- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-214/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lesto“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto biudžetinės įstaigos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lesto“ ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lesto“ nurodė, kad 2008 m. spalio 1 d. sudarė su atsakovu Klaipėdos apskrities VPK elektros energijos pardavimo–pirkimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo tiekti elektros energiją į sutarties priede nurodytus atsakovo objektus, tarp jų į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugpjūčio 1 d. šalys pasirašė naują elektros energijos pardavimo–pirkimo sutartį; sutarties sąlygos dėl elektros energijos tiekimo į minėtas patalpas ir apmokėjimo už ją nepasikeitė. 2011 m. balandžio 1 d. šalys sudarė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį dėl elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo ir apmokėjimo už ją; į šią sutartį buvo įtrauktos ir aptariamos patalpos. 2012 m. balandžio 1 d. šalys susitarė dėl elektros energijos tiekimo į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymėjo, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. ir 2009 m. rugsėjo 22 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pakeitė elektros apskaitos prietaisus naujais LZQM tipo prietaisais. LZQM tipo elektros apskaitos prietaisai yra su koeficientu E1, kuris reiškia, kad prietaisų ekrane esančius rodmenis tam, kad būtų deklaruotas realus per ataskaitinį laikotarpį patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekis, vartotojas privalo deklaruoti padauginęs iš dešimties. 2011 m. lapkričio – gruodžio mėn. ieškovas nustatė, kad atsakovas, deklaruodamas sunaudotą elektros energiją nurodytose patalpose, netaiko koeficiento E1; dėl to nustatytas ženklus patiekto ir suvartoto, tačiau nedeklaruoto ir neapmokėto elektros energijos kiekio skirtumas; pinigine išraiška skirtumas sudaro 205 376,03 Lt. Tokiai sumai 2012 m. kovo 30 d. ir 2012 m. balandžio 30 d. buvo išrašytos sąskaitos faktūros, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. Atsakovas taip pat nėra sumokėjęs 43,51 Lt už suvartotą elektros energiją patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Remdamasis nurodytu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 205 430,87 Lt dydžio skolą ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Teismas nustatė, kad atsakovas neneigia, jog, deklaruojant rodmenis pagal LZQM tipo elektros apskaitos prietaisus, esančius patalpose (duomenys neskelbtini), jie nebuvo dauginami iš dešimties, t. y. nebuvo taikomas koeficientas E1. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl suvartotos elektros energijos kiekio ir neapmokėtos sumos, susidariusios nepritaikius nurodyto koeficiento, dydžio. Teismas nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas sumokėti visą sumą už faktiškai suvartotą elektros energiją, teigia, jog ieškovas, įrengęs LZQM tipo elektros skaitiklius, nepaaiškino, kad rodmenis reikia dauginti iš dešimties; apie tai ieškovas atsakovą informavo tik 2012 m. vasario 10 d. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovas, būdamas skaitiklių savininkas, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir netinkamai bendradarbiavo. Teismas šiuos argumentus atmetė. Keičiant skaitiklius buvo pildomos užduotys, kurias pasirašė ieškovo atstovas V. R. ir atsakovo atstovai V. M. ir A. B.; šiose užduotyse nurodyta, kad „apskaita veikia koeficientas E1“. Apklausta liudytoja A. B. paaiškino, kad: ji nurašinėdavo elektros energijos apskaitos prietaisų parodymus, nurašydavo tik skaitmenis, tačiau koeficiento E1 netaikydavo; kad skaitikliuose yra nurodytas simbolis E1 ji matė, tačiau, ką jis reiškia, nesuprato ir nežinojo. Liudytojas V. R. paaiškino, kad: pas atsakovą elektros apskaitos skaitiklius keitė jis; pakeitus skaitiklius, darbuotojams, priėmusiems darbą, buvo paaiškinta, ką reiškia koeficientas E1; buvo nurodyta esant neaiškumams skambinti jam. Iš išdėstyto teismas padarė išvadą, kad koeficientas E1 buvo netaikomas dėl atsakovo darbuotojų kaltės, nes iš užduočių matyti, jog aptariamas koeficientas buvo nurodytas. Nesuprasdami, ką šis koeficientas reiškia, darbuotojai privalėjo išsiaiškinti ir šį koeficientą taikyti. Be to, teismo nuomone, atsakovo darbuotojai, būdami sąžiningi, rūpestingi ir apdairūs, negalėjo nepastebėti, kad, pakeitus apskaitos prietaisus, ženkliai sumažėjo jų deklaruotos energijos kiekis ir sumokomos sumos, tuo labiau, kad tai truko pakankamai ilgą laiko tarpą. Tokiu būdu patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), deklaruojamas suvartotos aktyviosios elektros energijos kiekis ir sumokomos sumos sumažėjo apytikriai 10,42 karto, o patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), – 7,6 karto. Atsakovas negalėjo nepastebėti, kad elektros energijos suvartoja tiek, kiek įprastai, o moka dešimt kartų mažiau nei paprastai, tačiau tuo klausimu nebendradarbiavo su ieškovu, nesiaiškino, kur yra problema, todėl negalima pripažinti, kad jis elgėsi rūpestingai, apdairiai ir sąžiningai. Tuo labiau, kad tiek pagal elektros energijos pardavimo–pirkimo sutarties 5.3 punktą, tiek pagal elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties 7.3.1 punktą atsakovas įsipareigojo nedelsdamas informuoti ieškovą, jog pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos sunaudojimas nepagrįstai iš esmės sumažėjo ar padidėjo. Teismo vertinimu, pripažinus, kad, atsakovo darbuotojams deklaruojant skaitiklio parodymus nepritaikius koeficiento E1, atsakovui neatsirado pareiga apmokėti už faktiškai pagal sutartį gautą ir suvartotą elektros energiją, būtų iškreipta elektros energijos pirkimo–pardavimo bei persiuntimo sutarčių esmė, paneigtas prievolių vykdymo sąžiningumo principas, sudarant sąlygas elektros energijos vartotojui nesąžiningai praturtėti sutaupant ieškovo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Teismas nurodė, kad pagal atsakovą turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.259 straipsnis, numatantis galimybę sumažinti skolininko atsakomybę arba nuo jos atleisti, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, taip pat atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008. Teismo nuomone, nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai negali būti taikomi nagrinėjamojoje byloje dėl esminio aplinkybių netapatumo. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas tinkamai atliko savo pareigas, t. y. pakeisdamas elektros apskaitos prietaisą tai atliko tinkamai, užduotyje nurodė, kad taikomas koeficientas E1. Teisingas sunaudotos elektros energijos deklaravimas priklausė tik nuo atsakovo darbuotojų, todėl taikyti CK 6.259 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo; atsakovas nepagrįstai tapatina reikalavimą įvykdyti prievolę su reikalavimu taikyti civilinę atsakomybę. Teismo vertinimu, atsakovo motyvas, kad jo finansinė padėtis yra sunki ir jis tokios skolos sumokėti iš karto negalės, gali būti išspręsti atidedant ar išdėstant sprendimo įvykdymą. Teismas taip pat pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti 43,51 Lt skolą už suvartotą elektros energiją patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas Klaipėdos apskrities VPK prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovui 102 688 Lt.
