Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-02-25 · Civilinė byla Nr. 2S-155-368/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-25
Bylos Nr.
2S-155-368/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Pareiškėjas
A. Ž.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-155-368/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05872-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 128.11; 129.11 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7031-459/2013 pagal pareiškėjos A. Ž. skundą antstoliui R. K. dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. Ž. kreipėsi į antstolį R. K., prašydama: panaikinti 2013-04-02 įpareigojimą pareiškėjai ir 2013-04-23 reikalavimą atvykti pas antstolį, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 98-372/13; nereikalauti iš pareiškėjos atlyginti vykdymo išlaidų; netenkinus prieš tai minėtų prašymų, pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ji trukdo D. K. (D. K.) bendrauti su vaikais ir yra pagrindas pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 nutraukta pareiškėjos ir jos sutuoktinio D. K. sudaryta santuoka ir patvirtinta pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Šiaulių apylinkės teismas 2013-03-28 D. K. išdavė vykdomąjį raštą, kurį jis pateikė vykdyti antstoliui. Pareiškėjos nuomone, antstolio išduoti dokumentai yra neteisėti ir negali būti vykdomi, nes Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 613 straipsnis nenumato antstolio teisės reikšti įpareigojimą įvykdyti nutartį, todėl antstolio įpareigojimas yra procesiškai nepagrįstas ir nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjai. Pasak pareiškėjos, antstolis, siųsdamas 2013-04-02 ir 2013-04-23 dokumentus pareiškėjai, viršijo jam suteiktus įgalinimus ir nesilaikė CPK 585 straipsnio 4 dalies ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, antstolis neatsiuntė pareiškėjai raginimo sprendimą vykdyti geruoju.

Antstolis 2013-08-14 patvarkymu atsisakė patenkinti skundą ir jį su vykdomąja byla Nr. 98-372/13, remiantis LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė Šiaulių apylinkės teismui. Pažymėjo, kad priėmė vykdyti tinkamai išduotą ir pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą. Nurodė, kad pareiškėja neatvyko pas antstolį. Sprendė, kad pareiškėjos elgesys nereaguojant į antstolio nurodymus vertintinas kaip pasyvus. Teismo vertinimo, vykdymo išlaidų atsiradimą lėmė pačios pareiškėjos elgesys. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nevykdė teismo patvirtintos sutarties, sprendė, jog D. K. pagrįstai kreipėsi į antstolį, nurodydamas duomenis, kuri teismo sprendimo dalis nevykdoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) A. Ž. prašo teismo nutartį panaikinti ir jos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde teigiama, kad antstolis nesiuntė raginimo sprendimą įvykdyti geruoju. Tvirtinama, kad išieškotojas nepateikė antstoliui įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog pareiškėja nevykdo teismo sprendimo, ir antstolis šių aplinkybių netikrino. Pasak apeliantės, ji susisiekė su antstoliu, tačiau jai nebuvo paaiškinta, kokiais jos veiksmais pasireiškia sprendimo nevykdymas.

Atsiliepimas

Atsiliepdamas į apeliantės atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo D. K. prašo skundą atmesti. Atsiliepime pažymi, kad apeliantė sudarydavo įvairias kliūtis bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Nurodo, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nepateikė antstoliui dokumentų, patvirtinančių tinkamą teismo sprendimo vykdymą. Mano, kad antstolis nepažeidė procesinių teisės normų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės pareiškėjos A. Ž. atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo (jos) dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas).

Pažymėtina, kad skundą dėl antstolių veiksmų apeliantė grindė procesiniais antstolio pažeidimais, o atskirajame skunde nurodo, jog tinkamai vykdė Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, t. y. iš esmės atskirasis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos jos skunde dėl antstolio veiksmų, šios aplinkybės nebuvo visapusiškai įvertintos antstolio ir nebuvo nagrinėjimo objektu pirmosios instancijos teisme.

Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis CPK VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais.

Priešingai, nei teigė apeliantė, kad antstolio įpareigojimai nesukėlė apeliantei jokių pasekmių, pagal CPK 583 straipsnio 2 dalį sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims.

Nagrinėjamoje byloje išieškotojas pateikė antstoliui vykdomąjį dokumentą, prašydamas pradėti vykdomuosius veiksmus pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą, nurodydamas, kad apeliantė nevykdo teismo patvirtintos sutarties 5, 6, 7, 8 punkto reikalavimų, t. y. kliudo bendrauti su vaikais, auklėdama vaikus, neugdo pagarbos tėvui ir neskatina bendravimo su juo, nuolat nuteikinėja vyresniąją dukrą prie tėvą, nesudaro sąlygų vaikams du kartus per savaitę mokytis rusų kalbos, riboja tėvo galimybes nuotoliniu būdu bendrauti su vaikais ir pan. Taigi, išieškotojo reikalavimai nėra susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Pažymėtina kad tais atvejais, kai yra išduotas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininkę atlikti tam tikrus veiksmus ir išieškotojas prašo tokį dokumentą priimti vykdyti, antstolis turi pagrindą preziumuoti, jog išieškotojui yra žinoma, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Pažymėtina tai, kad, esant nepiniginio pobūdžio sprendimams, susijusiems su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, išieškotojas gali netgi neturėti galimybės pateikti antstoliui duomenis apie tai, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, todėl toks CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų aiškinimas, jog bet kuriuo atveju išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, neatitiktų vykdymo proceso tikslų ir principų bei sudarytų dirbtines kliūtis pasiekti kuo greitesnį ir ekonomiškesnį sprendimo įvykdymą. Taigi, priešingai, nei mano apeliantė, antstolis neprivalėjo pateikti jai (skolininkei) įrodymų, kad yra nevykdomas teismo sprendimas, ir antstolis neturėjo siųsti raginimo įvykdyti sprendimą, kadangi teismo 2013-03-28 išduotame vykdomajame rašte nurodyti teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties nustatytų sąlygų įvykdymo terminai (CPK 661 str.). Apeliantė skunde neginčija ir aplinkybių, kad neįvykdė 2013-04-23 antstolio reikalavimo atvykti pas antstolį, nors ši skolininkės pareiga yra nustatyta įstatymo (CPK 644 str. 3 p.).

Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė teigia, kad tinkamai vykdo teismo sprendimą, tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog apeliantė nepagrindė minėtų aplinkybių ir jų nenurodė antstoliui (CPK 643 str.).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad antstolis neatliko neteisėtų veiksmų ir nepažeidė procesinių teisės normų. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad skolininkė nebuvo aktyvi vykdymo procese (CPK 644 str. 4 p.), nesuponuoja išvados, jog antstolis viršijo savo įgaliojimus, o aplinkybė, jos su skundu apeliantė pateikė dalį medicininių dokumentų apie vaikų susirgimus, nepagrindžia tinkamo teismo sprendimo vykdymo.

Esant šioms aplinkybėms, apeliantės skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste, įvertinant jų esmę, neturi teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius