- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- e2YT-2614-359/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01554-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- A. C., G. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Kaišiadorių rajono savivaldybės, valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Kaišiadorių rajono savivaldybės, valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. C. ir G. R. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio nuosavybės teisės valdymo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybė, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai A. C. ir G. R. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti, juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas A. C. nuosavybės teise valdo statinį – ½ dalį bulvių rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo G. R. miręs tėvas A. R. (mirties data (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė statinį – ½ dalį bulvių rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai patikslintame pareiškime nurodo, kad A. R. ir A. C., 1993 m. aukcione, įsigijo po ½ dalį bulvių rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Įregistruoti turimo turto jie negalėjo, nes nepakako turimų dokumentų, kadangi 2007 m. lapkričio 25 d., gaisro metu sudegė A. R. gyvenamasis namas ir jame buvę rūsio pirkimo dokumentai. Šiai dienai dokumentų, kuriuos pateikus būtų galima įregistruoti minėtą turtą nėra, tačiau teismui yra pateikti kiti nuosavybės teisę liudijantys dokumentai. Nuo 1993 metų A. R. iki (duomenys neskelbtini), o A. C. iki dabar, savo bulvių rūsio ½ dalimi rūpinosi, tvarkė pastatą, jį valdė/valdo atvirai, nepertraukiamai kaip savą, niekas nėra pareiškęs pretenzijų dėl bulvių rūsio valdymo. Bulvių rūsys nėra įregistruotas kitų asmenų vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenyse iš viso nėra jokios informacijos apie pareiškime nurodytą statinį, todėl pareiškėjų prašymai pagal šiuo metu civilinėje byloje esančius duomenis neturėtų būti patenkinti. Taip pat, nurodė, jog pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo spręsti, atsižvelgus į Turto banko atsiliepime išdėstytus argumentus, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, taip pat pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus netenkinti.
Suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybė atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad neturi jokio teisinio intereso šios bylos baigtimi, todėl reikalavimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, jog statiniai esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybinėje žemėje, kuri nėra suprojektuota ir nėra pateiktų prašymų dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo, nuomos, panaudos ar pardavimo į minėtą žemė. Jokių dokumentų apie statinius Nacionalinė žemės tarnyba neturi. Nacionalinė žemės tarnyba prašo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir pagal byloje surinktus įrodymus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjai A. C. ir G. R. patvirtino patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas A. C. papildomai nurodė, jog bulvių rūsį A. C. ir A. R. įsigijo aukciono metu iš (duomenys neskslebtini). Statinio negali įregistruoti, kadangi trūksta dokumentų. A. C. žinoma, kad statinys yra valstybinėje žemėje, tačiau jos įsigyti ar nuomoti negali, kol nėra įregistruotos nuosavybės teisės į statinį.
Suinteresuotų asmenų Kaišiadorių rajono savivaldybės, valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovai teismo posėdžio metu nedalyvavo apie posėdį jiems pranešta tinkamai, byloje gauti suinteresuotų asmenų prašymai byla nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Iš pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas G. R. yra A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjas G. R. yra priėmęs palikimą po tėvo mirties.
Iš Valstybinio turto privatizavimo aukciono protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog (duomenys neskelbtini) 1992 m. lapkričio 21 d. vykusio aukciono metu už (duomenys neskelbtini) talonų, A. R. įsigijo rūsį esantį (duomenys neskelbtini) Taip pat, iš Kauno apskrities viršininko administracijos Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gegužės 10 d. pažymos dėl pastato priklausomybės, matyti, jog bulvių rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), 1993 metais aukcione įsigijo A. C., gimęs (duomenys neskelbtini). ir A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis. Nurodyta, jog pastatas stovi valstybinio fondo žemėje. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos rašto dėl informacijos pateikimo, matyti, jog Kaišiadorių rajono „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovės trumpo saugojimo dokumentai (bendrovės likvidavimo, turto ir kiti dokumentai) savivaldybės archyvui neperduoti, todėl dokumentų apie bulvių saugyklos (sandėlio) privatizavimą, savivaldybės administracija pateikti negali. Iš Kauno regioninio valstybės archyvo rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) 1992-1993 metų dokumentuose žinių apie tai, jog A. C. aukcione įsigijo rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), nėra. Iš 2008 m. gruodžio 2 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog 2007 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini), A. R. gyvenamajame name kilo gaisras. Gaisro metu sudegė gyvenamojo namo stogas, dalis perdengimo, viduje buvęs turtas, apdegė sienos. Iš VĮ „Registrų centras“ 2019 m. gruodžio 4 d. rašto dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą, matyti, kad bulvių rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas A. C. nuosavybės teise valdo statinį – ½ dalį bulvių rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo G. R. miręs tėvas A. R. (mirties data (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė statinį – ½ dalį bulvių rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.
Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taip pat teismo posėdžio metu, pareiškėjai nurodė, kad šiai dienai dokumentų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog A. R. ir A. C. galimai įgijo minėta bulvių rūsį, nėra. Nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų neišlikimą sąlygoja ir ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), A. R. gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu galimai sudegė ir nuosavybės teises į bulvių rūsį patvirtinantys dokumentai. Nekilnojamąjį turtą pareiškėjai įsigijo 1992 m. lapkričio 21 d. A. R. laimėjus privatizuojamos (duomenys neskelbtini) turto aukcioną. Jokių duomenų, kad aukcionas neįvyko ar jo rezultatai buvo patvirtinti ir turtas buvo perduotas pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus, nėra pateikta, tai nenustatyta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti bulvių rūsio valdymo nuosavybės teise faktą pareiškėjai įrodinėjo savo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais.
Tiek iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių, tiek iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) 2008 m. gegužės 10 d. pažymos dėl pastato priklausomybės, matyti, jog A. C. ir A. R., aukcione bulvių rūsį įsigijo lygiomis dalimis. Pažymėtina, jog nors Valstybinio turto privatizavimo aukciono protokole Nr. 1, nurodoma, jog aukcioną laimėjo A. R., tačiau kaip paaiškino pareiškėjas A. C. bei A. R. teisių perėmėjas pareiškėjas G. R., minėtas bulvių rūsys buvo įgytas per pusę, bendromis lėšomis. Šiuo statiniu pareiškėjas A. C. ir pareiškėjas G. R. (po tėvo A. R. mirties (duomenys neskelbtini)) naudojasi iki šiol, laiko žemės ūkio techniką, daržoves. Pareiškėjų šio statinio nuosavybės teisių niekas neginčija.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog pareiškėjas A. C. nuosavybės teise valdo statinį – ½ dalį bulvių rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo G. R. miręs tėvas A. R. (mirties data (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė statinį – ½ dalį bulvių rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjai negali, todėl valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisių tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. C. nuosavybės teise valdo statinį – ½ dalį bulvių rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo G. R. miręs tėvas A. R. (mirties data (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė statinį – ½ dalį bulvių rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisei į statinį įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.