Apeliantas teigia, kad ieškovas, būdamas elektros apskaitos prietaisų savininkas, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir netinkamai bendradarbiavo, nes apie LZQM tipo elektros apskaitos prietaisų ekrane esančio simbolio E1 reikšmę pranešė tik 2012 m. vasario mėn., nors aptariami prietaisai buvo įrengti 2009 m. rugsėjo mėn. Liudytojų parodymai apie aplinkybę, ar apelianto darbuotojams, priėmusiems pakeistus prietaisus, buvo paaiškinta, ką reiškia užduotyse padarytas įrašas „apskaita veikia koeficientas E1“, yra prieštaringi, todėl nebuvo pakankami padaryti apeliantui nepalankias išvadas. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismui buvo pateikti įrodymai, jog ieškovui vieno mokėjimo pavedimu buvo apmokama už suvartotą elektros energijos keturiolikoje skirtingų objektų, o 2009 m. liepos – gruodžio mėn. bendra sąskaita tik didėjo. Tai lėmė, kad apelianto darbuotojai nepastebėjo ir nesuprato, jog dviejuose objektuose yra deklaruojami daug mažesni elektros energijos suvartojimo kiekiai. Be to, tai truko ilgą laiko tarpą, todėl ne tik apeliantas, bet ir atsakovas turėjo pastebėti, kad elektros energijos aptariamuose objektuose suvartojama tiek, kiek ir įprastai, o mokama dešimt kartų mažiau. Tačiau ieškovas šiuo klausimu taip pat nebendradarbiavo su apeliantu, nesiaiškino, kur yra problema, todėl negalima pripažinti, kad ieškovas elgėsi rūpestingai, apdariai ir sąžiningai. Apeliantas taip pat mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika byloje Nr. 3K-3-572/2008, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylių skyriaus byloje Nr. 3K-3-412/2008 pateiktais išaiškinimais apie nuostolių mažinimą dėl abiejų šalių kaltės. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas neatsižvelgė į jo teisinį statusą, sunkią finansinę padėtį ir ieškinio patenkinimo sąlygojamą apelianto padėties pabloginimą, taip pat ginčo kilimo priežastis.
Ieškovas AB „Lesto“ prašo atmesti apeliacinį skundą.
Ieškovo nuomone, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovas pažymi, kad objektyvią galimybę įvertinti, ar tam tikruose objektuose suvartojamas elektros energijos kiekis nepagrįstai padidėjo ar sumažėjo, turi tik vartotojas, nes tik jam yra žinomos veiklos tam tikruose objektuose apimtys, naudojamų prietaisų skaičius ir kitos suvartojamos elektros energijos kiekiui reikšmingos aplinkybės. Pareiga informuoti apie nepagrįstą esminį elektros energijos suvartojimo sumažėjimą ar padidėjimą numatyta vartotojui tiek Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, tiek su apeliantu sudarytose elektros energijos pardavimo–pirkimo sutartyse. Ieškovas taip pat nurodo, kad įstatymai biudžetinėms įstaigoms nenumato prievolių vykdymo privalomumo principo ar civilinės atsakomybės taikymo išimčių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto pozicija sumažinti iš jo prašomą priteisti skolą už suvartotą elektros energiją, patiektą į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), grindžiama apelianto įrodinėjama mišria šalių kalte dėl netinkamo patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekio deklaravimo ir jo sąlygoto nevisiško atsiskaitymo. Teisiniu tokio reikalavimo pagrindu nurodomos CK 6.259 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus kaltės įtaką sutartinės civilinės atsakomybės skolininkui taikymui (apimčiai), nuostatomis. Teisėjų kolegija su šia apelianto pozicija nesutinka.
Pažymėtina, kad ieškovas teisme pareiškė reikalavimą priteisti susidariusią skolą, o ne atlyginti dėl netinkamo apelianto įsipareigojimų vykdymo patirtus nuostolius (b. l. 2-4). Teisiškai ieškovo reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas priteisti įvykdyti pareigą – atsiskaityti už patiektą ir suvartotą elektros energiją – natūra, bet ne taikyti civilinę atsakomybę (CK 1.138 str. 4, 6 p., 6.213 str. 1 d., 6.245 str. 3 d.). Ieškovas neprašė priteisti jokių nuostolių, galėjusių atsirasti dėl nesavalaikio apelianto atsiskaitymo. Dėl šios priežasties apelianto atsikirtimai nepagrįstai grindžiami sutartinės civilinės atsakomybės nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus bylos aplinkybes, apelianto įrodinėjamas ieškovo neinformavimas, kaip tinkamai turi būti deklaruojama suvartota elektros energija pagal naujus apskaitos prietaisus, vėlesnis nebendradarbiavimas, net jei šios aplinkybės ir būtų nustatytos, nepašalina apelianto pareigos atsiskaityti už suvartotą energiją; tokia piniginė prievolė visada gali būti įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Kitaip tariant, byloje nėra duomenų, kad nurodytų ieškovo pareigų nevykdymas objektyviai darytų neįmanomu vėlesnį (po to, kai paaiškėjo netinkamas deklaravimas) atsiskaitymą už tikrąjį suvartotos elektros energijos kiekį. Priešingas sprendimas visiškai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, iš esmės reikštų nepagrįstą apelianto sutaupymą ieškovo sąskaitą. Aptariamų ieškovo įsipareigojimų netinkamas vykdymas galbūt galėtų turėti įtakos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės apeliantui taikymo (apimties), tačiau, minėta, ieškovas yra pasirinkęs kitą savo pažeistų teisių gynybos būdą. Toks ieškinio reikalavimo kvalifikavimas nurodytas ir skundžiamame sprendime.
