Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 1 d. Jis taip pat kaltinamas dar trijų analogiškų veikų padarymu.Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi pratęsė A. T. paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto – taikymo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. Kaltinamasis A. T. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį dėl kardomosios priemonės pratęsimo ir paskirti jam kitą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, motyvuodamas namų arešto termino pratęsimą, skundžiamoje nutartyje pabrėžė, jog tik ši kardomoji priemonė gali užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat garantuoti, kad bus užkirstas kelias naujoms nusikalstamoms veikoms. Akivaizdu, jog tokia išvada neatitinka realios baudžiamojoje byloje susiklosčiusios situacijos. Kaltinamasis yra kaltinamas nesunkių nusikaltimų padarymu ir abejoja teismo išvada, kad tik tokia griežta procesinės prievartos priemonė gali užtikrinti, jog asmuo nepabėgs ir nepasislėps nuo teismo bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 str. 4 d. nurodytos aplinkybės į kurias būtina atsižvelgti parenkant kardomosios priemonės rūšį ir apelianto nuomonė, jos visos palankios jam, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Kaltinamasis nurodo, jog jis anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 2016 m. vasario 10 d. dirba ūkininkės J. B. ūkyje vadybininku, tas ūkis yra (duomenys neskelbtini) k., o jo darbas susijęs su ten įrengtos kaimo turizmo sodybos aptarnavimu, iš darbinės veiklos gauna legalias pajamas, jam tik dvidešimt aštuoneri metai, 2016 m. sausio 23 d. susituokė ir 2016 m. kovo 10 d. gimė sūnus. Tai rodo, jog nėra jokio reikalo ir toliau taikyti vieną griežčiausių kardomųjų priemonių. Be to, skirta ir pratęsta kardomoji priemonė tam tikra prasme trukdo tinkamai vykdyti darbines pareigas, kadangi kiekvieną vakarą iki 21 val. būtinai privalo grįžti į namus. Tuo tarpu renginiai kaimo turizmo sodyboje labai dažnai vyksta kelias paras iš eilės.Taip pat apeliantas mano, jog niekuo neparemta teismo išvada, jog tik namų areštas gali jį sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo. Paskirtos kardomosios priemonės laikotarpiu naujų nusikaltimų nepadarė. Jei būtų pakeista ši kardomoji priemonė į švelnesnę – rašytinį pasižadėjimą, tai tokia procesinės prievartos priemonė leistų kontroliuoti jo gyvenimą ir elgesį bei užtikrintų, jog teisminis procesas vyks be kliūčių. Taip pat toks sprendimas atitiktų ir teismų praktikoje vyraujančias nuostatas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. vasario 17 d. nutarime Nr. KT7- N4/2016 byloje Nr. 11/2015 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 str. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai akcentavo, kad taikant procesines prievartos priemones, privalo būti vadovaujamasi proporcingumo principu: atitinkamos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai be jų negalima būtų pasiekti reikiamų proceso tikslų, o paskirtų priemonių taikymas joms tapus nebereikalingomis turi būti nedelsiant nutrauktas.Kaltinamojo skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo teisme atveju kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Šioje normoje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.Pagal BPK 121 str. 2 d. kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuomet kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad šiuo atveju kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Sutinkamai su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kardomųjų priemonių skyrimo bendra nuostata yra pagrįsta, nes duomenys, leidžiantys manyti, jog A. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra kaltinamojo N. K. parodymai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Taigi, taikyti jam kardomąją priemonę – namų areštą - pagrindas yra.Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi kardomoji priemonė – namų areštas – A. T. pratęsta pagrįstai, naikinti šią kardomąją priemonę, nėra jokio pagrindo.Kaip nurodo ir skunde pats apeliantas, BPK 121 str. 4 d. numatyta, jog skiriant bet kurią kardomąją priemonę turi būti atsižvelgiama į nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės paskyrimo. Į paminėtas aplinkybes, kardomosios priemonės pratęsimo klausimą sprendžiantis teismas, atsižvelgė ir nurodė, jog A. T. kaltinamas keturių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų, nedirba, neturi pastovaus legalaus pajamų šaltinio, todėl pagrįstai manytina, kad kardomųjų priemonių tikslai – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms - gali būti pasiekti tik toliau taikant kardomąją priemonę - namų areštą.Nors skundą nagrinėjančiam teismui apeliantas pateikė dokumentus, jog yra susituokęs, augina mažametį sūnų, dirba, tačiau kardomosios priemonės pratęsimo klausimą nagrinėjančiam teismui šie duomenys nebuvo pateikti, todėl teismas atitinkamai ir sprendė. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei pateiktus dokumentus bei į skundo prašymą, pakeisti jam paskirtą ir pratęstą kardomąją priemonę – namų areštą, kurio metu A. T. įpareigotas būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. į kitą švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kardomosios priemonės keitimui pagrindo nėra. Argumentai, kad paskirta kardomoji priemonė nesuderinama su jo atliekamu darbu atmestini, nes teismo nustatytas įpareigojimas nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose nesuvaržo kaltinamojo teisės į darbą, juolab kad darbo sutarties turinys patvirtina, jog A. T. nustatyta 8 val. darbo dienos trukmė, o dienos metu jam nedraudžiama išeiti iš namų. Patiriami nepatogumai nėra pagrindas naikinti paskirtą kardomąją priemonę ar keisti į švelnesnę.Įvertinęs visas minėtas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas reikalinga, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai. Šiuo atveju A. T. parinkta kardomoji priemonė – namų areštas - nėra akivaizdžiai per griežta ar neadekvati. Dėl proporcingumo principo pažymima, jog jo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo. Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas, tikrindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, proporcingumo principo pažeidimo nenustatė. Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, A. T. kardomoji priemonė – namų areštas - parinkta ir pratęsta, nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti ar keisti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. T. skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.