- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2S-1900-1097/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33594-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Atsakovas
- A. I. B., L. D., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Margio investicija“, „SPA Birštonas“, „SPA Birštono sveikatinimo paslaugos“
- Ieškovas
- M. G.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. patikslintą ieškinį atsakovams L. D., A. I. B. ir uždarosioms akcinėms bendrovėms „Margio investicija“, „SPA Birštonas“, „SPA Birštono sveikatinimo paslaugos“ dėl sandorių ir visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – R. V., A. Ė., V. B., S. L., V. B., Ž. K., valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams L. D., A. I. B., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Margio investicija“, „SPA Birštonas“, „SPA Birštono sveikatinimo paslaugos“ dėl sandorių ir visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtinta ieškovo ir atsakovų 2022 m. sausio 14 d. sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis) ir civilinė byla nutraukta.
Šalies argumentai
3. Atsakovė A. I. B. (toliau taip pat – pareiškėja) ir trečiasis asmuo V. B. 2022 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą, prašydami išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 1.8 punkto sąlygos priverstinio vykdymo. Nurodė, kad Taikos sutarties 1.8 punkte šalys susitarė dėl UAB „SPA Birštonas“ valdybos narių paskyrimo, t. y., kad valdybos nariais skiriami V. B., A. B., N. P. (valdybos pirmininkas), A. P. ir A. K.“. Nurodytos sudėties UAB „SPA Birštonas“ valdyba buvo paskirta, tačiau vienintelės UAB „SPA Birštonas“ akcininkės UAB „Margio investicija“ 2022 m. kovo 21 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) valdyba buvo neteisėtai atšaukta ir paskirti nauji valdybos nariai. Kitoje civilinėje byloje Sprendimas yra ginčijamas, prašant pripažinti jį negaliojančiu. Atsižvelgdami į tai, kad esminė Taikos sutarties sąlyga – 1.8 punktas – yra pažeidinėjama, pareiškėjai prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygos priverstinio vykdymo.
Atsiliepimas
4. Ieškovas M. G. atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja yra netinkamas subjektas prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo pareikšti, nes nėra susijusi su UAB ,,SPA Birštonas“ ir neturi teisinio suinteresuotumo dėl Taikos sutarties 1.8 punkto sąlygos vykdymo. Taip pat argumentavo, kad Taikos sutarties 1.8 punktas buvo tinkamai įvykdytas, nes įtvirtintos sudėties valdyba buvo paskirta. Taikos sutartyje nebuvo nustatytas laikotarpis, kurį joje nurodyta valdybos sudėtis negalėtų būti keičiama, ar sprendimai, kuriuos turėtų įgyvendinti būtent tokios sudėties valdyba. Po Taikos sutarties sudarymo pasikeitė UAB ,,SPA Birštonas“ dalyvių sudėtis ir 2022 m. kovo 21 d. vienintelio bendrovės akcininko sprendimu buvo paskirta ir įregistruota valdyba. Šį sprendimą pareiškėja ginčija kitoje civilinėje byloje. Taip pat pažymėjo, kad Taikos sutarties 1.8 punktas priverstine tvarka nėra vykdytinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi atmetė prašymą dėl vykdomojo rašto pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtintą Taikos sutartį išdavimo.
6. Teismas nurodė, kad Taikos sutarties 1.8 punkte šalys susitarė išimtinai dėl UAB „SPA Birštonas“ valdybos narių skyrimo. Minėtame punkte ir kitose patvirtintos Taikos sutarties sąlygose nėra numatyta susitarimo, draudžiančio tam tikrą laiką keisti valdybos sudėtį. Bendrai vertinant Taikos sutarties sąlygas, matyti, kad 1.8 punkte nurodyta valdybos sudėtis buvo pasirinkta ne dėl konkrečių asmenų būtinumo dalyvauti valdybos veikloje, o turint tikslą pakeisti prieš tai buvusią valdybos sudėtį.