Nepaisant išdėstyto, nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad būtent apeliantui tenka pagrindinė atsakomybė už netinkamą patiektos ir suvartotos elektros energijos deklaravimą ir jo sąlygotą nevisišką atsiskaitymą. Pagal šalių sudarytas elektros energijos pardavimo–pirkimo sutartis (5.2 p.) ir elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį (4.5 p.) pareiga deklaruoti suvartotą elektros energiją teko apeliantui. Įrengiant naujus apskaitos prietaisus užduotyse buvo nurodyta, kad apskaitai taikomas koeficientas E1; su užduotimis susipažino apelianto darbuotojai (b. l. 36-41). Nežinodamas, ką reiškia toks apskaitos principas, apeliantas turėjo pasidomėti, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, to nebuvo padaryta. Taigi apeliantas elgėsi nerūpestingai. Bylos duomenys taip pat patvirtina (b. l. 12, 14, 16, 20, 28), kad elektros energija apeliantui buvo teikiama į keliolika patalpų, esančių skirtingose vietose, todėl yra pagrįsta spręsti, jog suvartotos energijos apskaita buvo vykdoma individualiai kiekvienoje patalpoje (bylos duomenimis (b. l. 36-41), buvo įrengti atskiri apskaitos prietaisai), ir dėl šios priežasties apeliantas negalėjo pastebėti reikšmingo suvartojamos elektros energijos pokyčio ginčo patalpose (b. l. 59-60). Pagal jau minėtas šalių sutartis apeliantas įsipareigojo informuoti ieškovą apie nepagrįstą ir ženklų elektros energijos suvartojimo padidėjimą ar sumažėjimą (atitinkamai sutarčių 5.3, 7.3.1 punktai), tačiau to taip pat nebuvo padaryta.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantu, kad teismas turėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylių skyriaus byloje Nr. 3K-3-412/2008 pateiktais išaiškinimais, nes bylų aplinkybės yra skirtingos: kasacine tvarka nagrinėtas ginčas dėl atsiskaitymo už elektros energiją, kai ne dėl vartotojo kaltės buvo sutrikę apskaitos prietaiso parodymai. Taip pat nepagrįstas apelianto reikalavimas sumažinti įsiskolinimą atsižvelgiant į jo teisinį statusą ir turtinę padėtį. Pažymėtina, kad biudžetinė įstaiga civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais asmenimis, o toks juridinio asmens statusas nesuteikia jam jokių privilegijų, tame tarpe teisės nevykdyti savo įsipareigojimų (CK 1.2 str. 1 d., 2.36 str. 1 d.). Kaip buvo nurodyta ir skundžiamame sprendime, apelianto prasta turtinė padėtis yra pagrindas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, bet ne atleisti nuo pareigos įvykdyti turtinę prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 str.).
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš apelianto priteistinas žyminis mokestis, kuris turėjo būti sumokėtas už skundą, – 3 054 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 96 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti valstybei iš apelianto biudžetinės įstaigos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas 191008577) 3 054 Lt (trijų tūkstančių penkiasdešimt keturių litų) dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą.