Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-10-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-13569-1031/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-05
Bylos Nr.
e2YT-13569-1031/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06256-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Pareiškėjas
K. P., G. P., mažosios bendrijos „Rimuošės dvaras“, J. G., K. G.
Kategorijos
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-13569-1031/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06256-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.5.1.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių teisėjas Ernestas Šukys,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje šalims nedalyvaujant, išnagrinėjęs pareiškėjų K. P., G. P., mažosios bendrijos „Rimuošės dvaras“, J. G., K. G. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis Tomas Ubartas ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai antstoliui Tomui Ubartui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2018-09-19 patvarkymą dėl uždraustos veiklos nutraukimo vykdomojoje byloje Nr. 0136/18/02288, taip pat panaikinti bet kokius fizinius, elektroninius ar kitokius apribojimus ir apsaugos priemones, kliudančias naudotis turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir nekliudyti pareiškėjams ir MB „Rimuošės dvaras“ darbuotojams patekti į nurodytą nekilnojamąjį turtą ir naudotis juo ir patalpose esančiu turtu, išsinešti iš turto pareiškėjams ir darbuotojams priklausantį kilnojamąjį turtą. Skunde nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12296-767/2018 nutarta palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi. Antstolis minėtu 2018-09-19 patvarkymu viršijo nutartimis numatytus draudimus, kadangi nutartys draudė tik nuomoti ar turto patalpose teikti nuomos, maitinimo, poilsio ar bet kokias kitokias paslaugas ir skelbti bet kokios formos reklamą apie turto patalpose teikiamas nuomos, maitinimo, poilsio paslaugas, bet neribojo į turtą patekti, nereikalavo derinti patekimo su išieškotoju, nekliudė pasiimti pareiškėjų ir darbuotojų daiktų iš turto, nenumatė pareiškėjų iškeldinimo iš turto, ką priimdamas 2018-09-19 patvarkymą nurodė antstolis. Pažymėjo, kad CPK nenumato galimybės antstoliui ar išieškotojui patiems įvykdyti nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytų įpareigojimų už skolininką, t.y. patiems pašalinti skolininko reklamą, kliudyti skolininkui patekti į patalpas ar iškeldinti skolininkus iš turto, kai nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl skolininkų iškeldinimo. CPK numato antstoliui galimybę tik kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo kaltiems asmenims, o išieškotojui reikalauti nuostolių, jei nevykdoma nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl antstolis priimdamas 2018-09-19 patvarkymą dėl uždraustos veiklos nutraukimo iš esmės pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo principą, skolininkų interesus, netinkamai taikė CPK normas ir Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį bei viršijo savo įgaliojimus.

Antstolis Tomas Ubartas 2018-09-26 patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo Nr. S-05784 atsisakė tenkinti skundą ir skundą kartu su vykdomąją byla Nr. 0136/18/02288 CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui. Atsisakydamas patenkinti pareiškėjų skundą antstolis nurodė, kad antstolio diskrecija yra pasirinkti kokias priverstines vykdymo priemones taikyti, ir teismui nereikia jų išvardyti teismo nutartyje. Remiantis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12296-767/2018 skolininkai turėjo nutraukti nurodytą veiklą pastatuose, t. y. užrakinti pastatus, nuimti nuo pastatų išorinę reklamą, taip pat išsiųsti reklamos tiekėjams pranešimus apie nutraukiamas sutartis. Tačiau skolininkai toliau piktybiškai vykdė teismo nutartyje uždraustą veiklą. Teismo nutartis gali būti įvykdyta ne tik skolininko ir nepriklausomai nuo jo valios, t. y. taikant priverstinio vykdymo priemones. Antstolis, vykdydamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, 2018-09-19 patvarkyme nurodė priverstinio vykdymo priemones, kurios buvo pasirinktos atsižvelgiant į teismo nutartyje nustatytus apribojimus skolininkams, nes skolininkai piktybiškai nevykdė teismo nutarties, nebendradarbiavo su antstoliu bei išieškotoju, todėl laikė, kad pasirinktos priemonės neviršijo teismo nutartyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties.

Pareiškėjai, antstolis ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai prašymų papildyti bylos medžiagą iki teismo posėdžio nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjų skundo netenkinti, nes net po skundžiamo patvarkymo priėmimo pareiškėjai tęsia neteisėtus veiksmus, kurie įgyja net ir nusikalstamų veiksmų požymių, todėl 2018-09-19 patvarkymas ir jo vykdymo kontrolė lieka vienintelė priemonė, kuri galėtų sukurti sąlygas įvykdyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. ir rugpjūčio 30 d. nutartis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11883-767/2018 teismas tenkino ieškovo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, bet ne ilgiau nei 14 dienų ir nutarė atsakovams Mažoji bendrija „Rimuošės dvaras“, K. P., G. P., J. G., K. G. uždrausti turtą (2,4 330 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 181 kv. m. pastatą – poilsio pastatą (6 poilsių kambarių korpusą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 891,90 kv. m. pastatą – poilsio pastatą (10 poilsio kambarių korpusą su maitinimo patalpomis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baldus, inventorius, treniruoklius, įrangą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,8620 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 216,12 kv. m. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 79 kv. m. pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) nuomoti ar turto patalpose teikti nuomos, maitinimo, poilsio ar bet kokias kitokias paslaugas ir skelbti bet kokios formos reklamą apie turto patalpose teikiamas nuomos, maitinimo, poilsio paslaugas. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12296-767/2018 teismas nutarė palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, iki sprendimo byloje priėmimo. Nutartis yra šiuo metu galiojanti.

Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties Nr. e2-11883-767/2018 pagrindu yra pradėta vykdomoji byla Nr. 0136/18/02288 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje išieškotojas yra UAB „Šiaulių banko turto fondas“, o skolininkai – pareiškėjai (9-8 v. b. l.). Iš 2018-09-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis atsižvelgdamas į išieškotojo 2018-09-18 prašymą, ar patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) yra vykdoma kaimo turizmo veikla, reklaminio tento nuėmimo faktą, naujo reklaminio tento pakabinimo faktą, antstolis konstatavo, jog 2018-09-18 atvykus į kaimo turizmo sodybą „Rimuošės dvaras“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), registratūroje pasitiko darbuotoja J. G., kuri išnuomojo tris kambarius ten susirinkusiems klientams. Tą pačią dieną į pastatą atvyko UAB „Šiaulių banko turto fondas“ direktorė ir kartu atvykę darbuotojai nuo sodybos pagrindinio pastato stogo nuėmė reklaminį tentą, kuriame buvo pavaizduoti paveikslėliai apie teikiamas maitinimo, apgyvendinimo bei poilsio paslaugas bei uždėjo reklamini tentą su užrašu „Parduodama“, taip pat buvo paskambinta K. P. ir pranešta jam, kad yra nuimtas reklaminis tentas ir kur jis padėtas (21-19 v. b. l.). Antstolis Tomas Ubartas 2018-09-19 patvarkymu dėl uždraustos veiklos nutraukimo konstatavo, kad pareiškėjai esančiame nekilnojame turte, adresu (duomenys neskelbtini), teikia nuomos, maitinimo, poilsio ir kitokias paslaugas bei jas reklamuoja, todėl nusprendė: uždrausti MB „Rimuošės dvaras“ darbuotojams, K. P., G. P., J. G., K. G. patekti į teismo nutartyje nurodytą turtą, (išskyrus į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu teikti nuomos, maitinimo, poilsio ir kitokias paslaugas bei jas bet kokia forma reklamuoti, nes šis turtas susijęs su draudžiamomis teikti paslaugomis. Nurodyti asmenys, norintys patekti į nekilnojamą turtą kitu tikslu, turi tai suderinti su išieškotoju; siekiant neleisti patekti aukščiau nurodytiems asmenims į nekilnojamą turtą (išskyrus gyvenamąjį namą) ieškovas gali perimti nurodyto turto apsaugą. Pasitelkti tiek fizinę, tiek techninę (elektroninę) apsaugą bei naudotis apsaugos tarnybų paslaugomis, perimti sodybos raktus; ieškovas savo pastangomis ir lėšomis gali pašalinti nuo sodybos reklamą, kuria yra reklamuojamos nuomos, maitinimo, poilsio ir kitokios paslaugos nurodytame turte; nusiųsti nurodytų ir kitų internetinių puslapių administratoriams patvarkymus, kad jie pašalintų „Rimuošės dvaro“ reklamuojamas paslaugas (18-17 v. b. l.). Iš 2018-09-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, matyti, kad antstolis atsižvelgdamas į išieškotojo 2018-09-20 prašymą konstatuoti kilnojamojo ir nekilnojamo turto apsaugos perėmimo aplinkybes pagal 2018-09-19 patvarkymą dėl uždraustos veiklos nutraukimo, konstatavo, kad pareiškėjai kelis kartus atsisakė atrakinti sodybą ir perduoti pastatų raktus. Todėl išieškotojo darbuotojai ėmė keisti sodybos pagrindinio įėjimo durų ir vienos pagalbinės patalpos durų spynas, perprogramavo apsaugos sistemą ir perdavė apsaugos sistemą išieškotojo atstovei. K. P. ir J. G. perdavė išieškotojo atstovei sodybos raktus, pasiėmė iš sodybos asmeninius daiktus, dokumentus ir išėjo, o išieškotojo atstovė įjungė sodybos apsaugos signalizaciją ir užrakino duris (24-22 v. b. l.).

Pareiškėjai 2018-09-20 pateikė skundą dėl antstolio Tomo Ubarto 2018-09-19 patvarkymo dėl uždraustos veiklos nutraukimo panaikinimo ir antstolio veiksmų panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. 0136/18/02288, nes šis patvarkymas nustato naujus ribojimus ir draudimus, kurie nėra numatyti teismo nutartyse ir taip iš esmės pažeidžia pareiškėjų ir MB „Rimuošės dvaras“ darbuotojų interesus ir daroma jiems neproporcinga žala, juos iškeldinus iš turto, turtą užvaldžius ir neleidžiant naudotis nei nekilnojamuoju turtu, nei pareiškėjų ir darbuotojų kilnojamuoju turtu, nors tam nėra priimti teismo sprendimo.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo būdai (CPK 587 straipsnio 4 punktas, 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi vadovautis Civilinio proceso kodekso VI dalies nuostatomis, nes pagal CPK 152 straipsnio 6 dalį nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Tokiu būdu Kodekso VI dalies visos nuostatos taikomos ir vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. CPK 634 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolis vykdo šio Kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus, sudaro paveldimo turto apyrašus. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Tai reiškia, kad pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdytas, aktyviai padėti ginčo šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas nustato antstoliui pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų realiai įvykdyta. Antstolių įstatymo 21 straipsnyje yra aptartos antstolio funkcijos ir kita veikla, ir antstolio teikiamos paslaugos. Antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti šias paslaugas: 1) saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese; 2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo ir t. t. (Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis), ką antstolis šiuo atveju padarė, išieškotojo prašymu konstatavo, kad pareiškėjai nekilnojame turte, adresu (duomenys neskelbtini), teikia nuomos, maitinimo, poilsio ir kitokias paslaugas bei jas reklamuoja. Pareiškėjai teigia, jog antstolis pasielgė neteisėtai, neturėjo teisės numatyti naujų įpareigojimų, nes tai nenumatyta teismo nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau tiek Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-08-17, tiek 2018-08-30 teismo nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aiškiai nurodyta, jog pareiškėjams draudžiama nuomoti ar turto patalpose teikti nuomos, maitinimo, poilsio ar bet kokias kitokias paslaugas ir skelbti bet kokios formos reklamą apie turto patalpose teikiamas nuomos, maitinimo, poilsio paslaugas. Minėta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo 2018-08-17 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjams įteikta 2018-09-14 CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka – šeimos nariui (16-14 v. b. l.), pareiškėjai apie jiems uždraustą veiklą žinojo. Tačiau 2018-09-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis konstatavo, kad pareiškėjai nekilnojame turte, adresu (duomenys neskelbtini), teikia nuomos, maitinimo, poilsio ir kitokias paslaugas bei jas reklamuoja, todėl tą pačią dieną patvarkymu dėl uždraustos veiklos nutraukimo nurodė, kad MB „Rimuošės dvaras“ darbuotojai, K. P., G. P., J. G., K. G. gali betarpiškai naudotis gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), o į kitą turtą negali patekti tik tuo atveju, jei norės teikti nuomos, maitinimo, poilsio ir kitokias paslaugas bei jas bet kokia forma reklamuoti. Taigi skundžiamu patvarkymu siekiama užkirsti kelią nesąžiningiems skolininkų veiksmams ir toliau vykdyti teismo uždraustą veiklą. Patvarkymas dėl uždraustos veiklos nutraukimo tiek savo turiniu, tiek pavadinimu akivaizdžiai parodo, jog yra tiesiogiai susijęs su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir antstolis patvarkymu tiesiog dar kartą uždraudė pareiškėjams nekilnojamuoju turtu naudotis, jei norės teikti nuomos, maitinimo, poilsio ir kitokias paslaugas bei jas bet kokia forma reklamuoti.

Kaip jau buvo minėta CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatos, kaip ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio nuostatos nustato, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė imtis priverstinio vykdymo priemonių (CPK 624 straipsnio 2 dalis). Kadangi pareiškėjai net ir susipažinę su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo 2018-08-17 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tęsė teismo uždraustą veiką, kas konstatuota 2018-09-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, antstolis turėjo teisę imtis priverstinių vykdymo veiksmų, t. y. pasitelkti tiek fizinę, tiek techninę (elektroninę) apsaugą bei naudotis apsaugos tarnybų paslaugomis, perimti sodybos raktus; išieškotojas savo pastangomis ir lėšomis galėjo pašalinti nuo sodybos reklamą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis teisiniu reglamentavimu, išnagrinėjus pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0136/18/02288, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, laikydamasis vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų priėmė vykdomąjį dokumentą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti, konstatavo faktines aplinkybes išieškotojo prašymu, vykdydamas tiesiogines savo funkcijas - vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patvarkymu siekė užkirsti kelią nesąžiningiems skolininkų veiksmams, pagal patvarkymą pritaikytos priemonės neviršija laikinųjų apsaugos priemonių masto, pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų skundą tenkinti, skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų K. P., G. P., mažosios bendrijos „Rimuošės dvaras“, J. G., K. G. skundą dėl antstolio Tomas Ubartas veiksmų netenkinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. 0136/18/02288.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Teisėjas Ernestas Šukys