7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teismo patvirtintos Taikos sutarties vykdymo proceso metu pasikeitus valdybos sudėčiai tarp šalių kilo ginčas. Pareiškėjos deklaruojami Taikos sutarties pažeidimai, susiję su naujos valdybos skyrimu, jų faktinis ir teisinis pagrindas negali būti išnagrinėti vykdymo proceso tvarka vykdomojoje byloje dalyvaujant antstoliui, o turi būti sprendžiami naujai inicijuotoje civilinėje byloje dėl Sprendimo pripažinimo negaliojančiu ieškinio teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja A. I. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Skundžiama teismo nutartis nemotyvuota, nes teismas nenagrinėjo būtinų vykdomojo rašto išdavimo sąlygų: ar taikos sutartis įvykdyta, ar taikos sutarties sąlygos aiškios ir šalys jas supranta vienodai, ar sutarties sąlyga, dėl kurios vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, gali būti priverstinai vykdoma. Šiuo atveju yra visos šios būtinos sąlygos vykdomajam raštui išduoti.
8.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Taikos sutarties 1.8 punkto sąlyga pažeista. Taikos sutarties 1.8 punkte šalys įsipareigojo konkrečius asmenis paskirti UAB ,,SPA Birštonas“ valdybos nariais. Taikos sutarties šalys įvykdė 1.8 punkte numatytą prievolę bei paskyrė valdybos narius, tačiau, nepraėjus nė dvejiems mėnesiams po Taikos sutarties patvirtinimo, 2022 m. kovo 21 d. Sprendimu paskirti valdybos nariai atšaukti ir paskirti nauji, pareiškėjai nežinomi, asmenys. Taikos sutarties 1.8 punkto sąlyga buvo esminė, nes užtikrino per UAB „Margio investicija“ valdomos bendrovės UAB „SPA Birštonas“ veiklos ir sprendimų priėmimo pusiausvyrą, UAB „Margio investicija“ akcijoms tarp akcininkų pasiskirsčius po 50 proc. Sprendimu pakeitus valdybą, pareiškėja buvo sąmoningai nušalinta nuo UAB ,,SPA Birštonas“ valdymo, o tai prieštarauja Taikos sutarties esmei. Teismas klaidingai interpretavo Taikos sutarties turinį ir nepagrįstai nurodė, kad Taikos sutarties 1.8 punktu šalys siekė tik pakeisti prieš tai buvusios valdybos sudėtį, nes buvo priešingai – šia sąlyga šalys, valdybos nariais paskirdamos konkrečius asmenis, siekė suformuoti bendrovės veiklos ir valdybos narių įtakos pusiausvyrą.
8.3. Taikos sutarties 1.8 punkto sąlyga yra aiški ir nedviprasmiška – šalys susitarė dėl konkrečių valdybos narių paskyrimo. Remiantis tarp šalių susiklosčiusia praktika bei UAB ,,SPA Birštonas“ įstatais, valdyba bendrovėje yra skiriama 4 metams. Taigi, valdybos nariai, dėl kurių susitarta Taikos sutartimi, buvo išrinkti 4 metų laikotarpiui. Objektyvaus pagrindo atšaukti valdybą nebuvo.
8.4. Taikos sutarties 1.8 punktas yra vykdytinas priverstine tvarka, nes, teismui patvirtinus Taikos sutartį, atsakovė UAB „Margio investicija“ įgijo pareigą atlikti konkrečius veiksmus – paskirti UAB „SPA Birštonas“ valdybos nariais Taikos sutarties 1.8 punkte nurodytus asmenis. Jie privalėjo būti paskirti 4 metų laikotarpiui, remiantis bendrovės įstatais. Taikos sutarties, patvirtintos teismo ir įgijusios res judicata galią, vykdymas gali būti užtikrintas tik vykdomojo rašto pagrindu priverstinio vykdymo veiksmais. Atsakovė UAB ,,Margis investicija“ gali būti įpareigota atlikti konkrečius veiksmus – skirti valdybos narius. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, kad reikalavimas vykdyti aiškią Taikos sutartį yra ieškinio teisenos dalykas. Tuo atveju, jei Taikos sutarties būtų neaiškios ar dviprasmiškos, tiesiogiai nevykdytinos, būtų galima teigti, kad teismas patvirtino Taikos sutartį, kuri negali būti vykdytina, t. y. teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, dėl ko egzistuotų objektyvus pagrindas procesui atnaujinti.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti, palaiko atskirajame skunde išdėstytus argumentus.
10. Ieškovas M. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
10.1. Taikos sutarties 1.8 punkto sąlyga buvo tinkamai įvykdyta. UAB „SPA Birštonas“ įstatų 19 punkte įtvirtinta, kad jos valdybos narių rinkimo tvarka nesiskiria nuo numatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ). ABĮ nenustato, kad paskirta valdybos sudėtis negali būti pakeista, todėl, nors UAB „SPA Birštonas“ įstatuose numatyta, kad valdybos nariai renkami ketveriems metams, jie gali būti pakeičiami iki šio termino pabaigos. Tai patvirtina ir UAB „SPA Birštonas“ valdybos narių atšaukimo bei skyrimo praktika.
10.2. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad UAB „SPA Birštonas“ ir UAB „Margio investicija“ akcininkų sudėtys po Taikos sutarties sudarymo nepasikeitė. Po Taikos sutarties sudarymo akcininkų sudėtis pasikeitė ir 2022 m. kovo 21 d. vienintelio akcininko UAB „Margio investicija“ sprendimu Taikos sutarties 1.8 punkte numatytos sudėties valdyba buvo pakeista. Vienintelio akcininko Sprendimas, kuriuo paskirta nauja valdyba, yra teisėtas ir galiojantis, taigi, šiuo metu kadenciją einančios UAB „SPA Birštonas“ valdybos sudėtis yra teisėta. 2022 m. kovo 21 d. vienintelio akcininko sprendimui nesant panaikintam, ankstesnės sudėties (numatyta Taikos sutartyje) valdyba negali būti atstatyta.
10.3. Pareiškėja netiksliai aiškina šalių ketinimus sudarant Taikos sutartį, nes 2022 m. sausio 14 d. Taikos sutartimi numatyta valdyba buvo skiriama turint tikslą pakeisti 2021 m. lapkričio 9 d. paskirtus valdybos narius ir nebuvo sprendžiami „valdymo pusiausvyros“ klausimai. UAB „SPA Birštonas“ turi vieną akcininkę – UAB „Margio investicija“, kuri ir sprendžia jos valdymo klausimus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria teismas atmetė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 1.8 punkto nuostatos, kuria šalys įtvirtino, kad „UAB „SPA Birštonas“ valdybos nariais skiriami V. B., A. B., N. P. (valdybos pirmininkas), A. P. ir A. K. (atitinkamas akcininkų susirinkimo sprendimas pateikiamas į Civilinę bylą kartu su Taikos sutartimi)“.
13. Vykdomųjų raštų pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarka reglamentuojama CPK 646 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vykdomųjų raštų išdavimo, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, yra išaiškinęs, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
15. Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas dėl to, kad tarp šalių kyla ginčas dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo, nes taikos sutarties sąlygas šalys supranta skirtingai, darytina išvada, kad nebuvo suderinta šalių valia, t. y. šalys nebuvo susitarusios. Tokiais atvejais konstatuotinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Šis proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios sąlygose nustatytų pareigų šalims nevykdant, jų priverstinai vykdyti neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
16. Taigi, kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodė ir pareiškėja, sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties, nustatytinos šios aplinkybės: ar teismo patvirtinta sutartis yra nevykdoma; ar sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, šalys jas supranta vienodai; ar sutarties nuostatos gali būti priverstinai vykdomos. Šių aplinkybių nustatymas, sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, apibrėžia ir bylos nagrinėjimo dalyką.
17. Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties turinio matyti, kad teismas vertino pirmiau nurodytas aplinkybes ir konstatavo nesant būtinų sąlygų vykdomajam raštui išduoti. Įvertinus atskirojo skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį argumentus, pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada nėra.
18. Pirma, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, teismo patvirtintos Taikos sutarties 1.8 punkte šalys susitarė išimtinai dėl UAB ,,SPA Birštonas“ valdybos narių skyrimo, o minėtame punkte ar kitose patvirtintos Taikos sutarties sąlygose nėra numatyta susitarimo, draudžiančio tam tikrą laiką keisti valdybos sudėtį. Kartu su Taikos sutartimi ir prašymu ją tvirtinti, teismui buvo pateiktas UAB ,,SPA Birštonas“ 2022 m. sausio 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriuo akcininkai nutarė valdybos nariais išrinkti Taikos sutarties 1.8 punkte nurodytos sudėties valdybą. Apeliantė atskirajame skunde taip pat tiesiogiai pripažįsta, kad Taikos sutarties šalys įvykdė 1.8 punkte numatytą prievolę bei paskyrė valdybos narius (atskirojo skundo 12 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad Taikos sutarties 1.8 punkto sąlyga nebuvo įvykdyta.
19. Antra, iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 1.8 punkto vykdymo, iš esmės remiasi aplinkybe, jog po Taikos sutarties patvirtinimo greitu laiku 2022 m. kovo 21 d. Sprendimu valdyba buvo pakeista. Apeliantės teigimu, pakeitus valdybą, buvo pažeistas teismo patvirtintos Taikos sutarties 1.8 punktas, nes, pagal nusistovėjusią praktiką ir bendrovės įstatus, valdyba skiriama ketverių metų laikotarpiui, o objektyvių priežasčių ją keisti nebuvo. Įvertinus Taikos sutarties 1.8 punkto sąlygos lingvistinę išraišką, taip pat visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties tekstą, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Taikos sutarties sąlygose nėra tiesioginio susitarimo dėl 1.8 punkte apibrėžtos sudėties valdybos skyrimo laikotarpio ar apribojimų ją keisti. Kartu su Taikos sutartimi ir prašymu ją tvirtinti, teismui buvo pateiktas UAB ,,SPA Birštonas“ 2022 m. sausio 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriuo akcininkai nutarė 4 metų kadencijai valdybos nariais išrinkti Taikos sutarties 1.8 punkte nurodytos sudėties valdybą, tačiau duomenų apie šalių susitarimus apriboti galimybes keisti valdybą nebuvo pateikta; su tuo susijusių sąlygų Taikos sutartyje nėra. Apeliantė, tvirtindama Taikos sutarties 1.8 punkto sąlygą esant aiškią ir nedviprasmišką, iš esmės šiai sąlygai suteikia turinį, kuris nėra tiesiogiai įtvirtintas Taikos sutarties 1.8 punkte ar kitose sutarties sąlygose – skiriamos valdybos įgaliojimų trukmę ir apribojimus ją keisti tam tikrą laikotarpį. Atskirojo skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį argumentai patvirtina, kad šalys iš esmės skirtingai aiškina įsipareigojimų pagal Taikos sutarties 1.8 punkto nuostatas apimtį – apeliantė teigia, kad ši sutarties nuostata reiškia, jog ja paskirta valdyba buvo paskirta 4 metų laikotarpiui ir negalėjo būti keičiama; apeliantės teigimu, tiek valdybos sudėtis, tiek jos įgaliojimų laikotarpis jai buvo esminės Taikos sutarties sąlygos. Tuo tarpu ieškovas tvirtina, kad Taikos sutartimi susitarta dėl konkrečių asmenų paskyrimo valdybos nariais, tačiau draudimo atšaukti 1.8 punkto pagrindu paskirtą valdybą nenustatyta, todėl, pasikeitus akcininkams ir naujo akcininko Sprendimu valdybą pakeitus, Taikos sutartis nebuvo pažeista. Taigi, nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškina Taikos sutarties 1.8 punkto sąlygos turinį. Dėl to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo patvirtintos Taikos sutarties vykdymo proceso metu kilo šalių ginčas dėl to, ar tokiais veiksmais – priimant sprendimą pakeisti paskirtą Taikos sutarties 1.8 punkte įtvirtintos valdybos sudėtį – buvo pažeista Taikos sutarties 1.8 punkto nuostata. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tokio pobūdžio ginčas vykdymo procese teismui sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo nespręstinas, tačiau, kilus šalių ginčui dėl jų susitarimo bei valios sudarant Taikos sutartį turinio ir esminių sąlygų, galėtų būti keliamas klausimas dėl Taikos sutarties peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Ginčas dėl to, ar akcininko Sprendimu buvo pažeista Taikos sutartis, nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje.
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
21. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisines nuostatas, reglamentuojančias vykdomųjų raštų išdavimą, ir pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai šios išvados nepaneigia. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas) .
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Pareiškėja prašo priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbą patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 948,10 Eur už atskirojo skundo parengimą. Grįsdama patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, pateikia suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus ( DOK-28452). CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atskirasis skundas atmetamas, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas. Ieškovas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl jų atlyginimas ieškovui nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos A. I. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.