. Jis stengiasi su kreditoriais atsiskaityti tik pajamomis, gaunamomis iš legalios darbinės veiklos, dirba statybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, norėtų susirasti geriau apmokamą darbą, jog galėtų turėti daugiau pajamų. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai buvo pridėti prie atsiliepimo. Atliekant bausmę nors ir atviromis bausmės atlikimo sąlygomis, darbo paieškų galimybės yra pakankamai ribotos. Paleistas nuteistasis galėtų dirbti įmonėje, kuri mokėtų gerokai didesnį darbo užmokestį. Tolesnis asmens laikymas kalėjime ne padeda, o mažina galimybes atsiskaityti su išieškotojais ir sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius.

6.8. Nors teismas konstatavo, jog dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis yra pasirengęs savo tikslų siekti išimtinai tik teisėtais būdais, tačiau skundžiamame sprendime nekonkretizavo, ką nuteistasis ar kalėjimo administracija turėtų padaryti, jog būtų pagrindas išvadai, kad jis gali būti lygtinai paleistas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, jog galėtų būti išleistas į laisvę. Abstraktūs pasvarstymai, kad dar ne viskas padaryta, jog neišnaudotos visos galimybės ir pan., vargu ar yra tos priežastys, dėl kurių asmuo negalėtų būti lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos. Teismas pripažino, kad jis deda pastangas pasitaisyti, taigi laisvės atėmimo bausmė savo paskirtį – pataisyti ir perauklėti nuteistąjį jau atliko, o tam, kad neliktų jokių abejonių dėl tolesnio nuteistojo elgesio, jam gali būti taikoma probacija. Labai svarbus resocializacijos procese yra bendravimo su artimaisiais faktorius. Pritaikius lygtinį paleidimą galėtų intensyviau bendrauti su sūnumi ir buvusia sutuoktine, daugiau laiko ir dėmesio skirti sūnaus auklėjimui. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog fiksuojama akivaizdi pažanga mažinant tą riziką.

7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza pateikė atsiliepimą į nuteistojo G. L. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą, kuriame prašo šį skundą atmesti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

7.1. Nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Pritariama teismo padarytai išvadai, jog nuteistasis G. L. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia teismo nutartyje nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą bei naikinti minėtą nutartį. Pateikti atsiliepimams į skundą nuteistasis turėjo pakankamai laiko, ši jo teisė skiriant teismo posėdį nebuvo pažeista.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. L. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas atmetamas

8. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant prokuroro skundą buvo suvaržytos įstatymų garantuotos G. L. teisės, padarytas esminis BPK pažeidimas, kadangi teismas priėmė nutartį dėl prokuroro skundo nelaukiant, kol pasibaigs terminas, per kurį nuteistasis gali pateikti atsiliepimą. Sutiktina su nuteistojo gynėju, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesulaukęs termino atsiliepimui pateikti pažeidė BPK 360 straipsnio 3 dalį, tačiau šis pažeidimas analizuojamojoje situacijoje vertinamas daugiau kaip formalus ir nesudarantis pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Kaip matyti, su nuteistojo gynėjo atsiliepimu buvo pateikti duomenys (darbo sutartis, darbuotojo charakteristika, antstolės patvarkymas dėl skolos mokėjimo dalimis), kurie pirmosios instancijos teismui nagrinėjant prokuroro skundą buvo ir nuteistojo asmens byloje. Taigi šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl prokuroro skundo pagrįstumo vertino. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nuteistojo pažeistos teisės ginamos pasinaudojant teise pateikti skundą aukštesniajam teismui.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą medžiagą bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis G. L. yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas yra priešingas Komisijos nutarimui ir neatitinka nuteistojo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

11. G. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir gynėjo skunde, nekelia, kadangi G. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dengia turimus įsiskolinimus, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikoje (asmens bylos 2 dalies 69, 88, 89-90, 92-102, 109-112 lapai), laisvėje turėtų darbą (asmens bylos 2 dalies 104 lapas). Sutiktina su gynėjo skundo argumentais, kad visos šios aplinkybės sudaro pagrindą įžvelgti tam tikrus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, kurie kaip matyti buvo įvertinti laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos ir nuteistajam 2024 m. liepos 19 d. sprendimu pakeistos bausmės atlikimo sąlygos. Iš (duomenys neskelbtini) tipo bausmės atlikimo vietos (duomenys neskelbtini) kalėjime jis buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) tipo bausmės atlikimo vietą. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo padėtis atsižvelgiant į jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamą dinamiką, palengvinta pakankamai. Pagrindo šiuo metu ją dar labiau lengvinti taikant lygtinį paleidimą nėra.

12. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybės, tačiau ir neigiamai jo asmenybę bei elgesį apibūdinančius duomenis, kurie rodo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama išvadai, jog jis daugiau nenusikals. Šią aplinkybę patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje, kuri vertinama kaip viena iš pagrindinių informacijos apie nuteistąjį šaltinių, išdėstyti duomenys apie jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius (statinius ir dinaminius).

13. Nustatyta, kad G. L. bausmę atlieka už sunkų sveikatos sutrikdymą, nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimą. Jis iš viso teistas 11 kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, pripažintas recidyvistu. Nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Sutiktina, kad nuteistasis negali šių statinių veiksnių pakeisti, eliminuoti, tačiau jie gali būti įvertinti nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje kontekste, vertinant jo mąstymo ir elgesio pasikeitimus, šių pasikeitimo ilgalaikes perspektyvas ir tokiu būdu spręsti ar asmuo jau yra pasitaisęs tiek, kad galėtų savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais būdamas laisvėje. Be to, įvertinti ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių vertinimas būtinas sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

14. Apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas. Taip pat, kaip ir nurodoma gynėjo skunde iš nuosprendžio matyti, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei, kad veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusių asmenų elgesys. Apygardos teismo nuomone, šios aplinkybės yra svarbios ir vertinamos teigiamai, tačiau jos nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, jo pokyčius, aktualūs nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nuteistasis negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Taigi, nuteistojo mąstymas dar nėra iš esmės pasikeitęs, todėl nuteistasis turi dėti pastangas šiems pokyčiams pasiekti.

15. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta ir daug kitų dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie taip pat gali mažėti, priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Tai yra: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, kriminalinių nuostatų palaikymas. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

16. Sutiktina, jog stebimos nuteistojo pastangos mažinti kriminogeninius veiksnius, susijusius su menka darbo patirtimi, skolomis ir menkomis jų apmokėjimo galimybėmis, kadangi G. L. nuo 2024 m. kovo 18 d. pataisos įstaigoje dirba. Nuteistasis ne tik turi menką darbo patirtį laisvėje, tačiau ir apie 30 000 Eur skolą, susidariusią iš nuosprendžiu pareikštų civilinių ieškinių bei neapmokėtų administracinių nuobaudų. Nors yra pateikta pažyma apie nuteistojo įdarbinimą laisvėje bei tai, kad nuteistasis sudarė susitarimą su antstole ir dengia skolą, po 50 Eur, tačiau ši teigiama nuteistojo nuostata į darbą bei skolinių įsipareigojimų mažinimą fiksuojama dar neilgą laiką. Todėl jau šiuo metu spręsti, kad nuteistasis ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės tęsti ir išlaikyti stabilius ir ilgalaikius darbinius santykius, dengti skolinius įsipareigojimus didesne apimtimi, dar nėra pagrindo. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ir tai, kad laisvėje nuteistasis vengdavo dengti finansinius įsipareigojimus. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad išsiskyrė su sutuoktine fiktyviai, dėl jo turtinių reikalų. Be to, nuteistasis akcentavo, kad jeigu būtų perkeltas bausmę atlikti į (duomenys neskelbtini) tipo bausmės atlikimo sąlygomis, gautų ženkliai didesnį darbo užmokestį ir tokiu būdu galėtų skirti reikšmingesnes sumas turimų skolų dengimui. Kaip matyti, jis perkeltas į (duomenys neskelbtini) tipo bausmės vietą 2024 m. liepos 19 d. sprendimu, tačiau apie ženklų skolų dengimą patvirtinančių duomenų nėra. Apibendrinant akcentuojama tai, kad nuteistasis, siekdamas, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigoje, turi tęsti darbą, dengti įsiskolinimus ir įrodyti, jog jo teigiamos nuostatos į darbą, skolų grąžinimą yra nuoseklios ir ilgalaikės.

17. Skundo autoriaus teigimu, labai svarbus resocializacijos procese yra bendravimo su artimaisiais faktorius, pritaikius lygtinį paleidimą nuteistasis galėtų intensyviau bendrauti su sūnumi ir buvusia sutuoktine, daugiau laiko ir dėmesio skirti sūnaus auklėjimui. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su socialiniais ryšiais, nors ir numatytos, kaip apsauginis nuteistojo kriminogeninis veiksnys, tačiau jos egzistavo ir anksčiau, bet nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog šiuo metu socialiniai ryšiai su artimaisiais būtų pakankamas apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo ir užtikrintų nuteistojo teigiamus pokyčius ir jų stabilumą.

18. Aukščiau aptarti argumentai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji G. L. neatlikta bausmės dalis (1 metai 11 mėnesių ir 26 dienos, Komisijos posėdžio dieną iš paskirtos galutinės 3 metų laisvės atėmimo bausmės) vis dar yra pakankamai didelė. Nors neatliktos bausmės santykis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai akcentavo, kad visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Aukščiau aptartos aplinkybės suteikia pagrindą abejoti, kad nuteistasis, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokiu atveju lygtinio paleidimo taikymas neabejotinai pažeistų tiek visuomenės interesą, tiek ir teisingumo principą bei lygtiniu paleidimu siekiamus tikslus.

19. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tai, kad nuteistasis anksčiau nesiekė keisti savo destruktyvaus elgesio, neatsižvelgiant į jam taikytas bausmes, nepakankamas jo mąstymo pokytis, leidžia abejoti, jog taikant nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą jau šiuo metu jis bus sėkmingas. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo G. L. gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo G. L. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.